eb491e0e-e99e-428d-b270-ab1b14a0c1c0 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-671-209/2016              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30810-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.2.14.1.2.2.; 1.2.18.1.; 1.2.22.1.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gruodžio 22 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ainoros Kornelijos Macevičienės, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Ilonai Lonskai, dalyvaujant prokurorei Ilonai Žukaitei,gynėjoms advokatėms Vaidotei Radvilavičienei, Liudmilai Karvelienei,nuteistajam J.

J., vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J. J. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo: J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams; pagal BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį sudėjimÄ , vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, taikant apėmimÄ bei subendrintos su bausme, paskirta 2015 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® paskirtÄ bausmę J.

J. įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d., dvi dienos.              V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta taikant dalinį sudėjimÄ su bausme, paskirta 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, taip pat laikas, įskaitytas pagal šį nuosprendį ir 2016 m. vasario 25 d. nutartį – nuo 2015 m. liepos 6 d. iki 2015 m. liepos 8 d., nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d.               IÅ¡ J. J. ir V. K. solidariai priteista 150 eurų A. A. naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: J. J. ir V. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, 2015 m. gegužės 8 d., 08.31 val., įsibrovę į patalpÄ - namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinę, patekimas į kuriÄ saugomas durų kodine (elektronine) spyna bei stebimas vaizdo kameromis, V.

K. skambinant į atsitiktinius butus, sulaukus momento, kai duris kažkas atidarė, J. J. nukirpus spynos grandinę, pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam A. A. priklausantį, turtÄ â€“ 150 eurų vertės dviratį.J. J. nuteistas ir už tai, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas leidimo laikė vienÄ pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinį revolverinį „PTS knall“ Å¡audmenį, kol 2015 m. birželio 6 d., 18.22 val., kratos metu jis buvo surastas ir paimtas policijos pareigÅ«nų.J.

J. nuteistas ir už tai, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė netikrÄ 50 eurų nominalo kupiÅ«rÄ Nr. V84278243691, kol ji 2015 m. birželio 6 d., 18.22 val., kratos metu buvo surasta ir paimta policijos pareigÅ«nų.Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. praÅ¡o jį pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti ir suÅ¡velninti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė už neteisėtÄ Å¡ovinio ir netikros 50 eurų kupiÅ«ros laikymÄ .

Teigia, kad iki kratos dėdės bute gyveno apie du mėnesius, iki tol jame gyveno asocialÅ«s asmenys, kurie paliko didelę betvarkę. Tvarkydamas butÄ apeliantas rado Å¡ovinį ir padirbtÄ kupiÅ«rÄ , kuriuos padėjo į sekcijÄ prie kitų niekučių. Teigia, kad neturėjo ketinimo ar tikslo juos panaudoti ar realizuoti. Jis nežinojo, kad toks Å¡ovinio ir netikros piniginės kupiÅ«ros laikymas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, todėl mano, jog nuteistas nepagrįstai. Taip pat J. J. mano, kad teismas jam skyrė per griežtÄ bausmę, kadangi jis prisipažino pavogęs dviratį ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, charakterizuojamas teigiamai, norėdamas pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir integruotis į visuomenę dėjo daug pastangų, buvo registruotas Darbo biržoje, baigė profesinio mokymo kursus, įgijo specialybę, įsidarbino UAB „Dorseka“ dažytojo padėjėju, saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais, jo mama turi sveikatos problemų, yra neįgali, todėl jai reikalinga nuolatinė pagalba.

Apeliantas neteisina savo poelgio, tačiau praÅ¡o paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Teigia, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir norėtų pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o iÅ¡teisinti jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nesivadovavo jo parodymais, nors jie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s. Teismas rėmėsi J. J. duotais parodymais ir neatsižvelgė į tai, kad į laiptinę įėjo vartoti narkotines medžiagas, jie nesitarė daryti nusikaltimÄ , V.

K., papraÅ¡ytas J. J., dviratį rankose laikė tik trumpÄ laikÄ , pastarasis jam nesakė, kad dviratis yra vogtas, išėję į laukÄ jie iÅ¡siskirstė į skirtingas puses. Be to, pardavęs dviratį tik vienas J. J. turėjo finansinę naudÄ . Teismo posėdyje nuteistasis J. J. ir jo gynėja bei nuteistojo V. K. gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų J. J. ir V. K. apeliaciniai skundai atmestini.Apeliaciniai skundai nagrinėjami paduoto skundo ribose, t. y. teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis J. J. teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už neteisėtÄ Å¡ovinio ir netikros 50 eurų kupiÅ«ros laikymÄ .Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino, suklastojo, įgijo, laikė arba realizavo netikrus ar suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartÄ dar neiÅ¡leistus pinigus arba vertybinius popierius arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangÄ , programinę įrangÄ ar specialiÄ sias medžiagas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti.

Minėtos veikos BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iÅ¡ jų padarymo.Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Å io nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti Å¡aunamieji ginklai, Å¡audmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos. Å io nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia keliais arba bent vienu iÅ¡ BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, neÅ¡iojimu, gabenimu ar realizavimu neturint tam reikiamo leidimo.

Netikrų Lietuvos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar neteisėtas šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, sodybos kieme ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. BK 213 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis yra formalioji, todėl baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla nepriklausomai nuo kokių nors padarinių kilimo, tam pakanka pačių baudžiamajame įstatyme numatytų veiksmų padarymo.

Šių nusikaltimų subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. juos darydamas asmuo supranta, kad laiko netikrus pinigus ar neteisėtai laiko šaudmenis, ir nori taip veikti. Kiti subjektyviosios pusės požymiai (motyvai ir tikslai) veikų kvalifikavimui reikšmės neturi.2015-06-18 kratos protokole užfiksuota, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp kitų daiktų, buvo rasti 50 eurų banknotas ir šovinys (t. 1, b. l. 56-57). 2015-09-15 specialisto išvada Nr. 140-(5622)-IS1-5990 nustatyta, kad tirti pateiktas 50 eurų banknotas Nr. V84278243691 yra atspausdintas ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras.

Pateiktas tirti banknotas ir jo numeriai atspausdinti rašaliniu spausdinimo įrenginiu (t. 1, b. l. 31-34). 2015-09-29 specialisto išvada Nr. 140-(4148)-IS1-6385 nustatyta, kad tirti pateiktas šovinys yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinis revolverinis šovinys, skirtas to paties kalibro dujiniams revolveriams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis šovinys yra šaudmuo, skirtas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas šovinys šaudyti tinkamas (t. 1, b. l. 26-27).

Be to, J. J. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde teigė, kad netikrÄ 50 eurų banknotÄ bei Å¡ovinį rado tvarkydamasis dėdės bute, kuriame kurį laikÄ gyveno, ir juos padėjo į sekcijÄ . Liudytojas A. M. nurodė, kad bute jis negyveno, leido pagyventi sÅ«nėnui, apie netikrÄ 50 eurų banknotÄ bei Å¡ovinį nieko nežino, Å¡ie daiktai jam nepriklauso. Å ioje byloje esantys paties nuteistojo parodymai, liudytojo A. M. parodymai bei raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad J.

J. veikose yra visi bÅ«tini BK 213 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nagrinėjant bylÄ neabejotinai nustatyta, kad J. J. netikrÄ 50 eurų kupiÅ«rÄ ir Å¡audmenį neteisėtai laikė bute, o vien ta aplinkybė, kad butas nepriklausė nuteistajam, prieÅ¡ tai jame gyveno kiti asmenys, jo atsakomybei ir veikų kvalifikavimui jokios reikÅ¡mės neturi. Taip pat apeliantas teigia, kad jis nežinojo, jog toks netikros kupiÅ«ros ir Å¡ovinio laikymas yra nusikaltimas, tačiau pažymėtina, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Nuteistasis V.

K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis nebuvo susitaręs su J. J. įvykdyti vagystę ir iÅ¡ to jokios naudos neturėjo.V. K. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su J. J., 2015-05-08, 08.31 val., įsibrovę į patalpÄ - namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinę, patekimas į kuriÄ saugomas durų kodine (elektronine) spyna bei stebimas vaizdo kameromis, V. K. skambinant į atsitiktinius butus, sulaukus momento, kai duris kažkas atidarė, J.

J. nukirpus spynos grandinę, pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam A. A. priklausantį, turtÄ â€“ 150 eurų vertės dviratį.Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkavimo bÅ«tinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitu asmeniu darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas.Nagrinėjamoje byloje nuteistojo J. J. parodymais, iÅ¡ dalies V. K. parodymais, nukentėjusiojo A. A. parodymais, vaizdo įrašų nuotraukų apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 16-21) neginčijamai nustatyta, kad abu nuteistieji vienu metu atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Nuteistasis V.

K. parodė, kad priėję prie domofono spaudė įvairių butų mygtukus ir laukė kol bus įleisti. Patekus į vidų jis pakilo į viršų, o J. J. liko apačioje. Jiems susitikus J. J. turėjo dviratį ir paprašė padėti jį iÅ¡neÅ¡ti. J. J. parodė, kad vaikščiodamas po antrÄ ar trečiÄ aukÅ¡tÄ pamatė prie radiatoriaus prirakintÄ dviratį, todėl iÅ¡ kuprinės iÅ¡sitraukė vagystei skirtas žirkles, nukirpo trosÄ ir nusileido su dviračiu žemyn. V. K. suprato, kad dviratis yra vagiamas.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad prie savo buto laiptinėje laikė prie radiatoriaus prirakintÄ dviratį, tačiau išėjęs pamatė, jog dviračio nėra, liko tik spyna. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nuotraukų matyti, kad jie kartu stovi prie domofono, bando patekti į namo vidų, viduje kartu stovi prie lifto, vėliau J. J. iÅ¡eina iÅ¡ laiptinės tuščiomis rankomis ir užeina už namo kampo. Tuo tarpu V. K. iÅ¡eina iÅ¡ laiptinės stumdamas dviratį. Teismas pažymi, kad nuteistieji kartu įėjo į svetimÄ laiptinę, kartu išėjo iÅ¡ jos su svetimu turtu, vaizdo įraÅ¡o nuotraukose matyti svetimÄ turtÄ rankose turintis V.

K.. Todėl byloje neginčytinai nustatyta, kad jie kartu realizavo nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Be to, iÅ¡ aptartų nuteistųjų veiksmų matyti, kad jie, ateidami į (duomenys neskelbtini) namÄ , turėjo vieningÄ tikslÄ pavogti svetimÄ turtÄ ir kartu pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Abu nuteistieji matė vienas kito veiksmus ir suvokė, kad vykdo vagystę.Atsižvelgiant į tai, byloje neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis V. K. suvokė, jog veikia su J. J. kaip bendrininkai, žinojo ir suprato, kad kėsinasi į tÄ patį dalykÄ â€“ svetimÄ turtÄ (dviratį), kartu siekė bendro rezultato, t. y. norėjo taip veikti, todėl jo veika pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia.

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl bendrininkavimo požymių, bÅ«tent dėl susitarimo bendrai veikti, tyčios ir abiejų nuteistųjų veiksmų bendrumo.Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas Å¡ios bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teisingai įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir J.

J. bei V. K. pripažino kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o J. J. ir pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.BK 213 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems J. J. ir V. K. laisvės atėmimo bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininkų asmenybes, į V.

K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , J. J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs įvykdęs vagystę ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, į abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad J. J. padarė tris nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnio 1 dalis), o V.

K. padarė vienÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas įvertino tai, kad J. J. ir V. K., nors ir bÅ«dami jauno amžiaus, praeityje daug kartų teisti už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamas veikas padarė teistumui neiÅ¡nykus, bausti administracine tvarka, įraÅ¡yti į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro įskaitÄ kaip asmenys, priklausomi nuo narkotikų. Teisėjų kolegijos manymu, visas Å¡ias aplinkybes teismas įvertino iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistiesiems paskyrė baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , nes Å¡velnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

J. J. ir V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neviršijančios BK 178 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 1 dalies bei 253 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, įvertinus pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuotos ir nėra teisinio pagrindo jas švelninti. Už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam J.

J. paskirtos bausmės tinkamai subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, dalinio sudėjimo bÅ«du. Å iuo nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtos bausmės taip pat tinkamai subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-28 baudžiamuoju įsakymu ir 2015-11-27 nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis. Å velninti paskirtas galutines subendrintas bausmes J. J. ir V. K. teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo. Be to, įvertinusi pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybės J.

J. ir V. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jiems paskirtų bausmių vykdymÄ , nes nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad bÅ«damas laisvėje jis registravosi Darbo biržoje, baigė profesinio mokymo kursus, įgijo specialybę, įsidarbino UAB „D.“ dažytojo padėjėju, saistomas tvirtais socialiniais ryÅ¡iais. Teisėjų kolegija Å¡ias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos Å¡iuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-27 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.Byloje yra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ J.

J. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ nuteistojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus <...>. Nagrinėjamoje byloje J. J. nemokėjo proceso kalbos, t. y. buvo BK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas atvejis, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ J. J. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkinamas, nes bÅ«tinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas prieÅ¡tarautų BPK 51 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai iÅ¡imčiai. Å ioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: nuteistųjų J.

J. ir V. K. apeliacinius skundus atmesti. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti. Teisėjai                                                                                              Stasys Lemežis                                                                                                                                            Ainora Kornelija Macevičienė                                                                                                Laureta Ulbienė