eb4b7c4e-6253-402b-b6d8-bb806fd438f2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinės bylos numeris 2A-877-585/2015                             Teisminio proceso numeris 2-39-3-01227-2012-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S 2015 m. vasario 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V.

K. (V. K.) apeliacinį skundÄ , pareikÅ¡tÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo N. V. (N. V.) ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ir veikiantis atsakovo pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Rožinis dramblys“), n u s t a t ė: ieÅ¡kovas, modifikavęs ieÅ¡kinį, prašė:

1) pripažinti, jog atsakovo „Vesti Å alči“ leidinio Nr. 58 (1126), publikuoto 2009 m. liepos 28 d., straipsnyje „TriÅ«sas padėjo“ paskleisti duomenys „<...> YpatingÄ pagalbÄ siekiant gauti Prezidento pasigailėjimÄ A. J. suteikė Å alčininkų komisariato kriminalinės policijos virÅ¡ininkas N. V. BÅ«tent jo <...> naudojimosi kriminalinės policijos virÅ¡ininko pareigomis dėka buvo nutraukta byla prieÅ¡ A. J.“ ir leidinio Nr. 68 (1135), publikuoto 2009 m. rugsėjo 1 d., straipsnyje „Apskrities policijos vadovas atsipraÅ¡o dėl savo pavaldinių veiksmų“ paskleisti duomenys „<...> Nustatyta, kad pats kriminalinės policijos vadovas N. V. atsainiai kontroliuoja ir organizuoja normatyvinių aktų reikalavimus. Dėl to kriminalinės policijos virÅ¡ininkas N. V. <...> buvo griežtai įspėti“ neatitinka tikrovės bei žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ;

2) priteisti 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei procesines palÅ«kanas.IeÅ¡kovas teigia, jog paskleistoji informacija neatitinka tikrovės bei žeidžia jo garbę ir orumÄ . Jis, eidamas Kriminalinės policijos virÅ¡ininko pareigas, nedarė įtakos jokio tyrimo eigai. Pirmajame straipsnyje minimas asmuo yra ieÅ¡kovo svainis, ieÅ¡kovui buvo žinomas tas faktas, kad Å¡is asmuo buvo įtariamas, padaręs vagystę. IeÅ¡kovas pripažįsta, jog jis vienÄ kartÄ skambino tyrimÄ kontroliavusiam prokurorui ir teiravosi, ar nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas straipsnyje minimo asmens atžvilgiu, bet, pasak ieÅ¡kovo, jis tÄ darė tik dėl to, jog buvo pareikÅ¡tas skundas dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo.

IeÅ¡kovo teigimu, jis nėra tiesiogiai bendravęs nei su apskrities virÅ¡ininku, nei su jo pavaduotoju, be to, nėra gavęs priekaiÅ¡tų dėl jo vykdomų tarnybinių funkcijų, jam nebuvo skirtos drausminės nuobaudos. IeÅ¡kovas bandė baudžiamojo proceso tvarka apginti savo garbę ir orumÄ , bet buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesÄ . Pasak ieÅ¡kovo, vieÅ¡ojoje erdvėje paskelbus tikrovės neatitinkančius duomenis, sutriko jo sveikata, be to, jis patyrė emocinius sunkumus, bandydamas baudžiamojo proceso tvarka apginti savo garbę ir orumÄ .

Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė atmesti ieÅ¡kovo reikalavimus. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovo teigimu, jis veikė sÄ Å¾iningai, pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie vieÅ¡Ä jį asmenį ir jo veiklÄ tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ Å¾inoti. Galimi informacijos netikslumai ar agresyvi kritika nesudaro pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ir veikiantis atsakovo pusėje, visiÅ¡kai palaikė atsakovo pozicijÄ .Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinį: pripažino, jog paskleisti ginčo duomenys neatitinka tikrovės bei žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir procesines palÅ«kanas. Pirmosios instancijos teismas liudytojo S. K. parodymais nustatė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tikrųjų skambino Å¡iam liudytojui, kuris vadovavo ikiteisminiam tyrimui, ir prašė nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , pradėtÄ pirmajame straipsnyje minimo asmens atžvilgiu.

Kita vertus, Å¡is ikiteisminis tyrimas, pasak liudytojo, buvo nutrauktas ne dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo, o dėl apygardos prokuratÅ«ros nurodymo. Teismas, vadovaudamasis Å¡iais parodymais, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nesinaudojo tuo metu eitomis pareigomis ir aptariamas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl jo įtakos, ir kartu konstatavo, jog straipsnyje „TriÅ«sas padėjo“ paskleisti ginčo duomenys neatitinka tikrovės.Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsakovas bylÄ nagrinėjant teisme paaiÅ¡kino, jog apskrities virÅ¡ininkas pateikė jam informacijÄ , bylojančiÄ , kad ieÅ¡kovui buvo skirtas griežtas įspėjimas, bet jis (atsakovas) nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovui iÅ¡ tikrųjų buvo skirta tarnybinė nuobauda.

Pasak teismo, bylos įrodymai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma – patvirtina, jog ieÅ¡kovui laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2010 metų nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pripažino, jog straipsnyje „Apskrities policijos vadovas atsipraÅ¡o dėl savo pavaldinių veiksmų“ paskleisti ginčo duomenys neatitinka tikrovės. Pasak pirmosios instancijos teismo, žeminančiomis garbę ir orumÄ laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia asmens garbę, orumÄ , jo gerÄ vardÄ visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens.

Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytÄ teisės, moralės normų pažeidimÄ , negarbingÄ poelgį, netinkamÄ elgesį vieÅ¡ajame gyvenime. IeÅ¡kovo vertinimu, tikrovės neatitinkanti informacija žemina jo garbę ir orumÄ . Jis buvo vieÅ¡asis asmuo, paskleista informacija menkino jį ne tik vadovybės akyse, bet ir laikraščio „Vesti Å alči“ skaitytojų akyse. Paskleidus tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir bendravimo nepatogumus.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra neginčijamai nustatytas priežastinis fakto (paskleistų duomenų neatitikties tikrovei) ir fakto vertinimo (sukeltų pasekmių) ryÅ¡ys. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas, privataus kaltinimo tvarka teikdamas skundÄ , pareiÅ¡kė ir ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesÄ , todėl nebuvo iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kinys.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kinio senaties termino eiga nutrÅ«ko, ieÅ¡kovui privataus kaltinimo tvarka pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, ir prasidėjo iÅ¡ naujo, kai įsiteisėjo Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, nebuvo pasibaigęs. Teismo teigimu, pripažinus, jog atsakovo paskleisti ginčo duomenys neatitinka tikrovės, egzistuoja pagrindas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir procesines palÅ«kanas.

Atsakovas, nesutikdamas su Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį.Atsakovo apeliacinis skundas, be kitų argumentų, yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatinėjo ir vertino paskleistų ginčo duomenų atitikimo tikrovei faktÄ , kuris nustatytas ir įvertintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Atsakovas Å¡iame kontekste pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu iÅ¡teisino atsakovÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pasak atsakovo, Å¡ios baudžiamosios bylos įrodinėjimo dalykÄ sudarė ginčo informacijos, paskleistos straipsnyje „TriÅ«sas padėjo“, atitikimo tikrovei faktas. Vilniaus apygardos teismas pripažino, jog ginčo informacija (teismo vertinimu, nuomonė) nėra neatitinkanti tikrovės, kitaip tariant, atsakovas nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos.

Atsakovas papildomai pažymėjo, jog ieÅ¡kovas prašė pradėti privataus kaltinimo procesÄ pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį. Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi, kuriÄ Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistÄ , konstatavo, jog ieÅ¡kovo ginčijamuose straipsniuose buvo pateiktas subjektyvus faktų ir duomenų (žinių) vertinimas, tai yra nuomonė, kuri negali bÅ«ti peržiÅ«rima ir paneigiama. Be to, pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, paskleista informacija atitinka tikrovę ar ne, netinkamai vertino bylos įrodymus.

Teismas laikė įrodytomis ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes, nes atsakovas neįrodė savo atsikirtimų. Atsakovo vertinimu, atsikirtimų nepagrindimas negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių įrodymu. Skundžiamas sprendimas yra be motyvų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ ;pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, yra nepagrįsta. Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties institutÄ .

Pasak atsakovo, teismo išvada, jog ieškinio senaties termino eiga nutrūko, ieškovui privataus kaltinimo tvarka pareiškus ieškinį, ir prasidėjo iš naujo, kai įsiteisėjo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, yra nepagrįsta. Šalčininkų rajono apylinkės teismas apskritai nenagrinėjo civilinio ieškinio, pareikšto privataus kaltinimo tvarka. Atsakovo vertinimu, šis teismo procesinis sprendimas negali būti laikomas teismo sprendimu, numatytu Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 3 dalyje, nuo kurio įsiteisėjimo dienos ieškinio senaties terminas, nutrauktas ieškinio pareiškimu, prasideda iš naujo.

IeÅ¡kovas, atsiliepdamas į atsakovo apeliacinį skundÄ , pareiÅ¡kė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, praÅ¡o atmesti skundÄ ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ir veikiantis atsakovo pusėje, neatsiliepė į atsakovo apeliacinį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas atsakovo apeliaciniu skundu. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindųApeliantas teigia, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, be to, apeliacinės instancijos teismas ex officio privalo patikrinti, yra ar ne absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Be kitų atvejų, absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas egzistuoja tada, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktika byloja, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo motyvavimas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012).Nėra pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas sprendimas yra absoliučiai nemotyvuotas.

Todėl, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, neegzistuoja jo nurodomas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, neegzistuoja ir kiti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalis). Dėl civilinės ir baudžiamųjų bylų ryÅ¡ioÅ ios bylos procese nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu panaikino Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendį ir priėmė naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisino apeliantÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2012 m. balandžio 25 d., atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesÄ , nesant apelianto veiksmuose nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apeliantas pagrįstai teigia, jog, pirma, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, be kita ko, konstatavo, kad apeliantas straipsnyje „TriÅ«sas padėjo“ nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos. Antra, Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi, be kita ko, pripažino, jog apeliantas straipsnyje „Apskrities policijos vadovas atsipraÅ¡o dėl savo pavaldinių veiksmų“ pateikė subjektyvų faktų ir duomenų vertinimÄ , tai yra savo nuomonę.

Kita vertus, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas buvo saistomas aukščiau įvardytomis teismų iÅ¡vadomis ir turėjo besÄ lygiÅ¡kai vadovautis Å¡iomis iÅ¡vadomis. Civiliniame procese prejudiciniais faktais pripažįstamos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktas). Aptariamų baudžiamųjų bylų atvejais pasireiÅ¡kė prieÅ¡ingas įstatymo reglamentuojamam efektas, tai yra nebuvo nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės. Pirmuoju atveju apeliantas buvo iÅ¡teisintas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Antruoju atveju buvo apskritai atsisakyta pradėti baudžiamÄ jį procesÄ . Todėl apelianto nurodomos teismų iÅ¡vados, neturinčios nieko bendro su nusikalstamų veiksmų pasekmėmis, Å¡ios civilinės bylos procese neturi prejudicinės galios. Teisėjų kolegijos vertinimu, ypatingo argumentavimo nereikalauja iÅ¡vada, jog skiriasi civilinės teisės pažeidimo – delikto – ir baudžiamosios teisės pažeidimo – baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo – sudėtys. Todėl natÅ«ralu, jog skiriasi faktinių aplinkybių, sudarančių delikto ir baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo sudėtį, kvalifikacija.

Apibendrinant galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, pagrįstai atliko savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo nurodomų faktinių aplinkybių tyrimÄ ir vertinimÄ .Dėl bylos esmės IeÅ¡kovas Å¡ios bylos procese siekia apginti savo galimai pažeistus asmeninius neturtinius interesus – garbę ir orumÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloja, kad garbė ir orumas pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , ir, ketvirta, faktÄ , kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).Apeliantas paskleidė Å¡iÄ informacijÄ , kuri, ieÅ¡kovo vertinimu, žemina jo garbę ir orumÄ :

„<...> YpatingÄ pagalbÄ siekiant gauti Prezidento pasigailėjimÄ A. J. suteikė Å alčininkų komisariato kriminalinės policijos virÅ¡ininkas N. V. BÅ«tent jo <...> naudojimosi kriminalinės policijos virÅ¡ininko pareigomis dėka buvo nutraukta byla prieÅ¡ A. J.“; „<...> Nustatyta, kad pats kriminalinės policijos vadovas N. V. atsainiai kontroliuoja ir organizuoja normatyvinių aktų reikalavimus. Dėl to kriminalinės policijos virÅ¡ininkas N. V. <...> buvo griežtai įspėti“. Apeliantas, be kita ko, nesutinka, kad jis ginčo straipsniais paskleidė žinias.

Pasak apelianto, jis tiesiog pateikė savo subjektyvaus pobÅ«džio vertinimus, tai yra nuomonę. Kasacinio teismo praktika byloja, kad, sprendžiant, konkrečiame teiginyje yra paskleista žinia ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti vadovaujamasi tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindas yra tas, kad žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes faktų ir duomenų egzistavimÄ galima nustatyti įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007).PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas paskleidė žinias.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog paskleistoji informacija – jo subjektyvaus faktų ir duomenų vertinimo iÅ¡raiÅ¡ka, tai yra nuomonė. Ginčo informacija yra pateikta kaip objektyviai egzistuojanti informacija (faktai). Apelianto paskleistai informacijai gali bÅ«ti ir skundžiamu sprendimu buvo taikytas tiesos kriterijus. Kitaip tariant, yra (ir buvo realizuota) galimybė patikrinti (nustatyti), paskleistoji informacija yra tikra ar ne. Šalys nesiginčija, jog informacija buvo paskleista ir Å¡i informacija yra apie ieÅ¡kovÄ .

Be to, Å¡ių garbės ir orumo gynimo sÄ lygų buvimas yra akivaizdus, todėl apeliacinės instancijos teismas daugiau nepasisako Å¡ių sÄ lygų aspektais. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai. Prezumpcijos teisinė reikÅ¡mė yra ta, jog asmeniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis prezumpcijos turinį, nereikia įrodinėti Å¡ių aplinkybių. Jeigu prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis nepaneigia įstatymo prezumpcijos, laikoma, kad aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, yra automatiÅ¡kai (be įrodinėjimo) nustatytos (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepaneigė įstatymo nustatytos prezumpcijos ir neįrodė, kad faktai ir duomenys, sudarantys jo paskleistos informacijos turinį, atitinka tikrovę. Vadinasi, apelianto paskleista informacija neatitinka tikrovės.Garbės ir orumo gynimo bylose konkuruoja dvi konstitucinės vertybės – asmens teisė (laisvė) reikÅ¡ti savo įsitikinimus, skleisti informacijÄ (Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir asmens teisė į orumo apsaugÄ (Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus, skleisti informacijÄ apima teisę skleisti ne tik informacijÄ arba idėjas, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir tokiÄ informacijÄ , kurį įžeidžia, Å¡okiruoja ar trikdo. Kita vertus, Å¡i laisvė nėra absoliuti. Ji gali bÅ«ti ribojama įstatymu, kai yra bÅ«tina apsaugoti pamatines vertybes, tarp jų – žmogaus garbę ir orumÄ (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl garbės ir orumo gynimo, privalo nustatyti protingÄ ir teisingÄ Å¡ių dviejų konstitucinių vertybių pusiausvyrÄ .

Teismui kyla pareiga kvalifikuoti, ar asmens paskleista informacija, jeigu ji neatitinka tikrovės, taip neigia ir žemina kito asmens garbę ir orumÄ , kad įsiterpimas į Å¡iÄ asmens teisę gali bÅ«ti vertinamas kaip teisės į informacijos skleidimo laisvę peržengimas, kuris nebegali ir nebeturi bÅ«ti ginamas. Å ios bylos procese nustatyta, jog tuomet, kai buvo paskleista ginčo informacija, ieÅ¡kovas ex officio (pagal pareigas) buvo vieÅ¡asis asmuo (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 60 dalis).

Esminė Å¡ios bylos aplinkybė yra ta, jog ginčo informacija yra paskleista bÅ«tent apie vieÅ¡Ä jį asmenį ir apie jo valstybinę (tarnybinę) veiklÄ . VieÅ¡iesiems asmenims nėra pripažįstama tokios apimties pažeistų teisių gynyba, kokia yra pripažįstama privatiems asmenims. Konstitucija garantuoja asmeniui teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ (Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis). VieÅ¡ojo asmens kritika, kad ir kokia griežta, kandi, agresyvi ar Å¡okiruojanti ji bÅ«tų, yra leistina.

Asmuo, eidamas pareigas, suteikiančias jam vieÅ¡ojo asmens statusÄ , kartu prisiima pareigÄ bÅ«ti pakantesniam (lyginant su privačiu asmeniu) griežtesnei, labiau provokuojančiai ir Å¡iurkÅ¡tesnei kritikai. Kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, vieÅ¡asis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamÄ kritikÄ (net ir netiksliÄ ), kuri privataus asmens aspektu galėtų bÅ«ti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Tokiais atvejais, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių – asmens garbės ir orumo bei saviraiÅ¡kos laisvės – kolizijÄ , pirmenybė teiktina saviraiÅ¡kos laisvei (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009).

Apelianto paskleista informacija yra nemaloni, perdėtai kritiÅ¡ka ir provokuojanti, be to, ja keliamos abejonės ieÅ¡kovo, kaip valstybės tarnautojo, sÄ Å¾iningumu ir gebėjimu vykdyti jam pavestas tarnybines pareigas. Kita vertus, svarbu pažymėti, jog apeliantas, skleisdamas Å¡iÄ informacijÄ , veikė kaip žurnalistas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žurnalistų saviraiÅ¡kos laisvė gali apimti tam tikrÄ perdėjimÄ ar provokacijÄ (pavyzdžiui, Dalban v. Roumanie, no. 28114/95, 49, CEDH 1999-VI).

Žvelgiant iÅ¡ vieÅ¡ojo asmens perspektyvos, paskleistoji informacija, nors ir nepageidautina, yra toleruotina. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto veiksmai, pasireiÅ¡kę ginčo informacijos paskleidimu, nėra tendencingai nukreipti į siekį paniekinti ar užgauliai pažeminti ieÅ¡kovÄ , be to, Å¡ių veiksmų negalima laikyti agresyvia ieÅ¡kovo ataka. Byloje nenustatyti jokie kiti atsakovo ketinimai, iÅ¡skyrus tikslÄ informuoti visuomenę, netgi įvertinus, kad tai padaryta nemaloniu ieÅ¡kovui bÅ«du, o informacija nebuvo tiksli.

IeÅ¡kovas, pradėjęs eiti ir ėjęs pareigas, suteikiančias jam vieÅ¡ojo asmens statusÄ , prisiėmė galimos įvairialypės kritikos rizikÄ . IeÅ¡kovas turėjo numanyti, jog jo, einančio svarbias ir aukÅ¡tas pareigas, tarnybinė veikla gali tapti kritiÅ¡kos ir nemalonios vieÅ¡osios diskusijos objektu. IeÅ¡kovas turėjo bÅ«ti „pasiruošęs“ kritikai ir pasirengęs laikyti jÄ neatskiriama tarnybinės veiklos dalimi. Todėl apelianto paskleista informacija, tokia, kokia nustatyta Å¡ioje byloje, neturėjo ir negalėjo žeminti, tad ir nežemino ieÅ¡kovo savivertės ir autoriteto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra peržengta saviraiÅ¡kos laisvės riba ir kartu nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmenybė turi bÅ«ti teikiama ginti ieÅ¡kovo, kaip vieÅ¡ojo asmens, garbę ir orumÄ , o ne apelianto saviraiÅ¡kos laisvę.Taigi, prieÅ¡ingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, apelianto paskleistos žinios nežemina (nežemino) ieÅ¡kovo, (bent jau) žinių paskleidimo metu ėjusio pareigas, suteikusias jam vieÅ¡ojo asmens statusÄ , garbės ir orumo.

Nesant įstatymo nustatytų sÄ lygų viseto, negali bÅ«ti ieÅ¡kovo reikalaujamu bÅ«du ginami jo asmeniniai neturtiniai interesai – garbė ir orumas.Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, netinkamai kvalifikavo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes ir kartu netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias garbės ir orumo gynimo institutÄ . Teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamÄ sprendimÄ ir priima naujÄ sprendimÄ â€“ atmeta ieÅ¡kinį (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime (tarp jų – ir argumentas dėl ieÅ¡kinio senaties termino) neturi teisinės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ aspektÄ , nevertina kitų apelianto argumentų, kurie kartu su Å¡iame procesiniame sprendime iÅ¡analizuotais argumentais yra suformuluoti jo apeliaciniame skunde.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymoPanaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kovas pralaimėjo bylÄ , todėl apeliantas įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Be to, tokiÄ pačiÄ procesinę teisę įgijo ir trečiasis asmuo, veikiantis atsakovo pusėje (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalis). Apeliantas ir trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme patyrė 1 500 Lt (434,43 Eur) iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ . Abiem bylos dalyviams atstovavo tas pats advokatas. Bylos įrodymai (b. l. 59-61) patvirtina, jog apeliantas asmeniÅ¡kai sumokėjo advokatui 300 Lt (86,89 Eur) honorarÄ , trečiasis asmuo – 1 200 Lt (347,54 Eur) honorarÄ .

IeÅ¡kovui kyla procesinė pareiga kompensuoti Å¡ių bylos dalyvių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jiems iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistini atitinkami (86,89 Eur ir 347,54 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimai. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių Å¡ios bylos apeliaciniame proceseApeliantas laimėjo šį apeliacinį ginÄÄ , todėl jis įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Apeliantas Å¡iame bylos etape patyrė 234 Lt (67,77 Eur) žyminio mokesčio iÅ¡laidas ir 1 500 Lt (434,43 Eur) iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ .

IeÅ¡kovui kyla procesinė pareiga kompensuoti apelianto patirtas iÅ¡laidas, todėl jam iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 502,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos Å¡alims, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismasn u s p r e n d ė: panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį.Priteisti V.

K. (V. K.) iÅ¡ N. V. (N. V.) 86,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ .Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Rožinis dramblys“ iÅ¡ N. V. 347,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ .Priteisti V. K. iÅ¡ N. V. 502,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .                                        Teisėjai                                      Ona Gasiulytė                                           Neringa Å vedienė                                                                          Vytautas Zelianka                                                                Â