2013-06-11 Nr. AB-2449-3-61-3-00549-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1812/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00549-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. (S. V.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. V. 2013 m. vasario 18 d. teismui padavė skundą (b. l. 1–4) ir prašė: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) apskaičiuoti ir išmokėti jam neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį už 2010 m. kovo – 2012 m. spalio mėn. laikotarpį ir panaikinti 2013 m. vasario 11 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-1684(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodė, kad jam nuo 2010 m. kovo 24 d. buvo paskirta 764,25 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. jam mokama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas sumažinta valstybinė pensija.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 10–11) nurodė, kad skundžiamas Sprendimas ir Vidaus reikalų ministerijos veiksmai skunde nurodytu laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui sumažintą valstybinę pensiją buvo teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjo teisių ir jo teisėtų interesų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 28 d. sprendimu (b. l. 34–36) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti S. V. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 790,81 Lt; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija); Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktais išaiškinimais ir padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino ginti pažeistas teises teisme, nes pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. kovo mėn., o į Vidaus reikalų ministeriją dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi 2012 m. gruodžio 18 d., dar nepasibaigus nustatytam trejų metų terminui.

Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, padarė išvadą, kad Vidaus reikalų ministerija neteisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, įpareigojo išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 790,81 Lt.

Teismas atmetė skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą. Teismas pažymėjo, jog Sprendime vertinamo laikotarpio metu teisės normos, kurių pagrindu pareiškėjo pensija buvo sumažinta, buvo galiojančios, todėl pagrindo naikinti Sprendimą nėra. Taip pat akcentavo, kad Sprendimo teisėtumas neturi įtakos pareiškėjo teisių gynybai, nes jo teisė į pensiją bus apginta išmokėjus jam priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką.

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, padavė apeliacinį skundą (b. l. 39–40), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti. Tuo atveju, jei apeliacinis skundas bus atmestas, prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d., į tai, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatyminis pareiškėjo valstybinės pensijos dydžio ribojimo teisinis pagrindas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, ir nepagrįstai tenkino dalį pareiškėjo skundo. Vadovaujasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimais ir pažymi, kad nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiuose Laikinojo įstatymo pakeitimuose nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl atsakovai mano, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Pareiškėjas S. V. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 43–44) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam priteisę susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką. Atsiliepimą grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A552-519/2013.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui S. V. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2010 m. balandžio 22 d. Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-1047 (b. l. 15) nuo 2010 m. kovo 24 d. buvo paskirta 764,25 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui, vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo perskaičiuota ir atitinkamai sumažinta pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 5). Manydamas, kad tokiu mažinimu yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas jam mokėti nesumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti susidariusią šios pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija 2013 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 1D-1684-(11) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, išaiškino, kad jam paskirta valstybinė pensija yra sumažinta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nesutikdamas su tuo bei siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: įpareigojo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti S. V. 1 790,81 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Tenkindamas pareiškėjo skundo dalį teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.) ir pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimą vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kuri nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pripažino nepagrįstu bei įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – 1 790,81 Lt.

Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu teismo sprendimu tuo aspektu, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios bei kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas atgal, nes pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, buvo perskaičiuota ir išmokėta iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, pripažįsta teisėtu bei pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas – dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kurios laikomasi ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (pvz. 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.). Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi argumentai yra išsamiai išanalizuoti bei pripažinti nepagrįstais aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotos praktikos.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Atsakovai apeliaciniame skunde prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas sukeltų neproporcingų sunkumų atsakovui, todėl šį prašymą atmeta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė