eb3d8a86-be85-45f0-9cd6-0c8f5213ae01 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Julianus Inkaso“ ieÅ¡kinį atsakovui L. T. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 3309,44 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 110 Eur administravimo mokesčio, 114,18 Eur delspinigių, 5 procentus dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, priimti sprendimÄ už akių. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinio kopija ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo praneÅ¡imas) buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, vadovaujantis CPK 130 straipsnio taisyklėmis.

Kadangi atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismas priima sprendimÄ už akių. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad UAB „SB lizingas“ (toliau – Pradinis kreditorius) su L. T. 2018-03-21 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C803036506, pagal kuriÄ UAB „SB Lizingas“ suteikė atsakovui 3309,44 Eur paskolÄ 60 mėn. terminui, o atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo grÄ Å¾inti sutarties mokėjimo grafike iÅ¡dėstytÄ paskolos sumÄ bei 1390,20 Eur administravimo mokesčio – iÅ¡ viso 4699,64 Eur.

Pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ pervedė atsakovui paskolos sumÄ , tačiau atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Dalį eilinių įmokų sumokėjo, tačiau likusi 3419,44 Eur dalis, t.y. 3309,44 Eur paskolos suma, 110 Eur administravimo mokestis, liko neapmokėta. 2017-07-17 pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ ir ieÅ¡kovas UAB „Julianus Inkaso“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido turėtÄ reikalavimo teisę iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , o ieÅ¡kovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovÄ (e. b. l. 10-14).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardintam naujajam kreditoriui.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iÅ¡ asmenų pasikeitimo prievolėje bÅ«dų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimÄ galiojantį reikalavimÄ sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimÄ pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė iÅ¡lieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimÄ buvo informuotas raÅ¡tiÅ¡ku 2018-08-10 praneÅ¡imu (e.b.l. 16).

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieÅ¡kovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieÅ¡kovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 3309,44 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų bei 110 Eur administravimo mokesčio priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sÄ lygų 12.2.2,13.1,14.6, 14.7 p. nutraukus sutartį atsakovas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos pradelstos sumos už kiekvienÄ kalendorinę dienÄ . Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 114,18 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 d. nuo 2018-08-01, taikant 0,05 proc. normÄ .

Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo priskaičiuotus 114,18 Eur delspinigius tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (3533,62 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018-11-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, t.y. 80,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡Ä bei 150,00 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti – iÅ¡ viso 230,84 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi nevirÅ¡ija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai 3309,44 Eur (trys tÅ«kstančiai trys Å¡imtai devyni eurai 44 ct) negrÄ Å¾into kredito, 110 Eur (vienas Å¡imtas deÅ¡imt eurų) administravimo mokesčio, 114,18 Eur (vienas Å¡imtas keturiolika eurų 18 ct) delspinigių, 5 procentus dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (3533,62 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018-11-05) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 230,84 Eur (du Å¡imtai trisdeÅ¡imt eurų 84 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovas per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Aistė Petrevičienė