eb4d2c8d-3173-4288-a23b-75196e4fa4f8 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla NrPranešėja Danutė Kutrienė                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-5-275/2011Teisėja Loreta Lipnickienė                                Procesinio sprendimo kategorija 44.2.; 44.5.2.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS                                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 4 d.,Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant I.Juchnevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv.

L.Pivorui, trečiojo asmens L. T. atstovui adv. J.Jasiulevičiui, trečiajam asmeniui S. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko bei atsakovės Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarės Laimos JakeliÅ«nienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms notarėms Vaivai Staskonytei-Malcienei ir Laimai JakeliÅ«nienei bei atsakovui A.

R. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys L. T., S. V., AAS „Gjensidige Baltic“, UADB „PZU Lietuva“, UADB „ERGO Lietuva“, AB „Lietuvos draudimas“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė:I.Ginčo esmėIeÅ¡kovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu (t 1, b.l. 113-117), kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 55 740,95 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad AB Lietuvos žemės Å«kio bankas (ieÅ¡kovo vardas iki 2003-05-02 buvo AB Lietuvos žemės Å«kio bankas, nuo 2003-05-02 iki 2006-05-12 vadinosi AB bankas „NORD/LB Lietuva“, o nuo 2006-05-12 – AB DnB NORD bankas) pagal 1995-02-13 kredito sutartį Nr. 1 suteikė S. V. lengvatinį (skirtÄ Å«kininkams remti) kreditÄ iÅ¡ JAV paramos žemės Å«kiui fondo lėšų, priklausančių Lietuvos Respublikos valstybei. Suteikto kredito dydis – 50 000 Lt. Siekiant užtikrinti įsipareigojimų pagal minėtÄ kredito sutartį įvykdymÄ , 1995-02-13 buvo sudaryta turto įkeitimo sutartis (patvirtinta notarės Laimos JakeliÅ«nienės), pagal kuriÄ bankui buvo įkeistas trijų kambarių butas su rÅ«siu adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausęs L.

T. L. T. vardu įkeitimo sutartį pasirašė atsakovas A. R. (jos brolis), veikdamas pagal 1995-02-11 įgaliojimÄ , patvirtintÄ atsakovės notarės Vaivos Staskonytės-Malcienės.Banko pagrindiniam skolininkui S. V. nevykdant įsipareigojimų (nustojus grÄ Å¾inti skolÄ ir mokėti palÅ«kanas) pagal 1995-02-13 kredito sutartį Nr. 1, bankas pradėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne ginčo tvarka iÅ¡ hipoteka apsunkinto turto, t.y. 2001-10-11 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Pastarasis 2001-10-29 nutartimi Nr. 1224/2001 areÅ¡tavo trečiojo asmens L. T. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu L. T. 2002-01-10 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kininiu pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais minėto buto įkeitimo dokumentus: 1995-02-11 įgaliojimÄ bei 1995-02-13 įkeitimo sutartį. Ginčas galutinai buvo iÅ¡spręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2003. Teismo sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas: negaliojančiu pripažintas L.

T. 1995-02-11 įgaliojimas A. R. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo, o to pasekoje pripažinta negaliojančia ir 1995-02-13 įkeitimo sutartis, kaip sudaryta asmens (atstovo) neturinčio įgalinimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-12-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1353/2001 taip pat pažymėjo, kad pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ Ä¯galiojimÄ aiÅ¡kinant (jo tekstÄ ) A. R. galėjo įkeisti L. T. butÄ tik už jos pačios arba A. R. (įgaliotojo) prievolių įvykdymui užtikrinti.

Tokios pozicijos laikėsi parengiamajame posėdyje ir A. R., papildomai parodydamas, kad įkeitimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu apie Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kinęs notarei L.JakeliÅ«nienei. Pasitvirtinus minėtoms aplinkybėms, notarės L.JakeliÅ«nienės veiksmai vertintini taip pat kaip neteisėti, nes ji patvirtinto įkeitimo sutartį, kurios pagal turėtus duomenis ir dokumentus negalėjo tvirtinti.Tokiu bÅ«du bankas neteko daiktinės teisės – prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (Hipotekos registre registruoto trečiojo asmens įkeitimo) – ir prarado teisę patenkinti reikalavimÄ iÅ¡ trečiojo asmens įkeisto turto vertės, tačiau iÅ¡saugojo reikalavimo teisę į pagrindinį skolininkÄ â€“ S. V. ir teisę jÄ realizuoti priverstine tvarka.

Dėl Å¡ios priežasties bankas kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu priteisti skolÄ iÅ¡ S. V. Teismas banko ieÅ¡kinį patenkino 2003-07-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-71/2003: priteisė banko naudai 50 000 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 4 789,71 Lt palÅ«kanų ir 3 506,24 Lt delspinigių, viso 58 295,95 Lt. Sprendimo pagrindu 2004-10-25 buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas ir pateiktas vykdyti. Kadangi buvo abejojama, kad skolininkas turės pakankamai turto, tai dėl vykdymo iÅ¡laidų skaičiavimo, buvo praÅ¡oma vykdymo veiksmus atlikti dėl 6 999 Lt skolos.

Dėl Å¡ios priežasties 2006-12-07 priverstinį vykdymÄ atlikusios antstolės Z. P. suraÅ¡ytame iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akte nurodoma skola 4 544 Lt, t.y. iÅ¡ praÅ¡ytos iÅ¡ieÅ¡koti 6 999 Lt skolos dalies atėmus iÅ¡ieÅ¡kotÄ 2 455 Lt skolos dalį.Kaip minėta aukščiau, vykdymo metu buvo padengta 2 455 Lt skolos dalis (dalis delspinigių), todėl Å¡io ieÅ¡kinio suraÅ¡ymo datai negrÄ Å¾intos skolos suma yra 55 740,95 Lt, kuriÄ sudaro 50 000 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 489,71 Lt palÅ«kanų ir 951,24 Lt delspinigių. 2006-12-07 priverstinį vykdymÄ atlikusi antstolė Z.

P. surašė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ , o tai patvirtina, kad bet koks iÅ¡ieÅ¡kojimas, įskaitant ir pagal akte minimÄ , ir pagal bet kokį kitÄ vykdomÄ jį dokumentÄ neįmanomas. Tokiu bÅ«du konstatuota, kad pagrindinis skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų ir kreditorius patiria nuostolius. Kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-12-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1353/2001 nurodė, norint konstatuoti nuostolius dėl pagrindinio skolininko prievolės neįvykdymo (pagrindinio skolininko prievolės neįvykdymo faktÄ ), reikia konstatuoti, kad visos skolos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pagrindinio skolininko galimybės iÅ¡naudotos ir tai patvirtinančios procedÅ«ros baigtos.

Taigi nuostolių faktÄ ir jų dydį galima konstatuoti tik nuo antstolės suraÅ¡yto iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akto datos. Nuo Å¡io momento atsiranda ir kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti nuostolius iÅ¡ kitų asmenų (atsakovų). Nuostoliai pasireiÅ¡kia turtine verte, kuriÄ bankas bÅ«tų galėjęs gauti ir panaudoti pagrindinio skolininko skolai dengti, jei atsakovai bÅ«tų tinkamai vykdę įstatymų reikalavimus ar bÅ«tų neatlikę neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iÅ¡ vykdomojo raÅ¡to, nesumokėta skolos bankui suma – 55 740,95 Lt.

Pagal teismo sprendimu panaikintÄ 1995-02-13 įkeitimo sutartį buvęs įkeistu L. T. 63,93 kv.m ploto butas (duomenys neskelbtini) dar 2004-06-17 buvo vertas mažiausiai 130 000 Lt (AB banko „NORD/LB Lietuva“ Turto vertinimo skyriaus 2004-06-17 raÅ¡tas), t.y. daug daugiau negu nesumokėtos skolos suma. Per pastaruosius metus nekilnojamojo turto kainos tik kilo, todėl nėra pagrindo abejoti, kad minėto buto vertės nebÅ«tų pakakę visai S. V. skolai padengti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nuostolių dydis lygus nesumokėtos skolos sumai – 55 740,95 Lt.IÅ¡ aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad banko nuostoliai atsirado tiek dėl A.

R., tiek dėl V.Staskonytės-Malcienės, tiek dėl L.JakeliÅ«nienės veiksmų. Pagal CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, todėl nuostolių suma priteistina iÅ¡ visų atsakovų solidariai. Teismo proceso metu ieÅ¡kovas 1 456,97 Lt dydžio dalies reikalavimo atsisakė, nes Å¡i suma buvo iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ S. V., bei prašė grÄ Å¾inti 75 procentus žyminio mokesčio atsisakyto reikalavimo dalyje – 32,78 Lt, o negrÄ Å¾intÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 10,93 Lt – priteisti iÅ¡ atsakovų.

Tokiu būdu ieškovo prašoma priteisti suma sumažėjo iki 54283,98 Lt.II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmėVilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-01-06 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Ieškovo AB DnB NORD banko naudai priteisė iš atsakovo A. R. 30 399,03 Lt žalos atlyginimo, iš atsakovės Laimos Jakeliūnienės 13 028,15 Lt žalos atlyginimo ir iš abiejų atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme 2008-01-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovės Laimos JakeliÅ«nienės naudai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko 1 136,41 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Trečiojo asmens L. T. naudai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko 100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Civilinę bylÄ dalyje dėl 1 456,97 Lt žalos atlyginimo nutraukė.Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisėsTeismas konstatavo, kad Paramos žemės Å«kiui fondo (lėšų už parduotus grÅ«dus, gautus iÅ¡ JAV) lėšos priklausė valstybei.

Žemės Å«kio ministerija parinkdavo lengvatinius kreditus iÅ¡ Å¡io fondo gausiančius asmenis, o ieÅ¡kovas, kaip bankas, buvo įpareigotas su jais savo vardu sudaryti paskolų ir jų grÄ Å¾inimÄ užtikrinančias sutartis. AtsiradusiÄ paskolų negrÄ Å¾inimo rizikÄ ieÅ¡kovas dengdavo iÅ¡ savo lėšų, darydamas specialiuosius atidėjimus, kuriuos vėliau jam kompensuodavo valstybė. Nurodyta ieÅ¡kovo veikla buvo ir yra atlygintinė – jam priklauso 3 procentai palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolÄ , grÄ Å¾intÄ paskolos gavėjo ar susigrÄ Å¾intÄ paties ieÅ¡kovo.

Kadangi paskolų gavėjus pasirinkdavo ne ieÅ¡kovas, o valstybė, paskolų sÄ lygas iÅ¡ esmės taip pat nustatė valstybė, paskolų negrÄ Å¾inimo rizika teko jai – ieÅ¡kovas įpareigotas pervesti lėšas valstybei tik po to, kai paskolų gavėjais sumoka priskaičiuotas palÅ«kanas bei grÄ Å¾ina paskolas. Savo ruožtu ieÅ¡kovas valstybei įsipareigojo imtis visų įstatymuose nurodytų priemonių, kad aptariamos paskolos bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos. Teismo nuomone, tarp minėtų asmenų susiklostę santykiai laikytini paskolos teisiniais santykiais: valstybė paskolino pinigus ieÅ¡kovui, kad pastarasis juos perskolintų pačios valstybės parinktiems asmenims.

Tiesioginiai paskolos teisiniai santykiai tarp valstybės ir lengvatinius kreditus gavusių Å«kininkų neatsirado. Å iÄ iÅ¡vada pagrindžia tokie argumentai. Pirma, paskolos ir iÅ¡ jų iÅ¡plaukiančių prievolių įvykdymÄ užtikrinančios sutartys su konkrečiais asmenimis bÅ«davo sudaromos ieÅ¡kovo, o ne valstybės vardu. Antra, paskolos turėjo ir turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos ieÅ¡kovui, kuris jas vėliau turi pervesti valstybei. Trečia, specialiuosius atidėjimus pagal Å¡ias paskolų sutartis darydavo bankas iÅ¡ savo lėšų, kurias jam vėliau kompensuodavo valstybė.

Ketvirta, Žemės Å«kio ministerija, disponavusi aptariamo fondo lėšomis, niekuomet neturėjo teisės tiesiogiai teikti paskolų – tai kredito įstaigų, jų tarpe ir ieÅ¡kovo, teisė (Vyriausybės 1990-10-22 nutarimas Nr. 321 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais ir analogiÅ¡kais šį aktÄ keitusiais teisės aktais), Lietuvos komercinių (akcinių) bankų įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir analogiÅ¡kais šį aktÄ keitusiais įstatymais)).

Penkta, pagrindinė bankų veikla apskritai ir yra pagrįsta pasiskolintų lėšų perskolinimu. Be to, negrÄ Å¾inta S. V. paskola Pasvalio rajono apylinkės teismo 2004-06-28 sprendimu buvo priteista bÅ«tent ieÅ¡kovui, o kitoje byloje ginčijant Å¡ios konkrečios paskolos įvykdymÄ užtikrinantį turto įkeitimo sandorį vienu iÅ¡ atsakovų buvo ieÅ¡kovas, o ne valstybė. Kita vertus, labai didelę reikÅ¡mę turi ir valstybę atstovaujančios Žemės Å«kio ministerijos pozicija, kad bankas yra tinkamas ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje.

Å i aplinkybė, net jei pripažintume tarp valstybės ir ieÅ¡kovo egzistuojančiÄ konkurencijÄ dėl reikalavimo teisės, neleidžia laikyti ieÅ¡kovo neturint Å¡ios teisės nagrinėjamoje byloje. Teismas sprendė, kad dėl iÅ¡dėstyto atmestini atsakovų argumentai, jog ieÅ¡kovo S. V. paskolintų pinigų savininkė tiesiogiai yra valstybė.Dėl ieÅ¡kinio senatiesIeÅ¡kovas galimybės patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto buto neteko Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2003-10-29 nutartį.

Tačiau, teismo nuomone, teigti, kad ieÅ¡kovui praÅ¡oma atlyginti žala atsirado bÅ«tent nuo Å¡io momento, negalima. L. T. buto įkeitimas buvo Å¡alutinė prievolė, turėjusi užtikrinti pagrindinės prievolės – S. V. suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo – įvykdymÄ (CK 4.170 str. 1 d., 6.70 str.). Å ios Å¡alutinės prievolės iÅ¡nykimas nepanaikino S. V. pareigos grÄ Å¾inti jam suteiktÄ paskolÄ . Tik paaiÅ¡kėjus, kad iÅ¡ pastarojo negalima iÅ¡ieÅ¡koti paskolos ir kitų su ja susijusių sumų, bei nebeturint teisės patenkinti reikalavimo iÅ¡ įkeisto turto, galima kalbėti apie žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ .

NatÅ«ralu, kad esant galimybei iÅ¡ieÅ¡koti suteiktÄ paskolÄ iÅ¡ S. V., žala ieÅ¡kovui vien tik dėl hipotekos teisės iÅ¡nykimo nebÅ«tų atsiradusi. Lygiai taip pat ieÅ¡kovas žalos nebÅ«tų patyręs ir tuo atveju, jei negalint iÅ¡ieÅ¡koti paskolos iÅ¡ S. V. bÅ«tų nukreipęs savo reikalavimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ . Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-29 nutartimi konstatavus, kad Turto įkeitimo sutartis yra negaliojanti, ir nežinant, ar paskola iÅ¡ S. V. ateityje bus ar nebus iÅ¡ieÅ¡kota priverstine tvarka, negalima kalbėti apie žalos ieÅ¡kovui atsiradimÄ , o tuo pačiu ir ieÅ¡kinio senaties tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti pradžiÄ .

Å iuo atveju svarbu nustatyti, kada tapo aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovas negalės iÅ¡ S. V. iÅ¡siieÅ¡koti paskolos. Nors ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų dar 2004 m. kreipėsi į notarę V.Staskonytę-Malcienę dėl nuostolių atlyginimo ar, kaip pats nurodo, abejodamas, kad skolininkas turės pakankamai turto, dėl vykdymo iÅ¡laidų skaičiavimo prašė iÅ¡ pradžių iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. V. tik dalį priteistų sumų, negalima teigti, kad bÅ«tent Å¡iuo metu ieÅ¡kovas patyrė žalÄ . Žalos atsiradimo momentas Å¡ioje byloje sietinas su 2006-12-07 antstolės suraÅ¡ytu ieÅ¡kojimu negalimumo aktu, nes tik nuo Å¡io momento tapo neabejotinai aiÅ¡ku, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti įvykdytas (o tuo pačiu tapo žinomas ir žalos dydis) (CPK 631 str.).

Å iuo atveju ieÅ¡kovo abejonės dėl galimybės iÅ¡siieÅ¡koti priteistas sumas iÅ¡ S. V., kol nėra iÅ¡semtos visos tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės, neturi esminės reikÅ¡mės. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygųSprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų, svarbu pažymėti, kad ieÅ¡kovas žalÄ patyrė iÅ¡ esmės dėl dviejų aplinkybių: pirma, buto įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir, antra, negalėjimu priverstine tvarka iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ S. V. negrÄ Å¾intos paskolos.

Tik Å¡ioms aplinkybėms egzistuojant kartu galima kalbėti apie ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Jei bet kurios iÅ¡ Å¡ių aplinkybių nebÅ«tų, ieÅ¡kovas žalos nepatirtų. Tad Å¡ioje byloje svarbu nustatyti, kaip atsakovų ir paties ieÅ¡kovo veiksmai (neveikimas) prisidėjo prie įkeitimo sandorio nuginčijo. Taip pat svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar dėl negalėjimo efektyviai patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ S. V. nėra paties ieÅ¡kovo kaltės.Žala (nuostoliai)Byloje esantis 2006-12-07 iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktas patvirtina, kad S. V. akto suraÅ¡ymo metu neturėjo turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota skola (CPK 631 str. 1 d. 2 p.).

IÅ¡ prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0145/08/00236/2008 matyti, kad S. V. ir Å¡iuo metu neturi turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti visiÅ¡kai patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas, o vykdymo veiksmai atliekami iÅ¡ skolininkui mokamų socialinių iÅ¡mokų. Akivaizdu, kad toks iÅ¡ieÅ¡kojimas, atsižvelgiant į smulkias iÅ¡ieÅ¡komas sumas, yra neefektyvus ir gali trukti labai ilgÄ laikÄ arba bÅ«ti iÅ¡ viso nebaigtas. Tai neabejotinai pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir leidžia kalbėti apie ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , kuomet jis prarado galimybę savo reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ įkeisto kito asmens turto.

Tuo atveju, jei ieÅ¡kovui Å¡ioje byloje bus priteistas žalos atlyginimas, o iÅ¡ S. V. ir toliau bus iÅ¡ieÅ¡komos priteistos sumos, žalÄ atlyginti įpareigoti asmenys, įvykdę tokį sprendimÄ , turės teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo grÄ Å¾inti sumokėtas pinigų sumas, kurias padengia iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pagrindinio skolininko – S. V. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo patirta žala, pasireiÅ¡kusi galimybės patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto praradimu, sudaro 54 283,98 Lt.

 Neteisėti veiksmaiTeismo vertinimu, atsakovo A. R. veiksmai, sukėlę ieÅ¡kovui žalÄ , pasireiÅ¡kė tuo, kad jis iÅ¡ anksto nepranešęs savo seseriai L. T. įkeitė jos butÄ S. V. paskolai užtikrinti, o vėliau slėpė Å¡io sandorio faktÄ , taip virÅ¡ydamas jam suteikto įgaliojimo ribas ir nepaisydamas aiÅ¡kiai žinomos sesers valios leisti įkeisti butÄ tik jo paties prievolei užtikrinti. Å ie jo veiksmai buvo pagrindas pripažinti L. T. įgaliojimÄ negaliojančiu, kaip sudarytÄ apgaulės įtakoje, o taip pat negaliojančiu pripažinti įgaliojimo pagrindu atliktÄ buto įkeitimÄ , taip atimant ieÅ¡kovui galimybę patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkaito.

Å ios aplinkybės yra konstatuotos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 239-665/2002 dėl aptariamų sandorių nuginčijimo, kurioje dalyvavo tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje byloje, todėl dabar neturi bÅ«ti iÅ¡ naujo įrodinėjamos (CPK 182 str. 2 p.). Be to, ir nagrinėjant šį ginÄÄ A. R. pripažino nesakęs savo seseriai, kad ketina butÄ Ä¯keisti ne savo, o kito asmens prievolei užtikrinti, taip pat apie tai jos neinformavęs ir po sandorio sudarymo, nors visÄ tÄ laikÄ suvokė ir žinojo, kad sesuo jam leido įkeisti turtÄ tik jo paties prievolei užtikrinti.Teismo vertinimu, notarė V.Staskonytė-Malcienė, tvirtindama įgaliojimÄ , jo tekstÄ surašė neaiÅ¡kiai ir netiksliai, ir tokiu bÅ«du nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji L.

T. valia. L. T. tiek Å¡ioje byloje, tiek ir byloje dėl įgaliojimo ir įkeitimo nuginčijimo paaiÅ¡kino, kad ji įgaliojimu siekė suteikti savo broliui A. R. teisę įkeisti jos butÄ brolio prievolei užtikrinti. Å i aplinkybė jau yra nustatyta Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, su Å¡ia aplinkybe susiję L. T. paaiÅ¡kinimai visuomet buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, be to, juos patvirtina ir A. R. paaiÅ¡kinimai, todėl teismas neturi jokio pagrindo ja netikėti. Esant tokiai L.

T. valiai, notarės V.Staskonytės-Malcienės patvirtinto įgaliojimo tekstas: „AÅ¡, L. T. [...] įgalioju A. R. [...] įkeisti man priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už mane pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu“ yra neaiÅ¡kus ir netikslus. Toks įgaliojimas nesuteikė A. R. teisės įkeisti butÄ jo prievolei (jau nekalbant apie trečiųjų asmenų prievoles) užtikrinti, nes, kaip nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-10-29 nutartyje, įgaliojime įkeisti įgaliotojo turtÄ turi bÅ«ti aptarta įgaliotinio teisė įkeisti įgaliotojo turtÄ kitų asmenų prievolėms užtikrinti; nesant tokio aptarimo, įgaliotojo turtas gali bÅ«ti įkeistas tik paties įgaliotojo prievolėms užtikrinti (1964 m.

CK 65-67 str.). Notarės L.JakeliÅ«nienės veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad taip suformuluoto L. T. įgaliojimo pagrindu patvirtino trečiojo asmens prievolę užtikrinantį įkeitimo sandorį, t.y. notarė, aiÅ¡kindama įgaliojimo turinį, nepaisė aukščiau nurodyto atstovavimo instituto reglamentavimo ir tokiu bÅ«du neužtikrino sudaromo sandorio teisėtumo. Atsakovės argumentas, jog įkeitimo sandorio metu egzistavo praktika, kad tvirtinat įgaliojimÄ nebuvo apibrėžiamas prievolių dydis, ir todėl ji galėjusi patvirtinti buto įkeitimo sandorį, atmestinas.

Pirma, nurodytai praktikai pagrįsti notarė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Antra, net ir egzistavus tokiai praktika, ji negalėtų būti laikoma teisėta, nes neatitiktų nei tuo metu egzistavusio atstovavimo santykių reglamentavimo, nei reikalavimo notaro tvirtinamus sandorius surašyti aiškiai ir tiksliai (1964 m. 65-67 str., Notariato įstatymo 34 str. 1 d.). KaltėMinėta, civilinėje byloje dėl įgaliojimo ir įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo konstatuota, kad A.

R., gaudamas įgaliojimÄ , o vėliau jo pagrindu įkeisdamas turtÄ kito asmens prievolei užtikrinti, apie tokį įgaliojimo panaudojimo bÅ«dÄ nepranešė įgaliotojai L. T., šį faktÄ slėpė ir po įkeitimo sandorio sudarymo, nors žinojo ir suvokė, kad sesers valia buvo leisti įkeisti turtÄ tik jo paties prievolei užtikrinti. Tokie atsakovo veiksmai buvo pagrindas pripažinti įgaliojimÄ negaliojančiu, kaip sudarytÄ apgaulės įtakoje. Taigi iÅ¡ nurodyto akivaizdžiai matyti, kad taip elgdamasis atsakovas neveikė kaip sÄ Å¾iningas, rÅ«pestingus ir atidus asmuo, o tokių jo veiksmų negalima traktuoti niekaip kitaip, kaip tik atliktais tyčia (CK 6.248 str. 2 d.).

Notarių elgesį teismas taip pat laikė kaltu. Notarams, kaip ir kitų profesijų atstovams, veikiantiems profesinėje srityje, keliami didesni rÅ«pestingumo, atsargumo ir atidumo reikalavimai. Dėl Å¡ios priežasties pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra paties mažiausio laipsnio neapsižiÅ«rėjimas, neatidumas ar net klaida. Ar taikytina civilinė atsakomybė už notaro padarytÄ neatidumÄ , spręstina pagal tai, ar Å¡is asmuo padarė viskÄ , ko yra protinga iÅ¡ jo reikalauti. Notarė V.Staskonytė-Malcienė neįrodė buvusi rÅ«pestinga dėjusi visas protingas pastangas iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ L.

T. valiÄ ir tinkamai suformuluoti įgaliojimo tekstÄ . IÅ¡ L. T. ir A. R. paaiÅ¡kinimų matyti, kad tvirtindama įgaliojimÄ savo pareigas notarė atliko tik formaliai. Notarės L.JakeliÅ«nienės kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad ji, veikdama kaip profesionali teisininkė, nepateisinamai klydo aiÅ¡kindama įgaliojimo turinį bei tvirtindama įkeitimo sandorį. Be to, net jei pripažinti notarės teiginį, kad ji klaususi A. R. , ar L. T. jam leido įkeisti butÄ S. V. paskolai užtikrinti, atitinkančiu tikrove, tokio notarės elgesio negalima laikyti pakankamu rÅ«pestingumu, nes kilus aptariamoms abejonėms, ji privalėjo apskritai atsisakyti tvirtinti įkeitimo sandorį.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad notarių kaip ir A. R. veiksmuose galima įžvelgti tyčiÄ , nėra jokio pagrindo – aukščiau aptartus neteisėtus notarių veiksmus galima vertinti tik kaip atliktus neatsargiai.Priežastinis ryÅ¡ysTeismo vertinimu, pagrindinė priežastis, lėmusi įkeitimo sandorio nuginčijimÄ , buvo neteisėti A. R. veiksmai (tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys). BÅ«tent Å¡is asmuo turėjo materialinį suinteresuotumÄ Ä¯keitimo sutarties sudarymu. Savo tikslui pasiekti A.

R. iÅ¡ sesers L. T. apgaulės bÅ«du gavo įgaliojimÄ bei veikė nepaisydamas jam aiÅ¡kiai žinomos sesers valios. Tačiau tam, kad turtas bÅ«tų įkeistas, reikėjo ne tik sesers sutikimo, bet ir notarinio įgaliojimo ir įkeitimo sandorio patvirtinimo. Minėta, notarė V.Staskonytė-Malcienė, tvirtindama įgaliojimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino tikrosios L. T. valios ir netiksliai bei neaiÅ¡kiai suformulavo jo tekstÄ . Tačiau net esant taip suraÅ¡ytam įgaliojimui, neatspindinčiam L. T. valios įgalioti brolį įkeisti butÄ jo paskolai užtikrinti, notarė L.JakeliÅ«nienė negalėjo tvirtinti įkeitimo sandorio, nes įgaliojime nesant aptarimo apie įgaliotinio teisę įkeisti turtÄ savo ar trečiųjų asmenų prievolėms užtikrinti, įgaliotojo turtas gali bÅ«ti įkeistas tik paties įgaliotojo prievolėms užtikrinti (1964 m.

CK 65-67 str.). Jei Å¡i notarė bÅ«tų aiÅ¡kinusi įgaliojimo turinį pagal įstatymų reikalavimus, ji bÅ«tų turėjusi atsisakyti tvirtinti įkeitimo sutartį, ir tokiu bÅ«du bÅ«tų užkirtusi keliÄ Å¾alai atsirasti. Ar, notarei V.Staskonytei-Malcienei tinkamai suraÅ¡ius įgaliojimÄ , notarė L.JakeliÅ«nienė bÅ«tų atsisakiusi tvirtinti svetimo daikto hipotekÄ , yra hipotetinis klausimas, į kurį atsakyti objektyviai negalima. Taigi notarės V.Staskonytės-Malcienės neteisėti veiksmai teisine prasme yra per daug nutolę nuo ieÅ¡kovui atsiradusios žalos, kad bÅ«tų galima kalbėti apie Å¡ios notarės civilinę atsakomybę.

Tuo tarpu priežastinis ryÅ¡ys tarp notarės L.JakeliÅ«nienės veiksmų ir įkeitimo nuginčijimo yra akivaizdus: notarė privalėjo ir turėjo visas galimybes užkirsti keliÄ neteisėto sandorio sudarymui, tačiau to nepadarė. BÅ«dama notarė L.JakeliÅ«nienė turėjo suvokti, kad bet koks jos neapsižiÅ«rėjimas, nerÅ«pestingumas ar klaida užtikrinant teisėtumÄ civilinėje apyvartoje, gali sukelti neigiamų padarinių tiek sandorio Å¡alims, tiek ir kitiems asmenimis. Dėl ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumo ir atsakovų civilinės atsakomybės pobÅ«džioSprendžiant dėl ieÅ¡kovui atlygintinos patirtos žalos dydžio, ne mažiau svarbu yra įvertinti jo paties veiksmus sudarant įkeitimo sandorį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aptartoje 2003-10-29 nutartyje taip pat pažymėjo, kad, pirma, ieÅ¡kovas turi juridinę tarnybÄ , todėl galėjo ir turėjo žinoti, kad A. R. pateiktas įgaliojimas yra ydingas ir nepakankamas, įkeičiant L. T. turtÄ ne jos pačios prievolei užtikrinti, ir, antra, ieÅ¡kovas privalėjo įsitikinti, ar ieÅ¡kovės buto įkeitimas nepažeidžia įgaliotojos interesų. Tačiau nei viena, nei kita padaryta nebuvo. Teismo vertinimu, tokie ieÅ¡kovo, kaip bankininkystės srityje veikiančio profesionalo, veiksmai laikytini dideliu neatsargumu.

Juk bÅ«tent ieÅ¡kovui, suteikiančiam paskolÄ S. V., turėjo bÅ«ti labai svarbu, kad paskolÄ garantuojantis turto įkeitimas bÅ«tų tinkamai sudarytas ir iÅ¡ jo bÅ«tų galima patenkinti savo reikalavimÄ paskolos negrÄ Å¾inimo atveju. Tačiau matydamas ydingai suformuluotÄ Ä¯galiojimÄ ieÅ¡kovas nedėjo jokių pastangų įsitikinti, ar L. T. iÅ¡ tiesų sutinka įkeisti turtÄ kito asmens prievolei užtikrinti. Jei ieÅ¡kovas Å¡ioje situacijoje bÅ«tų veikęs rÅ«pestingai ir atidžiai, Å¡is įkeitimo sandoris apskritai nebÅ«tų buvęs sudarytas, o ieÅ¡kovas bÅ«tų reikalavęs S. V. suteikiamai paskolai užtikrinti kito įkaito.

Taigi ieÅ¡kovo didelis neatsargumas neabejotinai prisidėjo prie žalos jam atsiradimo, todėl bÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾iningÄ patirtÄ Å¾alÄ visa apimtimi priteisti iÅ¡ atsakovų (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Nustatant ieÅ¡kovui priteistinos žalos dydį, svarbu atsižvelgti į tai, kad pagrindinė priežastis, kodėl buvo sudarytas ydingas įkeitimo sandoris, yra neteisėti A. R., apgaule gavusio įgaliojimÄ ir veikusio prieÅ¡ įgaliotojos valiÄ , veiksmai. Svarbia priežastimi neabejotinai buvo ir notarės L.

JakeliÅ«nienės klaida, aiÅ¡kinant įgaliojimo turinį. Teismo nuomone, sudarant ir notariÅ¡kai tvirtinant įkeitimo sandorį bÅ«tų neprotinga reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo daug didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo nei iÅ¡ notarės L. JakeliÅ«nienės, kurios pagrindinė profesinė pareiga yra teisėtumo civiliniuose santykiuose užtikrinimas. Taigi įvertinus Å¡ias ir aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra protinga sumažinti ieÅ¡kovui atlygintinos žalos dydį 20 procentų – 10 856,80 Lt žalos.IeÅ¡kovas praÅ¡o žalÄ iÅ¡ atsakovų priteisti solidariai, tačiau, teismo nuomone, tam nėra jokio pagrindo.

Jau anksčiau buvo nurodyta, kad atsakovų A. R. ir J.JakeliÅ«nienės kaltė pasireiÅ¡kė skirtingomis formomis: A. R., gaudamas įgaliojimÄ apgaulės bÅ«du, veikė tyčia, o notarė J. JakeliÅ«nienė, tvirtindama buto įkeitimÄ , nepateisinamai klydo, t. y. veikė neatsargiai. Be to, Å¡ių asmenų veiksmai buvo atlikti skirtingu laiku, byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų buvę veikta susitarus. Dėl Å¡ios priežasties taikyti atsakovams solidariÄ jÄ atsakomybę bÅ«tų neprotinga ir nesÄ Å¾ininga notarės L.

Jakeliūnienės atžvilgiu. Sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės dalies, esminę reikšmę turi aukščiau nurodytos aplinkybės: skirtingos kaltės formos, J. Jakeliūnienės profesinis statusas bei A. R. vaidmuo sudarant neteisėtus sandorius. Dėl išdėstyto, teismo manymu, būtų teisinga iš notarės J. Jakeliūnienės priteisti ieškovo naudai 30 procentų, o iš A. R. – 70 procentų atlygintinos žalos. Atitinkamai tai sudarytų 13028,15 Lt (43427,18 Lt x 30 procentų) ir 30399,03 Lt (43427,18 Lt x 70 procentų).

IÅ¡ Å¡ių atsakovų ieÅ¡kovo naudai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistų sumų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2008-01-30 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).             III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentaiIeÅ¡kovas AB DnB NORD bankas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-01-06 sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti, pakeisti ir ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti visiÅ¡kai.Dėl ieÅ¡kovo kaltėsNurodo, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo kaltė (didelis neatsargumas) kildinama iÅ¡ to, kad ieÅ¡kovas galėjo ir turėjo žinoti, kad A.

R. pateiktas įgaliojimas yra nepakankamas įkeitimo sandoriui sudaryti, užtikrinant kito asmens, o ne įgaliotojos L. T. įsipareigojimų vykdymÄ . IÅ¡ tiek Å¡ioje, tiek jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl A. R. įgaliojimo turinio, jam suteiktų įgalinimų apimties, suklydo ne tik ieÅ¡kovas, pati įgaliojimÄ iÅ¡davusi L. T., dvi notarės (viena, patvirtinusi įgaliojimÄ , kita - Å¡io įgaliojimo pagrindu patvirtinusi įkeitimo sandorį), bet ir Lietuvos Respublikos teismas.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, Lietuvos apeliacinis teismas 2003-05-05 nutartimi, nagrinėdamas civilinę bylÄ pagal L. T. ieÅ¡kinį dėl įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia, L. T. ieÅ¡kinį atmetė ir nurodė, kad įgaliojimo turinys rodo, jog L. T. pavedė A. R. atstovauti jÄ santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir įgaliojo A. R. jos vardu sudaryti įkeitimo sutartį (CK 67 str.). Ä®galiojime aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta teisė įkeisti butÄ , todėl bankas neturėjo pagrindo abejoti A.

R. įgaliojimais. A. R., sudarydamas L. T. vardu buto įkeitimo sutartį, jam suteiktų įgaliojimų apimties nevirÅ¡ijo. Nors Å¡i Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo panaikinta, tačiau ji nagrinėjamoje byloje yra svarbi tuo, kad patvirtina, jog dėl įgaliojimo turinio ir įgalinimų apimties suklydo ir bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas (aukščiausia teisminė instancija, nagrinėjanti faktines aplinkybes). Apeliantas mano, kad tinkamas ir teisingas L. T. įgaliojimo turinio ir įgalinimų apimties nustatymas Å¡iuo atveju reikalavo daugiau nei elementaraus atidumo ir rÅ«pestingumo ir daugiau nei elementarių teisinių žinių.

Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp V.Staskonytės-Malcienės neteisėtų veiksmų ir žalosPirmosios instancijos teismas konstatavo, kad notarės V.Staskonytės-Malcienės neteisėti veiksmai teisine prasme yra per daug nutolę nuo ieÅ¡kovui atsiradusios žalos, kad bÅ«tų galima kalbėti apie Å¡ios notarės civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad notarė V.Staskonytė-Malcienė neiÅ¡siaiÅ¡kino tikrosios L. T. valios ir netiksliai bei neaiÅ¡kiai suformulavo jo tekstÄ , tai yra pripažino jos neteisėtus veiksmus, tačiau teismo nuomone: ar notarei V.Staskonytei-Malcienei tinkamai suraÅ¡ius įgaliojimÄ , notarė L.JakeliÅ«nienė bÅ«tų atsisakiusi tvirtinti svetimo daikto hipotekÄ , yra hipotetinis klausimas, į kurį atsakyti objektyviai negalima.

Apeliantas mano, kad akivaizdu, jog jei notarės V.Staskonytės-Malcienės patvirtiname įgaliojime bÅ«tų aiÅ¡kiai ir konkrečiai iÅ¡reikÅ¡ta L. T. valia, įkeisti butÄ tik užtikrinant konkrečiÄ pačios įgaliotojos ar įgaliotino A. R. prievolę, nebÅ«tų buvę galimybės nei A. R. pasinaudoti įgaliojimo turinio trÅ«kumais, nei kitiems asmenims (notarei L.JakeliÅ«nienei, bankui ir kt.) suklysti dėl įgaliojimo turinio. Atitinkamai, notarei V.Staskonytei-Malcienei tinkamai atlikus savo pareigas, ir nepadarius neteisėtų veiksmų, jokia žala ieÅ¡kovui nebÅ«tų galėjusi atsirasti.

Vadinasi tarp atsakovės V.Staskonytės-Malcienės veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jai taikyti civilinę atsakomybę.Dėl solidarios atsakovų atsakomybės pobÅ«džioPirmosios instancijos teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja LAT suformuotai teismų praktikai. LAT 2009-11-19 nutartyje Nr. 3K-3-543/2009 nurodė, kad solidarioji atsakomybė gali atsirasti ir tokiu atveju, kai pareiga atlyginti žalÄ asmenims atsiranda skirtingu pagrindu, t.y. vieno asmens atsakomybė gali kilti iÅ¡ sutarties, o kito - iÅ¡ delikto.

Å i teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad solidariÄ atsakovų atsakomybę Å¡alina skirtingos atsakovų kaltės formos.LAT 2008-03-26 nutartyje Nr. 3K-7-59/2008 nurodė, kad solidarioji atsakomybė gali bÅ«ti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet ir tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu arba kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitÄ nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tokios žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų.

Atsakovė Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarė Laima JakeliÅ«nienė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-01-06 sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko ieÅ¡kinys ir iÅ¡ apeliantės priteista 13 028,15 Lt bankui padarytos žalos, ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, apeliantei priteisti visas patirtas teismo iÅ¡laidas.Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisėsNurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡aiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovas S. V. kreditÄ suteikė ne iÅ¡ savo lėšų, todėl jokių nuostolių dėl negrÄ Å¾into kredito nepatyrė, tai matyti iÅ¡ byloje pateiktos 1999-09-30 Pavedimo sutarties Nr. 330, kurios pagrindu bankui buvo pavesta iÅ¡dalyti pinigus, gautus pardavus iÅ¡ JAV gautus grÅ«dus.

Å ios sutarties 2 p. nustatyta, kad bankas neatsako už paskolų gavėjų prievolių vykdymÄ . Tai yra, jei S. V. negrÄ Å¾ino valdiÅ¡kų pinigų, suteiktų per bankÄ , bankas jokios žalos nepatiria, nes pinigų savininkas - valstybė - negali iÅ¡ banko pareikalauti tų lėšų. Kadangi bankui tas pats, ar grÄ Å¾ins paskolų gavėjas S. V. pinigus valstybei, ar ne, bankas jokio nuostolio nepatyrė ir todėl reikalavimų dėl žalos atlyginimo reikÅ¡ti negali.Akivaizdu, kad V. paskolos negrÄ Å¾inus, ieÅ¡kovas nuostolio nepatyrė, jį patyrė tik LR žemės Å«kio rėmimo fondas.

Bankas turi teisę reikalauti paskolos iÅ¡ S. V., nes ieÅ¡kovÄ ir S. V. sieja sutartis ir iÅ¡ jos kylanti atsakomybė, tačiau iÅ¡ apeliantės bankas reikalauja žalos, kylančios iÅ¡ delikto, o tokiam reikalavimui bankas turi bÅ«ti patyręs realiÄ Å¾alÄ , kuri pagal CK 6.249 str. yra arba turto netekimas ar sužalojimas, ar turėtos iÅ¡laidos, ar negautos pajamos. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas reiÅ¡kia taip, tarsi jis bÅ«tų netekęs turto - iÅ¡duotos paskolos, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad jokio turto bankas neprarado.Teismas teisingai konstatavo, kad pati valstybė parinkdavo asmenis, kuriems teikti paskolas, tačiau tarp valstybės ir banko nėra paskolos teisinio santykio nes:

a) neegzistuoja paskolos sutartis, kuri turi būti sudaryta raštu (seno CK 43 str. 1 p.);

b) pavedimo sutarties 2 p. tokiÄ iÅ¡vadÄ tiesiogiai neigia, nes čia nurodyta, jog bankas neatsako už paskolos gavėjų prievolių vykdymÄ , o paskolos teisiniams santykiams bÅ«tina paskolos gavėjo atsakomybė dėl skolos sugrÄ Å¾inimo (seno CK 291 str.). Taigi, teismo iÅ¡vada, kad bankas kažkam atsakingas už suteiktas paskolas, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl sprendimas vien dėl to yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas.Dėl senatiesTeismas sprendime nustatė, kad žalos atsiradimo momentas Å¡ioje byloje sietinas su 2006-12-07 antstolės suraÅ¡ytu iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktu, nes tik nuo Å¡io momento tapo neabejotinai aiÅ¡ku, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti įvykdytas (o tuo pačiu tapo žinomas ir žalos dydis).

Å i teismo iÅ¡vada paneigta tuo, kad ieÅ¡kovas bylinėjimosi metu atsisakė 1 456,97 Lt reikalavimo, nes iÅ¡ieÅ¡kojimas vyko ir vyksta dar ir dabar. Tokiu bÅ«du teismo iÅ¡vada apie tai, kad senatis turi bÅ«ti suskaičiuota nuo iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akto momento ir tokios teismo iÅ¡vados motyvacija paneigta pačiu faktu, kuris irgi nurodytas teismo sprendime: tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas vyksta, o antstolis iÅ¡ principo gali suraÅ¡yti iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ ir dabar, ir po metų, todėl galimybė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, remiantis teismo motyvacija, nepasibaigs niekada, o tai prieÅ¡tarauja pačiai ieÅ¡kinio senaties termino instituto esmei ir paskirčiai.Be to, suraÅ¡ius iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ , vykdomasis dokumentas grÄ Å¾inamas kreditoriui, bet jis gali pateikti vykdyti šį dokumentÄ iÅ¡ naujo (CPK 631 str. 3 d.).

Todėl įstatymo tekstas tiesiogiai prieštarauja teismo išvadai, kad išieškojimo negalimumo akto surašymas reiškia, kad skola nebesumažės, žala padaryta ir aiškus jos dydis.Apibendrinant galima teigti, kad išieškojimo negalimumo akto surašymas šioje konkrečioje byloje negali būti pagrindu ieškinio senaties pradžiai, nes:

a) išieškojimas vyko ir po tokio akto surašymo, tai nurodyta ir teismo sprendime;

b) tokį tolesnį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯statymas tiesiogiai leidžia iÅ¡ naujo pateikus vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai savo žalÄ suvokė 2004 metais, kuomet iÅ¡siuntė apeliantei bei kitai atsakovei V.Staskonytei-Malcienei pasiÅ«lymÄ atlyginti žalÄ . Jau tuomet bankas žinojo savo žalos dydį ir jos reikalavo. Teismas, nepritaikęs senaties termino, pažeidė įstatymÄ ir apeliantės teises, dėl to apeliantė praÅ¡o teismo sprendimÄ jos atžvilgiu naikinti bei taikyti senaties terminÄ .Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygųDėl žalosTeisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo faktai, kad ieÅ¡kovo patirta žala ir jos dydis neaiÅ¡kus, nenustatytas. IeÅ¡kovas teigė, kad iÅ¡ S. V. nieko iÅ¡ieÅ¡koti neįmanoma. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad Å¡iuo metu S. V. turi turto:

1) žemės sklypÄ , 0,21 ha ploto, (duomenys neskelbtini). Å is sklypas yra areÅ¡tuotas nagrinėjamoje byloje banko naudai, sklypo vertė pagal VÄ® Registrų centro įvertinimÄ yra 2 896 Lt (vertė nustatyta 2004 m.);

2) gyvenamÄ jį dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å¡is namas hipotekos įkeitimu 1995 m. įkeistas ieÅ¡kovui - bankui DnB NORD, įkaito mastas - 14 000 Lt (prievolė pasibaigusi 2001 m.), pastato vertė pagal VÄ® Registrų centro duomenis 19 058 Lt (vertė nustatyta 1995 m.);

3) septyni Å«kiniai pastatai prie gyvenamojo namo. Visas Å¡is turtas yra praktiÅ¡kai laisvas nuo prievolių, įkeista tik 14 000 Lt jo vertės, įkaito turėtojas yra ieÅ¡kovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad bankas jau iÅ¡naudojo visas priemones iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ S. V. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad daug savo turto S. V. 1999 m. padovanojo ir tik tada nustojo dengti paskolÄ . IeÅ¡kovas nesiėmė jokių veiksmų sandoriui, kuris jam labai nenaudingas, panaikinti.

Bet kokiu atveju, bankas neįrodė, kad negalima išieškoti iš S. V., todėl teismo sprendimas naikintinas ir tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė jam padarytos žalos realumo ir jos dydžio.Neteisėti veiksmai ir kaltėKaltę turi įrodyti ieškovas. Ieškovas teigė, kad prie neteisėto ir panaikinto sandorio galimai prisidėjo notarė Laima Jakeliūnienė, netinkamai išaiškinusi įgaliojimo turinį ir esmę. Galimai prisidėjo, bet galimai ir neprisidėjo. Ieškinys turi būti įrodytas, tačiau ieškovas to nepadarė.Ieškovas prideda prie bylos LAT nutartį, tačiau 2003-10-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2003 apie notarės kaltę nieko nepasisakyta.

Atvirkščiai, kalbama apie tai, kad atsakovas A. R. įkeitė butÄ , virÅ¡ydamas jam suteiktus įgaliojimus, t.y. nuginčytas sandoris sudarytas dėl A. R. apgaulės. Apeliantė nurodo, kad galbÅ«t klydo, tačiau jos kaltė negali atsirasti, nes, kaip nurodė LAT, ji buvo suklaidinta A. R. , be to, teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad L. T. įgaliojimas buvo suraÅ¡ytas neaiÅ¡kiai ir netiksliai. Kaip įmanoma iÅ¡aiÅ¡kinti teisingai neaiÅ¡kiai ir netiksliai suraÅ¡ytÄ Ä¯galiojimÄ , teismas nepasisakė.

Tai prieÅ¡tarauja logikai - jeigu kažkoks tekstas yra suraÅ¡ytas netiksliai, tai jo neįmanoma tiksliai suvokti. Teismas padarė loginę klaidÄ - pripažino suraÅ¡ytÄ ir patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ netiksliu, o sudarytÄ pagal jį įkeitimo sandorį, kuris tiksliai atspindėjo įgaliojimo tekstÄ , įvardino irgi netiksliu. Tai dar kartÄ patvirtina, kad apeliantės klaidos nėra - pagal netikslų įgaliojimÄ tikslaus sandorio sudaryti neįmanoma.Priežastinis ryÅ¡ysJeigu bÅ«tų tinkamai suraÅ¡ytas įgaliojimas, sandorio apeliantė nebÅ«tų tvirtinusi arba bÅ«tų patvirtinusi tokiÄ Ä¯galiotojos valiÄ , kuri yra iÅ¡reikÅ¡ta.

TÄ patį mano ir LAT, panaikinęs ne įkeitimo sandorį, o įgaliojimÄ ir kaip to įgaliojimo pasekmę - teisėtÄ Ä¯keitimo sandorį. LAT nutartyje kalbama apie įgaliojimo ydingumÄ , nė žodžiu neužsimenant apie įkeitimo ydingumÄ . Todėl teismo atliktas atsakomybės paskirstymas tarp dviejų notarių neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir LAT iÅ¡aiÅ¡kinimų byloje. Å iuo atveju apeliantės atžvilgiu ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.Dėl ieÅ¡kovo atsakomybėsIeÅ¡kovas pats kaltas dėl susidariusios situacijos.

AukÅ¡ti profesinės atsakomybės standartai, sÄ lygojantys notaro atsakomybę, ta pačia apimtimi taikomi ir kitoms profesijoms ar veikloms, tame tarpe banko įstaigoms. Ir jų veikloje neturi bÅ«ti aplaidumo, nerÅ«pestingumo, jie turi veikti atidžiai ir dėmesingai. LAT teisingai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turėjo savo juridinę tarnybÄ , kuri privalėjo rÅ«pintis sudaromų sandorių teisėtumu. Bankas neatliko savo profesinės pareigos tinkamai ir atidžiai, todėl jis pats atsakingas už savo veiklos nuostolius.

Visus įkeitimo ir kreditavimo sandoriui reikalingus dokumentus ruošė pats bankas, jam ir turi tekti atsakomybė.IeÅ¡kovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atsakovės notarės Laimos JakeliÅ«nienės apeliacinį skundÄ praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko apeliacinį skundÄ , o atsakovės notarės Laimos JakeliÅ«nienės apeliacinį skundÄ atmesti. Priteisti ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad net pripažinus tam tikrÄ tarp ieÅ¡kovo ir valstybės egzistuojančiÄ konkurencijÄ dėl reikalavimo teisės, tai neleidžia bankÄ laikyti netinkamu ieÅ¡kovu ir jo reikalavimus atmesti.

Tokia apeliantės dėstoma pozicija prieÅ¡tarautų ir protingumo bei teisingumo principams, kadangi, nepriklausomai nuo to, ar bankas veikia pavedimo sutarties pagrindu ar savarankiÅ¡kai (tačiau su valstybės pritarimu ir banko atliekamų veiksmų patvirtinimu), banko reikalavimų atmetimas vien tuo pagrindu leistų nepagrįstai iÅ¡vengti atsakovams atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo 2004 m., kai ieÅ¡kovas atsakovėms notarėms pateikė pasiÅ«lymus atlyginti žalÄ .

Tokia apeliantės pozicija prieÅ¡tarauja jos pačios toliau apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai. IÅ¡ tiesų 2003 m. ieÅ¡kovui tapo žinoma apie panaikintus atsakovų Å¡ioje byloje sudarytus sandorius. Tokie teismų sprendimai sudarė pagrindÄ ieÅ¡kovui įtarti apie galimai atsirasiančiÄ Å¾alÄ ir tuo pagrindu ieÅ¡kovas 2004 m. kreipėsi į sandorius patvirtinusias notares, siÅ«lydamas atsirasiančiÄ Å¾alÄ atlyginti. Tačiau, kaip nurodo pati apeliantė, ieÅ¡kovas 2004 metais neturėjo teisės reikalauti žalos dėl S. V. paskolos negrÄ Å¾inimo atlyginimo iÅ¡ trečiųjų asmenų, kadangi norint konstatuoti nuostolius dėl pagrindinio skolininko prievolės neįvykdymo, reikia konstatuoti, kad visos skolos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pagrindinio skolininko procedÅ«ros baigtos.

Iki 2006-12-07 iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akto suraÅ¡ymo tokios procedÅ«ros nebuvo baigtos ir ieÅ¡kovas neįgijo teisės iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų ir negalėjo sužinoti apie tokiÄ teisę. Apeliantės keliamos abejonės, kad galbÅ«t ateityje dar bus galimybė tam tikras sumas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. V., negali atleisti apeliantės nuo pareigos atlyginti žalÄ , kuri yra konstatuota 2006-12-07 iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktu. Apeliantė, atlyginusi bankui padarytÄ Å¾alÄ , tai yra iÅ¡ esmės už S. V.

įvydžiusi prievolę bankui, įgis tokio pat dydžio reikalavimo teisę į S. V. Todėl aplinkybė, kad, gal bÅ«t, ateityje iÅ¡ S. V. bus galimybė iÅ¡ieÅ¡koti tam tikras sumas, niekaip nepažeidžia apeliantės interesų ir neleidžia bankui iÅ¡ to nepagrįstai praturtėti. Apeliantė skunde pripažįsta, kad ji klydo, vertindama A. R. pateiktÄ Ä¯galiojimÄ , taigi iÅ¡ esmės pripažįsta pagrindÄ savo atsakomybei atsirasti. CK 6.38 str. nustato, kad jeigu vienai iÅ¡ Å¡alių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, Å¡i Å¡alis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

CK 6.248 str. 1 d. nurodoma, kad civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, įstatymai įrodinėjimo (atsakomybės Å¡alinimo) pareigÄ priskiria apeliantei. Tuo tarpu ieÅ¡kovas tik turi įrodyti objektyvų pažeidimo faktÄ , kuris yra konstatuotas 2003-10-29 LAT nutartyje.Atsakovė notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-01-06 sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys atsakovės notarės Vaivos Staskonytės-Malcienės atžvilgiu, palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė neatliko neteisėtų veiksmų, kurie sukėlė žalÄ . Tarp notarės Vaivos Staskonytės-Malcienės veiksmų ir žalos atsiradimo nėra priežastinio ryÅ¡io. Remiantis CK 6.247 str., atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o civilinę bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovo AB DnB NORD bankas apeliacinio skundo pagrindu.

Vadovaudamasis CPK 330 str. nuostatomis, praÅ¡o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-01-06 sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti, pakeisti ir ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti visiÅ¡kai.Tretysis asmuo UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o tenkinti apeliantės notarės Laimos JakeliÅ«nienės apeliacinį skundÄ apimtyje dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo (priimant naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti), o jos apeliacinį skundÄ kitoje dalyje bei ieÅ¡kovo AB DnB NORD bankas apeliacinį skundÄ atmesti.Tretysis asmuo L.

T. atsiliepimu į apeliacinius skundus praÅ¡o atsakovės notarės Laimos JakeliÅ«nienės apeliacinį skundÄ patenkinti, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-01-06 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko ieÅ¡kinį atmesti.Teisėjų kolegija                          k o n s t a t u o j a:IeÅ¡kovo skundas atmestinas, atsakovės L.JakeliÅ«nienės skundas dalinai tenkintinas. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo Nustatyta, kad ieÅ¡kovui negrÄ Å¾inta paskola ir palÅ«kanos pagal 1995-02-13 kredito sutartį  buvo priteistos iÅ¡ skolininko trečiojo asmens S. V. 2003-07-14 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimu, priteisiant 58295,95 Lt ir priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į įkeistÄ Â trečiojo asmens L.

T. turtÄ . L. T. praÅ¡ymu atnaujinus procesÄ byloje, 2004-06-28 teismo sprendimu 2003-07-14 teismo sprendimas buvo pakeistas dalyje ir L. T. atžvilgiu Banko reikalavimas atmestas.  IeÅ¡kovas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 1995-02-13 kredito sutartį pradėjo 2001-10-11, AB „Lietuvos žemės Å«kio bankas“ valdytojai A. V. pateikus praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos – 58295, 95 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo, jame nurodžius, kad skolininkas S. V. prievolės nevykdo. Priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas ne ginčo tvarka buvo sustabdytas Vilniaus m. pirmos apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2001-12-03 nutartimi ( b. l. 16-17, Pasvalio rajono apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-406/04), iÅ¡aiÅ¡kinant įkeisto daikto savininkei L.

T. teisę kreiptis į teismÄ dėl jos buto įkeitimo sandorio nuginčijimo. Lietuvos Aukščiausiajam teismui  2003-10-29 nutartimi panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2003-05-05 sprendimÄ ir palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2002-12-14 sprendimÄ , ieÅ¡kovas sužinojo, kad jo suteiktos paskolos S. V. užtikrinimas įkeistu turtu panaikintas, todėl apie savo pažeistÄ teisę – galimybę nukreipti negrÄ Å¾inamos paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Â Ä¯ įkeistÄ turtÄ praradimÄ , jis sužinojo po kasacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo - 2003-10-29.

Tai, kad ieÅ¡kovas neteko galimybės nukreipti skolininko S. V. negrÄ Å¾inamos paskolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ , ir buvo pagrindu teikti ieÅ¡kinį teismui, praÅ¡ant iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ iÅ¡ jÄ padariusių asmenų, dėl kurių veiksmų buvo panaikintas įkaito davėjos L. T. iÅ¡duotas įgaliojimas ir turto įkeitimo sutartis. Å ie asmenys, atlyginę žalÄ , atsiradusiÄ Bankui dėl paskolos negrÄ Å¾inimo, įgytų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ skolininko S. V.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, t.y. teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos ( LR CK 1.127 str. 1 d. ), žalos atsiradimo momentÄ siejo ne su skolininko pareigos grÄ Å¾inti paskolÄ nevykdymu ir teisės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ praradimu, o su ieÅ¡kovo žinojimu, ar paskola iÅ¡ S. V. bus ar nebus iÅ¡ieÅ¡kota priverstine tvarka. IeÅ¡kovas, turėdamas teisę iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto, Å¡iÄ teisę galėjo realizuoti nepriklausomai nuo to, ar turi galimybę skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ skolininko turto, nes įkeitimu užtikrinto reikalavimo patenkinimas įstatyme siejamas ne su iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybe, o su skolininko neįvykdymu įkeitimu užtikrintos prievolės ( 1964 m.

LR CK 208 str. 1 d. ). Įkeitimo sandorio sudarymo metu – 1995-02-13 galiojusi materialinės teisės norma, reglamentuojanti įkeitimu užtikrinto reikalavimo patenkinimÄ , taikytina Å¡ioje byloje, nors iÅ¡ esmės Å¡i norma nepakito ir įsigaliojus naujajam, 2000 m. LR CK. Byloje nustatyta, kad jau 2001-10-11 skolininkas S. V. nevykdė prievolės ir Bankas siekė iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ įkeisto Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti turto. Ta aplinkybė, kad, panaikinus įkeitimo sutartį, neiÅ¡nyko S. V. prievolė grÄ Å¾inti suteiktÄ Â paskolÄ , nėra ginčijama byloje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo Å¡iÄ aplinkybę, kaip argumentÄ atmesti praÅ¡ymui dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo.

Atsakovų veiksmai, gaunant ir tvirtinant L. T. 1995-02-11 įgaliojimÄ Â atsakovui A. R., sudarant 1995-02-13 turto įkeitimo sandorį, buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su žalos atsiradimu, o trečiojo asmens S. V. veiksmai - paskolos negrÄ Å¾inimas yra netiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su atsakovų padaryta žala ieÅ¡kovui. Teismui netinkamai nustačius ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , teismo sprendimas dalyje dėl žalos ir palÅ«kanų priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Laimos JakeliÅ«nienės, naikintinas LR CPK 330 str. pagrindu dėl netinkamo LR CK 1.127 str. 1 d. taikymo ir reikalavimai Å¡ios atsakovės atžvilgiu atmestini.

          LR CPK 320 str. 2 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundus neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis (2002 m.vasario 28 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 36-1340) ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kitas, ne Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, negali peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nors to ir reikalauja viešasis interesas, ir jų neperžengus šio teismo sprendimas (nutartis) būtų neteisingas (neteisinga) ir būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams(Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutarimas "Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos").

            Šioje byloje apeliacinį skundÄ dėl netinkamos materialinės teisės normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ , padavė tik atsakovė L.JakeliÅ«nienė, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Â tik apskųstoje dalyje, o dalyje, kurioje iÅ¡ atsakovo A. R. priteistas ieÅ¡kovui žalos atlyginimas, skundas nebuvo priimtas, t.y. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-03-20 nutartimi grÄ Å¾intas apeliantui A.

R. (b.l.184, t. III). Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje dalyje peržengti pateiktų apeliacinių skundų ribų nėra pagrindo, nes vieÅ¡asis interesas nereikalauja ginti atskiro asmens turtinių interesų.                   Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės                    Atsakovės L.JakeliÅ«nienės apeliacinis skundas dalyje dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės nebuvimo atmestinas, nes atsakovė netinkamai aiÅ¡kina 1999-09-30 pavedimo sutartimi Nr. 330 ( b.l. 202-207, t.

I) Bankui suteiktas Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos teises. Sutarties 3.2.7 ir 3.2.8 punktuose nurodyta, kad bankas imasi reikalingų priemonių susigrÄ Å¾inti ar iÅ¡siieÅ¡koti paskolas ir palÅ«kanas, atlieka kitus, banko nuožiÅ«ra, reikalingus veiksmus. Å iuo įsipareigojimu Bankui tenka prievolė imtis priemonių, kad suteiktos, bet nesugrÄ Å¾intos paskolos ir palÅ«kanos bÅ«tų iÅ¡siieÅ¡kotos. Tai, kad Sutarties 2 p. nurodyta, jog Bankas neatsako už paskolų gavėjų prievolių vykdymÄ , yra nuostata, nesusijusia su teise iÅ¡siieÅ¡koti negrÄ Å¾intas paskolas ir palÅ«kanas.

Tai, kad Bankas Sutarties 3.1.1. punktu įsipareigojo priimti iÅ¡ paskolų gavėjų sumokamas palÅ«kanas ir paskolas bei jas pervesti į nurodytÄ Ministerijos sÄ skaitÄ , atskaičius pagal sutartį Bankui priklausančias lėšas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Bankas yra įgaliotas sudaryta sutartimi iÅ¡siieÅ¡koti nuostolius, kuriuos dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo patiria LR paramos žemės Å«kiui ir Ūkininkų rėmimo fondai, atstovaujami LR Žemės Å«kio ministerijos, o tuo pačiu ir pats Bankas, negaudamas lėšų, kurias galėtų gauti pagal Sutarties 3.1.1 p.           Dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko S. V. galimybės              Bankas reikalavimÄ priteisti skolininko negrÄ Å¾intÄ paskolÄ iÅ¡ atsakovų grindžia tuo, kad priteista teismo sprendimu iÅ¡ skolininko suma negali bÅ«ti pilnai iÅ¡ieÅ¡kota, nes skolininkas yra grÄ Å¾inęs tik dalį paskolos ir palÅ«kanų.

Padarius iÅ¡vadÄ , kad apeliantės L.JakeliÅ«nienės atžvilgiu taikytina ieÅ¡kinio senatis, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos byloje, tačiau tikslinga nurodyti argumentus ir dėl Å¡ių atsakovės apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovo atsiliepimo į skundÄ argumentų. Pripažintina, kad ieÅ¡kovas nepateikė pakankamų įrodymų, jog priteista suma iÅ¡ skolininko negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota. Tai, kad skolininkas turi ir kitų įsipareigojimų bankui, t.y. jis negrÄ Å¾ina priteistos Bankui ( tai matyti iÅ¡ 2011-04-19 Banko pažymos teismui ) ne tik 2003-07-14 ir 2004-10-25 sprendimais priteistos sumos, bet nėra grÄ Å¾inęs ir 2006-12-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo įsakymu priteistos 42777,50 Lt sumos, bei iÅ¡ jo neieÅ¡koma likusi negrÄ Å¾inta 30994,33 Lt paskola, suteikta I.

B., kurios grÄ Å¾inimÄ jis užtikrino įkeisdamas nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Bankas, turėdamas galimybę iÅ¡siieÅ¡koti negrÄ Å¾inamas paskolas, šia galimybe nesinaudoja. Tai, kad galimai turimo įkeisto turto neužteks skoloms padengti, nėra aplinkybe, kliudančia bankui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ Â turtÄ ir tokiu bÅ«du nedidinti iÅ¡ieÅ¡kotinų kaip delspinigiai iÅ¡ skolininko sumų. Tik iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymas leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad skolininkas neturi pakankamai turto visiems skoliniams įsipareigojimams padengti.

Taigi Bankas, turėdamas galimybę nukreipti priverstiniam vykdymui turimus kitus skolininko įsipareigojimus ir nesinaudodamas šia teise, nepateikdamas byloje įrodymų apie įkeisto turto rinkos vertę bylos nagrinėjimo dienai, neišnaudoja turimų galimybių pateikti teismui įrodymus apie tai, kad priteista suma negali būti išieškota iš skolininko. Pripažintina, kad atsakovo A. R. pateikti teismui įrodymai apie skolininko S. V. turimo nekilnojamojo turto vertę, nėra pakankami daryti išvadai, kokia įkeisto turto rinkos vertė šiuo metu.

Bankas pateikė byloje 2006-12-07 antstolės suraÅ¡ytÄ aktÄ apie iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ (b. l. 6, t. I), tačiau nepateikė įrodymų iki bylos nagrinėjimo pabaigos apie iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko negalimumÄ . IÅ¡ akto matyti, kad pas skolininkÄ buvo rastos transporto priemonės, tačiau jos realizuotos, t.y. nepriklauso skolininkui. Bankas turėjo pateikti  byloje įrodymus apie tai, kad negali iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡Â skolininko galimai realizuoto turto tuo tikslu, kad iÅ¡vengti skolinių įsipareigojimų  vykdymo, iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ skolininko sutuoktinės N. V. turimo turto, todėl ir tuo neįrodyta, jog priteista suma negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ asmenų, pasinaudojusių paskola.

          Pripažinus, kad atsakovės skundas tenkintinas dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, netikslinga siÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus dėl turimo S. V. turto rinkos vertės ir tuo tęsti bylos nagrinėjimÄ bei didinti bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje. Padarius iÅ¡vadÄ , kad Bankas nepateikė pakankamų įrodymų daryti iÅ¡vadai, kad priteista suma negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ skolininko,  tenkinti ieÅ¡kinį nebuvo pagrindo. Atsakovui A.

R. nepateikus apeliacinio skundo, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ir Å¡ioje dalyje peržengti pateiktų apeliacinių skundų ribų dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo nėra pagrindo, nes tuo bÅ«tų apgintos atskiro vizinio asmens turtinės teisės, o ne vieÅ¡asis interesas.           Dėl notarių kaltų veiksmų          Atsakovės skundas dalyje dėl jos kaltės buvimo, patvirtinus įkeitimo sandorį, atmestinas, nes daryti iÅ¡vadÄ , jog notarė sandorį patvirtino pažeisdama reikalavimus dėl įkeitimo sandorio patvirtinimo, galima remiantis LR Aukščiausiojo teismo 2003-10-29 nutartyje esančiomis iÅ¡vadomis.

Nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog įgaliojime įkeisti įgaliotojo turtÄ Â turi bÅ«ti aptarta įgaliotinio teisė įkeisti įgaliotojo turtÄ kitų asmenų prievolėms užtikrinti. Nesant tokios teisės, įgaliotinis savo nuožiÅ«ra neturi teisės įkeisti įgaliotojo turto bet kam. Pripažintina, kad notarė L.JakeliÅ«nienė pagal savo profesinę pareigÄ privalėjusi atsisakyti tvirtinti įkeitimo sandorį, netinkamai atliko savo pareigas, todėl tai, kad Bankas neteko teisės iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ iÅ¡ įkeisto turto, yra dalinai ir Å¡ios notarės veiksmais padaryta žala.

                  Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad notarė V.Staskonytė –Malcienė neiÅ¡siaiÅ¡kino tikrosios L. T. valios ir netiksliai bei neaiÅ¡kiai suformulavo įgaliojimo tekstÄ , pagrįsta, tačiau Å¡ios notarės veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje dėl atsiradusios žalos, kadangi jos atliktų veiksmų atitikimÄ reikalavimams turėjo įvertinti kita, įkeitimo sandorį tvirtinusi notarė. Be to, įgaliojimo sandoris nebuvo panaikintas tuo pagrindu, kad jis neatitiko įstatymo reikalavimų.

Vilniaus apygardos teismo 2002-12-14 sprendime ( civilinė byla Nr. 2-665-2002, b.l.187-190, t. I) nurodyta, jog sandoriai pripažinti negaliojančiais kaip apgaulės būdu sudaryti sandoriai, t.y. A. R. apgavus L. T. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl notarės V.Staskonytės –Malcienės atsakomybės atmestini ir dėl to, kad šios notarės atžvilgiu teismas turėjo atmesti ieškinį ir kitu pagrindu - jai prašant taikyti ieškinio senatį.            Dėl solidarios atsakomybės        Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nebuvimo tarp atsakovų solidarios atsakomybės pagrįstos, nes, ir pripažinus atsakovus L.Jakeliūnienę ir A.

R. padariusiais žalÄ ieÅ¡kovui, Å¡i žala nebuvo padaryta bendrais atsakovų veiksmais, todėl teismas pagrįstai nustatė kiekvieno iÅ¡ dviejų atsakovų kaltės laipsnį, nustatė, kiek kiekvienas jų prisidėjo žalos atsiradimo.           Dėl Banko kaltės          Tai, kad dėl įgaliojimų turinio ir apimties suklydo ir bylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, neleidžia vertinti Banko veiksmų, suteikiant paskolÄ ir įkeičiant turtÄ , kaip atliktų pakankamai rÅ«pestingai.

Vien tai, kad paskolÄ Bankas suteikė asmeniui, kuris neturėjo įkeičiamo turto, tai, kad įsipareigojęs suteikti paskolÄ pavedimais už perkamÄ technikÄ ( Kredito sutarties 1.1 p.). tokių pavedimų į bylÄ nepateikė, turėdamas galimybę įkeisti perkamÄ technikÄ paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti, Å¡ia teise nepasinaudojo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie ytin aplaidžius ir nerÅ«pestingus Banko veiksmus, suteikiant paskolÄ .            Panaikinus teismo sprendimo dalį, atitinkamai pakeičiamas priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.

Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį notarės L.JakeliÅ«nienės atžvilgiu, jai priteistinos atstovavimo iÅ¡laidos iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į tai, kad buvo pripažinti priimtinais ne visi atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyti argumentai. Atsižvelgiant į atstovo darbo laiko sÄ naudas, reikalingas Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovei priteistinos  2000 Lt atstovavimo iÅ¡laidos ir žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ Â - 391 Lt. Trečiojo asmens L. T. turėtos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos – 300 Lt atitinka atstovo darbo ir laiko sÄ naudas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė : Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kovui AB DnB NORD priteista iÅ¡ atsakovės Laimos JakeliÅ«nienės 13028,15 Lt žalos atlyginimo, 5 procentai metinių palÅ«kanų ir 82,08 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, panaikinti ir ieÅ¡kinį šioje dalyje atmesti. Padidinti priteistÄ Â atsakovei Laimai JakeliÅ«nienei iÅ¡ ieÅ¡kovo AB DnB NORD bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ Â iki 2391 Lt.

Padidinti priteistÄ Â iÅ¡ ieÅ¡kovo AB DnB NORD valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 117,70 Lt. KitÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti trečiajam asmeniui L. T. iÅ¡ ieÅ¡kovo AB DnB NORD 300 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ ieÅ¡kovo AB DnB NORD 33,75 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                       Danutė Kutrienė Kolegijos teisėjai                                                    Henrichas Jaglinskis                                                                                       Aldona Tilindienė