eb44fc1077b911e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-494/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01767-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 44

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį – 500 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi administracinės nuobaudos subendrintos ir V. B. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 500 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. lapkričio 9 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. B. Kaukazo aviganių veislės šuo vardu Muratas pabėgo iš voljero ir sukandžiojo N. V. šunį. Tuo V. B. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.8 ir 24 punktus.

V. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – Institucijos nutarimą panaikino, bylos dalį dėl ATPK 110 straipsnio 1 dalies pažeidimo V. B. atžvilgiu nutraukė ir V. B. už Taisyklių 6.8 ir 36 punktų pažeidimą pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį skyrė 500 litų baudą be gyvūno konfiskavimo.

Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą. Nurodo, jog nei Institucija, nei teismas netyrė aplinkybės, jog jo šuo išėjo iš kiemo pro vartus, kurie buvo praverti, kas rodo, jog tai galėjo būti trečiųjų asmenų veiksmai. Taip pat nevertinta ir ta aplinkybė, kad N. V. Lietuvos skalikų veislės šuo Dikas buvo vedžiojamas be antsnukio, pažeidžiant Taisyklių 24 punkto nuostatas. Pažymi, jog šunis be antsnukių vedžiojosi tiek R. V., tiek A. V.. Mano, jog kaimynų šunys, kurie buvo vedžiojami pažeidžiant Taisyklių nuostatas, ir pradėjo loti, galėjo išprovokuoti situaciją, dėl kurios buvo sužeistas ir apelianto šuo Muratas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

V. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jo Kaukazo aviganių veislės šuo pabėgo iš voljero ir sukandžiojo N. V. šunį.

ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ar agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas, padaręs žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. V. B. formuluojant kaltinimą nurodyta, jog jo veika pažeidė Taisyklių 6.8 ir 36 punktų nuostatas. Taisyklių 6.8 punkte numatyta, kad gyvūnų savininkai, gyvūnus prižiūrintys asmenys privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Taisyklių 36 punkte įtvirtinta, jog privačioje uždaroje teritorijoje šunys gali būti nepririšti, tačiau vartai į privačią teritoriją bet kuriuo paros metu turi būti užrakinti. Prie vartų aiškiai matomoje vietoje turi būti pakabintas apie šunį įspėjantis ženklas su užrašu „Palaidas šuo“. Įvertinus šias teisės normas darytina išvada, jog šuns savininkas ar jį prižiūrintis asmuo privalo gyvūnu rūpintis taip, kad jis neturėtų jokios galimybės palaidas patekti už privačios teritorijos ribų bei užtikrinti, kad jo prižiūrimas gyvūnas niekam nekeltų grėsmės.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina ir ginčo dėl to nėra, jog V. B. šuo išėjo iš privačios valdos ribų. Pažymėtina, kad nėra reikšminga, ar vartelius pravirus paliko pats šuns savininkas ar tretieji asmenys – už gyvūną atsakingas asmuo privalo užtikrinti, jog apskritai nebūtų galimybės tuos vartus laisvai atidaryti. Nagrinėjamuoju atveju akivaizdu, jog šis reikalavimas įvykdytas nebuvo – vartai nebuvo užrakinti ir šuo laisvas išėjo už jų. Taip pat neginčijamai įrodyta ir to apeliantas neneigia, jog buvo sukandžiotas N. V. šuo (b. l. 13-15), todėl spręstina, kad V. B. padarytas Taisyklių pažeidimas padarė žalą kitiems asmenims, dėl ko jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį.

Apeliantas nurodo, jog apkandžiotas kaimynų šuo buvo vedžiojamas be antsnukio ir jo lojimas galėjo išprovokuoti V. B. šuns reakciją, be to jo šuo taip pat buvo apkandžiotas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra vertinami kitų šunų savininkų galimai padaryti pažeidimai – šioje byloje yra sprendžiamas tik V. B. administracinės atsakomybės klausimas, todėl kitų asmenų veiksmų tyrimas peržengia nagrinėjamos bylos ribas. Be to, vien tai, kad kitas šuo galėjo išprovokuoti apelianto šunį agresijai, nepanaikina jo atsakomybės, kadangi akivaizdu, jog savininkas neužtikrino, kad jo šuo neprižiūrimas nepabėgtų iš uždaros teritorijos ir nepadarytų žalos.

Atsižvelgdama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apelianto padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, įrodytas neabejotinai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimą V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas