eb4a2f55-aa7f-415f-b4c8-c52ced206d81 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-583-789/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01751-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Č. (A. Č.), žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas 2019 m. gegužės 10 d. teismui pateikė skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–2, 10–11). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad, jam atliekant bausmę kameroje Nr. 286, 2019 m. gegužės 6 d. kitas nuteistasis kameroje Nr. 286 paliko plaukų kosmetinę priemonę. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. vakare dalinant maistÄ bandė plaukų kosmetinę priemonę perduoti pareigÅ«nui.

Nurodė, kad įkalinimo įstaigos pareigÅ«nas atsisakė paimti plaukų kosmetinę priemonę. PaaiÅ¡kino, kad vėliau pareigÅ«nas grasino pareiÅ¡kėjui panaudoti dujų balionėlį. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad teikė skundÄ 2 aukÅ¡to auklėtojui, kuris turėjo skundÄ užregistruoti, tačiau skundas nebuvo užregistruotas ir Vilniaus PN direktoriui nepateiktas. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 15–19, 64–65).

Atsiliepime nurodė, kad dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo apklaustas pareigÅ«nas, 2019 m. gegužės 6 d. atlikęs tarnybÄ priežiÅ«ros poste, kuriame buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. PareigÅ«nas 2019 m. birželio 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 51-4275 nurodė, kad 2019 m. gegužės 6-7 dienomis tarnybos metu pareiÅ¡kėjas su jokiais praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais ar skundais nesikreipė. Pažymėjo, kad prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ pareigÅ«nas nenaudojo psichinės, fizinės prievartos ar specialiųjų priemonių.

Mano, kad nėra pagrindo teigti, kad įstaigos darbuotojai veikė netinkamai, atlikdami jiems pavestas darbo funkcijas. Atkreipė dėmesį, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. BÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Å ios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad skundÄ palaiko ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kėjas teismo prašė remtis nuteistojo A. D. parodymais. Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN pareigÅ«no veiksmų 2019 m. gegužės 6 ir 7 d.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

PareiÅ¡kėjas skunde dėsto aplinkybes dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN pareigÅ«no veiksmų 2019 m. gegužės 6 ir 7 d. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 286 kitas nuteistasis paliko plaukų kosmetinę priemonę, kuriÄ pareiÅ¡kėjas bandė perduoti Vilniaus PN pareigÅ«nui. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad pareigÅ«nas elgėsi netinkamai, atsisakė perimti plaukų kosmetinę priemonę ir grÄ sino pareiÅ¡kėjui, kad panaudos dujų balionėlį.

PareiÅ¡kėjas teismo prašė remtis nuteistojo A. D. parodymais. Teismas pažymi, kad teikiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ , be kita ko, bÅ«tina pagrįsti, kad atsakovų veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjo pateikti argumentai ir byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisės aktai arba kad įkalinimo įstaigos pareigÅ«nai nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas.

Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje pateiktas A. D. 2019 m. birželio 3 d. praÅ¡ymas, kuriame jis nurodė, kad su pareiÅ¡kėju busmę atlieka nuo 2019 m. gegužės 18 d. kameroje Nr. 287. Nurodė, kad Vilniaus PN nepateikė pareiÅ¡kėjui dokumentų, susijusių su 2019 m. gegužės 6 ir 7 d. įvykusiu konfliktu ir pareiÅ¡kėjo teiktais skundais įkalinimo įstaigos adminsitracijai (b. l. 9). Byloje pateiktas Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto 2019 m. birželio 27 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas su jokiais praÅ¡ymais į pareigÅ«nÄ nesikreipė, prieÅ¡ jį nebuvo naudojamos prievartos priemonės (b. l. 23).

Byloje pateiktas Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus specialisto 2019 m. liepos mėn. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas su jokiais praÅ¡ymais į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė, prieÅ¡ jį nebuvo naudojamos prievartos priemonės (b. l. 22). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 192 punkte nustatyta, kad nuteistieji pasiÅ«lymus, praÅ¡ymus (pareiÅ¡kimus), peticijas ir skundus pateikia raÅ¡tu. PasiÅ«lymai, praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia iÅ¡siųsti, pataisos įstaigos personalui įteikiami paÅ¡to vokuose, o skirti pataisos įstaigos direktoriui – nuteistojo nuožiÅ«ra. Pagal Taisyklių 194 punktÄ , nuteistieji raÅ¡ytinius pasiÅ«lymus, praÅ¡ymus (pareiÅ¡kimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui.

Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale (30 priedas) ir duoda nuteistajam pasiraÅ¡yti arba Å¡iuos nuteistųjų pasiÅ«lymus, praÅ¡ymus (pareiÅ¡kimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. PasiÅ«lymai, praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia iÅ¡siųsti, iÅ¡siunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vienÄ darbo dienÄ nuo jų įteikimo (gavimo) momento.

Teismas 2019 m. spalio 31 d. raÅ¡tu įpareigojo Vilniaus PN pateikti duomenis dėl to, ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus PN su skundais ar praÅ¡ymais dėl 2019 m. gegužės 6 ir 7 d. įvykusio konflikto ir pateikti iÅ¡samų atsiliepimÄ (b. l. 56). Vilniaus PN 2019 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjo, kaip ir kitų nuteistųjų (suimtųjų), raÅ¡ytiniai pasiÅ«lymai, praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai), peticijos ir skundai, adresuoti Vilniaus PN direktoriui bei valstybės ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nams ir tarnautojams, nevyriausybinėms organizacijoms ir tarptautinėms institucijoms, įvedami į apskaitÄ griežtai laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos (b. l. 64–65).

Vilniaus PN 2019 m. lapkričio 12 d. raÅ¡te pažymėjo, kad, patikrinus pareiÅ¡kėjo pateiktame praÅ¡yme nurodytomis datomis kamerÄ Nr. 286 kuravusio resocializacijos specialisto nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalÄ bei elektroninę apskaitos (registracijos) sistemÄ , nustatyta, kad minėtomis dienomis pareiÅ¡kėjas į resocializacijos specialistÄ specialistÄ nei raÅ¡tu, nei žodžiu nesikreipė. Byloje nėra duomenų dėl to, ar pareiÅ¡kėjas teikė skundus, pareiÅ¡kėjo skundai dėl 2019 m. gegužės 6 ir 7 d.

įvykusio konflikto nėra registruoti. Teismas pažymi, kad, aplinkybių, jog pareigÅ«nas netinkamai elgėsi su pareiÅ¡kėju ir kad pareiÅ¡kėjo skundas nebuvo užregistruotas, nepatvirtina jokie byloje pateikti duomenys. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad Vilniaus PN pareigÅ«nas su pareiÅ¡kėju elgėsi netinkamai. Byloje taip pat nėra duomenų, kokiÄ Å¾alÄ jam galėjo sukelti pareigÅ«no atsisakymas perduoti kitam kaliniui priklausančiÄ plaukų kosmetinę priemonę. Bylos duomenimis nepatvirtinus pareiÅ¡kėjo argumentų, jie laikytini abstrakčiais ir deklaratyviais, nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

Kitų galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nedetalizavo. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nusprendžia pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. Č. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė