eb382e48-4c2f-4d7a-b53d-dd271fa29825 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1998-505/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00135-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.5;55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 14 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui H. Z., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H.

Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas H. Z. su skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde, atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 2, 17-18) nurodė, kad jam nuo 2011 m. liepos 31 d. iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekant Alytaus pataisos namuose (toliau - Alytaus PN), nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų Å¡epetukas, skutimosi peiliukai.

Dėl to pareiÅ¡kėjas negalėjo palaikyti asmeninės higienos, patyrė pažeminimÄ , diskriminacijÄ (suimtieji tokias higienos priemones gaudavo, o nutiestieji – ne), psichologines kančias, taip pat atsirado sveikatos sutrikimų – ėmė gesti dantys. Mano, kad pažeidimas buvo tęstinis, todėl neturėtų bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundÄ (b. l. 7-10) nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g skalbiamojo muilo; 100 g tualetinio muilo; 1 rulonas tualetinio popieriaus. Teisės aktuose nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis.

Taip pat pažymėjo, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala. BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Alytaus PN veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 m. liepos 31 d. iki 2017 m. sausio 1 d.Atsakovės atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 7-8).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 31 d. iki 2017 m. sausio 1 d. (b. l. 2).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo 2011 m. liepos 31 d., nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Alytaus PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Alytaus PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ .Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo 2011 m. liepos 31 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. sausio 16 d. (b. l. 4). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus.

Nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. sausio 16 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 1 d.PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina dėl jam neskirtų higienos priemonių (dantų pastos, dantų Å¡epetėlio, skutimosi peiliukų).CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija, nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumatė dantų pastos, dantų Å¡epetėlių ir skutimosi peiliukų iÅ¡davimo nuteistiesiems.Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (galiojo iki 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos), pagal kurias vyrams per mėnesį turėjo būti išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Taigi, pataisos namams nustatytose normose ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems.

Tačiau, pagal tų pačių AprÅ«pinimo asmens higienos priemonėmis normų (2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 redakcija) 7 punktÄ suimtiesiems kas mėnesį turėjo bÅ«ti iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi, ginčo laikotarpiu galiojusios teisės normos numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – suimtieji buvo aprÅ«pinami higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų Å¡epetėliu ir skutimosi peiliukais), o nuteistiesiems tokios higienos priemonės neturėjo bÅ«ti iÅ¡duodamos.Pastebėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d.

įsigaliojusio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, 4 ir 5 punktai numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Konvencijos 14 straipsnyje nustatyta, kad naudojimasis šioje Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.

Teismas pažymi, jog EŽTT, aiÅ¡kindamas Konvencijos 14 straipsnį, yra nurodęs, kad jis saugo asmenis, kurie yra analogiÅ¡kose situacijose, nuo diskriminuojamai skirtingo jų traktavimo (žr. EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimÄ L. ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę). Konvencijos 14 straipsnis reguliuoja situacijas, kai su asmenimis panaÅ¡iose situacijose yra elgiamasi skirtingai be pateisinamos priežasties. Å i teisė negali egzistuoti savarankiÅ¡kai, nes ji galioja tik teisėms ir laisvėms, kurios saugomos Konvencija ir jos protokolais.

Kad bÅ«tų konstatuotas Konvencijos 14 straipsnio pažeidimas, bÅ«tina, jog bylos faktinės aplinkybės patektų į Konvencija ir protokolais reguliuojamÄ santykių sferÄ (žr. EŽTT 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ L. prieÅ¡ SlovakijÄ ). EŽTT Å¡iame kontekste taip pat yra nurodęs, jog Konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiÅ¡kose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai (žr.

EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimÄ T. prieÅ¡ GraikijÄ ). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal EŽTT praktikÄ Ä¯rodinėjant Konvencijos 14 straipsnio pažeidimÄ , pareiÅ¡kėjui tenka pareiga įrodyti skirtingo reguliavimo asmenims taikymÄ , o valstybė turi įrodyti, jog toks reguliavimas buvo pateisinamas (žr. EŽTT sprendimÄ byloje D. H. ir kiti prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ T. prieÅ¡ RusijÄ ).Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjui, turinčiam nuteistojo statusÄ , nacionaliniais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusÄ turinčiam asmeniui, nors Å¡ie asmenys, teismo vertinimu, nagrinėjamo klausimo kontekste laikytini esantys panaÅ¡ioje padėtyje ir atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad toks skirtingas asmenų vertinimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas.Nagrinėjamai bylai taip pat aktualus EŽTT sprendimas byloje M. prieÅ¡ LatvijÄ , kurioje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kimas dėl sulaikyto asmens laikymo kalėjime sÄ lygų, pažeidžiančių Konvencijos 3 straipsnį.

Asmuo skundėsi, be kita ko, tuo, kad įkalinimo įstaigos administracija atsisakė jį aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis, tarp jų ir muilu, dantų Å¡epetėliu, dantų pasta, todėl jis nuolat jautėsi neÅ¡varus ir žeminamas. EŽTT pripažino, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trÅ«kumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Akivaizdu, kad tai sukėlė kančiÄ , kurios sunkumo laipsnis virÅ¡ija sulaikymui bÅ«dingÄ kančiÄ . Dar daugiau, nacionalinės valdžios nesugebėjimas aprÅ«pinti sulaikytÄ jį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų, Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktÄ , numatantį, kad kaliniai laikytųsi Å¡varos, įstaigos vadovybė turėtų aprÅ«pinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis.

Teismas be kita ko akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios bÅ«tų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiÅ«ris – aiÅ¡kus atsisakymas patenkinti pareiÅ¡kėjo teisėtÄ praÅ¡ymÄ aprÅ«pinti asmens higienos priemonėmis yra ypač nepriimtinas.

Toks nepagrįstas atsisakymas taikomas suimtiems asmenims, neiÅ¡vengiamai lemia visiÅ¡kos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmÄ , bejėgiÅ¡kumÄ ir galiausiai pažeminimÄ .Nors EŽTT aptartoje byloje nagrinėjo skundÄ dėl suimtojo asmens statusÄ turinčio asmens kalinimo sÄ lygų, tačiau, teismo vertinimu, EŽTT pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas reikÅ¡mingas nagrinėjamoje administracinėje byloje, nes esminių asmens higienos priemonių iÅ¡davimas tik suimtiesiems negali bÅ«ti pateisinamas jų statuso skirtingumo, nes, kaip Å¡iame sprendime konstatuota, nagrinėjamo klausimo kontekste, suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panaÅ¡ioje padėtyje.

Todėl EŽTT padaryta iÅ¡vada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trÅ«kumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprÅ«pinti nuteistÄ jį.LVAT, aiÅ¡kindamas minėtų teisės normų nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , kad AprÅ«pinimo asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems iÅ¡duoti asmens higienos priemones – dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį bei skutimosi peiliukus, neatitinka Konvencijos nuostatų.

Todėl nagrinėjamu atveju susiduriama su įstatymo ir Konvencijos normų kolizija. Pažymėjo, kad įstatymo ir tarptautinės sutarties nuostatų kolizija yra teisės taikymo klausimas, kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017).Nagrinėjamu atveju vertintina, kad pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Aprūpinimo asmens higienos priemonėmis normos nenumatė tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo aukščiau nurodytos LVAT praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, į tai, jog Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu – nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 1 d. – konstatuoti neteisėtÄ valstybės neveikimÄ CK 6.271 straipsnio prasme.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. PareiÅ¡kėjas, skunde nurodė, kad dėl higienos priemonių neiÅ¡davimo jis patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, psichologines kančias, buvo žeminamas jo orumas, jautėsi diskriminuojamas, teko kreiptis į odontologÄ , nes dėl dantų neprižiÅ«rėjimo pradėjo juos skaudėti. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygomis, jie laikomi nustatytais (pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių dėl kreipimosi į odontologÄ , kadangi skaudėjo neprižiÅ«rėtus dantis (dėl neiÅ¡duotų higienos priemonių). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Todėl, Alytaus PN nepateikus informacijos apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, duomenis, ar pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl odontologo paslaugų, Å¡i aplinkybė vertintina pareiÅ¡kėjo naudai, pripažįstant, jog pareiÅ¡kėjo teisė į galimybę tinkamai prižiÅ«rėti dantis buvo pažeista.CK 6.250 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas Alytaus PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ .

Byloje nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvimo Alytaus PN metu įstaigos administracijai bÅ«tų teikęs skundus (praÅ¡ymus) raÅ¡tu dėl higienos priemonių iÅ¡davimo, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, įvertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įraÅ¡us, Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 650,00 Eur suma, ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo H. Z. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti H. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (kodas (duomenys neskelbtini) ), 650,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kitos skundo dalies netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                 Daina Kukalienė                                                                                                                  Â