2025-05-21 Nr. AB-8717-3-64-3-00484-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-211-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00484-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-3446 (8.22) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 21RE3-24(AG3-8/27-2022) ir perduoti Komisijai skundo dalį dėl pripažinimo, kad Administracija dėl neveikimo nuo pareiškėjos prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d., vilkino procesą, t. y. teikimo pareiškėjai Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti parengimą ir pateikimą Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė Administracijai skundą dėl neveikimo, kuriame prašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti neveikimo priežastis bei kaltus asmenis, dėl kurių nuo pareiškėjos prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d., buvo vilkinamas procesas Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti.

3. Pareiškėja paaiškino, kad Administracija Sprendimu jos skundo netenkino. Sprendime nurodė, kad 2015 metais Radviliškio rajono savivaldybėje naudotoje dokumentų valdymo sistemos duomenų bazėje „V. S.“ vardu registruoto prašymo skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra, todėl vertintina, jog pareiškėja 2015 m. kovo 24 d. prašymo skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją Radviliškio rajono savivaldybei neteikė.

4. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21 RE3-24(AG3-8/27-2022) skundo reikalavimą panaikinti Administracijos Sprendimą atmetė kaip nepagristą, o bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Administracija vilkino (neveikė) V. S. 2015 m. kovo 24 d. pateikto prašymo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nagrinėjimo procesą, nutraukė.

5. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 (toliau – ir Nuostatai), 15 punktu, kuriame nurodoma, kad motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau – ir daugiavaikiai motina arba tėvas) dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo kreipiasi i savivaldybės, kurios teritorijoje daugiavaikiai motina arba tėvas yra deklaravę gyvenamąją vietą ar faktiškai gyvena, administraciją. Dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui savivaldybių administracijos dokumentus pateikia Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Pensijų skyrimo komisija) (16, 17 punktai).

6. Pareiškėja teigė, kad ji užaugino ir gerai išauklėjo šešis vaikus. Pasinaudodama savo teise gauti valstybinę pensiją, Administracijai 2015 m. kovo 24 d. pateikė prašymą gauti jai priklausančią Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Kartu su prašymu pateikė ir savo sutikimą rinkti apie ją informaciją apie jos teistumą ir administracines nuobaudas. Prašymas buvo paduotas Administracijos darbuotojai V. J., kuri, peržiūrėjusi jos pateiktus dokumentus, nurodė jai papildomai surinkti ir pateikti informaciją apie jos vaikus. Papildomi dokumentai buvo pateikti 2015 m. lapkričio mėnesį. 2015 metais dėl pablogėjusios sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini)) ji negalėjo 2015–2016 metais nuolatos atvykti į savivaldybės administraciją domėtis dėl jos prašymo nagrinėjimo eigos. 2016 m. gruodžio mėnesį persikėlė gyventi į Radviliškio miestą. Negavusi jokio atsakymo iš Administracijos 2019 metais pakartotinai kreipėsi dėl priklausančios Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavimo (dar kartą teikė vaikų sutikimus dėl informacijos rinkimo ir tikrinimo). Pakartotinai buvo pateikti reikalingi dokumentai valstybinei pensijai gauti (tai patvirtina jos dukros S. J. elektroniniu paštu darbuotojai V. J. 2020 m. birželio 29 d. atsiųsti dokumentai).

7. Administracija jos prašymą apsvarstė ir tenkino tik 2021 m. kovo 31 d., jos prašymą persiuntė Pensijų skyrimo komisijai, kuri prašymą 2021 m. gegužės 5 d. tenkino ir pareiškėjai, kaip daugiavaikei motinai, paskyrė antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2021 m. gegužės 1 d.

8. Pareiškėja nurodė, kad jos Administracijai pateiktas prašymas ir Administracijos Sprendime nustatytos aplinkybės, jog ji galbūt žodžiu 2015 metais kreipėsi į Administraciją dėl valstybinės pensijos, akivaizdžiai patvirtina jos faktines aplinkybes, kad 2015 m. kovo 24 d. prašymu buvo pradėta procedūra dėl Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos jai skyrimo. Tai, kad Administracijos darbuotojai jos pateiktų dokumentų neįregistravo ar netinkamai įregistravo į vietinę dokumentų valdymo sistemą negali būti pagrindas konstatuoti, jog ji tik žodžiu kreipėsi dėl informacijos išsiaiškinti, kokius dokumentus reikia pateikti valstybinei pensijai gauti. Be to, pagal tuo metu galiojusią tvarką, jos žodinį pareiškimą turėjo registruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka. Taisyklėse nurodoma, kad asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją), raštu (tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) ir elektroniniu būdu institucijos elektroninio pašto adresu (Taisyklių 14 punktas). Žodinis prašymas gali būti išdėstomas valstybės tarnautojui, „vieno langelio“ asmenų aptarnavimo padalinio, jeigu jis įsteigtas, ar kito padalinio atstovui, turinčiam įgaliojimus spręsti asmenims rūpimus klausimus telefonu arba aptarnauti asmenis (Taisyklių 15 punktas).

9. Pareiškėja teigė, kad Administracija, nagrinėdama jos 2022 m. lapkričio 11 d. skundą „Dėl administracijos neveikimo“ Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1247 (8.2) buvo sudariusi komisiją atlikti tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių. Komisija, atlikusi tyrimą, 2022 m. gruodžio 8 d. priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo nusprendė, kad V. S. 2015 metais galėjo kreiptis į Administracijos socialinės paramos skyrių dėl Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo ir jai galėjo būti teikiama konsultacija žodžiu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. kovo mėnesį Radviliškio rajono savivaldybėje naudotoje dokumentų valdymo sistemos duomenų bazėje „V. S.“ vardu registruoto prašymo skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra, darė išvadą, kad pareiškėja V. S. 2015 m. kovo 24 d. prašymo skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją Radviliškio rajono savivaldybei neteikė. Dėl kokių priežasčių jos prašymas nebuvo užregistruotas Administracijoje dokumentų valdymo sistemoje taip ir nėra išsiaiškinta, nors faktinės aplinkybės patvirtina ir įrodo, kad pagal jos prašymą Administracijoje buvo renkami privalomi dokumentai dėl kreipimosi į Pensijų skyrimo komisiją. Šis Administracijos komisijos protokolinis sprendimas patvirtina, kad ji dar 2015 metais žodžiu kreipėsi į Administraciją dėl pensijos skyrimo, o tai tiesiogiai įrodo jos reikalavimo faktinį pagrindą pripažinti, jog Administracija vilkino (neveikė) jos 2015 m. kovo 24 d. pateikto prašymo skirti pensiją nagrinėjimo procesą.

10. Pareiškėja neginčijo fakto, kad jos prašymas skirti pensiją yra išnagrinėtas ir antrojo laipsnio valstybinė pensija skirta nuo 2021 m. gegužės 1 d. Teigė, kad jos 2022 m. lapkričio 11 d. skundo nagrinėjimo Administracijos komisijoje protokoliniame sprendime pripažįstama, jog ji 2015 m. kovo 24 d. galėjo kreiptis į Administraciją dėl pensijos skyrimo. Dėl valstybinės pensijos skyrimo teisės aktai įpareigoja teikimą Pensijų skyrimo komisijai pateikti Administraciją, kuri jos atveju prašymo nagrinėjimą be pagrindo vilkino net 6 metus ir nepriėmė jokio sprendimo. Pareiškėja dėl Administracijos ir jos darbuotojų neveikimo ir proceso vilkinimo nagrinėjant 2015 m. kovo 24 d. pateiktą prašymą negalėjo įgyvendinti savo konstitucinės teisės gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Jos prašymas buvo išnagrinėtas ir pateiktas Pensijų skyrimo komisijai tik 2021 m. kovo 31 d. Dėl Administracijos ir jos darbuotojų neveikimo nagrinėjant prašymą buvo pažeista pareiškėjos teisė gauti valstybinę pensiją ir tuo pareiškėjai padaryta žala. Prašymo nagrinėjimas buvo vilkinamas net 6 metus (72 mėnesius).

11. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad Komisija 2023 m. vasario 17 d. sprendimu, nepažeisdama proceso teisės normų, tinkamai taikydama ir aiškindama materialiosios teisės normas, taip pat tinkamai taikydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, atsižvelgdama į visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjos skundą. Atsakovas, nesutikdamas su skundu ir prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą, remiasi Komisijos 2023 m. vasario 17 d. sprendime ir 2023 m. sausio 17 d. atsiliepime Komisijai išdėstytais argumentais.

13. Atsakovas atsiliepime, teiktame Komisijai, nurodė, jog pareiškėja pateikė atsakovui 2022 m. spalio 10 d. pareiškimą „Dėl administracijos neveikimo ir žalos atlyginimo“ (toliau – ir Pareiškimas), kuriame nurodė, kad Administracijai 2015 m. kovo 24 d. pateikė prašymą skirti jai priklausančią Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją, o Administracija prašymą apsvarstė ir tenkino tik 2021 m. kovo 31 d., dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) pareiškėja prašė atlyginti jai 8 452,80 Eur turtinę žalą bei 2 000 Eur neturtinę žalą. Atsakydamas į šį pareiškimą, atsakovas 2022 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. S-3157-(8.2) „Dėl atsakymo ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 8 d. raštas) pareiškėją informavo, kad 2022 m. gegužės 10 d. jos advokatas V. S. 2022 m. gegužės 3 d. su prašymu Nr. G5-613(29.3) jau kreipėsi į Administraciją iš esmės tuo pačiu klausimu, kurį Administracija yra išnagrinėjusi ir pateikusi atsakymą. Atsakyme buvo nurodyta, kad Administracija tikrino turimą dokumentų valdymo sistemą ir nerado 2015 metais registruoto pareiškėjos prašymo skirti pensiją, o darbuotojai, atsakingi už šios administracinės paslaugos (Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo klausimo) nagrinėjimą, nepamena fakto, kad V. S. 2015 metais buvo pateikusi prašymą skirti minėtą pensiją. Administracija pažymėjo, kad reikalaudama atlyginti žalą nuo 2015 m. kovo 24 d., pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo vertinimu, kadangi nebuvo gautas pareiškėjos 2015 metų prašymas, Administracijos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (netinkamo prašymo išnagrinėjimo ar apskritai nenagrinėjimo), kaip ir kaltės, todėl civilinė atsakomybė Administracijos atžvilgiu nėra galima. Atsižvelgdama į tai, Administracija vertino, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjos nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja atsakovui 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė skundą dėl neveikimo, kuriame pakartojo jau prieš tai pateiktą faktinę informaciją ir kuriuo prašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti Administracijos neveikimo priežastis bei kaltus asmenis, dėl kurių jai nuo prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d., buvo vilkinamas procesas skirti valstybinę pensiją.

15. Atsakovas Sprendimu informavo, kad Administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. A-1247 (8.2) „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija skunde dėl neveikimo nurodytoms aplinkybėms tirti ir pateikti išvadas. Tyrimo komisija tikrino 2015 metais Radviliškio rajono savivaldybėje naudotos dokumentų valdymo sistemos duomenų bazę, paprašė Socialinės paramos skyriaus specialistės V. J. paaiškinimo dėl pareiškėjos skunde dėl neveikimo nurodytų aplinkybių. Atlikusi tyrimą ir įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, taip pat tyrimo metu surinktą informaciją, padarė prielaidą, kad V. S. 2015 metais galėjo kreiptis į Administracijos Socialinės paramos skyrių dėl valstybinės pensijos skyrimo ir jai galėjo būti teikiama konsultacija žodžiu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2015 metais Radviliškio rajono savivaldybėje naudotoje dokumentų valdymo sistemos duomenų bazėje V. S. vardu registruoto prašymo skirti valstybinę pensiją nėra, priėjo prie išvados, jog V. S. 2015 m. kovo 24 d. Radviliškio rajono savivaldybei prašymo skirti jai valstybinę pensiją neteikė.

16. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą skundui paduoti.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjos advokatas 2022 m. gegužės 2 d. pateikė Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui prašymą, kodėl 2015 m. V. S. nebuvo suteikta antrojo laipsnio valstybinė pensija. Administracijos Socialinės paramos skyrius 2022 m. gegužės 10 d. raštu Nr. S5-(28.2) informavo, kad 2015 m. dokumentų valdymo sistemoje V. S. prašymo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra registruota, V. S. prašymą dėl šios pensijos pateikė 2021 m. kovo 22 d., pensija jai paskirta nuo 2021 m. gegužės 1 d.

19. Pareiškėja Administracijai 2022 m. spalio 10 d. pateikė pareiškimą „Dėl administracijos neveikimo ir žalos atlyginimo“, kuriame nurodė, jog ji užaugino šešis vaikus ir 2015 m. kovo 24 d. pateikė prašymą skirti pensiją ir savo sutikimą rinkti apie ją informaciją, tačiau atsakovas jos prašymą apsvarstė ir tenkino tik 2021 m. kovo 31 d. bei jį persiuntė Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nurodė, jog minėta komisija 2021 m. gegužės 5 d. prašymą tenkino ir pareiškėjai, kaip daugiavaikei motinai, paskyrė antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2021 m. gegužės 1 d. 2022 m. spalio 10 d. pareiškime taip pat teigiama, jog atsakovas nuo 2015 metų vilkino pateikto prašymo nagrinėjimą, tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė laiku gauti pensiją, ji patyrė 8 452,80 Eur turtinę ir 2 000 Eur neturtinę žalą, kurią prašė atsakovo atlyginti.

20. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. pareiškimą, 2022 m. lapkričio 9 d. sprendime Nr. S-3157 (8.22) „Dėl atsakymo ir informacijos pateikimo“ nurodė, jog 2022 m. gegužės 10 d. pareiškėją atstovaujantis advokatas jau kreipėsi į Administraciją iš esmės tuo pačiu klausimu, kurį Administracija išnagrinėjo ir pateikė atsakymą. Nurodė, kad Administracija tikrino turimą dokumentų valdymo sistemą ir nerado 2015 metais registruoto Prašymo skirti pensiją pareiškėjai. Pažymėjo, jog Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotoja V. J. nepamena fakto, kad pareiškėja 2015 metais buvo pateikusi prašymą skirti minėtą pensiją, o už jos skyrimo klausimo nagrinėjimą atsakingi Administracijos darbuotojai nepamena fakto, jog pareiškėja pateikė rašytinį prašymą skirti pensiją. Akcentavo, jog šiuo atveju nesant pareiškėjos 2015 metais pateikto ir užregistruoto prašymo, nėra Administracijos neteisėtų veiksmų (netinkamo prašymo išnagrinėjimo ar apskritai nenagrinėjimo), kaip ir kaltės, todėl civilinė atsakomybė Administracijos atžvilgiu neturėtų būti taikoma. Teigė, jog pareiškėjos reikalavimams atlyginti žalą turėtų būti taikomas CK nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Dėl visų nurodytų aplinkybių atsakovas pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. pareiškimo netenkino.

21. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė skundą „Dėl administracijos neveikimo“, kuriuo prašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos neveikimo priežastis ir kaltus asmenis, dėl kurių jai nuo prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d., buvo vilkinamas procesas Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti.

22. Pareiškėjos skundo dėl neveikimo nagrinėjimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. A-1247 (8.2) „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri, vadovaudamasi 2015 metų kovo mėnesio Radviliškio rajono savivaldybėje naudotos dokumentų valdymo sistemos duomenimis, Socialinės paramos skyriaus specialistės paaiškinimu dėl pareiškėjos skunde dėl neveikimo nurodytų aplinkybių, įvertinusi minėtą skundą ir kartu pateiktus dokumentus bei tyrimo metu surinktą informaciją, 2022 m. gruodžio 8 d. posėdžio protokolu Nr. 1 nusprendė, jog pareiškėja 2015 metais galėjo kreiptis į atsakovą ir jai galėjo būti teikiama konsultacija žodžiu. Atsižvelgdama į tai, kad 2015 metų kovo mėnesį Radviliškio rajono savivaldybės naudotoje dokumentų valdymo sistemos duomenų bazėje pareiškėjos vardu registruoto prašymo skirti jai valstybinę pensiją nėra, padarė išvadą, jog pareiškėja 2015 m. kovo 24 d. prašymo atsakovui neteikė.

23. Teismas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas informavo, jog buvo sudaryta komisija, atlikus tyrimą bei patikrinus 2015 metų kovo mėnesio Radviliškio rajono savivaldybės naudotą dokumentų valdymo sistemos duomenų bazę, buvo nustatyta, jog minėtoje sistemoje prašymas ginčo laikotarpiu nebuvo registruotas, todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėja prašymo atsakovui 2015 metais neteikė.

24. Teismas, remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

25. Teismas nurodė, kad byloje ginčijamu Sprendimu pareiškėja buvo informuota, jog buvo sudaryta komisija ir atlikus tyrimą bei patikrinus 2015 metų kovo mėnesio Radviliškio rajono savivaldybės naudotą dokumentų valdymo sistemos duomenų bazę, buvo nustatyta, kad minėtoje sistemoje prašymas ginčo laikotarpiu nebuvo registruotas. Pareiškėjai taip pat buvo pateikta informacija, kad Socialinės paramos skyriaus specialistė teikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2015 metais dėl aptariamos pensijos skyrimo kreipėsi daug daugiavaikių motinų, tuo metu buvo suteikiama informacija, kokių dokumentų reikia tam, kad prašymai skirti Pensiją būtų priimti ir užregistruoti sistemoje „Parama“, kurioje tokiems prašymams buvo suteikiami numeriai. Specialistė nei paneigė, nei patvirtino, jog 2015 metais pareiškėja teikė prašymą skirti pensiją, tikėtina, kad pareiškėją, kaip ir kitas interesantes, konsultavo dėl pensijos. Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad įvertinus visas pareiškėjos skundo dėl neveikimo tyrimo aplinkybes bei nustačius, jog aptariamas prašymas nustatyta tvarka nebuvo užregistruotas dokumentų valdymo sistemos duomenų bazėje, buvo padaryta išvada, kad pareiškėja prašymo atsakovui 2015 metais neteikė.

26. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, jog pareiškėja 2022 m. lapkričio 11 d. skundu „Dėl administracijos neveikimo“ siekė, kad būtų atliktas tyrimas ir išsiaiškintos Administracijos neveikimo priežastys ir kalti asmenys, o skundžiamu Sprendimu pareiškėja buvo informuota apie atlikto tyrimo išvadas. Ginčijamas Sprendimas patvirtina, kad juo pareiškėjai buvo pateikta informacija apie tai, jog Komisija, atlikusi tyrimą bei patikrinusi 2015 metų kovo mėnesio Radviliškio rajono savivaldybės naudotą dokumentų valdymo sistemos duomenų bazę, nenustatė, kad minėtoje sistemoje prašymas ginčo laikotarpiu buvo registruotas, o Socialinės paramos skyriaus specialistė teikė paaiškinimą ir nurodė, jog ji negali nei patvirtinti nei paneigti, kad 2015 metais pareiškėja teikė prašymą skirti pensiją.

27. Teismas vertino, kad Sprendimu pareiškėjai nenustatyti privalomojo pobūdžio įpareigojimai, todėl jis jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Vien tik apskundimo tvarkos nurodymas Sprendime pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Net ir panaikinus skundžiamą Sprendimą, pareiškėjos teisių bei pareigų apimtis nepasikeistų, nes liktų galioti 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. S-3157 (8.22) „Dėl atsakymo ir informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta iš esmės ta pati informacija kaip ir skundžiamame Sprendime, t. y. jog 2022 m. gegužės 10 d. pareiškėją atstovaujantis advokatas jau kreipėsi į Administraciją iš esmės tuo pačiu klausimu, kurį Administracija išnagrinėjo ir pateikė atsakymą; Administracija tikrino turimą dokumentų valdymo sistemą ir nerado 2015 metais registruoto prašymo skirti pensiją pareiškėjai; Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotoja V. J. nepamena fakto, kad pareiškėja 2015 metais buvo pateikusi prašymą skirti minėtą pensiją, o už jos skyrimo klausimo nagrinėjimą atsakingi Administracijos darbuotojai nepamena fakto, jog pareiškėja pateikė rašytinį prašymą skirti pensiją; nesant pareiškėjos 2015 metais pateikto ir užregistruoto prašymo, nėra Administracijos neteisėtų veiksmų (netinkamo prašymo išnagrinėjimo ar apskritai nenagrinėjimo), kaip ir kaltės, todėl civilinė atsakomybė administracijos atžvilgiu neturėtų būti taikoma. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. S-3157 (8.22) „Dėl atsakymo ir informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėjos pateiktas 2022 m. spalio 10 d. pareiškimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, yra nenuginčytas ir galiojantis.

28. Teismas nurodė, kad Komisija 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21RE3-24(AG3-8/27-2022) pareiškėjos V. S. reikalavimą panaikinti Administracijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-3446 (8.22) „Dėl atsakymo pateikimo“ atmetė kaip nepagrįstą motyvuodama tuo, jog nėra įrodymų, iš kurių būtų galima patvirtinti pareiškėjos nurodomą prašymo skirti pensiją padavimo faktą nurodomu laikotarpiu (2015 m. kovo 24 d.), ir iš esmės nėra pagrindo skundžiamą Sprendimą pripažinti neteisėtu. Teismas sprendė, jog nors Komisija 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21RE3-24(AG3-8/27-2022) pareiškėjos reikalavimą panaikinti Administracijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-3446 (8.22) „Dėl atsakymo pateikimo“ atmetė kaip nepagrįstą ne tais motyvais, tačiau Komisijos sprendimą dėl to nėra pagrindo naikinti. Komisija, nors ir ne tais motyvais, tačiau pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjos V. S. reikalavimą panaikinti Administracijos Sprendimą atmesti kaip nepagrįstą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pati byla (dėl savivaldybės vienokio ar kitokio sprendimo) apskritai priskirtina administracinių ginčų komisijos bei administracinių teismų kompetencijai. Šiuo atveju pareiškėja turėjo teisę kreiptis į Komisiją (taip pat ir į teismą) su skundu (ar prašymu), tačiau bylą išnagrinėjus iš esmės, matyti, jog skundžiamas Sprendimas teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Komisija, kaip ir administracinis teismas, išnagrinėjusi tokį pareiškėjos skundą, materialiosios teisės prasme turėjo jį atmesti, o ne proceso teisės prasme bylą nutraukti. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

29. Komisija 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21RE3-24(AG3-8/27-2022) taip pat bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Administracija vilkino (neveikė) V. S. 2015 m. kovo 24 d. pateikto prašymo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nagrinėjimo procesą, nutraukė motyvuodama tuo, jog pareiškėja tinkamai nepasinaudojo skundo padavimo teise, yra praleistas atsakovo neveikimo apskundimo terminas.

30. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismo prašė perduoti Komisijai skundo dalį dėl pripažinimo, jog Administracija dėl neveikimo nuo jos prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d., vilkino procesą, t. y. teikimo jai Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti parengimą ir pateikimą Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nagrinėti iš naujo.

31. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) nuostatomis, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualią praktiką, sprendė, kad Komisija nepagrįstai priėmė nagrinėti reikalavimą pripažinti, jog Administracija vilkino procesą Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, kaip savarankišką skundo reikalavimą. Tokio fakto pripažinimas pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, o reikalavimas pripažinti, kad Administracija vilkino procesą Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, neatitinka administracinių ginčų kompetencijos ribų ir galimų priimti sprendimo rūšių pagal IAGNTĮ 20 straipsnio 1 straipsnį. Nors ir ne tais motyvais, tačiau Komisija 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21RE3-24(AG3-8/27-2022) bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad Administracija vilkino (neveikė) V. S. 2015 m. kovo 24 d. pateikto prašymo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nagrinėjimo procesą, nutraukė pagrįstai.

32. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir perduoti Komisijai skundo dalį dėl pripažinimo, jog Administracija dėl neveikimo nuo jos prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d., vilkino procesą, t. y. teikimo jai Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti parengimą ir pateikimą Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nagrinėti iš naujo, nes toks reikalavimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

33. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai yra nepagrįsti, todėl skundą atmetė. Taip pat netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 34. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėja, pakartodama pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

36. Pareiškėja teigia, kad administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Ji 2015 metais įgijo ir turėjo teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, t. y. turėjo materialinę teisę į valstybinę pensiją, todėl 2015 m. kovo 31 d. su prašymu kreipėsi į Administraciją. Prašymas buvo patenkintas 2021 m. kovo 31 d. Pareiškėja pateikė Administracijai skundą dėl jos neveikimo, kuriame prašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti Administracijos neveikimo priežastis bei kaltus asmenis, dėl kurių nuo prašymo pateikimo dienos buvo vilkinamas procesas valstybinei pensijai gauti. Administracija skundžiamu Sprendimu prašymo netenkino.

37. Pareiškėja nurodo, kad iš jos skundo turinio akivaizdu, jog ji, gindama savo pažeistą teisę dar 2015 metais gauti valstybinę pensiją, pateikė skundą Administracijai dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. dėl neteisėto ir nepagrįsto vilkinimo nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d. nagrinėjant jos prašymą gauti valstybinę pensiją. Prašymo nagrinėjimo procesas buvo vilkinamas 6 metus, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjos konstitucinę teisę gauti valstybinę pensiją. Administracija savo neveikimo nepripažino ir pareiškėjos skundo netenkino, todėl akivaizdu, kad toks atsakovo Sprendimas sukelia jai teisines pasekmes, t. y. padarė neigiamą įtaką (žalą) jos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams dėl valstybinės pensijos gavimo laiku (2015 m.), taip pat apribojo galimybę gauti žalos atlyginimą. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo Sprendimas jai nesukelia teisinių pasekmių.

38. Pareiškėja pažymi, kad administraciniai teismai, gindami asmenų pažeistas teises, turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatomis. Įvertinus šios bylos faktines aplinkybes ir dalyką, akivaizdu, kad pareiškėja turėjo materialiąją reikalavimo teisę ir tokia teisė neišnyko, apginti savo pažeistą teisę laiku gauti valstybinę pensiją, kuri buvo pažeista dėl Administracijos neveikimo (vilkinimo nagrinėjant pareiškėjos prašymą).

39. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. S-3446 (8.22), kuriuo pareiškėjai atsakyta į jos skundą dėl Administracijos neveikimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjos skundžiamame Administracijos Sprendime pareiškėjai nenustatyti privalomojo pobūdžio įpareigojimai, todėl jis jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, o vien tik apskundimo tvarkos nurodymas Sprendime pats savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad net ir panaikinus skundžiamą Sprendimą, pareiškėjos teisių bei pareigų apimtis nepasikeistų, nes liktų galioti 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. S-3157 (8.22) „Dėl atsakymo ir informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta iš esmės ta pati informacija kaip ir skundžiamame Sprendime. Nors Komisija ne tais motyvais, tačiau pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė, todėl naikinti Komisijos sprendimą nėra pagrindo.

42. Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad Administracija vilkino jos prašymo dėl valstybinės pensijos nagrinėjimą, tokiu būdu pažeisdama jos teisę gauti valstybinę pensiją. Administracija savo neveikimo nepripažino ir pareiškėjos skundo netenkino, todėl akivaizdu, kad toks atsakovo Sprendimas sukelia jai teisines pasekmes. Teigia, jog nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo Sprendimas jai nesukelia teisinių pasekmių.

43. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama ta apimtimi, kurioje pareiškėja apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

44. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

45. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjos skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

49. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 2 d. Radviliškio r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą, prašydama informuoti, kodėl jai 2015 m. nebuvo paskirta valstybinė pensija. Administracija 2022 m. gegužės 10 d. raštu Nr. S5-(28.2) informavo, kad 2015 m. dokumentų valdymo sistemoje pareiškėjos prašymo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra registruota. V. S. prašymą dėl šios pensijos pateikė 2021 m. kovo 22 d., pensija paskirta nuo 2021 m. gegužės 1 d.

50. Pareiškėja 2022 m. spalio 10 d. su pareiškimu kreipėsi į Administraciją, kuriame nurodė, jog ji užaugino šešis vaikus ir 2015 m. kovo 24 d. pateikė prašymą skirti jai Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją bei savo sutikimą rinkti apie ją informaciją, tačiau Administracija jos prašymą apsvarstė ir tenkino tik 2021 m. kovo 31 d., prašymą persiuntė Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nurodė, jog komisija 2021 m. gegužės 5 d. prašymą tenkino ir pareiškėjai, kaip daugiavaikei motinai, paskyrė antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2021 m. gegužės 1 d. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Administracija nuo 2015 metų vilkino pateikto prašymo nagrinėjimą, tokiu būdu buvo pažeista jos teisė laiku gauti valstybinę pensiją, dėl to ji patyrė 8 452,80 Eur turtinę ir 2 000 Eur neturtinę žalą, kurią prašė Administracijos atlyginti.

51. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. pareiškimą, 2022 m. lapkričio 9 d. sprendime Nr. S-3157 (8.22) „Dėl atsakymo ir informacijos pateikimo“ nurodė, kad 2022 m. gegužės 10 d. pareiškėją atstovaujantis advokatas jau kreipėsi į Administraciją iš esmės tuo pačiu klausimu, kurį Administracija išnagrinėjo ir pateikė atsakymą. Nurodė, kad Administracija tikrino turimą dokumentų valdymo sistemą ir nerado 2015 metais registruoto pareiškėjos prašymo skirti jai Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Pažymėjo, jog Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotojai nepamena fakto, kad pareiškėja 2015 metais buvo pateikusi prašymą skirti minėtą pensiją. Nesant pareiškėjos 2015 metais pateikto ir užregistruoto prašymo, nėra Administracijos neteisėtų veiksmų (netinkamo prašymo išnagrinėjimo ar apskritai nenagrinėjimo), kaip ir kaltės, todėl civilinė atsakomybė Administracijos atžvilgiu negalima. Nurodė, jog pareiškėjos reikalavimams atlyginti žalą turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Administracija nurodė, kad neturi pagrindo tenkinti jos 2022 m. spalio 10 d. pareiškimo dėl žalos atlyginimo.

52. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pareiškėja su skundu 2022 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama atlikti tyrimą ir išsiaiškinti Administracijos neveikimo priežastis ir kaltus asmenis, dėl kurių jai nuo prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo vilkinamas procesas Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti. Pareiškėja skunde nurodė, kad užaugino ir išauklėjo 6 vaikus, todėl pasinaudodama teise gauti valstybinę pensiją, 2015 m. kovo 24 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu skirti jai Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Kartu su prašymu pateikė sutikimą rinkti apie ją reikalingą informaciją. Prašymą pateikė specialistei V. J., kuri nurodė papildomai surinkti ir pateikti informaciją apie vaikus, kuriuos ji pateikė 2015 m. lapkričio mėn. Dėl pablogėjusios sveikatos būklės negalėjo domėtis prašymo eiga, o 2016 m. persikėlė gyventi į Radviliškio miestą. Negavusi jokio atsakymo, 2019 m. pakartotinai kreipėsi į Administraciją dėl valstybinės pensijos skyrimo, pakartotinai dokumentai buvo pateikti 2020 m. birželio 29 d. V. J. elektroniniu paštu. Administracija prašymą apsvarstė ir tenkino tik 2021 m. kovo 31 d. persiųsdama jį valstybinių pensijų skyrimo komisijai, kuri 2021 m. gegužės 5 d. prašymą tenkino ir paskyrė pareiškėjai Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2021 m. gegužės 1 d. Pareiškėja nurodė, kad Administracija vilkino jos prašymo skirti valstybinę pensiją nagrinėjimą, dėl to buvo pažeista jos teisė gauti valstybinę pensiją ir tokiu būdu padaryta žala. Ji kreipėsi ne kartą į Administraciją, tačiau joks tyrimas nebuvo atliktas, todėl, pareiškėjos nuomone, yra pagrindas prašyti Administraciją atlikti vidinį tyrimą dėl jos prašymo nagrinėjimo vilkinimo priežasčių išaiškinimo ir dėl to kaltų asmenų nustatymo.

53. Administracija, atsakydama į pareiškėjos skundą, ginčijamame Sprendime informavo pareiškėją, kad Administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. A-1247(8.2) buvo sudaryta komisija atlikti tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių ir pateikti išvadas. Komisija, atlikusi tyrimą ir patikrinusi 2015 m. Radviliškio r. savivaldybėje naudotos dokumentų valdymo sistemos duomenų bazėje registruotus dokumentus, pareiškėjos 2015 m. kovo 24 d. prašymo skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją nerado. Socialinės paramos skyriaus specialistė V. J. pateikė paaiškinimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, jog 2015 metais daug daugiavaikių motinų kreipėsi dėl valstybinės pensijos ir ji suteikdavo informaciją kokių dokumentų reikia, kad galėtų priimti prašymus, kuriuos registruodavo sistemoje „Parama“, prašymams buvo suteikiami numeriai. Tačiau ji negali nei patvirtinti nei paneigti, ar pareiškėja 2015 metais teikė prašymą Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti. Tikėtina, kad pareiškėją, kaip ir kitas interesantes, ji konsultavo. Komisija, atlikusi tyrimą ir įvertinusi pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei tyrimo metu surinktą informaciją vertino, jog pareiškėja galėjo kreiptis į Administracijos Socialinės paramos skyrių dėl valstybinės pensijos ir jai galėjo būti teikiama konsultacija žodžiu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dokumentų valdymo sistemoje pareiškėjos vardu registruoto prašymo skirti valstybinę pensiją nėra, priėjo prie išvados, jog pareiškėja 2015 m. kovo 24 d. prašymo skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją Radviliškio r. savivaldybei neteikė. Sprendime išaiškino jo apskundimo tvarką.

54. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją prašydama panaikinti Administracijos Sprendimą ir pripažinti, kad Administracija vilkino procesą Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti. Komisija 2023 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą dėl Administracijos Sprendimo atmetė, o bylos dalį dėl pripažinimo, kad Administracija nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d., vilkino procesą Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, nutraukė.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos skundą Administracijai, skundžiamo Sprendimo turinį, kitus byloje esančius įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ginčijamu Administracijos Sprendimu pareiškėja buvo informuota, jog skunde nurodytoms aplinkybėms įvertinti buvo sudaryta komisija, kuri atlikusi tyrimą ir patikrinusi 2015 metų kovo mėnesio savivaldybėje naudotos dokumentų valdymo sistemos duomenis nustatė, jog pareiškėjos vardu registruoto prašymo skirti valstybinę pensiją nėra. Specialistė V. J. paaiškinime nei patvirtino nei paneigė aplinkybę, jog pareiškėja teikė prašymą skirti valstybinę pensiją, tačiau tikėtina, kad ji galėjo pareiškėją, kaip ir kitas interesantes, konsultuoti dėl valstybinės pensijos. Administracija, įvertinusi pareiškėjos skunde nurodytas bei tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir nustačiusi, kad pareiškėjos prašymas nustatyta tvarka nebuvo užregistruotas, priėjo prie išvados, jog pareiškėja prašymo skirti valstybinę pensiją 2015 m. kovo mėn. neteikė.

56. Pareiškėja skundu siekė, jog būtų atliktas turimas ir išaiškinti kalti asmenys dėl Administracijos neveikimo, o skundžiamu Sprendimu jai pateikta informacija apie atlikto tyrimo rezultatus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos skundžiamas Administracijos Sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Tai, kad jame nurodyta apskundimo tvarka savaime nepatvirtina, jog jis laikytinas teisines pasekmes pareiškėjai sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti administracinės bylos dalyku. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, jog net ir panaikinus skundžiamą atsakovo Sprendimą, pareiškėjos teisių bei pareigų apimtis nepasikeistų, nes liktų galioti Administracijos 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas, kuriame nurodyta iš esmės ta pati informacija kaip ir skundžiamame Sprendime.

57. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Komisijos sprendimo vertinimo, todėl papildomai nustatytų aplinkybių nekartoja.

58. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

59. Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius