eb39e404-fe24-428f-863d-67a38ebd0fc6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-2107-590/2014  Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00941-2013-4      Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5; 121.14; 121.18; 121.21. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2014 m. gruodžio 3 d.             Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus, teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                          n u s t a t ė : ieÅ¡kovė R. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 24 200 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, jog ji kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jos močiutė S. M. iki mirties 2009-02-02 nuosavybės teisėmis valdė pastatus ir 0,225 ha žemės sklypÄ Naujųjų MusniÅ¡kių kaime, Jurginų g. Nr. 1, Užliedžių seniÅ«nijoje, Kauno raj., tačiau teismas 2011-09-23 sprendimu jos pareiÅ¡kimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , dėl ko ji negali gauti S. M. pastatų ir žemės nuosavybės dokumentų. Tokiu bÅ«du teismas padarė neteisėtus veiksmus – pažeidė ne tik CPK 445 str., bet ir LR Konstitucijos 109 str., nes sÄ moningai neklausė įstatymo.

Kadangi ji negalėjo gauti S. M. žemės nuosavybės dokumentų, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , apskųsdama valstybės pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, tačiau teismas 2012-09-10 sprendimu atmetė jos skundÄ , taip sÄ moningai pažeisdamas įstatymus bei LR Konstitucijos 109 str. Pažymėjo, kad neteisėtais teismų veiksmais jai padaryta turtinė ir neturtinė žala – praėjo keturi metai po močiutės S. M. mirties, tačiau ji iki Å¡iol negali paveldėti testamentu jai palikto turto bei juo disponuoti.

PaaiÅ¡kino, kad 24 200 Lt dydžio turtinę žalÄ sudaro jos sumokėti žyminiai mokesčiai, paduodant pareiÅ¡kimÄ Kauno rajono apylinkės teismui bei apskundžiant teismo sprendimÄ apeliacine tvarka, taip pat sumokant teismo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl iÅ¡gyvenimų, kad teismai negali pasiekti teisingumo ji susirgo depresija, pablogėjo jos sveikatos bÅ«klė, atmintis, kankina nepaliaujami galvos skausmai. Pagerėjus sveikatai ieÅ¡kovė pradėjo dirbti Kauno klinikinėje ligoninėje gydytoja neurologe, tačiau nuo 2013-08-31 dėl sveikatos bÅ«klės nebegali dirbti, dėl ko neteko mažiausiai 24000 Lt pajamų už darbinę veiklÄ .

Kadangi ji kreipėsi į advokatus, siekdama teisinių patarimų, rašė daugybę skundų ir kt., patyrė daug didesnę turtinę žalÄ . Nurodė, kad per penkerius metus ieÅ¡kovė patyrė 100 000 Lt neturtinę žalÄ dėl neteisėtų teismų sprendimų. IeÅ¡kovė teismui 2014-03-10 pateiktais papildomais paaiÅ¡kinimais nurodė, kad kadangi teisėjai, nagrinėdami jos bylas, veikė neteisėtai – Kauno rajono apylinkės teismas, priimdamas neteisėtÄ , absurdiÅ¡kÄ , neįmanomÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ , pažeidė LR Konstitucijos 109 str., sÄ moningai neklausė įstatymo – CPK 445 str., CPK 293 str., Kauno apygardos administracinis teismas padarė neteisėtus veiksmus, nes spręsdamas bylÄ rėmėsi CK 1.63 str., kuriuo remtis negalėjo – ji turi teisę į žalos atlyginimÄ .

Teisėjų kaltę įrodo tai, kad priimdami sprendimus nevykdė pareigos klausyti tik įstatymo.Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų privalomų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, nepateikė įrodymų, kad teismas atliko kaltus veiksmus bei nepaaiÅ¡kino, kaip teismų kaltė pasireiÅ¡kė, ieÅ¡kovė nepagrindžia 24 200 Lt dydžio negautų pajamų įrodymais bei nepateikia įrodymų apie jos patirtÄ neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų padarytų veiksmų, todėl nesant pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidÄ konstatavimui, jog dėl teismų veiksmų ieÅ¡kovei bÅ«tų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės, ar jos subjektinių teisių pažeidimas, ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-01 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė teigia, kad žala jai atsirado dėl to, kad teisėjai, nagrinėdami jos bylas, veikė neteisėtai, nes sÄ moningai neklausė įstatymo, teisėjų kaltę ir neteisėtus veiksmus ji įrodinėjo teismo priimtais sprendimais. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės bylos yra iÅ¡nagrinėtos, priimti sprendimai įsiteisėję (CPK 279 str.), ieÅ¡kovė iÅ¡naudojo visas galimybes patikrinti priimtų sprendimų teisėtumÄ . Teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, veikė neteisėtai.

IeÅ¡kovė nenurodė CPK 65 str. ir 66 str. nurodytų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejones dėl teisėjų veikimo neteisėtumo. IeÅ¡kovė teisėjų netinkamÄ veikimÄ grindžia vien tik priimtais nepalankiais sprendimais, tačiau nepateikė duomenų, kad nagrinėjant jos bylas bÅ«tų taikyta drausminė teisėjų atsakomybė ar priimta atskiroji nutartis. Teisėjo kaltė gali bÅ«ti konstatuota jam padarius akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidÄ .

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad valstybė, kaip atsakovas, veikė ne taip, kaip privalėjo veikti, negali bÅ«ti konstatuota, jog teismai, nagrinėdami bylas, atliko neteisėtus veiksmus (CPK 185 str.). Savo teiginius dėl tokių neteisėtų veiksmų buvimo privalėjo įrodyti ieÅ¡kovė (CPK 12, 178 str.), tačiau ji to nepadarė. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog dėl neteisėtų teismų ir teisėjų veiksmų atlikimo ieÅ¡kovei atsirado žala, negali bÅ«ti konstatuota.

Teismas taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nesilaikė pareigos įrodyti ir pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiantis bÅ«tų galima konstatuoti, kad ji patyrė 24200 Lt dydžio turtinę ir 100 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kurie apskritai pagrįstų patirtÄ Å¾alÄ .Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai tvirtina, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog valstybė, kaip atsakovas, veikė ne taip, kaip privalėjo veikti.

Ieškovė privalėjo įrodyti ne valstybės neteisėtus veiksmus, bet teismo, nagrinėjusio ieškovės bylas, neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei atsirado žala. Ieškovė neįrodinėjo šioje byloje, kad valstybė veikė ne taip, kaip privalėjo veikti. Ieškovė įrodė, kad teismas, nagrinėdamas dvi jos bylas – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, veikė ne taip, kaip privalėjo veikti. Kadangi teismas laikė, kad ieškovė privalėjo įrodyti atsakovo – Lietuvos valstybės, neteisėtus veiksmus, o įstatymas numato, kad turėjo įrodinėti teismo, nagrinėjusio ieškovės bylas, neteisėtus veiksmus, teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas.

Pažymi, jog įstatymas reikalauja, kad ieÅ¡kovė įrodytų teismo neteisėtus veiksmus, kuriuos teismas atliko nagrinėjant jos civilinę bylÄ . Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas numato, jog įrodymų Å¡altinis Å¡ioje byloje gali bÅ«ti tik teismo iÅ¡nagrinėta civilinė byla, kuriÄ nagrinėdamas teismas atliko neteisėtus veiksmus. IÅ¡nagrinėtos bylos medžiagoje yra užfiksuoti visi teismo veiksmai, kuriuos teismas atliko, nagrinėdamas bylÄ . IeÅ¡kovė pateikė kaip įrodymus dvi jos civilines bylas, kurias nagrinėdamas teismas atliko neteisėtus veiksmus, konkrečiai nurodydama, kokius neteisėtus veiksmus teismas atliko.

Nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , teismas privalėjo įvertinti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar ieÅ¡kovė pagrįstai tvirtina, kad, sutinkamai su CK 6.272 str. 2 d., nagrinėdamas jos dvi bylas, teismas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių jai atsirado žala. Kadangi teismas visai nevertino pateiktų įrodymų, teismo tvirtinimas, kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tvirtindamas, kad tik instancine tvarka gali bÅ«ti įrodyti neteisėti teismo veiksmai, teismas atima iÅ¡ ieÅ¡kovės įrodinėjimo teisę pagal CK 6.272 str. 2 d.

Pažymi, jog ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė konkrečius neteisėtus Kauno rajono apylinkės teismo neteisėtus veiksmus ir juos įrodė. Kauno rajono apylinkės teismas sprendimu nustatė, kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog S. M. nuosavybės teisėmis valdė pastatus ir žemę nepagrįstas ir teismas pareiÅ¡kimÄ kaip nepagrįstÄ atmetė, ir tuo pačiu nurodė, kad ieÅ¡kovė gali gauti S. M. pastatų ir žemės nuosavybės dokumentus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono skyrius remiasi Å¡iuo teismo sprendimu, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas, ir neiÅ¡duoda S. M. žemės sklypo nuosavybės dokumentų. Jeigu Kauno rajono apylinkės teismas bÅ«tų veikęs teisėtai ir nepažeidęs CPK 445 str., ieÅ¡kovei nebÅ«tų atsiradusi žala, nes ji bÅ«tų gavusi S. M. žemės sklypo nuosavybės dokumentus ir paveldėjusi S. M. žemę. Kauno rajono apylinkės teismas atmetė ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl S. M. nuosavybės teisių ne tik į žemę, bet ir į pastatus.

Kauno apygardos teismas, atmetęs ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , nutartyje tvirtino, kad nėra įrodymų, jog S. M. teisėtai pasistatė gyvenamÄ jį namÄ Naujųjų MuniÅ¡kių kaime, Jurginų g. 1, nors ieÅ¡kovė pristatė valstybinės komisijos namo priėmimo eksploatacijai aktÄ ir kt. dokumentus. Dėl teismo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė skaudžius pergyvenimus, susirgo, negali dirbti gydytojos darbo, nes remiantis įsiteisėjusiais „teisėtais ir pagrįstais“ teismo sprendimu bei nutartimi, iÅ¡ jos buvo atimta teisė paveldėti močiutės S. M. viso gyvenimo turtÄ , kurį ji jai paliko testamentu.

Pažymi, jog ieÅ¡kovė įrodė ir Kauno apygardos administracinio teismo neteisėtus veiksmus, nagrinėjant ieÅ¡kovės bylÄ Nr. 1-1102-406/2012. Teismas tyčia nepagrįstai rėmėsi CK 1.63 str., žinodamas, kad žemės privatizavimas yra ne laisva pareigÅ«nų valia sudaromas dviÅ¡alis žemės pirkimo – pardavimo sandoris, kurį pareigÅ«nai savavaliÅ¡kai savo nuožiÅ«ra gali atlikti ar neatlikti, o pagal įstatymÄ nustatyta tvarka vykdoma žemės privatizacija. Jeigu valstybės pareigÅ«nai laikė, kad įstatymas neleidžia S. M. privatizuoti jos naudojamo žemės sklypo, jie turėjo nepatenkinti jos praÅ¡ymo privatizuoti žemę, nurodydami priežastį, kodėl jos praÅ¡ymas atmetamas.

Valstybės pareigÅ«nai patenkino S. M. praÅ¡ymÄ leisti jai privatizuoti žemę, pareikalavo iÅ¡ S. M. sumokėti už žemę 3119 rub. (labai didelę sumÄ pinigų), o taip pat sumokėti mokestį už žemės privatizavimÄ ir mokestį už žemės privatizavimo dokumentų rengimÄ ir įforminimÄ , nors jų „valia nebuvo nukreipta bÅ«tent į ginčo žemės sklypo perleidimÄ â€œ. Akivaizdu, kad tokie valstybės pareigÅ«nų veiksmai neteisėti, tačiau teismas juos pripažino teisėtais.

Teismas veikė neteisėtai, dėl neteisėtų teismo veiksmų ieÅ¡kovei atsirado žala, ji patyrė skaudžius pergyvenimus, susirgo, negali dirbti gydytojos darbo. Remiantis Å¡iuo įsiteisėjusiu „teisėtu ir pagrįstu“ teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovės atimta teisė paveldėti močiutės S. M. žemę. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieÅ¡kovės R. M. apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad teismai padarė akivaizdžiÄ ir Å¡iurkščiÄ teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klaidÄ . Konstatavus teismų kaltę Å¡ioje civilinėje byloje, bÅ«tų peržiÅ«rėti jau įsiteisėję teismų sprendimai. Tačiau apeliantė nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų (CPK 279 str. 4 d.). Å ioje civilinėje byloje negali bÅ«ti vertinami įrodymai, kurie buvo pateikti nagrinėjant apeliantės civilinę bylÄ Kauno rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismuose, nes juos vertino ir dėl jų pasisakė tos pačios bei aukÅ¡tesnės instancijos teismai.

Tokia praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Pažymi, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ir įvertino visus apeliantės pateiktus įrodymus, iÅ¡klausė dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie įrodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Dalyvaujantys byloje asmenys jokių pastabų bei pareiÅ¡kimų dėl tiriamų įrodymų nepareiÅ¡kė. Teismas vertino surinktus byloje įrodymus, nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo taisyklių, savo sprendimÄ grindė iÅ¡vadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų visetu, reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje, nepažeisti (CPK 185 straipsnis).

Pažymi, jog savo reikalavimų dėl 24 000 Lt negautų pajamų apeliantė nepagrindė leistinais įrodymais, t. y. ji nepagrindė, kad dėl sveikatos bÅ«klės ji negalėjo dirbti ir uždirbti 24 000 Lt atlyginimÄ . Nesant visų civilinės atsakomybės sÄ lygų negali kilti valstybės civilinė atsakomybė atlyginti žalÄ . Todėl ir reikalavimas dėl 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kuris numato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ir teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no veiksmų. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytÄ Å¾alÄ valstybė atlygina tik tuo atveju, kai tokia žala yra padaryta dėl neteisėtų teismo, teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no veiksmų ir kaltės nagrinėjant civilinę bylÄ .

Neteisėtus veiksmus privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė R. M. prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , kuri jos manymu, atsirado dėl neteisėtų Kauno rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos administracinio teismo veiksmų (b.l. 99). Taigi ieÅ¡kovė byloje turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad žala buvo padaryta dėl neteisėtų Kauno rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos administracinis teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ ir administracinę bylÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja R. M. 2011-04-15 kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu ir prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos močiutė S. M., mirusi 2009 m. balandžio 2 d., nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatÄ su kiemo įrenginiais ir dvideÅ¡imt penkis arus žemės (duomenys neskelbtini) Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė (Civilinė byla Nr. 2-1466-720/2011, teisminio proceso Nr. 2-21-3-00919-2011-1).

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pateikta jokių leistinų įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų pripažinti nustatytu juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos senelė nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ .

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Minėtoje civilinėje byloje pareiÅ¡kėja R. M. 2012-04-18 Kauno rajono apylinkės teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo, tačiau teismas 2012-04-23 nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmetė. PareiÅ¡kėja pirmosios instancijos teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, tačiau Kauno apygardos teismas 2012-08-27 nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-23 nutartį paliko nepakeistÄ .

Kolegija atkreipia dėmesį, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-23 sprendimo bei 2012-04-23 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrinti apeliacinės instancijos teismo. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka patikrinęs pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, nenustatė Kauno rajono apylinkės teismo veiksmuose ir procesiniuose dokumentuose materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimų, todėl Å¡ioje civilinėje byloje apeliantė neturi pagrindo teigti, kad Kauno rajono apylinkės teismo veiksmai, nagrinėjant civilinę bylÄ buvo neteisėti.

  Kauno apygardos administraciniam teismui R. M. pateikė skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. kovo 9 d. raÅ¡tÄ Nr. 7 SD-790 „Dėl S. M. žemės nuosavybės dokumentų“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 4 d. sprendimÄ ; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius sutvarkyti ir iÅ¡duoti žemės sklypo nuosavybės dokumentus; priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 10.000 Lt turtinės žalos ir 100.000 Lt neturtinės žalos, atmetė kaip nepagrįstÄ (administracinė byla Nr. I-1102-406/2012).

Kauno apygardos administracinis teismas 2012-09-10 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-04 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad tenkinti pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimus dėl skundžiamų aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Taigi Kauno apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas taip pat buvo patikrintas apeliacine tvarka ir Å¡iuo atveju nebuvo nustatyti kokie nors materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant administracinę bylÄ teismo veiksmai buvo neteisėti.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, kurie yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga.

Nesant neteisėtų teismo veiksmų, nėra pagrindo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės (CK 6.272 str. 2 d. ir 3 d.). Teisėjų kolegija atmeta apeliantės praÅ¡ymÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį ir 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė savo praÅ¡yme iÅ¡ esmės nenurodė motyvų, dėl kurių turi bÅ«ti skiriamas žodinis nagrinėjamas. Kita vertus, ieÅ¡kovė jau buvo teismo iÅ¡klausyta, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl kolegija nemato bÅ«tinybės nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.  Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                 Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                                                 RÅ«ta Burdulienė                                                                          Vidas Stankevičius             Â