eb3e08c3-56b2-4e8b-80ae-2cd5c47cfb91 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-187-278/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07582-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Naideka“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-977-589/2019 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų – Å .

Å . dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau ir Biuras) ieÅ¡kiniu prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Naideka“ 999,48 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2013-07-31 PrancÅ«zijoje dėl Å . Å ., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Teigė, kad transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudotoja pagal lizingo sutartį buvo UAB „Naideka“, t. y., atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ , tačiau automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Nurodė, kad PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ir pateikė Biurui reikalavimÄ 999,48 Eur sumai, kuri, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDÄ®) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, buvo sumokėta. Teigė, kad raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtas lėšas, tačiau UAB „Naideka“ reikalaujamos sumos nesumokėjo.

3. Atsakovė UAB „Naideka“ ieÅ¡kinį prašė atmesti. Nurodė, kad reikalavimÄ atlyginti žalÄ iÅ¡ PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuro ieÅ¡kovas gavo apie 2017-04-04, t. y., nuo autoįvykio praėjus vos ne keturiems metams. Teigė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kodėl nesigynė nuo pareikÅ¡to reikalavimo ir neatsisakė reikalavimo tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kinio senaties institutu. Nurodė, kad nuostolius ieÅ¡kovas atlygino be teisinio pagrindo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-09-30 sprendimu ieÅ¡kinys visiÅ¡kai patenkintas, be to, iÅ¡ atsakovės UAB „Naideka“ ieÅ¡kovo naudai priteista 30,00 Eur žyminio mokesčio, 97,02 Eur iÅ¡laidų už vertimus bei 7,60 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5. Teismas nustatė, kad 2013-07-31 Prancūzijoje, (duomenys neskelbtini), UAB „Naideka“ darbuotojas Š. Š., vairuodamas transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje buvo apgadinta transporto priemonė MAN TGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir valdymo teise priklausė UAB „Naideka“, lizingo sutarties su UAB „SEB lizingas“ pagrindu.

Eismo įvykio valstybės – PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 bei 5 straipsniais), sureguliavęs žalÄ ir sumokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, reikalavimÄ 999,48 Eur sumai. IeÅ¡kovas 2017-05-29 sumokėjo PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamÄ sumÄ ir 2017-09-08 bei 2017-10-13 siuntė atsakovei UAB „Naideka“ pretenzijas dėl 999,48 Eur sumokėjimo.

Atsakovė šios sumos ieškovui nesumokėjo.

6. Nustatė, kad trečiasis asmuo Å . Å ., vairuodamas transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje PrancÅ«zijoje (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į Slovėnijos įmonei priklausančio sunkvežimio MAN TGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinę dalį. Nurodė, kad iÅ¡ transporto priemonės žalos atlyginimo ataskaitos, remonto sÄ matos nustatyta eismo įvykio metu padaryta žala.

PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių R231-1 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jei eismo įvykio metu padaryta tik žala turtui, nurodyti savo tapatybės duomenis ir adresÄ visiems eismo įvykyje dalyvavusiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, nurodant eismo įvykio dalyvius, įvykio kilimo schemÄ ir abiejų transporto priemonių vairuotojus ir valdytojus. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis PrancÅ«zijos teisės aktų nuostatomis, kokias teisės normas pažeidė eismo įvykį sukėlęs trečiasis asmuo, t. y., kad pažeidė PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnį ir R413-17 straipsnį.

7. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų eismo įvykį sukėlusio vairuotojo Å . Å . kaltę. PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo 999,48 Eur žalos atlyginimÄ , kuriÄ sudaro 799,48 Eur kompensacija ir 200 Eur administravimo iÅ¡laidos. Nurodė, kad iÅ¡ transporto priemonės žalos ataskaitos ir transporto priemonės remonto sÄ matos nustatyta, jog sugadintų detalių ir darbų vertė yra didesnė nei jÄ atlygino PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras.

8. Teismas sprendė, kad nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi PrancÅ«zijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kuris žalÄ nustatė vadovaudamasis eismo įvykio Å¡alyje (PrancÅ«zijoje) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims ir privalomÄ jį civilinės atsakomybės draudimÄ . Konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų nustatytos ir iÅ¡mokėtos žalos dydį.

9. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pagrindė, jog iÅ¡moka PrancÅ«zijoje eismo įvykio metu žalÄ patyrusiam asmeniui buvo iÅ¡mokėta pagal PrancÅ«zijos teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimÄ nukentėjusiesiems asmenims, privalomÄ jį draudimÄ ir kad ieÅ¡kovas pagrįstai sumokėjo PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui 999,48 Eur bei įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovės, vadovaujantis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi.

10. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės teiginius dėl nagrinėjamu atveju taikytino vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino. Pažymėjo, kad Biurui perėmus nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atsakovei, susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai. Nurodė, kad ieÅ¡kovas draudiko funkcijų neatlieka, t. y., nesudaro draudimo sutarčių, todėl tarp Biuro ir atsakovės nesusiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems galėtų bÅ«ti taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu. Kadangi dėl atsakovės neteisėtos veikos ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ , iÅ¡ delikto kylantiems reikalavimams, t. y., dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas nustatė, kad Biuras iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo 2017-05-29, o ieÅ¡kinį teismui padavė 2018-12-28 ir sprendė, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.

11. Darė iÅ¡vadÄ esant pagrindui tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-09-30 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

13. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, pažeidė materialines ir procesines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

14. Tvirtina, kad teismas darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl eismo įvykio kilimo yra kaltas trečiasis asmuo. Nurodo, kad sprendime iÅ¡dėstyti įrodymai pagrindžia, jog buvo nustatyta eismo įvykio metu padaryta žala, tačiau tai nepagrindžia atsakovės vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio. Teigia, kad ieÅ¡kovas nepateikė nei vieno leistino įrodymo, kad PrancÅ«zijos kompetentingos institucijos autoįvykio kaltininku pripažino bendrovės darbuotojÄ . Byloje esančios Eismo įvykių deklaracijos vertimo 12 p. aiÅ¡kiai fiksuota, kad eismo įvykio aplinkybės „neįskaitomos“ kas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas net nesidomėjo įvykio aplinkybėmis ir jų pagrindu nesuformavo sau nuomonės, yra ar ne pagrindas regreso tvarka mokėti užsienio draudikų biurui.

Tvirtina, kad teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, nes vien užpildyta Eismo įvykio deklaracija, nurodant eismo įvykio dalyvius, įvykio kilimo schemÄ bei abiejų transporto priemonių vairuotojus ir valdytojus, transporto priemonės žalos atlyginimo ataskaitos, transporto priemonės remonto sÄ matos, PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių nuostatos, Badinterio įstatymas nepagrindžia trečiojo asmens Å . Å . kaltės.

15. Pažymi, kad reikalavimÄ atlyginti žalÄ PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras gavo apie 2017-04-04, t. y., nuo autoįvykio praėjus vos ne keturiems metams ir ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kodėl nesigynė nuo pareikÅ¡to reikalavimo ir neatsisakė tenkinti reikalavimo, vadovaudamasis ieÅ¡kinio senaties institutu. Mano, kad ieÅ¡kovas regreso tvarka minėtÄ sumÄ iÅ¡mokėjo be teisinio pagrindo ir Å¡ių neaiÅ¡kumų teismas nepaÅ¡alino.

16. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad PrancÅ«zijos draudikų biuro žalos apskaičiavimo pagrįstumÄ patvirtinantys dokumentai turi prima facie galiÄ , nes Å¡i iÅ¡vada nepagrįsta nei įstatymu, nei teismų praktika, taip pat nenurodyti konkretÅ«s įrodymai, turintys tokiÄ galiÄ .

17. Teigia, kad teismas nenustatė, kada PrancÅ«zijos draudikų biuras sužinojo ir privalėjo sužinoti apie autoįvykį ir kada jis sumokėjo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui. Nurodo, kad teismas atleido ieÅ¡kovÄ nuo pareigos pagrįsti iÅ¡mokų pagrįstumÄ . Teismo iÅ¡vada, kad Lietuvos draudikų biuras savarankiÅ¡kai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio padarytos žalos, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais, nemotyvuota ir teisiÅ¡kai neargumentuota.

Nurodo, kad vien ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie faktÄ , kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimÄ , negali bÅ«ti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamÄ sias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalÄ asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta.

18. Mano, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes pagrindinis byloje klausimas ne tai, kaltas ar ne atsakovės vairuotojas dėl žalos, o tai, privalėjo ar ne Lietuvos draudikų biuras mokėti iÅ¡mokÄ PrancÅ«zijos draudikų biurui. Teigia, kad byloje nenustatytos esminės faktinės aplinkybės, nei kada pareikalauta PrancÅ«zijos draudikų biuro sumokėti, nei kada užsienio draudikų biuras sužinojo apie eismo įvykį, nei kada sumokėjo nukentėjusiam asmeniui, nors Å¡ios aplinkybės reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl teisingos ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo.

19. Tvirtina, kad teismo iÅ¡vados apie ieÅ¡kinio senaties termino netaikymÄ , teisinių santykių pobÅ«dį, nemotyvuotos, teisiÅ¡kai neargumentuotos, todėl darytina iÅ¡vada, kad pažeistas ne tik CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas, bet pati sprendimo dalis, kuri gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, turi visus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Teigia, kad byloje neteisingai kvalifikuoti teisiniai santykiai, nes teismas subrogacijÄ Ä¯vardija regresu. Nurodo, kad ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjus eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia ir TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisės reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

20. Nurodo, kad teismo padaryta išvada, jog nesant draudimo sutarties nėra ir draudiminių teisinių santykių, kas labai svarbu apsisprendžiant, kokios trukmės taikytinas ieškinio senaties terminas, yra nepagrįsta. Nurodo, kad teismas pažeidė CK 1.128 straipsnį, nustatantį, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tvirtina, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo dienos, tačiau teismas šios esminės faktinės aplinkybės nenustatė ir tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu - bylos esmės neatskleidimu.

21. Be to, nurodo, kad teismas neanalizavo ir nevertino ar pagal PrancÅ«zijos teisę pagal 1968-06-07 Europos KonvencijÄ dėl informacijos apie užsienio teisę, tarp nukentėjusio asmens PrancÅ«zijoje ir PrancÅ«zijos draudikų biuro nesusiklosto draudiminiai teisiniai santykiai, nes PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras laikomas draudiku, tuomet senaties terminas yra vieneri metai ir ieÅ¡kinys yra atmestinas Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu.

22. Tvirtina, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl argumentų, išdėstytų paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, kad ieškinys neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų įstatymo reikalavimų bei dėl to, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis pagrįstai išmokėjo išmokas Prancūzijos nacionaliniam draudimo biurui.

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

24. Nurodo, kad atsakovė žalos administravimo procese buvo pasyvi Å¡alis, nebendradarbiavo, nesiėmė veiksmų paneigti vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo atsakomybę dėl sukelto eismo įvykio, o nagrinėjant bylÄ teisme, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Biuro pateiktus duomenis.

25. Tvirtina, kad atsakovė naudojasi vieninteliu argumentu neigdama vairuotojo Å . Å . atsakomybę dėl sukelto eismo įvykio, t.y. teigia, kad Eismo įvykio deklaracijos aplinkybės (12 laukelis) yra neįskaitomos, todėl nėra aiÅ¡kios ir vairuotojo S. Å . atsakomybė neįrodyta. Nurodo, kad nors PrancÅ«zijos biuro pateiktos Eismo įvykio deklaracijos 12 laukelio punktai yra neįskaitomi, bet, nagrinėjant neverstÄ Å¡Ä¯ dokumentÄ , matyti, kad Eismo įvykio deklaracijos 12 laukelio punktai nebuvo žymėti (nėra žymėjimų ar varnelių).

Teigia, kad eismo įvykio dalyviai pasirinko kitÄ bÅ«dÄ užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes nei žymėti Eismo įvykio deklaracijos 12 laukelio punktus, t. y., vairuotojai, abipusiu sutarimu, nubraižė eismo įvykio schemÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad transporto priemonė „A“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) juda atbulai link transporto priemonės „B“ (MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ). Ties transporto priemone „B“ nėra nupieÅ¡ta jokių judėjimo krypčių, todėl darytina iÅ¡vada, kad ji stovi.

Be to, pažymėta transporto priemonių susidÅ«rimo vieta (sugadinta vilkiko MAN priekinė dalis). Abu eismo įvykio dalyviai, sutikdami su Eismo įvykio deklaracijoje suraÅ¡yta informacija, pasirašė dokumentÄ ir nėra jokių Eismo įvykio deklaracijoje pastabų ar vairuotojo Å . Å . prieÅ¡taravimų, nesutikimo dėl kaltės.

26. Nurodo, kad apelianto argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo nepagrįsti. Tvirtina, kad Biuro reikalavimas yra regresinis, o apeliantÄ ir BiurÄ sieja iÅ¡ delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Vadovaujantis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, Biuras moka draudimo iÅ¡mokas kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ir Biuro regreso teisė reikalauti iÅ¡mokėtos pinigų sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento (TPVCAPDÄ® 23 straipsnis).

Nurodo, kad savo pareigÄ Biuras įvykdė 2017-05-29, apmokėdamas PrancÅ«zijos nacionalinio draudikų biuro 999,48 Eur reikalavimÄ , o ieÅ¡kinys teismui buvo iÅ¡siųstas 2018-12-21, t. y., nepraleidus 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso ( toliau ir CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas atsakovės UAB „Naideka“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

28. Apeliantė UAB „Naideka“ tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ netinkamai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , įrodinėtinas aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina trečiojo asmens kaltę dėl 2013-07-31 eismo įvykio. Be to, nurodo, kad teismas darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alis sieja regreso, o ne subrogacijos teisiniai santykiai bei Å¡iuo pagrindu netenkino praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo.

29. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atsakovės apeliacinį skundÄ bei ieÅ¡kovo atsiliepimÄ Ä¯ jį, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2017-11-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, teisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė pagrįstas iÅ¡vadas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2013-07-31 PrancÅ«zijoje, (duomenys neskelbtini), Å . Å ., vairuodamas transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ UAB „Naideka“ lizingo sutarties su UAB „SEB lizingas“ pagrindu, sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje buvo apgadinta transporto priemonė MAN TGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė DAF FT HF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

IeÅ¡kovas 2017-02-15 raÅ¡tu Nr.S-1743-17-(5.10) informavo UAB „Naideka“, kad Biuras administruoja žalÄ dėl PrancÅ«zijoje 2013-07-04 įvykusio eismo įvykio, kuriame dalyvavo neapdrausta transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei prašė pateikti vairuotojo paaiÅ¡kinimÄ dėl minėto įvykio, užpildyti praneÅ¡imo apie eismo įvykį formÄ bei pateikti jÄ Biurui (1 t., b. l. 78). Eismo įvykio valstybės – PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniais), sureguliavęs žalÄ ir sumokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , 2017-04-04 pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, reikalavimÄ 999,48 Eur sumai.

IeÅ¡kovas reikalaujamÄ 999,48 Eur, sumÄ PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 2017-05-29. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, 2017-09-08 ir 2017-10-13, atsakovei UAB „Naideka“ pateikė pretenzijas dėl 999,48 Eur sumos sumokėjimo.

Atsakovė pretenzijoje nurodytos sumos nesumokėjo. 31. 1949-01-25 Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijos pagrindu sukurta žaliosios kortelės sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu.

32. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras iÅ¡moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos SÄ jungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡mokÄ dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos iÅ¡moka žalÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). 33.

Už darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ atsako darbdavys arba pavedantis darbus atlikti asmuo (CK 6.264 straipsnis, 6.265 straipsnis).Vadovaujantis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ atsakingo už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ asmens iÅ¡mokėtos pinigų sumos. Teisinį tokio reikalavimo pagrindÄ sudaro TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymÄ arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo iÅ¡mokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

34. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2013-07-31 eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, įvyko PrancÅ«zijoje – žaliosios kortelės sistemos valstybėje. Eismo įvykyje dalyvavo Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ vairavo atsakovės darbuotojas – trečiasis asmuo Å . Å ., ir kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio valstybės – PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Vidaus nuostatais, sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs žalos atlyginimÄ , pateikė reikalavimÄ transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (ieÅ¡kovui). IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Vidaus nuostatais, TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi, PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo reikalaujamÄ 999,48 Eur iÅ¡mokÄ ir pareiÅ¡kė atgręžtinį reikalavimÄ atsakovei.

35. Tais atvejais, kai Biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje. Tokia teismų pareiga kyla iÅ¡ proceso Å¡alių teisės į teisminę gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

36. Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose yra konstatavęs, kad atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, įskaitant ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ . CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, kad bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovas, siekdamas nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai.

Taigi, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , Å¡alių pozicijÄ ginčo klausimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, laiko nepagrįstais UAB „Naideka“ apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir neteisingai paskirstytos įrodinėjimo naÅ¡tos tarp Å¡alių. Be to, sutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai pagrindžia tiek eismo įvykio aplinkybės, tiek padarytÄ Å¾alÄ . IÅ¡ byloje pateikiamos eismo įvykio deklaracijos ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo Å .

Å ., vairuodamas transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje PrancÅ«zijoje (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į sunkvežimio MAN TGA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio Slovėnijoje registruotai įmonei, priekinę dalį. IÅ¡ transporto priemonės žalos atlyginimo ataskaitos, transporto priemonės remonto sÄ matos matyti, kad buvo nustatyta eismo įvykio metu padaryta žala. PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių R231-1 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jei eismo įvykio metu padaryta tik žala turtui, nurodyti savo tapatybės duomenis ir adresÄ visiems eismo įvykyje dalyvavusiems eismo dalyviams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo užpildyta Eismo įvykio deklaracija, nurodant eismo įvykio dalyvius, įvykio kilimo schemÄ ir abiejų transporto priemonių vairuotojus bei valdytojus. Biuras pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, remdamasis PrancÅ«zijos teisės aktų nuostatomis, kokias teisės normas pažeidė eismo įvykį sukėlęs trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo Å . Å . eismo įvykio metu pažeidė PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnį ir R413-17 straipsnį.

Prancūzijos kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnis reglamentuoja, kad vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus ir gerbti kitus dalyvius eismo viešuosiuose keliuose. Ypač atidus vairuotojas privalo būti labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių atžvilgiu. Kiekvienas vairuotojas privalo būti pasiruošęs netrukdomas ir nedelsdamas atlikti visus jam privalomus atlikti manevrus. Vežami keleiviai, jų skaičius ar padėtis, gabenami daiktai ar ant langų užklijuoti nepermatomi objektai neturi trukdyti vairuotojui judėti ir matyti.

PrancÅ«zijos kelių eismo taisyklių R413-17 straipsnis reglamentuoja važiavimo greičio pasirinkimÄ , kuriame nurodyta, kad didžiausias leidžiamas važiavimo greitis neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės visuomet rinktis saugų greitį, atsižvelgiant į kelio dangos bÅ«klę, eismo trikdžius ir iÅ¡ anksto numatomas kliÅ«tis. Vairuotojas privalo sumažinti greitį posÅ«kiuose, siaurose ar su kliÅ«timis kelio atkarpose ar atkarpose iÅ¡ilgai, kurių yra gyvenamųjų bÅ«stų. PrancÅ«zijos civilinio kodekso 1240 straipsnio nuostatos numato, kad bet kuris asmens padarytas veiksmas, dėl kurio kitas asmuo patyrė žalÄ , įpareigoja asmenį, dėl kurio kaltės žala padaryta, atitaisyti žalÄ .

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pateikė įrodymus apie užsienio teisę ir pagrindė, vadovaudamasis PrancÅ«zijos teisės nuostatomis, kaip ir kokiu pagrindu PrancÅ«zijoje per eismo įvykį nukentėjusiajam asmeniui apskaičiuota ir iÅ¡mokėta kompensacija, t. y., kad nagrinėjamu atveju buvo taikomos Badinterio įstatymo (1985-07-05 įstatymas Nr. 85-677) nuostatos, kuris yra vienintelis ir taikomas iÅ¡mokant kompensacijÄ nukentėjusiesiems asmenims eismo įvykyje, kuriame dalyvavo motorinė transporto priemonė.

Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada neturi pagrindo nesutikti.

38. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens kaltės, nepagrįstai vadovavosi eismo įvykio deklaracijoje nurodytais duomenimis, nes 12 punkte fiksuota, jog eismo įvykių aplinkybės „Neįskaitomos“. Å ie teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, Å¡iÄ aplinkybę pagrįstai atsiliepime akcentuoja ir ieÅ¡kovas, kad eismo įvykio aplinkybės eismo įvykio deklaracijoje buvo fiksuotos nubraižant eismo įvykio schemÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad transporto priemonė „A“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojama Å . Å ., judėjo atbuline eiga link transporto priemonės „B“ (MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ), tuo tarpu ties transporto priemone „B“ jokių judėjimo krypčių nėra pažymėtina, todėl eismo įvykio kilimo mechanizmas yra aiÅ¡kus. Ä®rašų ties 12 deklaracijos punktu nėra fiksuota. IÅ¡ minėtos deklaracijos matyti, kad abu eismo įvykio dalyviai, sutikdami su Eismo įvykio deklaracijoje suraÅ¡yta informacija, sutiko, pasirašė minėtÄ dokumentÄ ir jokių pastabų nepareiÅ¡kė.

Vairuotojas Š. Š. jokių prieštaravimų, nesutikimo dėl savo kaltės taip pat nepareiškė (1 t., b.l. 11-13). Apeliantė jokių konkrečių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, susijusių su trečiojo asmens kalte dėl eismo įvykio nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kadangi apeliantė UAB „Naideka“ nustatytos žalos dydžio, kuris pagrįstas bylos duomenimis, neginčijo, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

39. Be to, iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Naideka“ 2017-02-15 raÅ¡tu Nr. S-1743-17-(5.10) buvo informuota apie tai, kad Biuras administruoja žalÄ dėl PrancÅ«zijoje 2013-07-31 įvykusio eismo įvykio, kuriame dalyvavo neapdrausta transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prašė pateikti vairuotojo paaiÅ¡kinimÄ dėl minėto įvykio. Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuo minėto raÅ¡to įteikimo dienos atsakovė turėjo duomenų ir galėjo aktyviai domėtis bei dalyvauti žalos administravimo procese, tačiau to nepadarė. Duomenų, kad UAB „Naideka“ bÅ«tų buvę kaip nors apribotos jos teisės dalyvauti vykusiame žalos administravimo procese, byloje nėra pateikta.

40. Apeliantė tvirtina, kad ginčo šalis sieja subrogacijos, o ne regreso teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikuodamas teisinius santykius tarp šalių, nenustatė esminės faktinės aplinkybės byloje, t. y., neatskleidė bylos esmė, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, ieškinio senaties terminas nagrinėjamame ginče yra vieneri metai (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad Biuras nepraleido ieškinio senaties termino.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais teiginiais sutikti neturi pagrindo, nes prieÅ¡ingai apeliantės teiginiams, tarp Å¡alių yra susiklostę regreso, o ne subrogacijos teisiniai santykiai. Toks vertinimas atitinka kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Apylinkės teismas, skirtingai nei pažymima apeliaciniame skunde, skundžiamame sprendime Å¡iuo klausimu iÅ¡samiai pasisakė bei pateikė motyvuotas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymo. Apeliantės cituojama CK 1.128 straipsnio norma nėra aktuali ginčui, nes Biuro reikalavimo teisė į atsakovę atsirado ne dėl prievolės asmenų pasikeitimo.

Å iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad ieÅ¡kovas PrancÅ«zijos nacionaliniam draudikų biuro pareikalautÄ sumÄ sumokėjo 2017-05-29, o ieÅ¡kinį teismui Biuras pateikė 2018-12-28, t. y., nepraleidęs sutrumpinto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis).

41. Pažymėtina, kad vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo su jį pagrindžiančiais dokumentais, visÄ Å¾alÄ sureguliavęs biuras turi pateikti ne vėliau kaip per vienerius metus (5 straipsnio 1 dalis, 1 t., b.l. 38-40). Nustatyta, kad PrancÅ«zijos nacionalinis draudikų biuras reikalavimÄ Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui pateikė 2017-04-04, o iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad žalos administravimo procesas buvo baigtas 2017-03-27 (1 t., b. l. 10, 18).

Ä®vertintina aplinkybė, kad žalos sureguliavimo procesas buvo tarptautinis – eismo įvykis įvyko PrancÅ«zijoje, o jame dalyvavusios kitos transporto priemonės buvimo vietos valstybė buvo Slovėnija, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ ir nulėmė ilgesnius žalos atlyginimo terminus. Byloje nepaneigta, kad reikalavimas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui buvo pateiktas nepažeidžiant Biurų tarybos Vidaus nuostatuose nustatytų terminų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Biuras be pagrindo tenkino PrancÅ«zijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimÄ .

42. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

43. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino pateiktus įrodymus bei teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Birutė Valiulienė