eb38d8a4-c65a-4795-8524-243e1eb89211 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2397-431/2014                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12275-2014-3                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 75.8.; 113.6.1.3.; 129.17.; 122.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens (skolininko) G.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos N. S. pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko G. M. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. M., nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – G. M., J. M., antstolis V. Č., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė  PareiÅ¡kėja prašė nustatyti, kad skolininkui G.

M. priklauso: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis visų sutuoktinės J. M. gaunamų darbinės ir (ar) intelektinės veiklos pajamų, dividendų, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokių iÅ¡mokų, ½ dalis visų sutuoktinės J. M. vardu atidarytose bankų sÄ skaitose esančių piniginių lėšų; nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ . Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-5567-36/2004 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko G.

M. iÅ¡ieÅ¡kotojo S. R. S. naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-44751-868/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi iÅ¡ieÅ¡kotojas S. R. S. dėl jo mirties buvo pakeistas iÅ¡ieÅ¡kotoja N. S.. Vykdymo procese buvo areÅ¡tuotas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas. Antstolis pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ CPK 667 straipsnio pagrindu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Skolininkas sumokėjo tik nežymiÄ skolos dalį ir tai tik po pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ . Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vien iÅ¡ skolininko darbo uždarbio užtruktų apie 25 metus. Suinteresuoti asmenys nesutiko su praÅ¡ymu. Nurodė, kad antstolis pažeidė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumo tvarkÄ , nustatytÄ CPK 664 straipsnyje, kadangi nepateikė duomenų, jog vykdė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko gaunamo darbo užmokesčio. Nesutiko su pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lyta skolininko dalies bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje naudojimosi tvarka, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, kad suinteresuotų asmenų nepilnamečiai vaikai, kurie gyvena kartu, yra skirtingų lyčių, todėl pasiÅ«lyta tvarka neužtikrina tinkamų vaikų augimo ir tolimesnio vystymosi sÄ lygų, pažeidžia jų interesus.

PareiÅ¡kėjos pasiÅ«lyta gyvenamojo bÅ«sto dalių naudojimosi tvarka užkerta keliÄ realiam minėto turto dalių realizavimui, kadangi naujam turto savininkui nėra garantuojamas priėjimas prie jam tenkančios turto dalies. Nagrinėjamu atveju yra galimas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko gaunamo darbo užmokesčio, todėl turto dalies nustatymas bendroje jungtinėje nuosavybėje nereikalingas. Antstolis prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patenkino pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies ir nustatė, kad G.

M. asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis visų sutuoktinės J. M. gaunamų darbinės ir (ar) intelektinės veiklos pajamų, dividendų, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokių iÅ¡mokų. Priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ G. M. ir J. M. 644 Lt, t.y. iÅ¡ kiekvieno po 322 Lt, bylinėjimosi iÅ¡laidų N. S. naudai. Teismas nustatė, kad antstolis V. Č. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-5567-36/2004 dėl 85.000 Lt skolos, 1.195 Lt palÅ«kanų, 3.986 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 procentų procesinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko G.

M. kreditoriaus S. R. S. naudai. Vykdymo procese buvo areÅ¡tuotas skolininkui G. M. ir J. M. priklausantis turtas. Vykdymo proceso normos nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko turtÄ , skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad tarp skolininko G. M. ir J. M. 1992 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta santuoka, todėl turtas, įgytas santuokoje, laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ . Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta. Skolininko vardu įregistruotas turtas: - butas. Nurodytas turtas buvo įgytas santuokos su J. M. metu (1999 m. kovo 31 d.), todėl pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 1000 Lt, taip pat dirba G. M. individualioje įmonėje, jo sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 3900 Lt. Nuo 2014 m. birželio 27 d. yra atliekami mokėjimai (po 175,10 Lt) antstoliui iÅ¡ skolininko gaunamo darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas asmeninės nuosavybės teise turto, kurio pakaktų kreditorės (pareiÅ¡kėjos) reikalavimams padengti, neturi, iÅ¡skaitos iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio buvo pradėtos vykdyti tik pareiÅ¡kėjai kreipusis į teismÄ , nors skola priteista dar 2005 m., į nurodytų iÅ¡skaitų dydį, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo Å¡io principo galima nukrypti CK numatytais atvejais.

Suinteresuoti asmenys iÅ¡ esmės neginčijo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo taikymo ir neprašė nustatyti vienam iÅ¡ sutuoktinių didesnę jo dalį, todėl teismas nusprendė, kad turtas dalintinas vadovaujantis lygių dalių principu, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui priklauso ½ dalys aukščiau nurodyto turto, esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas, pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Piniginės lėšos gautos iÅ¡ J. M. darbinės veiklos yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priklauso abiems sutuoktiniams, preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Taip pat nustatytina, kad skolininkui G. M. priklauso ½ dalis buto, kadangi jis buvo įgytas santuokos tarp suinteresuotų asmenų metu.Teismas netenkino kitos pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dalies, nes pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pripažinti G. M. ½ dalį piniginių lėšų J.

M. vardu atidarytose sÄ skaitose, yra abstraktaus pobÅ«džio, nes bendrÄ ja jungtine nuosavybe pripažįstamos ne visos piniginės lėšos, esančios sutuoktinės sÄ skaitoje, o tik CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatytų rÅ«Å¡ių piniginės lėšos, kurių pareiÅ¡kėja savo pareiÅ¡kime nekonkretizavo. Teismas nepasisakė dėl suinteresuotų asmenų argumento dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumo tvarkos, nustatytos CPK 664 straipsnyje, pažeidimo, kadangi tai nėra Å¡ios bylos dalykas.

Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su antstolio vykdomu iÅ¡ieÅ¡kojimu, gali teikti skundÄ dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis).            Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje vykdomojoje byloje naudojimosi tvarkos nustatymas gali bÅ«ti atliekamas vėliau, jeigu tam kiltų poreikis. PareiÅ¡kėja patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas: 144 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Nurodytos atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas iÅ¡ esmės buvo patenkintas, pareiÅ¡kėjos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo G. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimÄ perduoti spręsti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nevykdė pareigos sustabdyti bylos nagrinėjimÄ . PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo todėl, kad tai rekomendavo padaryti antstolis.

IÅ¡kilus pagrįstoms abejonėms dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdomojoje byloje, ginčas tarp Å¡alių nagrinėjamoje byloje negalėjo bÅ«ti sprendžiamas tol, kol minėtos abejonės nėra paÅ¡alintos. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotasis asmuo pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, jog antstolio veiksmai dėl vykdomosios bylos yra neteisėti ir ginčijami įstatymo nustatyta tvarka. Todėl prašė teismo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki kol nebus patikrintas antstolio iÅ¡keltos vykdomosios bylos teisėtumo klausimas.

Tačiau teismas tokį suinteresuotojo asmens praÅ¡ymÄ atmetė. PareiÅ¡kėja nėra pirminis iÅ¡ieÅ¡kotojas vykdomojoje byloje. PareiÅ¡kėja skolos iÅ¡ieÅ¡kotoja tapo tik vykdymo procese. Tuo tarpu skolininkas ginčija antstolio veiksmų teisėtumÄ nuo pat vykdomosios bylos iÅ¡kėlimo pradžios. Pripažinus faktÄ , kad vykdomoji byla iÅ¡kelta neteisėtai nuo pat pradžios, pareiÅ¡kėja praranda savo iÅ¡ieÅ¡kotojos teisinį statusÄ pagal CPK 638 straipsnio reikalavimus. Tuo pačiu pareiÅ¡kėja netenka ir kreipimosi teisės į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo pagal CPK 667 straipsnį.Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Byloje buvo sprendžiamas ginčas tik tarp dviejų asmenų – iÅ¡ieÅ¡kotojos ir skolininko. Jokios reikalavimo teisės į suinteresuotojo asmens, J. M., turtÄ pareiÅ¡kėja neturi. Todėl J. M. nelaikytina tokia ginčo Å¡alimi, kuriai pagal CPK 93 straipsnį tektų pareiga atlyginti kitai ginčo Å¡aliai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tai, kad J. M. nepalaikė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo bei prašė jo netenkinti, nedaro Å¡io suinteresuotojo asmens atsakingu pareiÅ¡kėjai. Todėl teismas nepagrįstai 322,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisė iÅ¡ J.

M.. Nutartimi teismas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies. Todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.           Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens G. M. atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja N. S. prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodė, jog skolininkas klaidina teismÄ , teigdamas, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, jog antstolio veiksmai dėl vykdomosios bylos iÅ¡kėlimo yra neteisėti ir ginčijami įstatymo nustatyta tvarka.

Teismui buvo pateiktas tik antstolio 2014 m. rugsėjo 2 d. raÅ¡tas, kuriuo jis atsisako patenkinti skolininko praÅ¡ymÄ nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ . Jokių įrodymų, kad yra iÅ¡kelta ar nagrinėjama civilinė, baudžiamoji ar administracinė byla dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo teisėtumo, teismui nebuvo pateikta. Teismui nepateikta ir jokių įrodymų, kad antstolio veiksmai neteisėti. Todėl nebuvo jokio pagrindo stabdyti nagrinėjamos bylos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi Nr. 2-44751-868/2013 pakeitė mirusį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ S. S. iÅ¡ieÅ¡kotoja N. S..

Å i nutartis buvo apskųsta, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi paliko pirmos instancijos nutartį nepakeistÄ . Taigi teismas įvertino ir patvirtino pareiÅ¡kėjos teisę reikalauti skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡ skolininko. PareiÅ¡kimai dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ suinteresuotojo asmens J. M., kadangi jos interesai buvo prieÅ¡ingi iÅ¡ieÅ¡kotojos.

                 IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumoBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu bei su bylos sustabdymu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro. IÅ¡ byloje esančių dokumentų nustatyta, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-5567-36/2004 dėl 85.000,00 Lt skolos, 1.195,00 Lt palÅ«kanų, 3.986,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 procentų procesinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko kreditoriaus S. R.

S. naudai (b.l. 9-10). Vykdymo proceso metu mirė iÅ¡ieÅ¡kotojas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-44751-868/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi jis buvo pakeistas iÅ¡ieÅ¡kotoja N. S.. Vykdymo proceso metu buvo areÅ¡tuotas skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas. Antstolis pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojai kreiptis į teismÄ pagal CPK 667 straipsnį dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b.l. 13).

Skolininkas ir jo sutuoktinė atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ prašė bylos nagrinėjimÄ atidėti po 2014 m. birželio 17 d., kadangi dar nėra pasibaigęs kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-637-803/2014 pateikimo terminas (b.l. 48-50). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi Nr. 3P-1267/2014 atsisakė priimti skolininko skundÄ . Todėl bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Teismo posėdžio, vykusio 2014 m. rugpjūčio 21 d., metu skolininko atstovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ pagal CPK 164 straipsnio 4 punktÄ , kadangi skolininkas yra pateikęs antstoliui 2014 m. liepos 19 d. praÅ¡ymÄ dėl vykdomųjų veiksmų nutraukimo vykdomojoje byloje ir 2014 m. rugpjūčio 18 d. pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl vykdomųjų veiksmų nutraukimo, kuriuose yra ginčijamas pats vykdomosios bylos pradėjimo teisėtumas (b.l. 122-123; 127-128; 140).

Tačiau teismas protokoline nutartimi atsisakė tenkinti skolininko praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo ir nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino skolininkui, kad vykdymo proceso teisėtumas ir pareiÅ¡kėjos iÅ¡ieÅ¡kotojos statuso teisėtumas yra patikrintas įsiteisėjusiomis pirmos ir apeliacinės instancijos teismo nutartimis, o antstolio veiksmai gali bÅ«ti skundžiami CPK nustatyta tvarka.Skolininkas savo atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad teismas, nesustabdydamas bylos, pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktÄ .

CPK 163 str. 3 p. numato, jog teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, kad teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti.

Ä®statymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylÄ paaiÅ¡kinama siekiu iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, bÅ«tų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Kartu pažymėtina, kad civilinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rÅ«pintųsi greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, kiti straipsniai).

Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui. Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ , kiekvienu atveju turi nustatyti, kad pagal konkrečiu atveju civilinėje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka, yra toks teisinis ryÅ¡ys, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-261/2007) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apie prejudicinio ryÅ¡io pagal CPK 163 straipsnio 3 punktÄ egzistavimÄ galima spręsti tik esant dviem byloms, t. y. kita byla jau turi bÅ«ti iÅ¡kelta.

Ketinimas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar ieÅ¡kinio iÅ¡siuntimas teismui dar nereiÅ¡kia, kad kita civilinė byla bus iÅ¡kelta. CPK nustatytais atvejais teismas gali atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnis, 138 straipsnis, 115 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia priimdamas rezoliucijÄ . Å is procesinis veiksmas laikomas bylos iÅ¡kėlimu. Tik po Å¡io procesinio veiksmo atlikimo galima teigti, kad yra iÅ¡kelta civilinė byla ir yra pagrindas spręsti dėl prejudicinio ryÅ¡io tarp bylų ir nagrinėjamos bylos sustabdymo bÅ«tinumo (LAT 2005-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2005).

Nagrinėjamos bylos metu skolininkas nepateikė teismui jokių duomenų apie kitÄ , susijusiÄ , civiline tvarka nagrinėjamÄ bylÄ . Skolininkas rėmėsi tik 2014 m. rugpjūčio 18 d. antstoliui pateiktu pakartotiniu praÅ¡ymu dėl vykdomųjų veiksmų nutraukimo. Kartu su atskiruoju skundu skolininkas pateikė antstolio 2014 m. rugsėjo 2 d. atsisakymÄ tenkinti skolininko praÅ¡ymÄ dėl vykdomosios bylos nutraukimo (b.l. 172) ir savo 2014 m. rugsėjo 11 d. skundÄ dėl Å¡io antstolio atsisakymo panaikinimo.

Papildomai skolininkas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-39926-465/2014, kuria skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, atsisakant atlikti procesinį veiksmÄ â€“ nutraukti vykdomÄ jÄ bylÄ , buvo atmestas. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog minėta byla su skolininko skundu teisme buvo gauta tik 2014 m. rugsėjo 23 d., tai yra jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Todėl pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ir pareigos sustabdyti bylÄ pagal CPK 163 straipsnio 3 dalį, kadangi teisme nebuvo nagrinėjama jokia civilinė, baudžiamoji ar administracinė byla, susijusi su nagrinėjama byla.Pažymėtina, kad pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylÄ , kai teismas pripažįsta, kad bylÄ sustabdyti yra bÅ«tina.

Taigi Å¡iame straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga stabdyti bylos nagrinėjimÄ . BÅ«tent Å¡iuo pagrindu skolininkas ir prašė pirmos instancijos teismo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ . Pažymėtina, kad byloje buvo sprendžiamas skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimas. Å io klausimo iÅ¡sprendimas pats savaime nėra vykdomųjų veiksmų atlikimas. Pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrÄ ja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.

Taigi, tik po skundžiamos nutarties įsiteisėjimo vykdymo veiksmai atliekami toliau. Tačiau, jeigu skolininkas skundžia antstolio veiksmus pagal CPK 510 straipsnį, jis gali praÅ¡yti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl skundžiamų veiksmų sustabdymo. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimÄ pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, nes skolininko praÅ¡ymas antstoliui nutraukti vykdymo veiksmus nėra susijęs su sutuoktiniams priklausančių turto dalių nustatymo klausimu, kurio iÅ¡sprendimas nepažeidžia skolininko ir jo sutuoktinės interesų.PareiÅ¡kimai vykdomajame procese dėl skolininko turto dalies nustatymo yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka.

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Kadangi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo tenkintas, o skolininkas bei jo sutuoktinė turėjo prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi, tai yra nesutiko su praÅ¡ymu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ skolininko bei jo sutuoktinės lygiomis dalimis.

Pažymėtina, kad byloje buvo reiškiamas neturtinis reikalavimas, todėl pareiškėja mokėjo tik 144 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas, nustatydamas skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš esmės patenkino pareiškėjos reikalavimus, tačiau nepasisakė ir atmetė reikalavimus, kurie yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo. Todėl negalima šiuo atveju taikyti CPK 93 straipsnio 2 punkto taisyklės dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį.

  Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).   Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .. Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė