2021-06-02 Nr. AB-12134-3-61-3-03563-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1488-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03563-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Rymonta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Rymonta“ prašymą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių Rymonta“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su prašymu kreipėsi į teismą, prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2012 m. gruodžio 28 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-121228-00029 (toliau – ir Reikalavimas) įvykdymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 28 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2011 m. sausio 18 d. su UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ sudarytą pirkimo–pardavimo ir nuomos teisių perleidimo sutartį, nuosavybės teise įsigijo šešis nekilnojamojo turto objektus, tarp jų – administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Patikrinęs šio administracinio pastato rekonstrukcijos darbus, Skyrius 2012 m. lapkričio 26 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-50-121126-00025, kuriame konstatavo, jog administracinis pastatas rekonstruotas savavališkai, neturint leidimo.

Reikalavimu Skyrius įpareigojo pareiškėją iki 2013 m. birželio 28 d. išardyti savavališkai pastatytas statinio dalis bei sutvarkyti statybvietę. Skyrius 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. RE-235(18.29) Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsė iki 2013 m. rugsėjo 28 d. Bendrovė pažymėjo, jog siekė pasinaudoti tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta galimybe įteisinti savavališkas statybas gaunant statybą leidžiančius dokumentus, tačiau per Skyriaus nustatytą terminą (iki 2013 m. rugsėjo 28 d.) statybą leidžiančių dokumentų gauti nespėjo, todėl 2013 m. rugsėjo 25 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą dėl Reikalavimo vykdymo termino pratęsimo.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-612-739/2013 pareiškėjo prašymą patenkino ir Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsė iki 2015 m. rugsėjo 28 d. Nurodytu terminu nespėjus įteisinti statybos, Bendrovė 2015 m. rugsėjo 25 d. vėl kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuris pratęsė Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Pareiškėjo teigimu, nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. buvo atlikti aktyvūs veiksmai – pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, kuri 2015 m. spalio 9 d. nepritarė pareiškėjo prašymui rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą su tikslu perdalinti šiuos sklypus ir pakeisti jų ribas, sudarant galimybes administracinio pastato įteisinimo procedūroms atlikti; pareiškėjas pateikė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; 2016 m. rugpjūčio 2 d. savivaldybė leido pradėti rengti projektą; pareiškėjas derino poziciją su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl pastato kadastrinių duomenų; tik 2017 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės administracija nusprendė pradėti rengti sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą;

Bendrovė rengė šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nepavykus įteisinti statybų iki 2017 m. rugsėjo 28 d., pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. rugsėjo 28 d. Bendrovei savavališkos statybos įteisinimo pabaigti per teismo nustatytą terminą nepavyko, kadangi pareiškėjo pasamdytas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektų rengėjas – R. D. individuali įmonė per sutartyje nustatytą terminą neatliko planavimo darbų.

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 24 d. pasirašė naują sutartį su kitu vykdytoju – V. U. įmone, kuri turi parengti projektą ir nustatyta tvarka jį suderinti. Pagal sutartį projektas baigiamas rengti per 4 mėnesius nuo projektui rengti reikalingų dokumentų gavimo.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jo netenkinti.

4. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų savavališkai statybai įteisinti, po paskutinio termino pratęsimo Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu, besibaigiant nustatytam terminui buvo tik nutraukta planavimo darbų sutartis su viena įmone ir pasirašyta nauja sutartis su kita. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, pareiškėjui surašiusi Reikalavimą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai bus pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Inspekcija taip pat pažymėjo, jog Bendrovė dėl Reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi pasibaigus nustatytam terminui, todėl jo pratęsimo galimybė išnyko.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Šiaulių Rymonta“ prašymą.

6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nuo to laiko, kai Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu pratęsė terminą Reikalavimui įvykdyti, pareiškėjas praktiškai neatliko jokių veiksmų, išskyrus tai, kad pakeitė projektavimo paslaugų teikėją. Pareiškėjas nenurodė, kad buvo atliekami kokie nors derinimai su valstybės institucijomis ar laukiama jų sprendimų. Nauja sutartis su V. U. įmone buvo sudaryta likus vos kelioms dienoms iki termino pabaigos. Šių aplinkybių nepaneigia pareiškėjo papildomai į bylą pateikti dokumentai (2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. V. U. įmonės raštai bei Aiškinamojo rašto projektas), jie taip pat neįrodo, kad terminas buvo praleistas dėl užsitęsusių derinimo procedūrų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, svarbiomis šiuo atveju būtų galima laikyti tik tokias priežastis, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo valios (pavyzdžiui, institucijos ilgai priima sprendimus, kt.). Pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindžia aplinkybe, kad terminą praleido dėl to, jog prieš tai pasirinktas projektuotojas netinkamai vykdė savo pareigas. Pareiškėjas galėjo ir turėjo kontroliuoti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo eigą, būtent jis buvo atsakingas už asmenų pasitelkimą. Pareiškėjas yra verslininkas, todėl jam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai. Šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, susidariusios aplinkybės priklausė nuo jo valios. Reikalavimas yra neįvykdytas nuo 2012 m. gruodžio 28 d., t. y. daugiau kaip 7 metus. Termino pratęsimas reikštų susidariusios neteisėtos situacijos toleravimą ir neatitiktų termino pratęsimo instituto paskirties.

7. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, kad galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o terminui jau pasibaigus, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato galimybės atnaujinti reikalavimo įvykdymo terminą, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. spalio 16 d., o terminas Reikalavimui įvykdyti pasibaigė 2019 m. rugsėjo 28 d. Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad terminas negali būti pratęstas ir dėl šios priežasties.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 28 d.

9. Pareiškėjas pakartotinai dėsto faktines aplinkybes, nurodytas pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme, pažymi, jog po 2019 m. spalio 14 d. prašymo pateikimo teismui dėjo pastangas, kad būtų pašalinti savavališkų statybų padariniai, tai patvirtina pirmosios instancijos teismui papildomai pateikti įrodymai –2019 m. lapkričio 13 d. V. U. įmonės raštas bei Aiškinamasis raštas. Pareiškėjo teigimu, kreipdamasis į teismą jis pateikė prašymą dėl praleisto termino prašymui paduoti atnaujinimo, nes prieš kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas dėl suklydimo prašymą buvo pateikęs Regionų apygardos administraciniam teismui.

10. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų įrodymų ir aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo kaltės dėl teisės aktų pažeidimų, padarytų rekonstruojant pastatą, nes pareiškėjas pastatą įgijo jau po rekonstrukcijos, nežinodamas apie trūkumus ir teisės aktų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad po rekonstrukcijos atsiradę pakitimai (savavališkos statybos padariniai) iš esmės niekam netrukdo, nekelia grėsmės, negadina kraštovaizdžio. Pareiškėjas realiai siekia tinkamai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktinės situacijos sudėtingumą, t. y. kad siekiant įteisinti atliktus rekonstrukcijos darbus, pareiškėjui reikia parengti žemėtvarkos planavimo dokumentą, kurio rengimas kelia daugiausiai rūpesčių, nes planavimo metu paaiškėja vis naujų aplinkybių, atsiranda naujų kliūčių ir problemų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad pareiškėjas yra verslininkas, nes pareiškėjo verslas nėra susijęs su žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimu, pareiškėjas šioje srityje neturi žinių ir patirties. Aplinkybė, kad vienas iš pareiškėjo pasitektų trečiųjų asmenų tinkamai nevykdė savo pareigų, negali būti pagrindas nevertinti visų ankstesnių pareiškėjo pastangų ir atliktų veiksmų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pasitelkęs specialistus ir toliau aktyviai siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau susiduria su problemomis.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Inspekcija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, taip pat pažymi, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad į teismą kreipėsi dar nepasibaigus Reikalavimo įvykdymo terminui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 28 d.

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, Inspekcijos atsikirtimus į prašymą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes nuo to laiko, kai Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu pratęsė terminą Reikalavimui įvykdyti, pareiškėjas praktiškai neatliko jokių veiksmų, išskyrus tai, kad pakeitė projektavimo paslaugų teikėją; pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindžia aplinkybe, kad terminą praleido dėl to, jog prieš tai pasirinktas projektuotojas netinkamai vykdė savo pareigas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas galėjo ir turėjo kontroliuoti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo eigą, būtent jis buvo atsakingas už asmenų pasitelkimą, jog pareiškėjas yra verslininkas, todėl jam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai. Pirmosios instancijos teismo teigimu, šiuo atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, susidariusios aplinkybės priklausė nuo jo valios. Teismas taip pat akcentavo, jog Reikalavimas yra neįvykdytas nuo 2012 m. gruodžio 28 d., t. y. daugiau kaip 7 metus, kad termino pratęsimas reikštų susidariusios neteisėtos situacijos toleravimą ir neatitiktų termino pratęsimo instituto paskirties. Be to, atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. spalio 16 d., o terminas Reikalavimui įvykdyti pasibaigė 2019 m. rugsėjo 28 d., t. y. nurodė, jog teisės aktai nenumato galimybės atnaujinti reikalavimo įvykdymo terminą, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra jo kaltės dėl teisės aktų pažeidimų, padarytų rekonstruojant pastatą, nes pareiškėjas pastatą įgijo jau po rekonstrukcijos, nežinodamas apie trūkumus ir teisės aktų pažeidimus, po rekonstrukcijos atsiradę pakitimai (savavališkos statybos padariniai) iš esmės niekam netrukdo, nekelia grėsmės, negadina kraštovaizdžio. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šie pareiškėjo argumentai galėtų turėti reikšmės Reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui, tačiau neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl galimybės pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą.

19. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad jis realiai siekia tinkamai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Jo manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktinės situacijos sudėtingumą, t. y. kad siekiant įteisinti atliktus rekonstrukcijos darbus, pareiškėjui reikia parengti žemėtvarkos planavimo dokumentą, kurio rengimas kelia daugiausiai rūpesčių, nes planavimo metu paaiškėja vis naujų aplinkybių, atsiranda naujų kliūčių ir problemų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad pareiškėjas yra verslininkas, nes pareiškėjo verslas nėra susijęs su žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimu, pareiškėjas šioje srityje neturi žinių ir patirties.

Aplinkybė, kad vienas iš pareiškėjo pasitektų trečiųjų asmenų tinkamai nevykdė savo pareigų, negali būti pagrindas nevertinti visų ankstesnių pareiškėjo pastangų ir atliktų veiksmų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pasitelkęs specialistus ir toliau aktyviai siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau susiduria su problemomis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais, pritaria korektiškam pirmosios instancijos teismo atliktam situacijos aplinkybių vertinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Reikalavimo įvykdymo terminas buvo tęsiamas ne tik administracinės institucijos sprendimu, bet ir teismų procesiniais sprendimais.

Pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą, turėjo (ir turėtų) būti žymiai atidesnis ir rūpestingesnis, tačiau per ilgą laiką nesugebėjo įvykdyti Reikalavimo, be kita ko, ir dėl savo nepakankamo rūpestingumo prižiūrint Reikalavimo įvykdymo proceso eigą. LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog negali būti nustatomas nepateisinamai ilgas terminas, savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta apibendrinamoji išvada, kad šios bylos kontekste termino pratęsimas reikštų susidariusios neteisėtos situacijos toleravimą ir neatitiktų termino pratęsimo instituto paskirties, yra pagrįsta tinkamu faktinių aplinkybių viseto vertinimu.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad kreipdamasis į teismą jis pateikė prašymą dėl praleisto termino prašymui paduoti atnaujinimo, nes prieš kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas dėl suklydimo prašymą buvo pateikęs Regionų apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegija, vertindama šį pareiškėjo argumentą, akcentuoja, kad juo pareiškėjas bando paneigti pirmosios instancijos padarytą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. spalio 16 d., terminas Reikalavimui įvykdyti pasibaigė 2019 m. rugsėjo 28 d., o teisės aktai nenumato galimybės atnaujinti reikalavimo įvykdymo terminą, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ši pirmosios instancijos išvada yra teisinga, pagrįsta nuoseklia LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, kad taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, nes teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-860-415/2021). Tai, kad pareiškėjas dėl savo neatidumo kreipėsi į ne tą teismą, papildomai įrodo jo nepakankamą rūpestingumą prižiūrint Reikalavimo įvykdymo proceso eigą.

21. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių Rymonta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė