eb4b554a-505c-4699-8d8b-eddd39acf3db · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr          Administracinė byla Nr. I-4305-815/2015          Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03295-2014-9          Procesinio sprendimo kategorija 5; 15.2.3.2; 72.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atstovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiajam specialistui Edvinui Ramanauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas V. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su 2014 m. birželio 26 d. skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, po 1 000 000 000 000 Lt neturtinei žalai dėl kankinimo atlyginti (b. l. 1–2).2.

PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis skunduose Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir Ministerija) nurodė, jog Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) gydytojai atsisako teikti pareiÅ¡kėjui mokslu pagrįstÄ veiksmingÄ gydymÄ .2.2. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų (toliau – ir SantariÅ¡kių klinikos) gydytojas neurologas G.

J. 2011 m. rugpjūčio 23 d. paskyrė pareiÅ¡kėjui veiksmingÄ gydymÄ . Marijampolės PN gydytojai dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ypsosi, kad pareiÅ¡kėjo koja gydytojai nesukelia įtarimų) neklauso pareiÅ¡kėjo nusiskundimų (ar pareiÅ¡kėjui „suka“ abiejų kojų raumenis, ar tai nuolatiniai skausmai, ar tirpsta kojos, ar pareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog skausmams stiprėjant, jam sunku Å¡lapintis). Marijampolės PN atsisakė tirti nurodytas priežastis ir persiuntė pareiÅ¡kėjo skundÄ Kalėjimų departamentui, kuris nėra kompetentingas tirti tokių dalykų.2.3.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jis yra jogas ir kontroliuoja savo nervinę sistemÄ , tai leidžia jam psichiÅ¡kai kęsti ligos padarinių keliamas kančias. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ Kalėjimų departamento reikalavo sudaryti sÄ lygas, kad pareiÅ¡kėjas galėtų įrodyti savo unikalius antgamtinius sugebėjimus, t. y. jog gali visiÅ¡kai sustabdyti savo Å¡irdies darbÄ , bet Lietuvos valstybė atsisako fiksuoti minėtus pareiÅ¡kėjo gebėjimus. Taigi, pareiÅ¡kėjo nuomone, jis įrodė, kad Lietuvos valstybė jį kankina, o aukščiausia kontrolės institucija, t. y.

Ministerija, atsisako tirti pareiÅ¡kėjo skundus (ginti pareiÅ¡kėjÄ ). Atsižvelgdamas į tai, kad visos nurodytos institucijos jam sÄ moningai sukėlė kančias, jis ir praÅ¡o priteisti minėtÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad skunde nurodyti faktai yra iÅ¡kraipyti ir neatitinka tikrovės, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ , pateikia iÅ¡ esmės tokius argumentus (b. l. 17–18).1.

Pareiškėjas skunde mini Santariškių klinikų 2011 m. rugpjūčio 23 d. gydytojo neurologo G. J. gydymo rekomendacijas, duotas prieš atliekant išsamius stuburo tyrimus. Po šios konsultacijos dar įvyko 3 Santariškių klinikų gydytojo neurochirurgo A. R. konsultacijos. Pareiškėjui 2011 m. rugsėjo 23 d. atlikta stuburo juosmeninės dalies kompiuterinė tomografija, 2012 m. kovo 8 d. – stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tyrimas. Gydytojo neurochirurgo A. R. 2011 m. spalio 27 d. konsultacijos išraše yra įrašas, kad neurologinė simptomatika nevertinta, nes yra agravacijos (simptomų išpūtimo) elementų. 2012 m. rugpjūčio 1 d. konsultacijos išraše nurodyta, kad 15 galimų balų pareiškėjo skausminis sindromas yra tik 1–2 balai, neurologinės simptomatikos nėra.

PareiÅ¡kėjas, grįžęs į pataisos namus, paprašė pakomentuoti iÅ¡raÅ¡Ä . Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad kita neurochirurgo konsultacija bus tik atsiradus skausminiam sindromui iki 8–9 balų, kuris nepraeis nuo analgetikų, atsiradus pėdų parezei, sutrikus dubens organų funkcijai. Neteisingai supratęs įraÅ¡Ä ir norėdamas juo manipuliuoti, pareiÅ¡kėjas pradėjo teigti, kad jam sunku Å¡lapintis. Dubens organų funkcijos sutrikimas nėra skausmas Å¡lapinantis. Tai yra Å¡lapimo ir iÅ¡matų nelaikymas.2.

PareiÅ¡kėjas dar 2 kartus siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), joks gydymas dėl stuburo jam nerekomenduotas. LAVL 2013 m. balandžio 25 d. epikrizėje Nr. 1086-224 įraÅ¡yta, kad teigiamÄ efektÄ davė suleistas placebo (distiliuotas vanduo), kad pareiÅ¡kėja buvo pagautas gravuojant.3. PareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Marijampolės PN, jam ne kartÄ buvo leisti į venÄ kraujagysles plečiančių medikamentų kursai (eufilinas), diklofenakas, skirta įvairių rÅ«Å¡ių skausmÄ mažinančių tablečių.

Nuo atvykimo į Marijampolės PN dienos pareiÅ¡kėjui skirti 34 medikamentinio gydymo kursai.4. PareiÅ¡kėjas 2013 m. birželio 13 d. kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkÄ ir pareikalavo skirti „vegetarinę dietÄ be svogÅ«nų“, pakeisti juodÄ duonÄ balta, iÅ¡reikalauti gydytojo dietologo konsultacijÄ ; nuo pasiÅ«lytų medikamentų „Diclac“, „Ibumax“, „Mydocalm“ atsisakė, pareikalavo į narkotinių preparatų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukto medikamento „Tramadol“, nors tÄ dien skausmais stuburo srityje nesiskundė, teigė, kad nugarÄ paskaudėjo tik po etapo, patÄ sius sunkius krepÅ¡ius.

Narkotiniai preparatai pacientams yra leidžiami tik esant labai stipriems skausmams, iÅ¡imtiniais atvejais.5. Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba medikamentais aprÅ«pinama remiantis centralizuoto vaistų pirkimo konkurso rezultatais, konkursÄ organizuoja Kalėjimų departamentas. Visiems bÅ«tiniausiems, į konkurso sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktiems medikamentams įsigyti pinigų pakanka.6. PareiÅ¡kėjÄ 2014 m. gegužės 7 d. konsultavo SantariÅ¡kių klinikų neurochirurgas A. R.. IÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad skausmas plinta tik į deÅ¡inę kojÄ , nors anksčiau plisdavo į abi, iÅ¡ 15 galimų skausminio sindromo balų yra tik 2.

Rekomenduota kartoti stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tyrimÄ , po to – neurochirurgo konsultacija.7. Kauno apygardos administracinis teismas yra priėmęs sprendimus analogiÅ¡kose administracinėse bylose Nr. I-1020-423/2013 ir 1-1167-428/2013, kuriose pareiÅ¡kėjo V. K. skundai atmesti kaip nepagrįsti. III Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia iÅ¡ esmės tokius argumentus (b. l. 19–20).1.

Ministerija 2014 m. gegužės 22 d. gavo pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo. Ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 23 straipsnio 4 dalimi, 2014 m. gegužės 27 d. raÅ¡tu Nr. (1.1.36-11)4-2078 skundÄ pagal kompetencijÄ persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui, apie tai buvo informuotas pareiÅ¡kėjas.

2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. 1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.11 punktÄ Kalėjimų departamentas koordinuoja ir pagal kompetencijÄ kontroliuoja sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, pagal 8.31 punktÄ nustatyta tvarka nagrinėja asmenų praÅ¡ymus, skundus ir praneÅ¡imus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai.3. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Ä®statymas) nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, pacientų skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus.

Ä®statymo 23 straipsnyje įtvirtinta paciento teisės skųstis privaloma įgyvendinimo tvarka, pagal kuriÄ pacientas pirmiausiai privalo raÅ¡tu kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . Ä®statyme reikalaujama, kad tais atvejais, kai skundas siunčiamas paÅ¡tu, bÅ«tina pateikti asmens tapatybę įrodančio dokumento kopijÄ , patvirtintÄ notaro ar asmeniui atstovaujančio advokato; jeigu skundÄ pateikia paciento atstovas, skundÄ nagrinėjančiai institucijai pateikiamas atstovavimÄ liudijantis dokumentas arba notaro patvirtinta kopija.

Kiekvienu konkrečiu atveju gydantis gydytojas pacientui turi suteikti visÄ dominančiÄ informacijÄ apie sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, o tuo atveju, jeigu jis į klausimus neatsako, reikėtų kreiptis paaiÅ¡kinimo į tos įstaigos vadovÄ .4. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ skunde turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo reikalavimÄ , ir tai patvirtinantys įrodymai, tačiau pareiÅ¡kėjo skunde nėra tiksliai suformuluotos aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo reikalavimÄ , nėra nurodoma, koks konkretus Ministerijos veiksmas / neveikimas yra skundžiamas, nepateikti įrodymai, patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes.5.

PareiÅ¡kėjas reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ dėl kankinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Ministerija neapribojo ir nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisės į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ ir jo teisės skųstis, prieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjo skundas laiku ir tinkamai buvo persiųstas kompetentingai institucija.

PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kokius konkrečius teisės aktus Ministerija pažeidė savo veikomis, kokiÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas patyrė. Valdžios institucijų atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų veiksmų, yra deliktinė civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė dėl valdžios institucijų veiksmų atsiranda tada, kai nustatomi neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. PareiÅ¡kėjo skunde nenurodytos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti: nenurodyti Ministerijos neteisėti veiksmai, kuriais galimai galėjo bÅ«ti padaryta žala pareiÅ¡kėjo sveikatai, nebuvo įvardyta žala, nenurodytas priežastinis ryÅ¡ys.

IV Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, pateikia iÅ¡ esmės tokius argumentus (b. l. 24–26).1. Kalėjimų departamentas, remdamasis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.273 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog neturtinė žala jam galimai kilo dėl Marijampolės PN neužtikrintos asmens sveikatos priežiÅ«ros, t. y. dėl Å¡ios įstaigos darbuotojų veiksmų, praÅ¡o Kalėjimų departamentÄ Å¡ioje administracinėje byloje pakeisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės atstovo į trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį.2.

Kalėjimų departamentas dėl žalos atlyginimo remiasi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, nurodo, kad: valstybės civilinei atsakomybei atsirasti turi bÅ«ti Å¡ios trys sÄ lygos: valstybės valdžios institucijų neteisėti veiksmai, žalos faktas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ ; nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, atsakomybė negalima. sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklÄ buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų patyrė žalÄ , ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų; asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymuose nustatyta tvarka konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ neturtinę ir turtinę žalÄ .3. AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiÅ«rÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnis, pagal kurio 1 dalį asmens sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose bei areÅ¡tinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.

Pagal Ä®statymo 24 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama pagal Ä®statyme ir CK nustatytÄ tvarkÄ (1 dalis), pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ (toliau – ir Komisija), veikiančiÄ prie Ministerijos (2 dalis), kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (3 dalis); pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės (8 dalis).4.

PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimÄ sieja du netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis Marijampolės PN, atlyginimo. Reikalavimų dėl žalos atlyginimo, kurie bÅ«tų siejami su Å¡ios institucijos administravimo veikla, atliekama specialiose bausmių vykdymo ir administracinės teisės normose nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjas nenurodo. Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi byloje Nr. T-110/2013, žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atlyginimo santykiai yra civiliniai, todėl toks ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.5.

PareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimÄ dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo, prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ privalėjo pasinaudoti Ä®statymo 24 straipsnyje nustatyta bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka, t. y. pareiÅ¡kėjas su raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu privalėjo kreiptis į KomisijÄ , pareiÅ¡kime, be kita ko, nurodyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimÄ , buveinę, aplinkybes, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia reikalavimÄ (faktinį pareiÅ¡kimo pagrindÄ ), įrodymus, patvirtinančius pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ (pažeistÄ teisę ir praÅ¡omÄ Å¾alos dydį).

Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, iÅ¡sprendimo.6. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimÄ iÅ¡ esmės sieja su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, atlyginimo, darytina iÅ¡vada, jog reikalavimai, susiję tik su žalos, padarytos pacientui dėl netinkamo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo, atlyginimo santykiais, kurie yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.PareiÅ¡kėjas, pasinaudojęs Ä®statymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, galėtų dėl ginčo iÅ¡sprendimo kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ .7.

PareiÅ¡kėjas, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir dar galima Å¡ia tvarka pasinaudoti, todėl skundas turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. V 1. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas V. K., remdamasis skunde nurodytais argumentais, prašė skundÄ tenkinti.2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atstovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiasis specialistas Edvinas Ramanauskas (2015 m. sausio 7 d.

įgaliojimas Nr. (1.1.42-142)16-1 (b. l. 83)) patvirtino Ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodytÄ pozicijÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. K. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, po 1 000 000 000 000 Lt neturtinei žalai dėl kankinimo atlyginti. Pabrėžtina, kad pareiškėjo neturtinė žala kildinama iš nesuteiktų jam tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų Marijampolės PN, taip pat iš netinkamo skundų nagrinėjimo ir kontrolės Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje.2.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo, atlyginimo nagrinėjimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr.

Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Dar daugiau, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose bei areÅ¡tinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiÅ«rai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų, nuteistųjų bei užsieniečių, pateikusių praÅ¡ymÄ suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, užsieniečių, gavusių laikinÄ jÄ ar papildomÄ apsaugÄ Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiÅ«ra.

Taigi, nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos (nagrinėjamu atveju Marijampolės PN) ir pareiÅ¡kėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Taigi, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginÄÄ dėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, jam netinkamai suteiktos medicininės pagalbos, turi bÅ«ti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimÄ , tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2014 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-370/2014 ir kt.).Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pavyzdžiui, LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimÄ dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo Marijampolės PN, prieÅ¡ kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismÄ privalėjo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, iÅ¡sprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos (byloje tokių duomenų nėra ir pareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija) ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis turi bÅ«ti palikta nenagrinėta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas, taip pat žr.

LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-403-575/2015).4. Kita vertus, įvertinus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡tus (b. l. 3, 8) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡tÄ (b. l. 12), konstatuotina, kad Å¡ios administravimo institucijos netinkamai analizavo pareiÅ¡kėjo skundus dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo, nepaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui reikia kreiptis dėl žalos atlyginimo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta tvarka, tačiau Å¡is neteisėtumas nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas buvo kankinamas, pareiÅ¡kėjui kilo kokia nors neturtinė žala, jos fakto pareiÅ¡kėjas neįrodė.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, po 1 000 000 000 000 Lt neturtinei žalai dėl kankinimo atlyginti, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. K. skundo dalį dėl reikalavimo priteisti 1 000 000 000 000 Lt iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, palikti nenagrinėtÄ .LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                          Ernestas Spruogis