2022-06-01 Nr. AB-14578-3-62-3-00211-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2624-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00211-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. C. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. C. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41778 (toliau – ir Sprendimas); Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 6K-165 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, apskundė jį ikiteismine tvarka. Komisija 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 6K-165 pareiškėjo skundą atmetė, nusprendė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

4. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis pateikė tiek informacijos, kiek galėjo. Nėra pagrindo jo pasakojimo ir žinių lyginti su vadovėliu, nes jis pasakojo iš atminties. Kadangi tai asmeninės patirties turintis pasakojimas, tai turėjo būti objektyviai atsižvelgta, jog pareiškėjo patirtis gali būti ne tokia įvairiapusė, kaip iš informacinių šaltinių rinktos žinios. Tačiau tai savaime nepaneigia jo pasakojimo ir neleidžia jo kritikuoti. Atsakovas, nesigilindamas į tai, kokia šiuo metu yra padėtis (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjas nesutiko su išvada, kad jis kaip prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjo atveju nėra Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies išimties. Prieglobsčio prašytojas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, jis visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės, vykstančio konflikto, (duomenys neskelbtini) diskriminacijos, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas. Dėl to nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nesurinko naujausios ir aktualios informacijos, nors šiuos kriterijus atitinkančią informaciją būtina surinkti.

6. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad jis prašė atsakovo sprendimo nagrinėjimo ikiteismine tvarka procedūrą organizuoti taip, jog būtų užtikrinamas teisės būti išklausytu principas, skundas teisingai išnagrinėjamas ir nurodė tam pagrįstus motyvus. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjui teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė (duomenys neskelbtini), baimės būti sulaikytam. Atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl buvo konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio.

11. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjui neturėjo kilti sunkumų papasakoti apie savo patirtį bei gyvenimą kilmės valstybėje, nes šios aplinkybės yra susijusios su asmenine pareiškėjo patirtimi bei priežastimis, paskatinusiomis išvykti iš kilmės valstybės. Dėl to pagrįstai iš jo buvo tikimasi nuoseklaus, išsamaus pasakojimo, tačiau pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus ir prieštaringas. Iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama nurodyti visas aplinkybes itin konkrečiai ir detaliai, tačiau, atsakovo nuomone, asmeniui neturėtų būti sudėtinga apibūdinti aplinkybes, paskatinusias jį išvykti iš kilmės valstybės. Pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas turėjo esminių trūkumų – buvo abstraktus ir nedetalus, o į patikslinančius klausimus jis pateikdavo minimalias, nespecifines detales, atsakymai buvo lakoniški arba į juos nebuvo atsakoma, klausimus teko kartoti kelis kartus. Pareiškėjo pateikta istorija nesklandi, nepagrįsta kitais (be pasakojimų) įrodymais, todėl atsakovas nelaikė jos tikėtina.

12. Migracijos departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjas galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje. Pagal surinktą kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš minimų grupių, jo paties teigimu, jis buvo tik (duomenys neskelbtini) stebėtojas. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, atsižvelgęs į pareiškėjo abstrakčius, neišsamius ir miglotus paaiškinimus, atsakovas nelaikė jo patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų faktų tikrumą. Nei kilmės šalies informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleido identifikuoti tariamo persekiotojo, jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti (areštuoti) pareiškėją, nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

13. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, buvo įvertinta pareiškėjo prašymo kontekste ir aktuali kilmės valstybės informacija. Migracijos departamentas rėmėsi ne tik (duomenys neskelbtini) ataskaita, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

14. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 222 punkto nuostatą, sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteisminėje procedūroje vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nėra pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 21S41778 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 6K-165 dalį, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas raštu pareiškė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, jog jis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė asmens pilietybę, tapatybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. 2021 m. lapkričio 17 d. antrinės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra kilęs iš (duomenys neskelbtini).

17. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini).

18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus ir atsakovo surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai, atsižvelgta į pareiškėjo asmenybę ir kilmės valstybės situaciją. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti prieglobstį.

19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, nepagrįsta objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui taip pat nebuvo pateikti tokią įrodymai.

20. Iš Departamento pateiktos informacijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini), slapstymąsi ir pabėgimą iš kilmės valstybės, sprendė, kad jo paaiškinimai gan nuoseklūs – jis nuosekliai dėstė įvykių eigą, minėjo įvykių datas, vietoves, tačiau jo paaiškinimai, faktai nėra paremti objektyviais įrodymais, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimą paminėtuose įvykiuose. Pareiškėjas daugiau aiškino apie bendrą (duomenys neskelbtini) susidariusią situaciją po (duomenys neskelbtini) įvykių. Pareiškėjas savo nurodytoms aplinkybėms nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai neleidžia identifikuoti tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, atitinkamai, nepagrindžiama rizikos patirti persekiojimą tikimybė. Dėl to pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Dėl to teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių nurodytus argumentus, pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje.

22. Nors atsakovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vyksta smurtiniai veiksmai, tačiau, remiantis šaltiniais, šie veiksmai dažniausiai naudojami prieš asmenis, kurie dalyvauja ar siekia dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai, (duomenys neskelbtini) partijos nariai, valstybės tarnautojai ar asmenys, bendradarbiavę su vyriausybe. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojas nepriklauso nė vienai iš asmenų grupių, kuri kilmės šalyje susiduria su smurtiniais veiksmais.

23. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą, nes ji buvo grindžiama tais pačiais argumentais kaip ir prašymas suteikti pabėgėlio statusą. Byloje nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje su pareiškėju bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės. Departamentas rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas pritarė atsakovo išvadai, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Įvertinus prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio.

24. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėjas skunde nenurodė, o atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

26. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų draudimo terminą. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, padaręs kokių nors teisės pažeidimų, būtų išsiunčiamas ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, pareiškėjas savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino, klaidino tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti, ar pareiškėjas atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus, teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką tejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

III. 27. Pareiškėjas E. B. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą (turėtų būti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą) ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti; užtikrinti galimybę pareiškėjui asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, taip pat užtikrinti vertėjo dalyvavimą.

28. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamu iš esmės atliko skubos tvarka, paviršutiniškai, turėdamas tokiu būdu savaime pademonstruotą išankstinę nuomonę dėl prieglobsčio prašymo priežasčių, nes apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Teismas šių reikšmingų procedūrinių bei procesinių trūkumų neištaisė.

29. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs (duomenys neskelbtini) kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui, todėl tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo. Pareiškėjas negali pats identifikuoti, kokie faktai yra reikšmingi jo prieglobsčio byloje ir kokie įrodymai yra vertinami kaip reikšmingi. Formalus paaiškinimas, kad pareiškėjas turi įstatyme nurodytas teises, nėra pakankamas, kad būtų konstatuotas tinkamas pareigos suteikti informaciją įvykdymas (Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 44 punktas).

30. Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą dėl prieglobsčio prašymo, turi surinkti ir vadovautis tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas ES valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius (Tvarkos aprašo 7, 92.8., 97.1. punktai). Taigi atsakovas turėjo ištirti ne tik reglamentuotus teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą, nes tik tokiu būdu galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėjas susidurs kilmės valstybėje. Situacija (duomenys neskelbtini) yra itin bloga, tai patvirtina viešai prieinami duomenys, pvz. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo kilmės šalies saugumo lygis turi būti vertinamas remiantis teisės aktų reikalavimais.

31. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje, tokių faktų egzistavimas tik leidžia preziumuoti, kad pareiškėjo baimė yra pagrįsta. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Kilmės šalyje valstybė jokios realios apsaugos savo piliečiams nesuteikia, (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis konfliktas ir tai yra faktas, į kurį atsakovas turėjo atsižvelgti. (duomenys neskelbtini) nėra jokių žmogaus teisių garantijas veiksmingai užtikrinančių instrumentų.

32. Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau - Direktyva 2011/95/ES) preambulės 16 punkte pabrėžiama, kad šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Direktyva visų pirma siekiama užtikrinti visišką pagarbą žmogaus orumui ir prieglobsčio prašytojų bei juos lydinčių šeimos narių teisę į prieglobstį, taip pat skatinti taikyti tos Chartijos 1, 7, 11, 14, 15, 16, 18, 21, 24, 34 ir 35 straipsnius, todėl direktyva turėtų būti atitinkamai įgyvendinama. Būtent todėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas direktyvoje įtvirtintą pabėgėlio sąvoką, įskaitant visiškai pagrįstos baimės reikalavimą, tiesiogiai remiasi Chartijos nuostatomis. ESTT inter alia yra konstatavęs, kad Chartijoje įtvirtintos teisės pažeidimas kilmės valstybėje gali sudaryti persekiojimo veiksmą (žr. ESTT sprendimo sujungtose bylose C-71/11 ir C-99/11 72 p.). Dėl to abejotinos atsakovo išvados nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Naujausi duomenys, kuriuos pareiškėjas citavo, patvirtina apie jam gresiantį individualų pavojų. Atsakovas tikėtinai neindividualizavo pareiškėjo atvejo ir naujausios informacijos netaikė pareiškėjo nurodytiems motyvams, jų nepalygino su naujausia kilmės valstybės informacija.

33. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

34. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, t. y. nors pareiškėjas ir nurodo, kad Migracijos departamentas tariamai pažeidė EŽTT praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiais pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Pareiškėjas deklaratyviai skunde formuluoja tariamus Migracijos departamento sprendimų trūkumus, nekonkretizuoja, kokios pareiškėjo asmeninės savybės liko neįvertintos ir kokias pareiškėjo atveju priimtas išvadas jos paneigia, todėl vien tik nesutikimas su Sprendimais nedaro jų nepagrįstais ir negaliojančiais. Migracijos departamentas ištyrė su pareiškėjo individualia situacija susijusias aplinkybes, surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, o tyrimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo buvo išnagrinėtas individualiai, objektyviai ir nešališkai, laikantis teisės aktų normų reikalavimų.

35. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo paaiškinimas apie pasitraukimo iš kilmės valstybės priežastis buvo nenuoseklus, todėl nesudaro pagrindo suteikti jam prieglobstį. Pažymima, kad iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Jam buvo užduodami klausimai apie jo faktinę patirtį, o Migracijos departamentas pateiktus duomenis vertino ir kvalifikavo. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktą, prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Prieš priimant ginčijamą sprendimą pareiškėjas buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų – jam paaiškintas apklausos tikslas, suteikta galimybė laisvo pasakojimo metu paaiškinti išvykimo priežastis, užduoti patikslinamieji klausimai, kurie, Migracijos departamento vertinimu, neturėjo sukelti sunkumų, nes jie susiję su asmenine pareiškėjo patirtimi

36. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas turėjo esminių trūkumų – buvo abstraktus ir nedetalus, į patikslinančius klausimus pareiškėjas pateikdavo minimalias, nespecifines detales, atsakymai buvo lakoniški, į kai kuriuose nebuvo atsakoma, todėl teko kartoti klausimus kelis kartus. Pareiškėjo pateikta istorija nėra nei pagrįsta kitais (be pasakojimo) įrodymais, nei savaime sklandi, dėl to nėra tikėtina. Migracijos departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjas galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje, nes jis nepriklauso nė vienai iš persekiojamų grupių. Dėl to jo istorija buvo vertinama kritiškai ir nelaikyta savaime patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų faktų tikrumą. Nei surinkta kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleido identifikuoti tariamo persekiotojo, jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti (areštuoti) pareiškėją, nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas nepagrindė savo atitikties Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

37. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju buvo įvertinta būtent pareiškėjo prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija, tai patvirtina Migracijos departamento sprendimo turinys. Kadangi pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aspektais, kad jo atžvilgiu gali būti netinkamai taikomi kilmės valstybės teisės aktai ar tie teisės aktai pareiškėjo atžvilgiu būtų taikomi diskriminuojant, todėl Migracijos departamentas nerinko bei nevertino tokio pobūdžio informacijos.

38. Pagal Tvarkos aprašo 97 ir 99 punktų nuostatas įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus; atliekant šį tyrimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. EŽTT 2017 m. birželio 20 d. sprendime byloje M.O. prieš Šveicariją konstatavo, jog dalijimasis įrodinėjimo našta prieglobsčio bylose neturi būti aiškinamas tokiu būdu, kuris reikalautų iš valstybės institucijos įrodyti priešingai, ypač jei pareiškėjo prašymas atmestas dėl pasakojimo patikimumo. Taigi Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

39. Priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, aukų skaičius pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nesuteikia pagrindo teigti, jog minimame regione vyksta beatodairiškas smurtas. Tyrimo metu įvertinus šiuos skaičius, buvo pagrįstai konstatuota, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio, todėl ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas tiesioginis jo išklausymas teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

41. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovė advokatė dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovė teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 42. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

44. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

46. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

47. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

48. Taigi, pagal nurodytas teisės nuostatas vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo statuso nustatymui aktualius duomenis, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

49. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

50. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė (duomenys neskelbtini), nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jo gyvybei, turi pagrįstą baimę būti sulaikytu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas dėl baimės būti persekiojamu atliktas paviršutiniškai.

51. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas deklaratyviai nurodo atsakovo tyrimo ir sprendimo trūkumus, nepagrįsdamas, kokios aplinkybės liko neįvertintos. Įvertinusi byloje atsakovo nustatytas aplinkybes ir teismo nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, uždavė patikslinančius klausimus ir sudarė jam sąlygas pateikti papildomus argumentus, paaiškinimus, taip pat įrodymus apie, pareiškėjo manymu, reikšmingas aplinkybes, pasiūlė konkrečiau paaiškinti, atskleisti jo nurodytus teiginius ar aplinkybes. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, surinko kilmės šalies informaciją ir jos kontekste tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės buvimo sąlygos.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką prieglobsčio prašytojo nurodomas persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1454-756/2022). Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė individualų persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių.

53. Atlikęs teisinį surinktos informacijos vertinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo atliktam bendros situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) tyrimui ir vertinimui, pagal kurį nustatyta, kad šio konflikto metu yra persekiojamos tam tikros asmenų grupės (politikai, politiniai aktyvistai, asmenys turintys ryšių su vyriausybe), tačiau pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš šių grupių, nes jis pats nurodė, kad buvo tik stebėtojas.

54. Pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nelaikytas patikimu įrodymu, nes jis turėjo esminių trūkumų: buvo gana abstraktus ir nedetalus; pareiškėjas į patikslinančius klausimus atsakinėjo gana lakoniškai arba į juos neatsakydavo, todėl klausimai buvo kartojami kelis kartus, nenurodydavo konkrečių asmeninių aplinkybių. Pareiškėjo papasakota istorija nebuvo sklandi, kai kurie aspektai, aplinkybės buvo nurodomos miglotai, itin neišsamiai ir netiksliai, pvz., (duomenys neskelbtini.) Dėl to teismas padarė išvadą, kad nors pareiškėjas nuosekliai paaiškino apie (duomenys neskelbtini) susidariusią situaciją po (duomenys neskelbtini) įvykių, tačiau prieglobsčio prašytojo nurodyti faktai nepagrindžia jo individualiai patirto kilmės šalyje persekiojimo. Nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai neleido identifikuoti tikėtino persekiotojo, jo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, taigi nebuvo pagrįsta rizikos patirti persekiojimą tikimybė.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nepagrindė realiai egzistavusios pagrįstos savo baimės kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas nurodė išvykęs iš kilmės šalies 2019 m., tam tikrą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), po to Baltarusijoje, tačiau neįvardijo konkrečių priežasčių, kurios pagrįstų, kodėl jam tose šalyse buvo nesaugu ir jis nusprendė atvykti į Lietuvos Respubliką.

56. Teisėjų kolegija remdamasi tais pačiais pagrindais, nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė arba vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą. Dėl to pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsakovas pagal surinktą informaciją apie kilmės valstybę nustatė, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) tebesitęsia, todėl padarė išvadą, jog kilmės šalyje vyksta vidinis karinis konfliktas, tam tikruose (duomenys neskelbtini) regionuose vyksta smurtiniai veiksmai, todėl vertino, ar pareiškėjo gyvenamojoje vietoje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, dėl kurios asmeniui turėtų būti suteikiama papildomas apsauga. Atsakovo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepriklauso nė vienai iš grupių, kurie susiduria su smurtiniais veiksmais kilmės šalyje, o įvertinus (duomenys neskelbtini) regione (kartu ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) smurtą patyrusių aukų skaičių buvo nustatyta, kad šiame regione rizika patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai ar laisvei yra minimali, (duomenys neskelbtini) šalies regione tokia rizika neegzistuoja. Dėl to teismas turėjo pagrindą pritarti atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos atsakovo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos, atitinkamai pakeistos ir Komisijos sprendimo dalys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. B. C. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė