eb4fd850-5633-45cc-99fb-5a7b3c024d77 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1902-311/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57373-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS  NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 27 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei, kaltinamajam M. L., nukentėjusiajam M.

S., jo atstovei advokatei Sonatai Mickevičienei, civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ atstovui M. K., laiduotojai L. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis (neįgalus, darbingumas – 40 %), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis M. L. 2018-12-03 apie 07.55 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje su (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nedavė kelio iš kairės pusės, pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam automobiliui „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam M. S., su juo susidÅ«rė, įvykus eismo įvykiui vairuotojas M. S. patyrė kÅ«no sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2018-12-03 apie 07.55 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas blaivus vairavo nuosavÄ automobilį Opel Vectra”. Važiavo iÅ¡ namų į (duomenys neskelbtini). Buvo dar tamsus paros metas, snigo.

Privažiavo sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini), kuriÄ jam reikėjo kirsti tiesiai. Jo kelias buvo Å¡alutinis. Pristabdė, apsidairė ir apie 20 km/h greičiu įvažiavo į sankryÅ¾Ä . Nepastebėjo iÅ¡ kairės pusės atvažiavusio automobilio “AUDI 80” ir jie susidÅ«rė. Automobilį “AUDI 80” vairavo vyras, kuris patyrė rankos traumÄ , jį iÅ¡sivežė greitoji medicinos pagalba. Savo kaltę dėl eismo įvykio pripažįsta visiÅ¡kai ir labai gailisi bei pergyvena, kad taip atsitiko.

Nukentėjusiajam skambino kelis kartus, atsiprašė, domėjosi, kokia jo sveikata. Vairuoja ketvirtį amžiaus, o dabar pasidarė dar atsargesnis. Su nukentėjusiu iki Å¡iol nesuderino žalos atlyginimo klausimo. M. L. nuomone, draudimas turėtų atlyginti žalÄ , jis negali spręsti, kokÄ Å¾alÄ jam reikia atlyginti. Su civiliniu ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos priteisimo nesutinka. Pripažįsta, kad kažkokiÄ tai žalÄ turėtų atlyginti, tačiau palieka tai spręsi teismui. Jis gauna neįgalumo paÅ¡alpÄ â€“ 313 €.

Tai- visos jo pajamos. Å iuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. PraÅ¡o teismo nutraukti bylÄ jo atžvilgiu, atiduodant jį dukrai pagal laidavimÄ . Yra vedęs, žmona yra jo amžiaus, ji nedrįsta eiti į teismÄ . Å iuo metu dukra gyvena bute, esančiame Kaune, Savanorių prospekte, tačiau dažnai pas jį atvažiuoja. Jų santykiai labai geri, jie vienas kitam daro gerÄ Ä¯takÄ . Galima laiduotoja L. G. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis yra jos tėtis. Jų santykiai labai artimi. Gali patikinti tai, kad tėtis daugiau nusikaltimų nepadarys.

Tėtis labai išgyvena dėl šio įvykio. Nusikaltimas- netyčinis. Tėtis pasidarė dar atsargesnis , kai sėda už vairo. Tėtis vis dažniau važinėja viešuoju transportu. Jos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), jio pati gyvena (duomenys neskelbtini). Labai dažnai bendrauja su tėčiu telefonu, nuvažiuoju gale, vidury savaitės pas tėvus. Buvo laiko tarpas, kai tėtis jai patardavo, kaip elgtis. Tačiau pastaruoju metu tėtis dažnai jos klausia, kaip elgtis. Apie įvykį sužinojo tuoj po įvykio.

Sutiktų laiduoti už tėtį. Dirba (duomenys neskelbtini). Civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ atstovas M. K. nurodė, kad 1000 € neturtinė žala nukentėjusiajam buvo iÅ¡mokėta. Dėl darbo užmokesčio nukentėjęs gavo 4068,66€. Pagal nukentėjusiojo darbdavio informacijÄ , jis turėjo gauti 4603 €. Civilinis atsakovas sutinka sumokėti 535,10 € sumÄ darbdaviui, taip pat sutinka atlyginti kelionės iÅ¡laidas ir gydymo iÅ¡laidas. Nuo 2018 lapkričio 21 d. keitėsi žalos atlyginimo tvarka, kad neturtinė žala negali sudaryti daugiau, nei 5000€.

Civilinis atsakovas iÅ¡mokėjo 1000 € neturtinės žalos atlyginimui, remdamasis Lietuvos Respublikos Finansų ministro rekomendacijomis, t.y. kai nedarbingumas yra virÅ¡ 6 mėnesių, iÅ¡mokama 6 minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio iÅ¡moka. Civilinio atsakovo atstovas nurodė, kad iÅ¡ bylos duomenų jis mato, jog nukentėjusysis nedarbingas buvo iki balandžio 23 d., t. y. keturis su puse mėnesio, todėl buvo atsižvelgta į sužalojimo mastÄ , remiantis teismų praktika, iÅ¡mokant neturtinę žalÄ .

Turtinė žala nėra atlyginta, nes jos atsakovas tinkamai nepaskaičiavo, o Sodrai pervedė jos iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas. Dėl turtinės žalos atsakovas turėjo klausimų, nes nukentėjęs paaiÅ¡kino, kaip keitėsi jo užmokestis nuo 2019 metų. Sutinka su ieÅ¡kiniu tai, kÄ pagrindžia dokumentai. Mano, kad 1000 € yra pakankama žalos atlyginimo suma. Kadangi kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimÄ , vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Nukentėjusysis M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-03 apie 07.55 val. (duomenys neskelbtini) vairavo žmonos vardu registruotÄ automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, vairavo blaivus. Važiavo iÅ¡ namų (duomenys neskelbtini). Automobilyje važiavo vienas. Buvo dar tamsus paros metas, važiavimo sÄ lygos normalios. Apie 40 km/h greičiu artėjo prie susikirtimo su Jiesios g. Jo kelias buvo pagrindinis. Važiuojant per sankryÅ¾Ä staiga iÅ¡ deÅ¡inės pusės, iÅ¡ Å¡alutinio kelio atvažiavo automobilis OPEL VECTRA, kuris trenkė į jo automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ .

SmÅ«gio centras buvo į priekinį deÅ¡inį ratÄ . Vieta atvira, daugiau transporto priemonių tuo metu nebuvo. Vėliau OPEL vairuotojas teisinosi, kad skubėjo vežti žmonÄ Ä¯ darbÄ . Taip supranta, kad jis jo nematė. SusidÅ«rimo metu jam buvo sumuÅ¡ta koja, krÅ«tinė, o labiausiai nukentėjo kairė ranka. IÅ¡kart matėsi, kad deformavosi pirÅ¡tas, labai skaudėjo. SmÅ«gio metu stipriai laikė vairÄ . Greitoji medicinos pagalba nuvežė į Kauno klinikinės ligoninės traumų punktÄ .

Nustatė pirÅ¡takaulio lūžį. Gruodžio 6 d. buvo atlikta operacija. Gydymas tęsiamas iki Å¡iol. Pažeistas pirÅ¡to nervas. Balandžio 24 d. laukia dar viena operacija. Eismo įvykio metu patyrė fizinės, turtinės ir moralinės žalos. Dėl nuostolių atlyginimo kreipėsi į kaltininko draudimo kompanijÄ . Å iai dienai atlyginta tik turtinė žala dėl automobilio sugadinimo. Neturtinės žalos dydis paaiÅ¡kės baigus gydymÄ . Jeigu draudimo kompanija nuostolių pilnai nepadengs, civilinį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ teisme (b.l. 34). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis M.

S. pasisakė dėl civilinio ieÅ¡kinio nurodydamas, kad kiekvienas skausmas neįkainojamas. Pinigai jam pirÅ¡to neiÅ¡gydys, tik norėtų, kad jo pirÅ¡tas bÅ«tų toks, kaip buvo. Jis negali sportuoti, negali atlikti pratimų, kuriuos reikia atlikti, norint atitikti fizinius reikalavimus ir atitikti statutui. VisÄ Å¾iemÄ praleido namuose, nes į pirÅ¡tÄ buvo sukiÅ¡ti virbai. Nedirbo iki balandžio mėn. 23 d., b buvo priverstas imti atostogas, nes Sodra jam netęsė nedarbingumo. Draudimas atlygino 1000 € neturtinės žalos.

Turtinės žalos draudimas neatlygino. Nori, kad jam dar bÅ«tų priteista 8000 € suma. Jei draudimas neatlygins Å¡io ieÅ¡kinio, tai Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo. IÅ¡ Sodros gavo už nedarbingumÄ 4068,66 €. Jei bÅ«tų darbingas, bÅ«tų gavęs 5255,32€. Jo atlyginimas yra pastovus-į mėnesį gaudavo apie 750-800€., IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jame užfiksuotas 2018-12-03 apie 11.15 val. (duomenys neskelbtini), įvykęs eismo įvykis (b.l. 9-13).

IÅ¡ transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolų matyti, kad juose užfiksuoti automobilių „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡oriniai sugadinimų požymiai bei bÅ«klė po eismo įvykio (b.l. 14-19). IÅ¡ Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio D. K. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2018-12-03, gavęs VPK budėtojo praneÅ¡imÄ , nuvyko į eismo įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini) rado susidÅ«rusius automobilius „Opel Vectra“ ir „Audi 80“ bei atvykusiÄ greitosios medicinos pagalbos brigadÄ , kuri nukentėjusiam vairuotojui M.

S. suteikinėjo med. pagalbÄ . Vairuotojas M. L. paaiÅ¡kino, kad važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio, nepastebėjo pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio „Audi 80“, su juo susidÅ«rė. Abu vairuotojai buvo blaivÅ«s (b.l. 8). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G358/2019(02) matyti, kad M. S. nustatyta kairės plaÅ¡takos II-jo pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡takaulio lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 32). IÅ¡ VTMT Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G358/2019(02) matyti, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.

32) Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å iame straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 str. 1 d. bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimÄ . Taigi, Å¡io straipsnio sudėtis yra materiali. BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M. L., vairuodamas padidinto pavojaus Å¡altinį-automobilį ir nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje įvažiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nedavė kelio iÅ¡ kairės pusės, pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam kitam automobiliui, su juo susidÅ«rė. Ä®vykusio eismo įvykio metu pastarojo automobilio vairuotojui buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad nukentėjusiesiajam M. S. nustatyta kairės plaÅ¡takos II-jo pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡takaulio lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas konstatuoja, kad priežastis, sukėlusi jų sveikatos sutrikdymÄ , buvo kaltinamojo M. L. padarytas Kelių eismo taisyklių 154 punkto pažeidimas. Taigi Å¡ioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai iÅ¡tyrus ir teismui įvertinus įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog M. L. veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl BK 40 straipsnio taikymo Sprendžiant kaltinamojo M. L. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas L. L. praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybėn pagal laidavimÄ (b. l. 133). Teismo posėdyje L. L. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra jos tėtis, jų santykiai labai artimi.Ji žino, kad tėtis labai iÅ¡gyvena dėl Å¡io įvykio, jis pasidarė dar atsargesnis, kai sėda už vairo.

Ji labai dažnai bendrauja su tėčiu telefonu, nuvažiuoja pas jį į namus. Pastaruoju metu tėtis dažnai jos klausia, kaip elgtis. Sutinka laiduoti už tėtį. Prokuroras neprieÅ¡taravo kaltinamojo praÅ¡ymui atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jį pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . M. L. padarė neatsargų apysunkį nusikaltimÄ , veikdamas nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma (BK 11 str. 2 d., 16 str. 3 d.), nusikalto bÅ«dama neteistas, visiÅ¡kai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, dvi pirmosios sÄ lygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Pažymėtina, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pakanka, kad kaltininkas bent iÅ¡ dalies atlygintų ar paÅ¡alintų padarytÄ Å¾alÄ . Ä®statymas Å¡iuo atveju nereikalauja visiÅ¡ko žalos atlyginimo bei nenumato, kokia žalos dalis turi bÅ«ti paÅ¡alinta ar atlyginta, todėl bÅ«tent teismas, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, nustato, kokios atlygintos ar paÅ¡alintos žalos dalies pakanka, kad asmenį galima bÅ«tų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali bÅ«ti tėvai, globėjai, rÅ«pintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ . Materialiai atsakingu asmeniu Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta draudimo įmonė – Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, kuri transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties su kaltinamuoju pagrindu privalo atlyginti žalÄ esant draudiminiam įvykiui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam 1000 eurus neturtinei žalai atlyginti (b. l. 100). Esant Å¡iems duomenims, įvertinus juos aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigti, kad toks žalos atlyginimas nėra tinkamas asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teisinio pagrindo nėra. Taigi, nors nagrinėjamu atveju žalos dalis iÅ¡ esmės buvo atlyginta kaltinamosios draudiko, tačiau teismas sprendžia esant nustatytÄ ir BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygÄ .

Ä®vertinus kitas aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltinamojo M. L. asmenybę – neteistas (b.l. 40), administracine tvarka nebaustas (b.l. 41), turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis (neįgalus 40 procentų), jo požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ kaltu visiÅ¡kai prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, Kauno rajono savivaldybės administracijos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 132), teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje M. L. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 str. 3 d. 4 p.).

Atsižvelgiant į laiduotojos L. L. asmenines savybes: dirba (duomenys neskelbtini), dabovietės charakterizuojama teigiamai (b.l. 137), neteista (b. l. 139), administracine tvarka nebausta (b. l. 138), yra kaltinamojo dukra, nurodė artimai bendraujanti su savo tėvu, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ji dėl savo pozityvių asmeninių savybių darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant L. L. sutikimui ir praÅ¡ymui, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra visos bÅ«tinos BK 40 str. numatytos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį M.

L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimÄ vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams L. L. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ , kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusysis M. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį civiliniam atsakovui „Ergo Insurance Se“ 1484,37 Eur turtinei žalai atlyginti ir kaltinamjam dėl likusios 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 90-95).

Teismo posėdžio metu jis sutiko, kad jam bÅ«tų atlyginta 8000 eurų neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisiti iÅ¡ kaltinamojo (b. l. 154). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam-civilinam ieÅ¡kovui M.

S. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo M. L. veiksmų. Tai reiÅ¡kia, kad M. L. Å¡ioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta „Ergo Insurance Se“ filialo Lietuvoje. Eismo įvykio metu draudimo sutartis galiojo. Už žalÄ , padarytÄ Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ . Å io įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalÄ . Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . Å iuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis M. L. pagal pareikÅ¡tus reikalavimus atsako subsidiariai. Dėl turtinės žalos. IeÅ¡kinyje civilinis ieÅ¡kovas nurodė, kad 1 484,37 Eur turtinę žalÄ sudaro: 1. 103,73 Eur iÅ¡laidas už laxi pavėžėjo paslaugas kuriomis jis naudojosi po atliktos osteosintazės operacijos - kairės plaÅ¡takos II pirÅ¡tÄ sutvirtinus dviem metaliniais virbais, dėl ko negalėjo vairuoti automobilio, kai reikėjo vykti į rankos perriÅ¡imus ar apžiÅ«rai pas gydytojus iÅ¡ savo namų; 2. 193.98 Eur iÅ¡laidas perkant vaistus, muisto papildus, analgetikus kurie buvo reikalingi ir rekomenduoti jo rankos plaÅ¡takos gijimÄ prižiÅ«rinčių gydytojų;

3. ieÅ¡kovas M. S. dėl 2018-12-03 eismo įvykio metu kairiosios plaÅ¡takos traumos patyrė 1186.66 Eur turtinę žalÄ â€“ iÅ¡laidas susijusias su nedarbingumu, t.y. jo darbo Kauno teritorinėje muitinėje mėnesinį užmokestį palyginus su Sodros jam iÅ¡mokėta mėnesine iÅ¡moka už nedarbingumÄ , skirtumas už laikotarpiu 2018 gruodžio mėn. – 2019 birželio mėn. negautas pajamas yra 1 186,66 Eur (b. l. 90–95). Atsiliepime į ieÅ¡kinį civilinis ieÅ¡kovas nurodė, kad civilinio ieÅ¡kovo M.

S. negautas pajamas sudaro 535,10 Eur, 103,73 Eur už kelionės iÅ¡laidas ir 158,28 Eur gydymo iÅ¡laidos (b. l. 123–124). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad turtinė žala nukentėjusiajam nėra atlyginta. Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ atstovas paaiÅ¡kino, kad turtinė žala nebuvo iÅ¡mokėta, kadangi ji nebuvo tinkamai paskaičiuota (b. l. 155). Nurodė, kad sutinka sumokėti 535,10 Eur sumÄ , kelionės iÅ¡laidas ir gydymo iÅ¡laidas. Esant nurodytoms aplinkybėms iÅ¡ civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“Filailo lietuvoje nukentėmjusiojo-civilinio ieÅ¡kovo M.

S. naudai priteisitina 797,11 Eur (t. y. 535,10+103,73+158,28). Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Nukentėjusysis-civilinis ieÅ¡kovas patikslintu reikalavimu, be draudiko iÅ¡mokėtos 1000 eurų neturtinės žalos, iÅ¡ kaltinamojo praÅ¡o priteisti 8 000 eurų neturtinės žalos. Savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteismo civiliniame ieÅ¡kinyje jis grindžia nurodydamas, kad jį po įvykio dar ir Å¡iandiena lydi iÅ¡gyvenimai, be to dažnai (2-3 kartus per savaitę) visÄ ambulatorinio gydimosi laikotarpį 2018-12-07 - 2019-06-19 lankėsi poliklinikoje po kelias valandas pas Å¡eimos gydytojÄ ir traumatologÄ , neskaitant dar ta, kad jam buvo atliktos dvi operacijos, gydėsi stacionariai, kas turėjo įtakos jo emocinei bÅ«senai ir 7 mėnesiams netekęs darbingumo, fizinis diskomfortas bei ateityje nusimato, kad teks reabilituotis, pasaugoti kairiÄ jÄ rankÄ siekiant iÅ¡vengti skausmo dėl liekamųjų pažeidimų.

Po eismo įvykio, įvykusio žiemos metu, atlikus operacijas, jam sunku buvo apsirengti, negalėjo vairuoti automobilio, sunkiai neÅ¡ti, todėl teko naudotis artimųjų pagalba iÅ¡naudojant jų asmeninį laikÄ . Per visÄ Å¡Ä¯ gydymo laikÄ , ypatingai žiemos metu, jis negalėjo su Å¡eima iÅ¡eiti (atkreiptinas dėmesys, kad tai buvo prieÅ¡ pat didžiÄ sias žiemos Å¡ventes), kadangi operacijos metu į pirÅ¡tÄ jam buvo sudėta du metaliniai virbai, kurie neleido ne tik, kad komfortiÅ¡kai apsirengti, bet ir buvo nesaugu, kad Å¡ios rankos neužkliudyti ir nepabloginti jos gijimo, o airės plaÅ¡takos skausmÄ jaučia iki Å¡iol, ypatingai kai daromos procedÅ«ros.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad norint atlikti dėl piršto traumos jis negali sportuoti, negali atlikti pratimų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas nurodant, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėti neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas kiekvienu konkrečiu atveju.

Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kos kategorijos bylose priteisiamas sumas. Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iÅ¡ dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs kairės plaÅ¡takos II-jo pirÅ¡to pamatinio pirÅ¡takaulio lūžiu, dėl kurio pastarajam neabejotinai teko iÅ¡kęsti tiek fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt., nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Akivaizdu, kad potrauminį diskomfortÄ nukentėjusysis dar jaučia, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti, kad dėl traumos liekamųjų reiÅ¡kinių jis negalės dirbti, ar dar turės patirti papildomas medicinines intervencijas, teismui nepateikta. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė bÅ«damas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma.

Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, jam nustatytas 40 % darbingumo lygis, teisiamojo posėdžio metu jis paaiÅ¡kino, kad jo kasmėnesisnes pajamas sudaro 313 eurų iÅ¡moka, susijysi su neįgalumu. Kaip minėta, nukentėjusiajam draudimo bendrovė yra iÅ¡mokėjusi 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , o nukentėjusysis iÅ¡ kaltinamojo praÅ¡o priteisti 8000 eurų neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi.

Pavyzdžiui, iÅ¡ asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteista nuo 350 eurų iki 3475,44 eurų (12 000 litų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292/2014, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Tai reiÅ¡kia, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ eismo įvykių bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra praÅ¡oma Å¡ioje byloje. Taip pat pasitaiko iÅ¡imtinių atvejų, kai kitose eismo įvykio bylose nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos iÅ¡skirtinių aplinkybių kontekste.

Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų. Å iuo nagrinėjamu atveju jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymÄ , nėra nustatyta.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 2 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas – draudimo bendrovė nėra iÅ¡mokėjęs maksimalios iÅ¡mokos, susijusios su neturtinės žalos dydžiu, o yra iÅ¡mokėjęs tik 1000 eurų, todėl iÅ¡ draudiko nukentėjusiajam pritestina likusi 1 000 eurų (t. y. 2000-1000) neturtinės žalos suma.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ . Teismų praktikoje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Å iuo atveju, įvertintina tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , jis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, eismo įvykį sukėlė bÅ«damas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, o vien tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali bÅ«ti pagrindas jam taikyti BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besÄ lyginis, nes bylos teisminis nagrinėjimas gali bÅ«ti atnaujinamas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajai yra netikslingas. BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu Å¡iame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis/civilinis ieÅ¡kovas civiliniame ieÅ¡kinyje pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ kaltinamojo jam priteisti už advokato Å¡ioje baudžiamojoje byloje suteiktas teisines paslaugas. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atstovė advokatė nurodė, kad jos atstovavimo paslaugas sudaro 1 511,17 Eur (b. l. 173-177). Teismas, spręsdamas dėl proceso iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, atsižvelgia į tai, kad civilinis ieÅ¡kinys patenkintas tik iÅ¡ dalies, į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , suraÅ¡ytų procesinių dokumentų skaičių, juose iÅ¡dėstomų motyvų apimtis, nusistovėjusius teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 1 511,17 Eur iÅ¡laidos nėra proporcingos suteiktai pagalbai ir praÅ¡oma priteisti suma yra per didelė, todėl nukentėjusiojo praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies, jo naudai iÅ¡ kaltinamosios priteisiant 700 eurų.

Kiti klausimai Kaltinamjam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, 68 straipsniu, 71 straipsniu, BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. L., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L.

L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)), atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams be užstato. Laidavimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Laidavimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinio ieÅ¡kovo-nukentėjusiojo M. S. civilinį ieÅ¡kinį (kurio reikalavimus jis patkslino teisminio bylos nagrinėjimo metu) tenkinti iÅ¡ dalies ir jo naudai iÅ¡ civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“, Lietuvoje veikiančio per „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialÄ , priteisti 797,11 Eur (septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis eurus 11 ct) turtinės ir 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .

Likusioje dalyje patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ M. L. 700 (septynis Å¡imtus) eurų proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti civilinio ieÅ¡kovo-nukentėjusiojo M. S. naudai. IÅ¡aiÅ¡kinti M. L., kad laidavimo metu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus (apskundus nuosprendį, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka). . Teisėjas Rimantas Grigas