eb4484e5-642d-4a13-bbc8-aa30de2ab63d · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1075-254/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00921-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.8. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Ž. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3316-1084/2019 pagal ieÅ¡kovo J. B. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. M. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas J. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. M. 1 516 Eur žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad jis su atsakovu 2018 m. lapkričio 17 d. sudarė naudotos transporto priemonės „Mercedes-Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas pardavė, o ieÅ¡kovas įsigijo nurodytÄ transporto priemonę nuosavybėn už 5 900 Eur. IeÅ¡kovas apie parduodamÄ transporto priemonę sužinojo iÅ¡ skelbimo internetiniame puslapyje www.autoplius.lt. Skelbime atsakovas transporto priemonę apibÅ«dino itin gerai. Å alių sudarytoje sutartyje atsakovas taip pat nenurodė jokių transporto priemonės trÅ«kumų, žodžiu ieÅ¡kovui buvo nurodyta, kad transporto priemonė yra tvarkinga, itin geros bÅ«klės ir neturi jokių defektų.

Nors ieÅ¡kovas prašė nuvažiuoti kartu į techninės apžiÅ«ros centrÄ ir patikrinti transporto priemonės bÅ«klę, atsakovas nesutiko, teigdamas, kad transporto priemonė nebus pripažinta tinkama eksploatacijai vien dėl neveikiančios priekinės lempos. Tačiau, netrukus po sutarties sudarymo ėmė ryÅ¡kėti transporto priemonės defektai. 2018 m. lapkričio 21 d. transporto priemonė buvo nugabenta į specializuotÄ automobilių servisÄ UAB „Mbworkshop“, kuriame buvo nustatyti esminiai transporto priemonės defektai, dėl kurių tolimesnė transporto priemonės eksploatacija nebuvo galima.

Nustačius transporto priemonės defektus, buvo atliktas kapitalinis transporto priemonės remontas: pakeista alyva, pakeisti salono ir oro filtrai, pakeistas žibinto blokelis, pagrindinio variklio diržo guoliai, alsuoklis, kuro siurblio, alyvos korpuso ir auÅ¡intuvo tarpinės, priekinės apatinės pakabos Å¡arnyrai, priekinės kairės pakabos antgalis, patikrinta alyva, atliktas variklio aptarnavimas. Už Å¡iuos transporto priemonės kapitalinio remonto darbus ieÅ¡kovas sumokėjo 1 500 Eur. Atlikus kapitalinį remontÄ , 2018 m. lapkričio 24 d. ieÅ¡kovas nuvyko į techninės apžiÅ«ros centrÄ â€žTuvlita“, kur buvo nustatyta, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, dėl ko nebuvo suteikta teisė eksploatuoti transporto priemonę. 2018 m. lapkričio 26 d. ieÅ¡kovas pakartotinai nuvyko į minėtÄ automobilių servisÄ , kur buvo atliktas stabdžių remontas, už kurį ieÅ¡kovas sumokėjo 200 Eur.

Be minėto remonto transporto priemonės naudojimas pagal paskirtį, t. y. normalus eksploatavimas nebÅ«tų galimas, kas patvirtina, jog atsakovas pardavė ieÅ¡kovui netinkamos kokybės daiktÄ â€“ transporto priemonę. 2018 m. lapkričio 27 d. pakartotinai nuvykus į techninės apžiÅ«ros centrÄ â€žTuvlita“ buvo nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir leista transporto priemonę eksploatuoti vieÅ¡uose keliuose.

3. Atsakovas Ž. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta transporto priemonės gamybinė markė, komercinis pavadinimas – „Mercedes Benz E280“, rida – 209 000 km, transporto priemonės identifikavimo numeris, pažymėta, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra neatlikta. Kadangi laikotarpiu, kuriuo atsakovas buvo transporto priemonės savininku, transporto priemonė neturėjo jokių eismo įvykių, o atsakovui nebuvo žinoma apie transporto įvykius, kuriuose transporto priemonė galėjo dalyvauti iki to momento, kai atsakovas tapo jos savininku, ši grafa sutartyje palikta tuščia.

Nors pirkimo–pardavimo sutarties dalyje „Transporto priemonės trūkumai“ laukelis „apšvietimo ir šviesos signalizavimo“ nebuvo pažymėtas, tačiau ieškovas žodžiu buvo informuotas apie tai, kad priekinėje dešinėje pusėje neveikė transporto priemonės žibintas. Kiti laukeliai transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties dalyje „Transporto priemonės trūkumai“ nebuvo pažymėti, nes tokių trūkumų tuo metu nebuvo ir tokie trūkumai atsakovui nebuvo žinomi.

4. IeÅ¡kovas iÅ¡bandė transporto priemonę, pavažinėjo ja transporto priemonių aikÅ¡telėje tiek lygesne danga, tiek per duobes, su juo atvykęs asmuo patikrino transporto priemonės bÅ«klę kompiuteriu, t. y. įvertino, kaip veikia elektrinė transporto priemonės dalis, ar kompiuteris identifikuoja kokias nors klaidas Å¡ioje transporto priemonės dalyje. Kompiuteris parodė vienintelę problemÄ â€“ klaidÄ , susijusiÄ su transporto priemonės žibintu, tačiau Å¡i klaida buvo matoma akivaizdžiai apžiÅ«rint transporto priemonę.

Atsakovas, įvertinęs šį trÅ«kumÄ , sutiko sumažinti transporto priemonės kainÄ , tačiau ieÅ¡kovas pageidavo sumažinti jÄ dar didesne suma. IeÅ¡kovas negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų ar įsigyjamos transporto priemonės nepriekaiÅ¡tingo veikimo kaip įsigydamas naujÄ automobilį, todėl pirkdamas 10 metų naudotÄ transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise visapusiÅ¡kai patikrinti jos techninę bÅ«klę (kokybę), tačiau to nepadarė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5.

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mai 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui J. B. iÅ¡ atsakovo Ž. M. 1 084 Eur, įsigytos transporto priemonės trÅ«kumams paÅ¡alinti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 310,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kitos ieÅ¡kinio reikalavimų dalies netenkino. Priteisė atsakovui Ž. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo J.

B. 182,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo Ž. M. 4,89 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 1.1. Å alių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje jokių transporto priemonės trÅ«kumų nėra nurodyta, nes, atsakovo teigimu, jam tokie trÅ«kumai nebuvo žinomi. Taigi ieÅ¡kovas, kaip vidutinis pirkėjas, įsigyjantis transporto priemonę asmeniniam naudojimui, kurios pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodyti jokie įsigyjamos transporto priemonės trÅ«kumai, taip pat įvertinus pardavėjo nurodytus atsiliepimus apie transporto priemonės itin gerÄ bÅ«klę, pagrįstai galėjo tikėtis įsigyti nors ir nenaujÄ â€“ deÅ¡imties metų senumo transporto priemonę, tačiau atitinkančiÄ Ä¯prastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus, kuriÄ bÅ«tų galima naudoti pagal tikslinę jos paskirtį. 1.2.

Praėjus keturioms dienoms po transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, specializuotame autoservise buvo nustatyti tam tikri automobilio sistemų, detalių gedimai, kurių neiÅ¡taisius transporto priemonė negalėjo toliau bÅ«ti tinkamai eksploatuojama. Praėjus septynioms dienoms po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atliekant techninę automobilio apžiÅ«rÄ , nustatyti stabdžių sistemos trÅ«kumai (gedimai). 1.3. Sudarius transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ieÅ¡kovas su transporto priemone parvažiavo į Vilnių, t. y. transporto priemonė, iÅ¡samiai nepatikrinus jos techninės bÅ«klės, buvo naudojama pagal jos tikslinę paskirtį, t. y. transporto priemonė važiavo, tačiau tolimesnis automobilio naudojimas pagal tikslinę paskirtį nustačius jos trÅ«kumus tapo iÅ¡ esmės negalimas.

IeÅ¡kovas be papildomų sÄ naudų negalėjo įsigytos transporto priemonės naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nes tinkamam jos eksploatavimui jis turėjo papildomai 1 700 Eur iÅ¡laidų, kurios sudaro beveik ketvirtadalį jo už transporto priemonę sumokėtos pirkimo kainos. 1.4. Atsakovas, teigdamas, kad transporto priemonė neturėjo trÅ«kumų ir jÄ buvo galima tinkamai eksploatuoti neatlikus ieÅ¡kovo nurodytų remonto darbų, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių Å¡ias jo nurodytas aplinkybes, kurie paneigtų ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl transporto priemonės trÅ«kumų.

Vien tai, kad atsakovas (pardavėjas), įsigijęs transporto priemonę, jÄ eksploatavo apie mėnesį ar daugiau laiko, nepatvirtina, kad tolimesnis transporto priemonės eksploatavimas buvo galimas. Byloje nustatyta, kad paaiÅ¡kėję automobilio trÅ«kumai buvo susiję su greičių dėže, variklio detalėmis, važiuokle, stabdžių sistema, jie buvo nustatyti atliekant iÅ¡samiÄ transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrÄ , todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas vartotojas ir neturėdamas specialių žinių, juos galėjo nustatyti transporto priemonės apžiÅ«ros Kauno automobilių turguje metu.

Be to, ieÅ¡kovui pasirinkus tik tokį transporto priemonės patikrinimÄ jos įsigijimo metu, neatima galimybės jam kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. 1.5. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo informuotas apie priekinio deÅ¡inės pusės žibinto gedimÄ . Atsakovo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima jo pareigos atsakyti už parduotos transporto priemonės žibinto gedimÄ , kadangi Å¡is trÅ«kumas ieÅ¡kovui, kaip pirkėjui, buvo ne tik akivaizdžiai matomas, bet ir atskleistas pardavėjo, nors ir neįraÅ¡ytas Å¡alių sudarytoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje.

Todėl reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas, turėtas Å¡alinant žibinto gedimÄ â€“ 150 Eur už detalę ir 55 Eur už remonto darbus, yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas. 1.6. Teismo nuomone, kiekvienas atidus ir rÅ«pestingas pirkėjas net ir vizualiai apžiÅ«rėjęs transporto priemonę bÅ«tų pastebėjęs trÅ«kumus dėl duslintuvo. Byloje nepateikta duomenų, jog Å¡is duslintuvo trÅ«kumas nebuvo toks akivaizdus, kad jį galėtų pastebėti atidus ir rÅ«pestingas pirkėjas, kad Å¡iam trÅ«kumui nustatyti bÅ«tų reikėję specialių žinių ar ypatingo tyrimo, todėl teismas konstatavo, jog Å¡is trÅ«kumas buvo akivaizdus, kurį gali pastebėti bet kuris atidus pirkėjas be specialaus tyrimo, todėl už tokį trÅ«kumÄ pardavėjas neturėtų atsakyti.

Atsižvelgiant į tai, netenkino ir ieškovo reikalavimo dalies dėl 18 Eur duslintuvo virinimo išlaidų priteisimo. 1.7. Nebūtinomis remonto išlaidomis teismas laikė ir išlaidas, turėtas papildomoms medžiagoms, t. y. cheminėms priemonėms, kurios buvo panaudotos pašalinti tepalo likučius. Teismo vertinimu, net ir neatlikus šių darbų transporto priemonės eksploatavimas pagal jos tikslinę paskirtį būtų įmanomas. Atsižvelgiant į tai, netenkino reikalavimo dėl 9,00 Eur išlaidų šioms priemonėms atlyginti priteisimo. 1.8.

Ä®rodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovas yra apmokėjęs už galinių stabdžių magistralės remontÄ â€“ 200 Eur, byloje nėra. Nesant teismui pateiktų Å¡ių duomenų, nebuvo galima konstatuoti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų turėjo 200 Eur iÅ¡laidų nurodytiems stabdžių sistemos trÅ«kumams paÅ¡alinti, todėl Å¡i ieÅ¡kinio reikalavimų dalis taip pat buvo netenkinta. 1.9. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovė kėlė abejones dėl to, ar byloje esančiu 2018 m. lapkričio 22 d. mokėjimo kortele kvitu 1 500 Eur sumÄ Mercedes-Benz servisui, esančiam (duomenys neskelbtini), sumokėjo ieÅ¡kovas, tačiau teismas neturėjo pagrindo abejoti, jog Å¡i suma buvo sumokėta bÅ«tent už ieÅ¡kovo automobilio remontÄ . 1.10.

Atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, kurios Å¡alintų jo atsakomybę dėl netinkamos parduoto daikto kokybės, tik teigė, kad ieÅ¡kovo nurodyti trÅ«kumai yra nulemti normalaus transporto priemonės nusidėvėjimo ir jų Å¡alinimas yra einamasis automobilio remontas. Neigdamas transporto priemonės trÅ«kumus, jis nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovo pateiktų įrodinėjimo priemonių patikimumu, neprašė teismo atlikti ekspertizę ar apklausti remontÄ atlikusios įmonės darbuotojus ar specialistus ir pan., kurie galėtų patvirtinti arba paneigti jo nurodytas aplinkybes dėl jų kvalifikacijos bei nustatytų transporto priemonės trÅ«kumų.

Teismas neturėjo pagrindo abejoti specializuoto autoserviso nustatytais gedimais, kuriuos jis pats ir pašalino. Atsakovas verčiasi automobilių prekyba, taigi, būdamas šios srities profesionalas, skelbimuose nurodydamas, jog automobilis yra be defektų, turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, ir yra laikytinas atsakingu už automobilio trūkumus. Būtent atsakovas turėjo realiai įvertinti parduodamo automobilio kokybę ir įsitikinti, ar parduodama transporto priemonė tikrai neturi jokių defektų. 1.11.

Tai, kad ieÅ¡kovas nepasinaudojo kitais jam įstatymo suteikiamais teisių gynimo bÅ«dais –nesikreipė į atsakovÄ , jog jis paÅ¡alintų nustatytus trÅ«kumus, neprašė nutraukti Å¡alių sudarytos sutarties ir kt., nepakankamai aktyviai bendradarbiavo su atsakovu, nepanaikina atsakovo teisės į jo turėtų iÅ¡laidų trÅ«kumams paÅ¡alinti atlyginimÄ , tokiu bÅ«du realizuojant vienÄ iÅ¡ jo kaip pirkėjo teisių gynimo bÅ«dų. Ä®statymų leidėjas pirkėjui savo nuožiÅ«ra suteikė teisę pasirinkti jam priimtiniausiÄ jo teisių gynybos bÅ«dÄ , todėl vien tai, kad toks teisių gynybos bÅ«das yra nepriimtinas pardavėjui, jo taikymo neriboja.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. kovo 4 d. sprendimÄ dalyje, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas sprendimÄ priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles: 1.1. Transporto priemonių pardavimo veikla atsakovui yra visiÅ¡kai nauja, jÄ iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos vykdė nepilnai vienuolika mėnesių ir buvo pardavęs tik 5-6 transporto priemones.

Todėl atsakovas nėra profesionalus transporto priemonių žinovas, nėra verslininkas, nėra transporto priemonių specialistas. Atsakovas nesiekė sudaryti kitokio įspÅ«džio ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovas negalėjo turėti lÅ«kesčių, jog transporto priemonę įsigyja iÅ¡ žinovo. Tuo labiau, ir pats teismas sprendime konstatavo, kad informacija apie tai, jog atsakovas vykdo individualiÄ automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo veiklÄ , ieÅ¡kovui tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo teisme metu, atsakovui pateikus duomenis apie tai.

Be to, pats ieÅ¡kovas nenurodė, jog remiasi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas. 1.2. Nors ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė dvi 2018 m. lapkričio 21 d. sutartis–užsakymus, sudarytus tarp ieÅ¡kovo J. B. ir UAB „Mbworkshop“, jis nenurodė, kaip kiekviena iÅ¡ keistų detalių ir kiekvienas iÅ¡ atliktų darbų susijęs su transporto priemonės negalėjimu toliau bÅ«ti eksploatuojamai.

Asmeniui nuvykus į autoservisÄ ir užsakius vienus ar kitus darbus, papraÅ¡ius pakeisti vienas ar kitas detales, neatsiranda prezumpcija, jog į autoservisÄ pristatyta transporto priemonė negali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie tai, kokios bÅ«klės buvo keistos detalės, koks buvo jų nusidėvėjimas. Kaip minėta, jis tik pateikė duomenis apie tai, kurios iÅ¡ detalių buvo keistos, kiek jos kainavo, kiek kainavo darbai, kurių reikėjo tų detalių pakeitimui.

Tačiau faktas apie detalių keitimÄ ir darbų atlikimÄ netolygus faktui, jog keistos detalės buvo netinkamos. Tuo labiau, kad tai yra vertinimo dalykas. TÄ Ä¯rodo ir aplinkybės, jog pirmo kreipimosi į UAB „Mbworkshop“ metu nebuvo nustatyta, kad transporto priemonės stabdžių sistemos vamzdeliai paveikti korozijos. Juos 2018 m. lapkričio 24 d. nustatė tik techninės apžiÅ«ros centras „Tuvlita“. Todėl atsakovui natÅ«raliai kilo abejonės dėl UAB „Mbworkshop“ kompetencijos.

Taigi, tarp ieÅ¡kovo bei UAB „Mbworkshop“ sudarytose sutartyse–užsakymuose nurodytos detalės bei darbai nelemia, kad nepakeitus bÅ«tent Å¡ių detalių ir neatlikus bÅ«tent Å¡ių darbų, transporto priemonė nebÅ«tų tinkama eksploatuoti bei jai nebÅ«tų buvę leista dalyvauti vieÅ¡ajame eisme. 1.3. IeÅ¡kovui kartu su ieÅ¡kiniu nepateikus jokių duomenų apie transporto priemonėje keistų detalių bÅ«klę, jų funkcijas, jų įtakÄ transporto priemonės veikimui, atsakovas teikė duomenis iÅ¡ interneto tinklapių apie kai kurias transporto priemonių detales: iÅ¡ interneto tinklapio www.automobiliuremontas.lt duomenis apie stabdžių vamzdelius ir jų keitimÄ , iÅ¡ interneto tinklapio www.visainfo.lt duomenis apie Å¡arnyrus, iÅ¡ interneto tinklapio www.automedia.lt duomenis apie stabilizatoriaus paskirtį ir funkcijas.

Tačiau teismas laikė juos kaip nepatvirtinančius jokių duomenų apie konkrečios situacijos aplinkybes. Atsakovo nuomone, visi automobilio darbai laikytini einamaisiais, arba kitaip – detalių, kurios per laikÄ dėvėjosi natÅ«raliai, keitimu. 1.4. Teismas priėjo keistos iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui įsigijus iÅ¡ atsakovo transporto priemonę, buvo nustatyti automatinės greičių dėžės trÅ«kumai, nors, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto detalių sÄ raÅ¡o, nei viena jų nebuvo susijusi su greičių dėžės trÅ«kumu. 1.5.

Teismas nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie tinkamÄ transporto priemonės techninę bÅ«klę, tačiau atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo pareigÄ : parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė, kad transporto priemonės nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę jos paskirtį, kad jos nebuvo galima eksploatuoti.

Po to, kai transporto priemonė tapo ieÅ¡kovo nuosavybe, atsakovas neteko galimybės ja disponuoti. Jis negalėjo įvertinti ieÅ¡kovo teiginių apie netinkamÄ transporto priemonės bÅ«klę (negalėjo jų nei paneigti, nei patvirtinti, nes ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai sprendė, kÄ daryti su transporto priemone). 1.6. Atsakovas teikė įrodymus apie tai, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su ieÅ¡kovu jis pats naudojosi transporto priemone ir jokių jos trÅ«kumų nepastebėjo. Å iai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė prekybinių ženklų numerių naudojimo istorijÄ , patvirtinančiÄ , jog atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. spalio 31 d. net 34 dienas Å¡iuos numerius naudojo transporto priemonės eksploatavimui.

Be to, teismo posėdžio metu apklaustas atsakovo tėvas parodė, kad pats yra vairavęs transporto priemonę, įspÅ«dis dėl jos vairavimo - geras, jokių paÅ¡alinių garsų, tempimo į vienÄ pusę nebuvo. Žibintas nedegė nuo pat pradžių, tačiau atsakovas jo netvarkė. Transporto priemonės kaina turėjo bÅ«ti didesnė, bet pardavė tik dėl to, kad reikėjo pinigų butui. 1.7. Pirkimo–pardavimo sutartyje deklaravo transporto priemonės ridÄ â€“ 209 000 km. Pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė abi Å¡alys, abi Å¡alys yra atsakingos už pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų duomenų teisingumÄ .

Nei pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nei kreipimosi į teismÄ metu ieÅ¡kovas joje užfiksuotų duomenų neginčijo ir dėl jų pastabų neturėjo. Tik po to, kai atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį su komentarais dėl transporto priemonės eksploatavimo po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovas ėmė komentuoti pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytÄ ridÄ ir teikti keistus paaiÅ¡kinimus. Pagal automobilio ridos duomenis matyti, kad per nepilnas keturias dienas ieÅ¡kovas su transporto priemone nuvažiavo 1 009 km.

Todėl sunku patikėti, kaip ieÅ¡kovas per 4 dienas Lietuvos keliuose galėjo nuvažiuoti 1009 kilometrus su automobiliu, kuris dar nebuvo pripažintas tinkamu eksploatavimui ir net neturėjo valstybinių numerių. Tačiau, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad dar pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienÄ ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas valstybinis numeris. Be to, pats ieÅ¡kovas vėliau teismo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonė vis dėlto turėjo laikinÄ valstybinį numerį. 1.8.

Transporto priemonė buvo trečia naudota transporto priemonė, kuriÄ Ä¯sigijo ieÅ¡kovas. Tai lemia, kad ieÅ¡kovas jau turėjo patirties perkant transporto priemonę, tuo labiau, kad anot ieÅ¡kovo, viena iÅ¡ anksčiau įsigytų transporto priemonių nebuvo kokybiÅ¡ka ir neatitiko ieÅ¡kovo lÅ«kesčių. Tačiau nepaisant ankstesnės patirties, ieÅ¡kovas su kitu asmeniu atvykęs apžiÅ«rėti transporto priemonės į Kauno automobilių turgų, patikrino tik elektroninę transporto priemonės dalį kompiuteriu, vizualiai įvertino kėbulÄ , atliko bandomÄ jį važiavimÄ aikÅ¡telėje.

Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų pasirinkęs pristatyti transporto priemonę į bet kurį automobilių servisÄ prieÅ¡ jÄ Ä¯sigydamas, transporto priemonės bÅ«klė jam bÅ«tų žinoma. Atsakovas tam neprieÅ¡taravo ir kliūčių nedarė. Pačiam atsakovui transporto priemonės trÅ«kumai nebuvo žinomi, todėl jų (apart neveikiančio žibinto), atsakovas ir neįvardino. 1.9. Ä®sigijęs transporto priemonę ieÅ¡kovas 2018 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į UAB „Mbworkshop“. IeÅ¡kovas neinformavo atsakovo apie ketinimÄ atlikti tos pačios dienos sutartyse–užsakymuose nurodytus darbus bei ketinimÄ transporto priemonėje pakeisti tos pačios dienos sutartyse–užsakymuose nurodytas detales.

Tačiau, iÅ¡aiÅ¡kėjus transporto priemonės trÅ«kumams, pirkėjas pirmiausia turėtų raÅ¡tu kreiptis į pardavėjÄ ir nurodyti konkretų reikalavimÄ . Kauno apylinkės teismas, ignoruodamas pardavėjo teisę bÅ«ti informuotam, suabsoliutino pirkėjo teisę po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo elgtis iÅ¡imtinai savo nuožiÅ«ra. Å iuo konkrečiu atveju atsakovas neteko teisės įvertinti, ar transporto priemonė turėjo trÅ«kumų, jei turėjo – kokių. Kai kyla klausimas, ar pirkimo–pardavimo sutartimi perleista transporto priemonė buvo tinkamos ar netinkamos kokybės, atsakovo dalyvavimas procese, identifikuojant transporto priemonės bÅ«klę, yra svarbus.

Å alys bÅ«tų galėjusios susitarti dėl abiems joms priimtino specialisto, kuris bÅ«tų objektyviai įvertinęs transporto priemonės bÅ«klę ir pateikęs savo iÅ¡vadÄ . 1.10. Atsakovas Ž. M., gavęs ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kreipėsi į JUTA KaiÅ¡iadorys, praÅ¡ydamas pateikti duomenis, kiek Å¡ioje bendrovėje kainuotų ieÅ¡kovo J. B. UAB „Mbworkshop“ užsakytos detalės ir darbai. IÅ¡ JUTA KaiÅ¡iadorys pateiktos detalių ir darbų sÄ matos matyti, kad detalės bÅ«tų kainavusios 343 Eur, o darbai – 229,90 Eur.

Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų pasirinkęs Å¡iÄ bendrovę, jo patirtos iÅ¡laidos bÅ«tų buvę ženkliai mažesnės. 1.11. IeÅ¡kovas, įsigydamas transporto priemonę, negalėjo turėti pagrįstų lÅ«kesčių, jog dalis jos detalių bus visiÅ¡kai naujos, todėl teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ignoravo pastarÄ jÄ aplinkybę ir priteisdamas iÅ¡ atsakovo dalį ieÅ¡kovo praÅ¡omų nuostolių atlyginimo, proporcingai jų nemažino.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J. B. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad atsakovas verčiasi automobilių ir kitų lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo veikla, o tai reiÅ¡kia, kad jis yra profesionalus verslininkas, besiverčiantis automobilių prekyba. Å i nustatyta faktinė aplinkybė pagrįstai leido teismui tarp bylos Å¡alių kilusiems santykiams taikyti vartojimo pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančias nuostatas. 2.2.

Vien tai, kad transporto priemonė ėmė gesti po jos įsigijimo ieÅ¡kovui važiuojant iÅ¡ Kauno į Vilnių, o ieÅ¡kovas kreipėsi į autoservisÄ praėjus vos 4 dienoms po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovas neturėjo galimybės toliau eksploatuoti transporto priemonės ir jos naudoti pagal paskirtį. Be to, kad ieÅ¡kovas negalėjo eksploatuoti transporto priemonės nepatirdamas papildomų iÅ¡laidų, patvirtina byloje surinkti įrodymai. 2018 m. lapkričio 24 d., t. y. septintÄ dienÄ po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atliekant techninę transporto priemonės apžiÅ«rÄ , nustatyti stabdžių sistemos trÅ«kumai (gedimai), dėl kurių konstatuota, kad transporto priemonė neatitinka keliamų techninių reikalavimų ir jai neleista dalyvauti vieÅ¡ame eisme. 2.3.

Jeigu atsakovas mano, kad transporto priemonė galėjo bÅ«ti toliau eksploatuojama nepatiriant papildomų iÅ¡laidų, prieÅ¡ jÄ parduodamas jis, bÅ«damas profesionalus automobilių pardavėjas, privalėjo jÄ patikrinti autoservise ar techninės apžiÅ«ros centre, tačiau to nepadarė, o aplaidžiai pasitikėjo, kad transporto priemonė yra tvarkinga vien dėl to, kad jis taip manė ir jautė, kad ji važiuoja gerai. 2.4. Teismas pagrįstai nevertino į bylÄ atsakovo pateiktų straipsnių iÅ¡ įvairių internetinių svetainių apie transporto priemonių detales, nes jie yra tik bendro pobÅ«džio ir neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl Å¡ios konkrečios bylos ir jos aplinkybių.

Teismas nėra Å¡ios srities ekspertas, kad vertintų tokio pobÅ«džio informacijÄ ir pritaikytų Å¡ias žinias Å¡ioje konkrečioje byloje. Atsakovas nurodo, kad jis nekvietė jokių ekspertų į teismo posėdžius, nes Å¡ie esÄ negalėtų įvertinti pakeistų detalių bÅ«klės ir ar apskritai jas reikėjo keisti, tačiau atsakovas galėjo kviesti specialistus ar ekspertus, kurie įvertintų, kaip tokio automobilio bÅ«klė kinta jį naudojant ir ar tokie gedimai galėjo kilti dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo. 2.5.

Atsakovas teigia, kad pats eksploatavo transporto priemonę ir jokių jos trÅ«kumų nepastebėjo, tačiau Å¡ie teiginiai niekuo neįrodyti, o liudytoju apklausto atsakovo tėvo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes jie skiriasi nuo atsakovo parodymų, be to, liudytojas yra atsakovo tėvas ir galimai teikė jo sÅ«nui labiau palankius parodymus arba tiesiog galėjo nutylėti kai kurias aplinkybes. 2.6. Atsakovo teiginiai dėl transporto priemonės nuvažiuoto atstumo po pirkimo–pardavimo sutarties iÅ¡ esmės nieko neįrodo ir nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovas dėl transporto priemonės apžiÅ«ros kreipėsi per trumpiausiÄ Ä¯manomÄ laiko tarpÄ , atsižvelgiant į aplinkybes, t. y. vos po 4 dienų.

Visa tai rodo, kad transporto priemonės gedimai ar pagrindas jiems kilti egzistavo jau transporto priemonės perdavimo metu. 2.7. Atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovas pats nepatikrino transporto priemonės prieÅ¡ jÄ Ä¯sigydamas, prieÅ¡tarauja ne tik įstatymo nuostatoms, bet ir teismų praktikai, kadangi tai yra pirkėjo teisė, o ne pareiga. Be to, tai nepanaikina atsakovo atsakomybės už transporto priemonės, t. y. naudoto daikto kokybę. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas vidutinis pirkėjas, negalėjo pastebėti variklio tarpinių, galinių stabdžių magistralės, Å¡arnyrų ir kitų transporto priemonės gedimų prieÅ¡ jÄ Ä¯sigydamas, nes jie laikytini užslėptais defektais, kurių plika akimi pamatyti negalima.

Visi defektai paaiÅ¡kėjo tik nuvežus transporto priemonę į specializuotÄ autoservisÄ , o tai tik dar kartÄ Ä¯rodo, kad ieÅ¡kovas pats jų pastebėti negalėjo. 2.8. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas jo neinformavo apie transporto priemonės defektus, dėl ko jis neteko galimybės spręsti, kokiu bÅ«du Å¡alinti trÅ«kumus. Tačiau atsakovas pamirÅ¡o, kad net ir po transporto priemonės remonto ieÅ¡kovas telefonu kreipėsi į atsakovÄ ir prašė padengti susidariusias iÅ¡laidas, tačiau atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė tai padaryti ir net nemėgino rasti bendro kompromiso, dėl ko nebÅ«tų reikėję ieÅ¡kovui kreiptis ieÅ¡kiniu į teismÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylÄ nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

9. Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo 2018 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta naudotos transporto priemonės „Mercedes-Benz E280“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas Ž. M. pardavė, o ieÅ¡kovas J. B. įsigijo nurodytÄ transporto priemonę nuosavybėn už 5 900 Eur. Pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio defektai nebuvo užfiksuoti. IeÅ¡kovas J. B., pradėjęs eksploatuoti automobilį pastebėjo jo trÅ«kumus, kurie vėliau, 2018 m. lapkričio 21 d., buvo nustatyti UAB „Mbworkshop“ ir 2018 m. lapkričio 24 d. techninės apžiÅ«ros centro „Tuvlita“.

Automobiliui buvo patikrinta ir pakeista alyva, pakeisti salono ir oro filtrai, pakeistas žibinto blokelis, pagrindinio variklio diržo guoliai, alsuoklis, kuro siurblio, alyvos korpuso ir auÅ¡intuvo tarpinės, priekinės apatinės pakabos Å¡arnyrai, priekinės kairės pakabos antgalis, atliktas variklio aptarnavimas, stabdžių remontas. IeÅ¡kovas J. B. nurodė, kad už darbus sumokėjo 1 700 Eur, ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Ž. M. 1 516 Eur žalÄ už iÅ¡taisytus automobilio defektus, iÅ¡ 1 700 Eur sumokėtos sumos atėmęs 184 Eur iÅ¡laidas už atliktus einamuosius darbus (alyvos ir filtrų keitimÄ , variklio aptarnavimÄ ).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis dokumentais, patvirtinančiais automobilio remonto išlaidas, konstatavo, kad automobilio trūkumai atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties padarymo, buvo užslėpti, todėl atsakovas, kaip pardavėjas, turi atlyginti ieškovui automobilio taisymo išlaidas. Ieškinys buvo tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 1 084 Eur. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus priteisti žibinto keitimo išlaidas (205 Eur), stabdžių remonto išlaidas (200 Eur), duslintuvo virinimo išlaidas (18 Eur), taip pat išlaidas cheminėms priemonėms, kurios buvo panaudotos pašalinti tepalo likučius (9 Eur).

10. Su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai nesutinka atsakovas, apeliacinį skundÄ grįsdamas procesinės teisės normų pažeidimu. Skunde nurodoma, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis vartojimo teisinius santykius reguliuojančių nuostatų; atliktus remonto darbus be pagrindo priskyrė prie kapitalinių darbų, nors tai tebuvo einamieji darbai; teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ dėl parduoto daikto trÅ«kumų įrodymo jÄ priskirdamas pardavėjui.

Taigi, apeliacijos dalykas yra nurodyti apeliacinio skundo argumentai ir klausimas dėl iÅ¡laidų, sumokėtų už automobilio remontÄ Å¡iose dalyse pagrįstumo: pagrindinio variklio diržo guolių keitimas (48 Eur už detales + 36 Eur už darbÄ ), alsuoklio keitimas (41 Eur + 18 Eur), variklio pompos tarpinių keitimas (9 Eur + 73 Eur), alyvos, auÅ¡intuvo korp. tarpinių keitimas (25 Eur + 123 Eur), greičių dėžės karterio keitimas (40 Eur) ir greičių dėžės aptarnavimas (145 Eur + 55 Eur), galinių plaukiojančių sailenblokų keitimas (35 Eur + 110 Eur), priekinės apatinės pakabos Å¡arnyrų keitimas (48 Eur + 73 Eur), priekinės kairės pakabos antgalio keitimas (45 Eur + 18 Eur), traukių keitimas (90 Eur + 37 Eur), auÅ¡inimo skysčio pylimas (15 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacinio skundo ribose, toliau pasisako dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir įrodinėjimo pareigos 11. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo pasirinkimÄ tarp Å¡alių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikyti vartojimo teisinius santykius reguliuojančias nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas neseniai pradėjo prekybos automobiliais verslÄ , todėl jis nelaikytinas profesionalu.

Nesutiktina su nurodytais argumentais.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tam, jog tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai bÅ«tų kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniais santykiai, reikalinga nustatyti Å¡ias sÄ lygas: ar prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; ar fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams tenkinti; ar Å¡ias prekes ar paslaugas teikia verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).

Ginčo atveju akivaizdu, kad ieÅ¡kovas yra fizinis asmuo, automobilį įsigijęs savo asmeniniam naudojimui, o atsakovas – besiverčiantis automobilių pardavimo veikla (pagal individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. 771645). Ir nepaisant to, kad atsakovas tokia veikla užsiima palyginti neseniai, nėra pagrindų tarp Å¡alių susiklosčiusiems teisiniams santykiams netaikyti ir vartojimo teisinius santykius reguliuojančių nuostatų.

13. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sÄ lygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

14. Nurodytina, kad bendrosios pirkimo–pardavimo sutartis reguliuojančios įstatymo nuostatos numato, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumÄ naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslÄ , kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse.

15. Ginčo byloje atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovui parduotas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, ir Å¡ias aplinkybes patvirtina tiek tas faktas, kad iki pardavimo automobiliu kažkurį laikÄ naudojosi pats atsakovas, taip pat atsakovo tėvo, apklausto liudytoju, parodymai, kuriais jis patvirtino, kad automobilis važiavo gerai, bei tas faktas, kad ieÅ¡kovas, po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo per keturias dienas Å¡iuo automobiliu nuvažiavo daugiau nei 1 000 km. Be to, apelianto teigimu, ieÅ¡kovas nepasinaudojo galimybe automobilį patikrinti specializuotame autoservise dar iki jo pirkimo, todėl prisiėmė rizikÄ dėl galimų užslėptų defektų paaiÅ¡kėjimo. Nesutiktina su nurodytais argumentais.

16. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl naudoto daikto kokybės, aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 pateiktas išaiškinimas, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, jog daiktas gali tuoj pat sugesti, ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų.

Nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigÄ , bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimÄ (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

Parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Ä®statyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus.

Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

17. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas pirko naudotÄ automobilį, turėdamas tikslÄ jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, todėl jis pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad Å¡ie lÅ«kesčiai nebuvo patenkinti, kadangi parduoto naudoto automobilio gedimai paaiÅ¡kėjo visai netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (sutartis buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 17 d., o gedimai konstatuoti 2018 m. lapkričio 21 d., ir 2018 m. lapkričio 24 d.).

Ta aplinkybė, kad automobilis sugedo netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia atsakovas, jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Atitinkamai atmestinas atsakovo argumentas apie tai, kad teismui reikėjo aiškintis ir vertinti pakeistų detalių nusidėvėjimo laipsnį ir būtinybę keisti konkrečias detales. Kaip nustatyta byloje, netrukus po pirkimo-pardavimo paaiškėjęs defektų faktas ir tai, kad automobilis nėra techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti, patvirtina, kad ieškovas, įsigijęs automobilį, netrukus po įsigijimo negalėjo jo naudoti pagal įprastinę paskirtį – važiuoti, ir toks automobilio trūkumas negali būti grindžiamas natūraliu daikto nusidėvėjimu.

18. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti Å¡ie automobilio gedimai: greičių dėžės karterio defektai, variklio guolių, tarpinių, alsuoklio gedimai, kurie yra susiję su esminėmis automobilio sistemomis ir jų veikimu. Taip pat Å¡arnyrų, pakabos antgalio, įvorių (sailenblokų) gedimai, kurie taip pat susiję su svarbiausiomis važiuoklės dalimis, kurių dėka jungiamos judančios automobilio detalės, įtakojančios automobilio stabilumÄ kelyje. Nors ir sutiktina, kad Å¡ios automobilio detalės yra įtakojamos dėvėjimo, tačiau jų reikÅ¡mė perkant dėvėtÄ automobilį nagrinėjamu atveju yra svarbi tuo aspektu, kad tokie gedimai negali bÅ«ti nustatyti pirkėjo daikto pirkimo metu, taigi, apie tokių detalių defektus pirkėjas turėjo bÅ«ti informuotas, kadangi automobiliui tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų.

Kartu atmestini atsakovo argumentai apie tai, kad ieÅ¡kovas, siekdamas iÅ¡vengti perkamo daikto kokybės rizikos, privalėjo automobilį patikrinti autorizuotame servise dar iki jo pirkimo, kadangi, pagal aukščiau aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir teisminę praktikÄ , privalomas daiktų kokybės patikrinimas vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas nėra numatytas (CK 6.337 straipsnis), toks reikalavimas nenumatytas ir Å¡alių sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje, taigi akivaizdu, kad pirkėjas turėjo tik teisę, o ne pareigÄ , bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

Ir tai, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimÄ .

19. Å iuo atveju ieÅ¡kovas, bÅ«damas pirkėju, pateikė įrodymus apie nustatytus automobilio defektus, taigi įgyvendino jam nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu apeliantas, kaip automobilio pardavėjas, prieÅ¡ingai, nei jis nurodo savo apeliaciniame skunde, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kad parduoto daikto trÅ«kumai atsirado jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir dėl pirkėjo kaltės, kad Å¡ie trÅ«kumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trÅ«kumus ir pan., tačiau tokių aplinkybių, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, jis neįrodė.

Dėl automobilio defektų šalinimo darbų vertinimo 20. Apeliantas nurodo, kad atlikti automobilio remonto darbai nebuvo būtini, automobilį buvo galima eksploatuoti ir neatlikus ieškovo nurodytų darbų, kadangi jie yra ne kapitaliniai, o einamieji. Nesutiktina su nurodytais apelianto argumentais.

21. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju buvo nustatyti Å¡ie automobilio gedimai: greičių dėžės karterio defektai, variklio guolių, tarpinių, alsuoklio gedimai, taip pat Å¡arnyrų, pakabos antgalio, įvorių (sailenblokų) gedimai. Å ie gedimai laikytini esminių automobilio sistemų gedimais, nuo kurių priklauso tinkamas automobilio veikimas (variklis, greičių dėžė), taip pat esminėmis važiuoklės dalimis, kurių dėka jungiamos judančios automobilio detalės, įtakojančios automobilio stabilumÄ kelyje (Å¡arnyrai, pakabos antgalis, įvorės), dėl kurių akivaizdu, negalimas automobilio tolesnis eksploatavimas, kas patvirtinama 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „MB Workshop“ nustatytais automobilio defektais ir 2018 m. lapkričio 24 d. techninės apžiÅ«ros centro „Tuvlita“ pateikta techninės apžiÅ«ros ataskaita, taip pat ir toliau pateikiamų teisės aktų reguliavimu.

22. Pažymėtina, kad pagal Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi Å¡ie duomenys: 1.1. motorinės transporto priemonės gamybinė markė; 1.2. motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; 1.3. motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; 1.4. motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); 1.5. ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiÅ«ra; 1.6. eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: 2.1. stabdžių sistemos; 2.2. vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 2.3. apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 2.4. vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 2.5. dujų išmetimo sistemos.

23. Aplinkybių, kad su varikliu, greičių dėže ir esminėmis važiuoklės dalimis susijusių gedimų remontas nagrinėjamu atveju laikytinas būtinu tinkamai automobilio eksploatacijai, nepaneigia ir atsakovo iš interneto tinklapių www.automobiliuremontas.lt, www.automedia.lt pateikti duomenys. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai nustatytus defektus laikė esminiais defektais, kurių, pirkimo – pardavimo metu pirkėjui neatskleidus, pardavėjui kyla teisinės pasekmės.

24. Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtino Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 2B-195 redakcija) (toliau - Aprašas), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 6 dalimi ir Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti viešajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. liepos 21 d.

įsakymu Nr. 3-300-(E) „Dėl Motorinių transporto priemonių, priekabų, sugadintų eismo ar kitokio įvykio metu, uždraudimo dalyvauti vieÅ¡ajame eisme ir draudimo panaikinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, numatyta, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ , vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad daiktas, sutartyje apibÅ«dintas pagal rūšį, bÅ«tų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, iÅ¡skyrus atvejus, kai trÅ«kumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad bÅ«tų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingÄ terminÄ paÅ¡alintų daikto trÅ«kumus arba atlygintų pirkėjo iÅ¡laidas jiems iÅ¡taisyti, jei trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti; grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

25. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pasirinko vienÄ iÅ¡ galimų savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dų, ir įrodė savo reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ , dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiamoje dalyje pagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino.

26. Kartu pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ieÅ¡kovas privalėjo ginÄÄ spręsti ikiteisminiu keliu informuodamas atsakovÄ apie atsiradusius gedimus, be to, kitame, nei ieÅ¡kovo pasirinktas, autoservise darbai galėjo bÅ«ti atlikti pigiau, laikytini nepagrįstais. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad paaiÅ¡kėjus defektams, jis kreipėsi į atsakovÄ , tačiau Å¡is atsisakė spręsti ginÄÄ derybų bÅ«du. Ir nors Å¡i aplinkybė kitais duomenimis nepatvirtinama, vien tai, kad atsakovas transporto priemonę bÅ«tų siÅ«lęs pirkėjui remontuoti kitame autoservise, nepanaikina ieÅ¡kovo, kaip pirkėjo teisės, savo nuožiÅ«ra pasirinkti tiek savo teisių gynimo bÅ«dÄ , tiek ir autoservisÄ , kuriame turėtų bÅ«ti atliktas jo įsigyto automobilio remontas.

Be to, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ir Å¡ių aplinkybių neneigė pats atsakovas, atsakovo pateikta Juta KaiÅ¡iadorys automobilio remonto darbų užsakymo sÄ mata neapima visų realiai automobilio gedimų Å¡alinimo detalių ir darbų, be to, transporto priemonės darbų užsakymas buvo sudarytas objektyviai neįvertinus pačios transporto priemonės bÅ«klės, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Å¡iame autoservise visi darbai bÅ«tų buvę atlikti pigiau. Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 27.

Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis (250 Eur) yra pagrįstas įrodymais ir nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė