AS-261-71-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-71/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00524-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 61.2.; 63.3.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. kreipėsi skundu į teismą prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. birželio 11d. įsakymą Nr. 13.6-1924 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę J. K. Skuodo mieste“; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 372 atkurti nuosavybės teises J. K., į tenkantį nekilnojamąjį turtą 0,0985 ha žemės, perduodant neatlygintinai naują 0,0985 ha žemės sklypą Nr. 16, esantį Mažeikių g., Skuodo mieste, Klaipėdos apskrityje; 3) pripažinti negaliojančiu 2004 m. spalio 28 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, Notarinio registro Nr. 1-3906, dėl žemės sklypo 0,0985 ha, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), Skuodo m. k. v., esantį Skuodo mieste, Mažeikių g., išduotą Petrui A. A.

Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjo A. A. prašymas dėl termino atnaujinimo paduoti skundui dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 13-16-1924 ir 2004 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 372 panaikinimo, netenkintas. Pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, atsisakyta priimti.

Teismas sprendė, kad kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 13-16-1924 ir 2004 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 372 nuosavybės teises atkūrus J. K. ir atkurtą nuosavybę paveldėjus Petrui A. A., šis nekilnojamasis turtas įregistruotas viešajame registre, šie duomenys dėl paveldėjimo teisinių santykių tapo žinomi ir pareiškėjui kreipusis dėl turto paveldėjimo, ką patvirtina 2006 m. gegužės 15 d. Skuodo rajono notarų biuro notarės liudijimas. Todėl teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme pareiškėjui apie ginčijamus aktus informacija tapo prieinama (turėjo tapti žinoma) kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tokia informacija vėliausiai pareiškėjui galėjo tapti žinoma 2006 m. gegužės 15 d. notarui teikiant patvirtinimą, kad pareiškėjas kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Teismas teisiškai nereikšmingais pripažino pareiškėjo teiginius, kuriais nurodoma, kad jis tik 2012 m. gegužės mėn. kreipėsi dėl paveldėjimo tesiės liudijimo išdavimo. Asmens teisių į nuosavybę realizavimas yra paties asmens pasirinkimo teisė, tačiau jei asmuo turi galimybę pats ar per atstovus realizuoti šias teises, tačiau jų nesiekia realizuoti per įmanomai racionalius ir protingus terminus, šios aplinkybės negali būti pripažįstamos objektyviomis aplinkybėmis, kliudžiusiomis realizuoti kitas teises. Todėl teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad duomenys apie ginčijamais aktais grąžintą nuosavybės teise žemės sklypą, jo specialiųjų naudojimo sąlygų apimtį ir sąlygas tapo žinomi tik 2012 m. liepos 5 d. Atsižvelgus į tai, konstatavo, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skundo padavimo terminą.

Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvių veiksnių, ribojančių pareiškėjo galias pasirūpinti savo teisių gynimu arba tinkamu atstovavimu. Pareiškėjas teismui nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios objektyviai kliudė kreiptis skundu į teismą įvardijamu laikotarpiu. Pareiškėjui dėl paveldėjimo teisinių santykių, taip pat viešajame registre išviešintų žemės sklypo duomenų, jau nuo 2006 metais turėjo būti žinoma apie ginčijamus aktus, kurių pagrindu atkurta nuosavybė į siekiamą paveldėti nekilnojamąjį turtą, todėl nepagrįsti argumentai, kad iki 2012 m. lipos 5 d. jam nebuvo žinoma apie ginčijamų aktų turinį ir jų teisines pasekmes. Teismo vertinimu, savalaikis procesinių teisių neįgyvendinimas negali būti pripažintas svarbia praleisto termino atnaujinimo aplinkybe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-646/2004). Todėl teismas konstatavo, kad teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkintas ir prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Teismui konstatavus, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis skundu į teismą ginčijant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 13-16-1924 ir 2004 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 372 dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir atsisakius skundą priimti, atsisakyta priimti ir reiškiamą išvestinį reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2004 m. spalio 28 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, Notarinio registro Nr. 1-3906, dėl žemės sklypo 0,0985 ha, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), Skuodo m. k. v., esantį Skuodo mieste, Mažeikių g., išduotą Petrui A. A.

Be to, pažymėjo, kad administraciniam teismui atsisakius priimti skundą dėl administracinių aktų panaikinimo byla dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo panaikinimo yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir pareiškėjas ieškininiu dėl jo panaikinimo gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu pažymėta ir tai, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.126 straipsnio nustatyta tvarka arba kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servitutų nustatymo pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas (žr.: specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo nagrinėti 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis).

II. Pareiškėjas A. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį.

Skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Minėta termino skundui paduoti pradžia taikoma tik asmenims, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu. 2005 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime aprobuotoje rekomendacijoje „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime“ (Administracinių teismų praktika Nr. 8, 476 psl.) numatyta, kad tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimas yra siejamas su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 13.16-1924 ir 2004 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 372, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. K. į 0,0985 ha žemės, perduodant neatlygintai naują 0,0985 ha žemės sklypą, esantį Mažeikių g., sklypo Nr. 10, Skuodo m., kurį po J. K. mirties paveldėjo mano tėvas Petras A. A.. Minėtas sprendimas yra priimtas dėl kito asmens teisių ir pareigų. Kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos.

Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis bei 5.67 straipsnis numato, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas ne anksčiau kaip suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau nenustato termino, kada vėliausiai jis gali būti išduotas įpėdiniui.

Po tėvo mirties Skuodo rajono notarų biurui pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo mirus tėvui P. A. A. Jo mirties dieną pareiškėjui buvo žinoma, kad jo palikimą sudaro gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais ir namų valdos žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), Skuodo m. Apie kitą nekilnojamąjį turtą jam nebuvo žinoma, nes jis nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. buvo išvykęs dirbti į užsienį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent 2006 m. gegužės 15 d. Skuodo rajono notarų biuro notarės išduotame liudijime nurodoma, kad paveldimą turtą sudaro dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės valdos, esančių (duomenys neskelbtini), Skuodo m., piniginis indėlis sąskaitoje, esančioje AB banke „Hansabank“ (šiuo metu AB bankas „Swedbank“), t. y. palikimas, kuris buvo vardytas testamente.

Taigi šiame liudijime, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, neįvardijamas kaip palikimo dalis 0,0985 ha žemės sklypas, dėl kurio priimto administracinio akto kilo ginčas. Apie tai, kad tėvas be 2005 m. sausio 7 d. testamente įvardyto turto turi ir kito nekilnojamojo turto, pareiškėjui tapo žinoma tik grįžus iš užsienio ir pradėjus tvarkytis paveldėjimo dokumentus, t. y. 2012 m. birželio mėnesį. Kilus neaiškumams dėl 0,0985 ha žemės sklypo buvimo vietos ir jo ribų, 2012 m. birželio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo žemėtvarkos skyrių.

Kartu buvo pateiktas prašymas išduoti sprendimą ir jį lydinčius dokumentus, kurie pareiškėjui buvo įteikti 2012 m. liepos 5 d. Tokiu būdu, 2012 m. liepos 5 d. įteikus ginčo sprendimą ir įsakymą, pareiškėjui buvo suteikta visa informacija apie pagrindinius sprendimo turinio elementus.

Manydamas, kad kilęs ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, 2012 m. liepos 18 d. su ieškiniu pareiškėjas kreipėsi į Skuodo rajono apylinkės teismą. 2012 m. liepos 23 d. Skuodo rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu atsisakyti priimti kaip neteismingą Skuodo rajono apylinkės teismui. 2012 m. spalio 18 d. Klaipėdos apygardos teismas Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Kadangi pareiškėjas dėl pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi laiku, o ginčas dėl teismingumo išspręstas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, skundžiamo sprendimo ir įsakymo vieno mėnesio terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl skundo padavimo terminas atnaujintinas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad pareiškėjas sąmoningai nutyli kada realiai jam tapo žinoma apie 0,0985 ha žemės sklypo egzistavimą bei dėl kokių iškilusių neaiškumų jis kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrių. Taip pat A. A. klaidingai nurodo kreipimosi į Skuodo skyrių datą – 2012 m. birželio 21 d. Nors A. A. teigia, kad jam apie ginčijamus administracinius aktus tapo žinoma tik 2012 m. liepos 5 d., tačiau, įsigilinus į teismui pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad tokie pareiškėjo teiginiai yra akivaizdžiai neteisingi ir klaidinantys teismą.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, A. A. nuo 2012 m. gegužės 16 d. pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą nuosavybės teise valdo 0,56 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iki šios datos, minėtas žemės sklypas buvo registruotas pareiškėjo tėvo vardu. Šio žemės sklypo A. A. tėvas taip pat nebuvo paminėjęs savo 2005 m. sausio 7 d. surašytame testamente, tačiau pareiškėjui buvo žinoma apie šį nekilnojamąjį turtą, o apie 0,0985 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teigia jokių žinių neturėjęs. Ši informacija paneigia pareiškėjo teiginius, kad apie ginčijamais administraciniais aktais J. K. suteiktą žemės sklypą jam tapo žinoma tik 2012 m. liepos 5 d. Be to, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir objektyvių priežasčių, kurios kliudė laiku kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, jog į teismą kreiptasi praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skundo padavimo terminą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009, Nr. AS62-235/2011)

Pažymėtina, jog Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-670/07 pažymėjo, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė „leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą. Todėl pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino skaičiavimo pradžios, sprendė, kad įregistravus nekilnojamąjį turtą, į kurį nuosavybės teisės atkurtos J. K. ir kuris paveldėtas Petro A. A., viešajame registre, šie duomenys dėl paveldėjimo teisinių santykių tapo žinomi ir pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas kreipėsi dėl turto paveldėjimo (2006 m. gegužės 15 d. Skuodo rajono notarų biuro notarės liudijimas), jis turėjo žinoti, kokį turtą pagal testamentą paveldi ar kokį paveldės išdavus paveldėjimo pagal testamentą liudijimą. Todėl teismas konstatavo, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme pareiškėjui apie ginčijamus aktus informacija tapo prieinama (turėjo tapti žinoma) kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai pažymi, kad pagal bylos duomenis nėra aišku, kodėl, anot pareiškėjo, tik 2012 m. gegužės mėn. kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. gegužės 15 d. notaras pateikė patvirtinimą, kad pareiškėjas kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Be to, jei pareiškėjas objektyviai ir negalėjo pasinaudoti galimybe realizuoti teisę į nuosavybę (t. y. kreiptis dėl paveldėjimo ir rinkti kitus duomenis), kadangi buvo išvykęs, jis turėjo teisę realizuoti šias teise per atstovus. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas to nesiekė padaryti, todėl šios aplinkybės nelaikytinos objektyviomis aplinkybėmis, kliudžiusiomis realizuoti kitas teises.

Taip pat, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl svarbių termino praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios objektyviai kliudė jam kreiptis su skundu į teismą. Pagrįstai teismo savalaikis procesinių teisių neįgyvendinimas vertintas kaip subjektyvi termino praleidimo priežastis bei nepripažintas svarbia praleisto termino atnaujinimo aplinkybe.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo paduoti skundui dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 13-16-1924 ir 2004 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 372 panaikinimo, bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias procesinės teisės normas bei rėmėsi suformuota teismų praktika panašiose bylose, todėl skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas