eb38e67c-cb7b-43d0-b3e6-fb163fa337b9 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-7330-320/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01836-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 18 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. V. (toliau – ir A. V., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. liepos 25 d. (b. l. 2-3). PareiÅ¡kėjas A.

V. skunde nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 1 sektoriuje 15-oje kameroje gyvenamojo ploto norma buvo nuolat pažeidinėjama, be to dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas ir patalpoje esantys baldai. Teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, nebuvo klozeto, tik sanitarinis įrenginys grindyse. Kameroje buvo mažas langas, dėl ko buvo mažai šviesos ir gryno oro. Kameroje nebuvo radijo taško, nebuvo išduodami laikraščiai.

Nurodė, kameroje buvo blogas apšvietimas, karštis ir didelė drėgmė. Nurodė, kad buvo kandžiojamas uodų, o tinklelio nuo uodų administracija nedavė. Duše nebuvo pertvarų, dėl ko kiti nuteistieji ir pareigūnai galėjo jį matyti, nebūdavo kur pasikabinti rūbus. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, jų sienos murzinos, juose nebuvo suoliukų, sporto inventorius sulūžęs. Į kiemelį buvo vedamas kartu su rūkančiaisiais, kurie ten rūkydavo, dėl ko tekdavo kvėpuoti tabako dūmais.

Tokiu bÅ«du buvo pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriuo ginamos bei saugomos žmogaus prigimtinės teisės. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , psichologinį stresÄ . Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK) atsiliepime (b. l. 11-17) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui pataisos įstaigoje atliekant bausmę minimaliai tenkančio vienam kalinamam kamerų tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų norma pažeista nebuvo.

Pabrėžė, kad nuobaudų atlikimÄ uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Langai kamerų tipo patalpose atitinka teisės aktų reikalavimus, tinklelio nuo uodų iÅ¡davimo nenumato jokie teisės aktai. Kamerų tipo patalpoje Nr. 15 įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes ar sugadintus Å¡viestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. 1-o sektoriaus patalpos vėdinamos per langus. Sanitarinis mazgas iki lubų atskirtas nuo likusio kameros ploto, jame yra 1 praustuvė ir 1 klozetas.

DuÅ¡inėje tarp dušų yra pertvaros, persirengimo patalpa taip pat atskirta pertvara, joje yra suoliukai ir pakaba drabužiams. Nurodė, kad teisės aktai reikalauja, jog gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis patys nuteistieji ir, jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas, jose negalėtų atsirasti pelėsis ar jaustis blogas kvapas. Ä®staigoje visose kamerų tipo patalpose yra įrengtas radijo taÅ¡kas, nurodė, kad nuteistieji nuolat gadina radijo taÅ¡kus, nutraukia laidus, iÅ¡lupa garsiakalbius.

KiekvienÄ dienÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas atneÅ¡ami laikraščiai. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, jų sienos nuolatos valomos. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje pažymėta, jog pareiÅ¡kėjas rÅ«kantis, todėl buvo vedamas pasivaikščioti kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiÅ¡kėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovės atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose.

PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Atsakovės atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. liepos 25 d. patirtÄ neturtinę žalÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės). Taisyklių 111.2 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2018 m. birželio 28 d. buvo paskirtas į PravieniÅ¡kių PN 1-io sektoriaus kamerų tipo patalpÄ Nr. 15, kurios plotas 8,40 kv. m, patalpoje buvo vienas, jam teko 8,40 kv. m ploto; nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 5 d. pareiÅ¡kėjas buvo toje pačioje patalpoje kartu su kitu asmeniu, vienam asmeniui teko 4,20 kv. m (8,40/2) ploto; nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 7 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 16, kurios plotas 7,87 kv. m, patalpoje buvo kartu su kitu asmeniu, vienam asmeniui teko 3,93 kv. m (7,87/2) ploto; nuo 2018 m. liepos 7 d. iki 2018 m. liepos 25 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 15, patalpoje buvo kartu su kitu asmeniu, vienam asmeniui teko 4,20 kv. m ploto (b. l. 11-12, 24, 26).

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas, vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių sanitarinio mazgo ir baldų užimamÄ plotÄ . Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su pareiÅ¡kėjui tenkančio ploto kamerų tipo patalpose pažeidimu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kas sanitariniame mazge nėra ventiliacijos, kvapas jautėsi ir kameroje, nebuvo unitazo – tik sanitarinis įrenginys grindyse. Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015).

Higienos norma 134:2015 specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – AprÅ«pinimo normos) nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje turi bÅ«ti sanitarinis mazgas: klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas), praustuvė –1 komplektas. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimÄ , nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad kameros langas buvo per mažas, dėl ko kameroje buvo tamsu, trÅ«ko oro, buvo labai karÅ¡ta ir drėgna. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 11.5 punktas nustato, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir 2018 m. spalio 1 d. pažymoje Nr. 88-609 nurodė, kad kamerose, kuriose gyveno A. V., langų matmenys atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus (b. l. 13, 27). Teismas neturi pagrindo abejoti į bylÄ pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi ir pareiÅ¡kėjo argumentus dėl per mažų langų atmeta kaip nepagrįstus. Higienos normos 134:2015 17 punktas nustato, kad pataisos įstaigose turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ ir 2018 m. spalio 1 d. pažymoje Nr. 88-609 nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės ar nemalonaus kvapo patalpose.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės, nemalonaus kvapo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Higienos normos 134:2015 16 punktas reglamentuoja, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. IÅ¡ į bylÄ pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento KaiÅ¡iadorių skyriaus (toliau – Visuomenės sveikatos centras) 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakymo A.

V. matyti, kad Visuomenės sveikatos centras, gavęs A. V. skundÄ , atliko kameros Nr. 15 operatyviÄ jÄ kontrolę, kurios metu buvo nustatyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 1 sektoriaus KTP Nr. 15 patalpos oro temperatÅ«ra buvo 26,8/27,1 °C, santykinė oro drėgmė siekė 62,7/63,9 proc., oro judėjimo greitis <0,03/0,03 m/s (b. l. 56). Taigi, Å¡ilumos ir drėgmės normų pažeidimų nenustatyta, oro judėjimo greitis buvo mažesnis, nei nustatyta Higienos normos 134:2015 16 punkte, t. y. nustatytas pažeidimas.

Nors Visuomenės sveikatos centro 2018 m. rugpjūčio 6 d. raÅ¡te Nr. (2-22 4.80)2-33761 nurodyta, kad nustatytas oro judėjimo greičio pažeidimas (b. l. 56), tačiau pareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė tokios aplinkybės, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes. Teismo sprendimas negali bÅ«ti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ Â apie atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ dėl oro judėjimo greičio, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad prašė administracijos ventiliatoriaus, tačiau jis nebuvo iÅ¡duotas. AprÅ«pinimo normose nėra numatyta kamerų tipo patalpose turėti ventiliatorius. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ bei 2018 m. spalio 1 d. pažymoje nurodė, kad, esant bÅ«tinumui, nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. PareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ su praÅ¡ymu dėl ventiliatoriaus iÅ¡davimo kreipėsi 2018 m. liepos 9 d., atsakymas, kad ventiliatorius nebus iÅ¡duotas, paraÅ¡ytas 2018 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 54).

Teismas vertina, kad toks delsimas, esant netinkamoms sÄ lygoms kameroje (pvz. karščiui, drėgmei), galėtų sukelti papildomų nepatogumų. Tačiau, atsižvelgiant į Visuomenės sveikatos centro 2018 m. rugpjūčio 6 d. raÅ¡te Nr. (2-22 4.80)2-33761 pateiktÄ informacijÄ , kad kameroje buvusi temperatÅ«ra ir drėgmė atitiko nustatytas normas, teismas sprendžia, kad ventiliatoriaus neiÅ¡davimas negalėjo sukelti tokių pasekmių, kurios prilygtų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ netinkamo gyvenamųjų patalpų dirbtinio apÅ¡vietimo.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 14 punktÄ mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 15 įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes ar sugadintus Å¡viestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais (b. l. 13). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi.

Pareiškėjo argumentus paneigia ir Visuomenės sveikatos centro atliktas kamerų tipo patalpos Nr. 15 patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad dirbtinės apšvietos vertė buvo 205 lx, t. y. atitiko Higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis). Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje nebuvo radijo taško, nebūdavo išduodami laikraščiai.

Eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ , 2018 m. rugsėjo 26 d. pažymoje (b. l.

24) ir 2018 m. spalio 1 d. pažymoje (b. l. 26-27) nurodė, kad kamerose yra įrengti radijo taÅ¡kai, o 2018 m. rugsėjo 26 d. pažymoje nurodyta, kad laikraščiai yra iÅ¡duodami kiekvienÄ dienÄ . Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl radijo taÅ¡ko kameroje Nr. 15 gedimo, paminėto PravieniÅ¡kių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡te Nr. 7-2146, atmetami, kadangi praÅ¡ymo pateikimo laikas (2018 m. liepos 26 d.) ir atsakymo laikas nepatenka į ginčo laikotarpį, taigi neįrodo radijo taÅ¡ko bÅ«klės ginčo sprendimui aktualiu laikotarpiu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, todėl pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo iÅ¡duotas tinklelis nuo uodų. AprÅ«pinimo normose nėra numatyta, kad kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti tinkleliai nuo uodų, todėl PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmai neiÅ¡duodant tinklelio nuo uodų laikytini teisėtais, o pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad duÅ¡uose nebuvo pertvarų, dėl ko buvo pažeidžiamas jo privatumas maudantis, be to, nebuvo pakabos drabužiams.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tarp dušų yra įrengtos pertvaros, persiregimo kabinoje yra suoliukai ir pakaba drabužiams. Pertvarų duÅ¡e bÅ«vimÄ Ä¯rodo ir atsakovės atstovo į bylÄ pateikta nuotrauka (b. l. 33). Teismas, įvertinęs tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK duÅ¡as iÅ¡ abiejų pusių buvo atskirtas pertvaromis, tik viena įėjimui į duÅ¡Ä skirta pusė buvo atvira, pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjui suteiktas privatumas naudojantis duÅ¡u buvo pakankamas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pertvarų duÅ¡e ir pakabos drabužiams nebÅ«vimo atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl mažų pasivaikščiojimo kiemelių, nurodė, jog jis yra nerÅ«kantis, tačiau pasivaikščioti privalėjo eiti kartu su rÅ«kančiai asmenimis. Kiemeliai netvarkingi, sienos murzinos ant jų auga samanos. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to atmetami.

Pažymima, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir rÅ«kalų vartojimo pasivaikščiojimų metu reikalavimų, todėl tai nėra vertinama. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nėra nurodyta, jog pataisos namų pasivaikščiojimo kiemai patenka į vietų, kuriose uždrausta rÅ«kyti, sÄ raÅ¡Ä , taigi, rÅ«kyti jose įstatymu nėra draudžiama. Be to, atsakovės atstovo 2018 m. rugsėjo 26 d. pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo leidžiamas pasivaikščioti kartu su rÅ«kančiaisiais.

Pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl kiemelių būklės, pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo orumÄ Å¾eminančių sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sÄ lygų poveikį sveikatos bÅ«klei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiÅ¡kėjo savybėms.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiÅ¡kėjo laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis, tiek ir priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokio pobÅ«džio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.).

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos, dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė