eb36e2dc-a63a-43ce-84ad-e5a5b948af03 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                              Â

Civilinės bylos numeris Nr. 2A-1455-798/2013

                                                                                      Â

Teisminio proceso Nr.2-48-3-01204-2011Â Â Â Â Â Â Â

                                           Â

Procesinio sprendimo kategorija:21.4.1.1;22.4;30.5;41; 121.14;121.21

                                                                                                                         Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 14 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nataljos Cikoto, J. V., Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, V. V., K. K., D. K., D. K., H. K., R. M., V. M. dėl sandorių ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, Trakų rajono 1-o notarų biuro notarė J. K., Trakų rajono 2-o notarų biuro notarė D. A., P. Č., Trakų rajono savivaldybės administracija.  Â

               Teisėjų kolegija

                n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

               IeÅ¡kovas, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001-03-06 įsakymo Nr. 723-79 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir naujos sutarties sudarymo UAB „Trakų spaustuvė“ bei žemės sklypo dalies pardavimo V. V.,, (duomenys neskelbtini)“ dalį dėl 533 m2 žemės ploto, kuris yra 3166 m2 sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų m., dalyje, pardavimo V. V.; pripažinti negaliojančia 2001-04-18 sutartį Nr. 10 „Dėl valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės pirkimo – pardavimo“, pagal kuriÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas pardavė V. V., atstovaujamam P. Č., 533 m2 žemės plotÄ , kuris yra 3166 m2 sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m., dalyje; pripažinti negaliojančiomis 2002-05-29 sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2002-05-29 perdavimo-priėmimo akto (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintų Trakų rajono notarų biuro notarės J. K., dalis, pagal kurias V. V., atstovaujamas P. Č., pardavė K. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 533/3166 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-12-16 įsakymÄ Nr. 5699-79 „Dėl leidimo įsigyti nuosavybėn ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ uždarajai akcinei bendrovei „Geodimetras“ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-12-16 leidimÄ Nr. 118 „Dėl ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn“; pripažinti negaliojančia 2002-12-16 žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos Trakų rajono notarų biuro

notarės D. B. (dabar D. A.), dalį, pagal kuriÄ K. K. ir D. K. pardavė UAB „Geodimetras“ 533/3166 dalis

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini),

Trakų m., Trakų r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2006-09-13 žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintos Trakų rajono notarų biuro notarės D. A., dalį,

pagal kuriÄ UAB „Geodimetras" pardavė R. Z. (dabar R. M.) ir D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise

533/3166 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypo dalis); pripažinti negaliojančia 2011-03-24 mainų sutarties (reg. Nr. (duomenys

neskelbtini), patvirtintos Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. A., dalį, pagal kuriÄ D. K. ir H. K. perleido V. M. asmeninėn nuosavybėn 533/6332 dalis žemės

sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); išreikalauti 533/3166 dalis (533 m2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio V. K. g. (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš neteisėto R. M. ir

V. M. valdymo ir grÄ Å¾inti

jas valstybės nuosavybėn.; taikyti restitucijÄ ir priteisti 7979,74 Lt V. V. iÅ¡ valstybės; 6000 Lt K. K. ir D. K. iÅ¡ V. V.; 45000 Lt R. M. ir D. K. (su H. K.)

iš K. K. ir D. K.; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Trakų

sen., Trakų r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 27966 Lt V. M. iš D. K. ir H. K.. Nurodė, kad, priimant ieškovo negaliojančiais prašomus

pripažinti aukščiau nurodytus administracinius aktus bei sudarant jo

negaliojančiomis prašomas pripažinti aukščiau nurodytas sutartis, buvo pažeistas LR žemės reformos įstatymo 13

straipsnio 4 punktas numatantis, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įraÅ¡ytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ (kultÅ«ros vietovių sÄ raÅ¡Ä ), taip yra buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų teritorijose, iÅ¡skyrus Å¡iose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. IeÅ¡kovo teigimu 533 m2 žemės sklypo dalis (toliau – žemės sklypo dalis), esanti 3166 m2 dydžio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m., patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Trakų senamiesčio – teritorijÄ , kuri įraÅ¡yta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registro KultÅ«rinių vietovių sÄ raÅ¡Ä ir negalėjo bÅ«ti privatizuojama pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001-036-06 įsakymÄ numeris 723-79 ir 2001-04-18 sutarties numeris 10 pagrindu perleidžiama V. V., kuris nelaikytinas žemės sklypo dalies įgijėju bei savininku ir neturėjo teisės ja disponuoti. Dėl Å¡ios priežasties sandoris laikytinas niekiniu ir negalioja nuo sudarymo momento (1964 m. CK 47 str. 1 d., 2000 m. CK 1.80 str. 1 d.). IeÅ¡kovo teigimu, vadovaujantis CK 4.48 str. 1 ir 2 dalimis, atsakovas V. V. negalėjo jam priklausančios žemės sklypo dalies perleisti K. K. ir

D. K., pastarieji

atitinkamai – UAB „Geodimetras“, šioji – R. Z. (šiuo metu M.) ir D. K., o pastaroji bei jos

sutuoktinis H. K. – V. M.. Todėl minėtų asmenų dėl žemės sklypo dalies sudaryti sandoriai kaip prieÅ¡taraujantys CK 4.48 straipsnio normoms bei LR žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punkto taip pat pripažintini negaliojančiais. Pažymėjo, kad 2002-12-16 žemės sklypo su pastatu pirkimo – pardavimo sutarties dalis, pagal kuriÄ Å½emės sklypo dalį nuosavybėn įgijo UAB „Geodimetras“, tuo metu prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalies numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sÄ lygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto imperatyvioms nuostatoms, draudusioms juridinio asmens teises turinčioms įmonėms įsigyti nuosavybėn valstybės saugomų gamtinio karkaso, gamtos, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektų bei jų apsaugos teritorijų žemės. Pripažinus negaliojančiais jo praÅ¡omus sandorius bei administracinius aktus (jų dalis), neteisėtai privizuota Žemės sklypo dalis grÄ Å¾intina valstybės

nuosavybėn iÅ¡reikalaujant jÄ iÅ¡ neteisėto atsakovų R. M. ir V. M. valdymo. Taip pat, vadovaujantis CK 1.80

str. 2 d., 6.145 str., taikytina restitucija, įpareigojant pripažintų negaliojančiais sandorių Å¡alis, grÄ Å¾inti visÄ , kÄ yra gavusios ieÅ¡kovo praÅ¡omu bÅ«du.

        Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu sutiko. Pripažino, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas priimdamas 2001-03-06 įsakymÄ Nr. 723-79 bei sudarydamas Valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės pirkimo – pardavimo 2001-04-18 sutartį Nr. 10, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo

13 straipsnio 4 punkto reikalavimus.

           Atsakovas H. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Nurodė, kad 2001-04-18 sutartimi Nr. 10 Vilniaus

apskrities viršininkas, vadovaudamasis 2001-03-06 įsakymu Nr. 723-79, pardavė V. V. Žemės sklypo dalį. 2001-04-18 sudarant pirkimo –

pardavimo sutartį dėl 533 m² žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m. pardavimo, minėtas žemės sklypas priklausė valstybei. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį sudarė Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, kuris atstovavo valstybės interesus. Dėl to, žemės savininkas neprarado daikto valdymo teisės be savo valios, o prieÅ¡ingai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir aktyviais veiksmais sudarė sandorį. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nenurodė jokių teisinių argumentų patvirtinančių sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ ir rėmėsi vien tik prielaidomis. Dėl Å¡ios priežasties nesutiko su ieÅ¡kovo

teiginiais, kad Å¡alys (Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas ir V. V., atstovaujamas P. Č.) sudarydamos sandorį buvo nesÄ Å¾iningos.

Teigė, kad sprendžiant apie ieÅ¡kovo teisę į vindikacinius reikalavimus ir nustačius, kad atsakovai buvo sÄ Å¾iningi įgijėjai, jų atžvilgiu vindikacija negalima. Nurodė, kad visi kiti sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoriai buvo kontroliuojami valstybinių institucijų, o Å¡alys sudarydamos visus sandorius, pagrįstai galėjo pasitikėti ir pasitikėjo valstybinėmis institucijomis bei jų veiksmų teisėtumu, o ieÅ¡kovo teiginiai dėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumo yra spekuliatyvÅ«s ir neįrodyti, paremti vien prielaidomis, o ne leistinais įrodymais, todėl atmestini.

           Atsakovų H. K. ir D. K. atstovas advokatas R. S. papildomai nurodė, kad tik 2005 m. buvo

įsteigtas kultūros vertybių registras, o šio registro veiklos pradžia buvo nustatyta 2007 m. balandžio 3 d. Vilniaus apskrities viršininkas 2001-04-18 sutartimi Nr. 10 sudarė Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį su V. V., todėl neaišku, kaip ir kokiu būdu 2001-04-18, tai yra ginčijamo sandorio sudarymo metu, sandorio šalis V. V. (atstovaujamas

P. Č.), galėjo žinoti apie tai, kad parduodama žemės sklypo dalis yra įtraukta į KultÅ«ros vertybių registrÄ , pradėjusį veikti nuo 2007 m. balandžio 3 dienos. Dėl Å¡ios priežasties

V. V. buvo sÄ Å¾iningas žemės sklypo dalies įgijėjas. Atstovo teigimu, viena iÅ¡ Å¡alių iÅ¡ ginčijamų sandorių Å¡alių – UAB ,,Geodimetras“ - 2009-03-19 akcininkų sprendimu 2010-07-12 buvo likviduota ir 2010-07-19 iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Dėl Å¡ios priežasties neliko grandies siejusios ginčo žemės sklypo įsigijimo sandorio Å¡alis. Atsižvelgiant į tai, kad nėra tęstinės žemės sklypo pirkimo –

pardavimo sandorio grandies, nėra ir teisinio pagrindo, priteisti iÅ¡ K. K. ir D. K. tiesiogiai R. M. ir D. K. 45 000 Lt sumÄ , o iÅ¡ D. K. ir H. K. priteisti V.

M. pagal 2011-03-24 mainų sutartį perduoto turto dalį, proporcingÄ pagal Å¡iÄ sutartį jo gautai valstybės nuosavybėn grÄ Å¾intinai 533/6332 sklypo daliai, tai yra ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Trakų sen., Trakų r. sav., ir 27 966 Lt pagal mainų sutartyje nurodytos priemokos dydį.  Â

          Atsakovai R. M. ir V. M. su ieškiniu sutiko.

                                        II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

          Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies. Pripažinta negaliojančia Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001-03-06 įsakymo Nr. 723-79 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir naujos sutarties sudarymo UAB „Trakų spaustuvė“ bei žemės sklypo dalies pardavimo V. V. Trakų mieste“ dalis dėl 533 m2 žemės ploto, kuris yra 3166 m2 sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m., dalis, pardavimo V. V.; Pripažinta negaliojančia 2001-04-18 sutartis Nr. 10 „Dėl valstybinės ne žemės Å«kio paskirties žemės pirkimo – pardavimo“, pagal kuriÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas pardavė V. V., atstovaujamam P. Č., 533 m2 žemės plotÄ , kuris yra 3166 m2 sklypo, esančio (duomenys nekelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m., dalis; Pripažintos negaliojančiomis 2002-05-29 sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2002-05-29 perdavimo-priėmimo akto (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintų Trakų rajono notarų biuro notarės J. K., dalys, pagal kurias V. V., atstovaujamas P. Č., pardavė K. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 533/3166 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-12-16 įsakymas Nr. 5699-79 „Dėl leidimo įsigyti nuosavybėn ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ uždarajai akcinei bendrovei „Geodimetras“ ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-12-16 leidimas Nr. 118 „Dėl ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn“; Pripažinta negaliojančia 2002-12-16 žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos Trakų rajono notarų biuro

notarės D. B. (dabar D. A.), dalis, pagal kuriÄ K. K. ir D. K. pardavė UAB „Geodimetras“ 533/3166 dalis

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini),

Trakų m., Trakų r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Pripažinta negaliojančia 2006-09-13 žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos Trakų rajono notarų biuro notarės D. A., dalis, pagal kuriÄ UAB „Geodimetras“ pardavė R. Z. (dabar R. M.) ir D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise 533/3166 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Pripažinta negaliojančia 2011-03-24 mainų sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintos Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. A., dalis, pagal kuriÄ D. K. ir

H. K. perleido V. M. asmeninėn nuosavybėn 533/6332 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). g. (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., kadastrinis Nr. (duomenys

neskelbtini). Taikytos tokios sutarčių negaliojimo pasekmės: “grÄ Å¾inta iÅ¡ R. M. valdymo valstybės

nuosavybėn 533/6332 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m. IÅ¡ valstybės R. M. priteista 24 500,00 Lt; GrÄ Å¾inta iÅ¡ V. M. valdymo valstybės nuosavybėn 533/6332 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m. IÅ¡ valstybės V. M. priteista

32 323,00 Lt. Likusioje dalyje ieškinys atmestas.

         Įvertinęs bylos medžiagÄ teismas konstatavo, kad ginčijamais sandoriais perleista V. V. žemės sklypo dalis patenka į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Trakų senamiesčio – teritorijÄ , kurio ribos buvo patvirtintos 1996-10-15 KultÅ«ros paveldo centro direktoriaus bei kuris Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996-10-28 įsakymo Nr. 120 „Dėl objektų įraÅ¡ymo į registrÄ â€œ (Žin., 1996, Nr. 110-2523) pagrindu įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registro KultÅ«rinių vietovių sÄ raÅ¡Ä . Dėl Å¡ios priežasties, tuo metu kai buvo priimtas ginčijamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001-03-06 įsakymas Nr. 723-79 ir sudaryta ginčijama 2001-04-17 sutartis Nr. „Dėl

valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo“, Žemės sklypo dalis jau buvo įtraukta į nekilnojamosios

kultÅ«ros vertybės – Trakų senamiesčio – teritorijÄ . Žemės sklypo dalis nebuvo (ir nėra) žemės sklypu prie privataus gyvenamojo namo ir kitų namų valdos statinių, jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir Å«kinės veiklos bÅ«das yra Å«kinė – komercinė veikla. Todėl teismas sprendė, kad Žemės sklypo dalis parduota pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. ir sandorį pripažino negaliojančiu (Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2001-03-06 įsakymas Nr. 723-79 ir 2001-04-17 sutartis Nr.

„Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo“,  dalyje dėl Žemės sklypo dalis pardavimo V. V.) (CK 1.80 str. 1 d.). Atitinkamai

pripažintos negaliojančiomis ir kitos ieškovo ginčijamos sutartys.

           Taikydamas restitucijÄ teismas konstatavo, kad žemės sklypo dalis turi bÅ«ti grÄ Å¾inta valstybei, t.y. taikė restitucijÄ natÅ«ra. Tačiau sprendė, kad yra pagrindas pakeisti restitucijos taikymo bÅ«dÄ .

Kadangi į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Trakų senamiesčio – teritorijÄ patenkanti Žemės sklypo dalis perduota (parduota) atsakovams privačion nuosavybėn tik dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų valstybinės žemės privatizavimo procese, pasireiÅ¡kusių institucijų nebendradarbiavimu, neaiÅ¡kiu duomenų perkėlimu į registrus, pradinio pirkėjo (atsakovo V. V.) neinformavimu, neapdairumu ir netinkamu teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės privatizavimÄ (pardavimÄ ), vykdymu, visiems atsakovams fiziniams asmenims turi bÅ«ti taikomos įmanomai pačios Å¡velniausios turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn pasekmės. Sandoriai tarp atsakovų fizinių asmenų yra įvykdyti, o atsakovai V. V., K. K., D. K., D. K., H. K., prokuroro siekiamo valstybei sugrÄ Å¾inti turto nebevaldo. Todėl net ir pripažinus Å¡ių atsakovų sudarytus sandorius negaliojančiais, taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ yra neprotinga ir neteisinga, nes tai sukeltų Å¡iems asmenims labai rimtas nepageidaujamas neigiamas turtines pasekmes, kurių paÅ¡alinimui prokuroro pripažinimu turėtų bÅ«ti pradėti nauji teisminiai procesai prieÅ¡ valstybę. Be to, restitucijos tarp fizinių asmenų pinigais taikymu nebÅ«tų

ginamas vieÅ¡asis interesas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Trakų senamiesčio – teritorijÄ

patenkanti Žemės sklypo dalis turi bÅ«ti sugrÄ Å¾inta valstybės nuosavybėn, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, neįvykdžiusi valstybinės žemės privatizavimo (pardavimo) proceso atsakovui V. V. visa apimtimi teisėtai, valstybė turi neįvykdytÄ turtinio pobÅ«džio pareigÄ , įstatyme esant numatytai galimybei pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba jos netaikyti, siekiant maksimaliai iÅ¡vengti žalingų pasekmių atsakovams fiziniams asmenims, teismas, grÄ Å¾indamas į nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės – Trakų senamiesčio – teritorijÄ patenkančiÄ Å½emės sklypo dalį valstybei, įpareigoja valstybę grÄ Å¾inti atsakovams R. M., jos sumokėtus 24 500,00 Lt pagal 2006-09-13 žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo – pardavimo sutartį UAB „Geodimetras“, už jos nupirktÄ Å½emės sklypo dalies 533/6332 dalį ir V. M. pagal 2011-03-24 mainų sutartį perduotos Žemės sklypo dalies 533/6332 dalies vidutinės rinkos vertės – 32 323,00 Lt kompensacijÄ .Â

                        Â

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

           IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ Â apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir patikslinti sprendimo dalį dėl ginčo sutarčių negaliojimo pasekmių taikymo jÄ iÅ¡dėstant taip: ,,Taikyti tokias sutarčių negaliojimo pasekmes: GrÄ Å¾inti iÅ¡ R. M. valdymo valstybės nuosavybėn 533/6332 dalis žemės sklypo (unikalus numeris 7977-0002-0143), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m. GrÄ Å¾inti iÅ¡ V. M. valdymo valstybės nuosavybėn 533/6332 dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Trakų m. Priteisti iÅ¡ valstybės V. V. 7979,74 Lt. Priteisti iÅ¡ V. V., K.

K. ir D. K. 6

000 Lt. Priteisti iš K. K. ir

D. K. R. M. ir D. K. (su H. K. 45

000 Lt). Priteisti iš D. K. ir

H. K. V. M. ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k., Trakų r., sav., (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 27 966 Lt. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

             Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas netinkamai taikė restitucijÄ , nes ji buvo pritaikyta, ne tarp pripažintų negaliojančiais sandorio Å¡alių, o tarp asmenų kurių nesieja prievoliniai santykiai. Taip pat nebuvo nustatytos aplinkybės, kad dėl restitucijos taikymo nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai bÅ«tų pablogėjusi ar pagerėjusi kurios nors iÅ¡ Å¡alių padėtis. Todėl mano, kad keisti restitucijos bÅ«do nebuvo pagrindo. Nesutinka su teismo argumentu, jog neprivatizuotino ginčo žemės sklypo dalis privačion atsakovų nuosavybėn buvo parduota tik dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, pasireiÅ¡kusių inter alia Å¡ių institucijų neapdairumu, netinkamu teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimÄ vykdymu ir pan. DraudimÄ privatizuoti komercinės paskirties žemės objektų žemės sklypus miestų teritorijose, įraÅ¡ytuose į LR nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , visų sandorių sudarymo metu ir dabar draudžia imperatyvi įstatymo norma – Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Dėl Å¡ios priežasties bet koks minėtų objektų pardavimo ar mainų sandoris, kurio pagrindu žemė perduodama privataus asmens nuosavybėn, pažeidžia minėtÄ teisės normÄ , ir yra neteisėtas. Atitinkamai kiekvienas asmuo įsigydamas privačion nuosavybėn tokios neprivatizuotinos žemės, taip pat pažeidžia minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ . Duomenys apie tai, kad Trakų senamiestis ir atitinkamai ginčo žemės sklypo dalis įtraukta į LR nekilnojamųjų vertybių registro KultÅ«rinių vietovių sÄ raÅ¡Ä Ä¯statymų nustatyta tvarka. Apie tai vieÅ¡ai paskelbta ,,Valstybės žiniose“

(numeris 110-2523). Paskutinis ginčo sandoris (2011-03-24 mainų sutartis tarp D. K. ir H. K. iš vienos pusės ir V. M. iš kitos) buvo sudarytas po to kai Kultūros

paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2010-12-23 ir 2011-02-18 raštais informavo D. K., kad ginčo žemės sklypas yra nekilnojamojo turto kultūros vertybės Trakų

senamiesčio teritorijoje, kad žemė pagal įstatymÄ neprivatizuojama. D. K. ir R. M. buvo UAB ,,Geodimetras“ steigėjos ir

vienintelės akcininkės, V. M. – UAB ,,Geodimetras“ direktorius, G. M. ir R. M. – sutuoktiniai, UAB ,,Geodimetras“ – tarpinė ginčo žemės sklypo dalies įgijėja, būtent V. M. UAB

,,Geodimetras“ vardu sudarė ginčo žemės sklypo dalies pardavimo sutartį su D. K. ir R. M.. Mano, kad nurodytos aplinkybės priešingai

teismo iÅ¡vadai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog privatizuojant neprivatizuotinÄ Å¾emės sklypÄ buvo neapdairios abi sandorio pusės, nes minėti atsakovai įsigydami žemės sklypo dalį žinojo, kad ji negalėjo bÅ«ti privatizuojama (ŽRÄ® 13 str. 1 d. 4 p.; CK 6.156 str.). Nesutinka su teismo argumentu, jog neįvykdžiusi

valstybinės žemės privatizavimo (pardavimo) proceso atsakovui V. V. visa apimtimi teisėtai, valstybė turi

neįvykdytÄ turtinio pobÅ«džio pareigÄ , nes įstatyme esant įtvirtintam imperatyviam draudimui privatizuoti žemės sklypÄ jokie asmenys jo privatizuoti neturėjo teisės, o valstybė jo parduoti. Todėl teigia, kad restitucijos taikymas tarp pripažintų negaliojančiais sandorių Å¡alių negali bÅ«ti laikomas iÅ¡imtiniu atveju leidžiančiu pakeisti restitucijos bÅ«dÄ ar apskritai jos netaikyti. Mano, kad atsakovų - fizinių asmenų ir valstybės įpareigojimas grÄ Å¾inti tai, kas pagal pripažintus negaliojančiais sandorius buvo neteisėtai gauta parduodant ar iÅ¡mainant neteisėtai įgytÄ privatizuotÄ Å¾emę, ko byloje prašė ieÅ¡kovas, kaip tik ir reikÅ¡tų tokios buvusios padėties atkÅ«rimÄ ir tai negali bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾iningu atsakovų bei valstybės padėties pabloginimu ar pagerinimu. Nurodo, kad dėl teismo taikyto restitucijos bÅ«do atsakovai gautų žymiai daugiau nei turėjo iki negaliojančiais pripažintų sandorių sudarymo. Dėl

restitucijos taikymo teismo nurodytu bÅ«du, atsakovai K. K. ir D. K., neįpareigojus jų grÄ Å¾inti 45 000 Lt atsakovėms R. M. ir D. K., be teisėto pagrindo praturtėtų 39 000 Lt

suma (45 000 – 6000), o atsakovai D.

K. ir H. K., atitinkamai neįpareigojus jų grÄ Å¾inti 32 186 Lt vertės turto atsakovui V. M., be teisėto pagrindo praturtėtų 10 316 Lt suma (32 186 - 22500). Taip pat įpareigojus valstybę grÄ Å¾inti 56 823 Lt (24 500+32 323) R.

M. ir V. M., su kuriais jos net nesieja prievoliniai santykiai, dėl tokio restitucijos taikymo valstybė nepagrįstai turėtų grÄ Å¾inti žymiai daugiau nei pati gavo (7979,74 Lt) ir V. V. 48 843,26 Lt (56283-7979). Teigia, kad teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams prieÅ¡tarauja ir valstybės įpareigojimas V. M. grÄ Å¾inti pagal 2011-03-24 mainų sutartį jo gautos ginčo žemės sklypo dalies vidutinės rinkos vertės kompensacijÄ (32

323,00 Lt), didesnę nei ankstesnių minėtos sklypo dalies savininkų (D. K. ir H. K.) už jÄ sumokėta suma (22 500 Lt). Nesutinka

su teismo išvada, jog dėl restitucijos taikymo tarp pripažintų negaliojančiais sandorių šalių nebūtų ginamas viešas interesas, taip pat, kad toks restitucijos taikymas sukeltų pasekmes, kurių pašalinimui prokuroro pripažinimu turėtų būti pradėti nauji teisminiai procesai prieš valstybę. Pažymi, kad byloje aplamai nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl naujų galimų procesų prieš valstybę. Todėl mano, kad pasisakydamas šiuo klausimu, teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 2

dalies nuostatÄ . Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog atsakovė R. M., įsigydama iÅ¡ UAB ,,Geodimetras“ pagal

2006-09-13 žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo-pardavimo sutartį ginčo žemės sklypo dalį (533/6332), už jÄ sumokėjo 24 500 Lt, nes iÅ¡ minėtos sutarties aiÅ¡kiai matoma, kad R. M. ir

D. K. už 45 000 Lt ginčo žemės sklypo dalį iÅ¡ UAB ,,Geodimetras“ nusipirko bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis (po 1/2), o kainÄ sumokėjo proporcingai joms tenkančioms dalims t.y. po 22 500 Lt. Dėl Å¡ios priežasties valstybė be pagrindo buvo įpareigota grÄ Å¾inti atsakovei R.

M. 24 500 Lt. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime argumentus dėl restitucijos bÅ«do taikymo mechaniÅ¡kai perkėlė iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2011-05-26 nutarties civilinėje byloje 2A-1485-585/2011 bei LAT 2012-01-26 nutarties 3K-3-4/2012, kuria palikta galioti minėtoji Vilniaus apygardos teismo nutartis. Tačiau minėtos ir Å¡ios bylos faktinės aplinkybės skiriasi iÅ¡ esmės. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo proceso, kai dėl pernelyg ilgo atkÅ«rimo proceso pernelyg ilgai bÅ«tų vilkinamos atkÅ«rimo procedÅ«ros ir pretendentas atsidurtų neapibrėžtoje padėtyje dėl tokio vilkinimo. Tuo tarpu Å¡ioje byloje nagrinėjamas visai kitas klausimas. Dėl Å¡ios priežasties remtis minėta nutartimi nebuvo jokio pagrindo. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliantas praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ apeliacinį skundÄ tenkinti.Â

            Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.             Nurodo, kad nesutinka su

teismo sprendimo dalimi dėl restitucijos būdo taikymo ir dalyje dėl R. M. ir V. M. priteistos 56 823 Lt sumos. Apelianto

teigimu V. V. perleista žemės sklypo dalis buvo įraÅ¡yta į KultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä nuo 1996 metų, todėl tiek valstybės institucijai perleidusiai jam žemės sklypo dalį, tiek jam, 2001 metais įsigijus žemės sklypo dalį turėjo bÅ«ti žinoma minėta aplinkybė. Dėl Å¡ios aplinkybės toks perleidimas, kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms nebuvo galimas (ŽRÄ® 13 str. 4 p., NKVAÄ® 9 str. 3 d.,4 d.). Teigia, kad atsakovams K. K., D. K., D. K., H. K., R. M. ir V. M. minėta aplinkybė taip pat buvo žinoma, o 2009 metais įraÅ¡as apie tai atsirado nekilnojamojo turto registre, todėl ir dėl Å¡ios priežasties atsakovams, kuriems žemės sklypo dalis perleista po nurodytos datos, apie minėtos aplinkybės egzistavimÄ buvo žinoma. Dėl Å¡ios priežasties nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovai nežinojo apie žemės sklypo dalies įtraukimÄ Ä¯ kultÅ«rinių vertybių sÄ raÅ¡Ä . Nurodo, kad atsakovams H. K., D. K. ir V. M. paskutinio sandorio sudarymo metu (2011-03-24 mainų sutartis) jau buvo žinoma apie Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje atliekamÄ tyrimÄ dėl ginčo sklypo dalies prie atsakovams priklausančio administracinio pastato privatizavimo galimo neteisėtumo. Dėl Å¡ios priežasties teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad žemės buvo parduota tik dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, o pirkėjai yra sÄ Å¾iningi žemės sklypo dalies įgijėjai ir nepagrįstai netaikė restitucijos natÅ«ra, o priteisė iÅ¡ valstybės 56 823 Lt sumÄ . Mano, kad taikant restitucijÄ natÅ«raÂ

kiekviena Å¡alis bÅ«tų grÄ Å¾inta į pradinę padėtį, o valstybė turėtų grÄ Å¾inti ne

tiek kiek priteista, o tiek kiek gavo – 7979,74 Lt. Teigia, kad V. V. negalėjo perleisti žemės sklypo dalies K. K. ir

D. K., pastarieji

atitinkamai neturėjo teisės jos perleisti UAB ,,Geodimetras“, šioji R. Z. (R. M.) ir D. K., o pastaroji bei jos sutuoktinis H. K. – V. M.. Minėti asmenys buvo susiję kaip akcininkai

su UAB ,,Geodimetras“, todėl jiems taikomi griežtesni domėjimosi perkamu daiktu ir rÅ«pestingumo reikalavimai. Mano, jog Å¡i aplinkybė paneigia, minėtų fizinių asmenų sÄ Å¾iningumÄ (CK 4.48 str., 4.96 str.). Teigia, kad teismas dėl fizinių asmenų sÄ Å¾iningumo sprendė be jokio pagrindo, nes dėl to iÅ¡ jų pusės nebuvo jokių pasisakymų. Dėl Å¡ios priežasties teismas netinkamai taikė restitucijos bÅ«dÄ , tuo pablogindamas Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba padėtį.

           IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos teismo prokuratÅ«rÄ , gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ tenkinti.

           Atsakovai H. K. ir D. K. atsiliepimais į Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistu. Nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias restitucijos taikymÄ . Todėl pagrįstai nusprendė įpareigoti valstybę grÄ Å¾inti atsakovams R. M., jos sumokėtÄ pinigų sumÄ UAB ,,Geodimetras“, už jos nupirktÄ Å¾emės sklypo dalį 533/6332 ir V. M. pagal 2011-03-24 mainų sutartį perduotos žemės sklypo dalies 533/6332 dalies vidutinės rinkos vertės 32 323,00 Lt kompensacijÄ . Teismas pagrįstai sprendė, kad restitucijos tarp sÄ Å¾iningų fizinių asmenų pinigais taikymu nebÅ«tų ginamas vieÅ¡asis interesas. Teismas pagrįstai sprendė, jog žemės sklypo dalis patenkanti į Trakų senamiesčio teritorijÄ buvo perduota atsakovams privačion nuosavybėn tik dėl neteisėtų valstybės institucijų kaltės žemės privatizavimo procese. Teigia, kad atsakovų nesÄ Å¾iningumas įsigyjant ginčo žemės sklypo dalį neįrodytas. Atsakovai, kaip fiziniai asmenys neturi jokios pareigos abejoti valstybės institucijų sprendimų valstybinės žemės pardavimo procese teisėtumu arba tokių sprendimų teisėtumÄ tikrinti ir vertinti. Teigia, kad teismo sprendime nurodyta

24 500 Lt suma grÄ Å¾intina atsakovei R.

M. yra rašymo apsirikimas ir gali būti ištaisyta CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka.

 Â

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

            Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

            Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų nebekartoja.

             Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienÄ kart, kaip kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieÅ¡uoju, turi bÅ«ti įmanoma pagrįsti, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas).

           Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimo privačion nuosavybės teisėtumo klausimas. Valstybės nuosavybė naudojama visuomenės interesais, valstybės nuosavybe gali būti disponuojama tik įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties sandoriai, kuriais sprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto likimas, turi viešojo intereso elementų ir yra viešasis interesas nagrinėti valstybės nuosavybės perleidimo sandorius.

           CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyti sandorių pripažinimo negaliojančiais padariniai: kiekviena Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai Å¡aliai visa tai, kÄ pagal sandorį ji yra gavusi, t.y. Å¡alys grÄ Å¾inamos į padėtį, buvusiÄ iki sudarant sandorį (restitucija) (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.) AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CK 6.145 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Tai reiÅ¡kia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena sandorio Å¡alis privalo grÄ Å¾inti antrajai Å¡aliai viskÄ , kÄ yra gavusi pagal tÄ sandorį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys gavusios turtÄ vykdydamos nuginčytÄ sandorį privalo grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant buvusiÄ padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-126/2011). Esminis restitucijos bruožas, jog ji galima tik tarp asmenų, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose, tokie asmenys yra sutarties Å¡alys. Tokios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje 3K-3-406/2012 ir kt.). Ä®statyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

V. J. v. UAB „Transverslas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-229/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija v. Kauno rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-41/2009). Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniÅ¡kai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimÄ , visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos bÅ«dÄ (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

G. ir kt. v. antstolė R. S., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog turtÄ natÅ«ra grÄ Å¾inus valstybei, iÅ¡ valstybės priteistinos sumos neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose 3K-7-165/2012; 3K-7-379/2012).

        Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, apylinkės teismo pasirinktas restitucijos taikymo būdas leistų atsakovams gauti aiškiai daugiau, nei jie turėjo iki ginčijamų sandorių pripažinimo

negaliojančiais. Dėl apylinkės teismo pasirinkto restitucijos taikymo bÅ«do K. K. ir D. K., neįpareigojus jų grÄ Å¾inti 45 000 Lt

atsakovėms R. M. ir D. K., be teisėto pagrindo

praturtėtų 39 000 Lt suma (45 000 – 6 000 = 39 000 Lt), o atsakovai D. K. ir H. K., atitinkamai neįpareigojus jų grÄ Å¾inti 32

186 Lt vertės turto atsakovui V. M., be teisėto pagrindo praturtėtų 10 316 Lt suma (32 186 Lt – 22

500 Lt = 10 316 Lt). Taip pat įpareigojus valstybę grÄ Å¾inti 56 823 Lt (24 500 Lt + 32 233 Lt = 56 823 Lt) R. M. ir

V. M., su kuriais jos net nesieja prievoliniai santykiai, valstybė dėl tokio restitucijos taikymo,Â

nepagrįstai turėtų grÄ Å¾inti žymiai daugiau, nei gavo pati (7979,74 Lt) iÅ¡ V. V. (56 823 Lt – 7979,74

Lt = 48 843,26 Lt). Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad prieÅ¡tarauja teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principui valstybės įpareigojimas grÄ Å¾inti atsakovui V. M. jo gautos žemės sklypo dalies kompensacijÄ pagal 2011-03-24 mainų sutartį (32

323,00 Lt), didesnę nei ankstesnių minėtos sklypo dalies savininkų – D. K. ir H. K.. Už jÄ sumokėta suma (22 500 Lt), kai

nustatyta minėta mainų sutartis buvo sudaryta visoms Å¡io sandorio Å¡alims (D. K. ir H. K. ir V. M.) žinant apie atliekamÄ tyrimÄ dėl ginčo

žemės sklypo dalies privatizavimo teisėtumo ir galimÄ teismo procesÄ . Kolegijos nuomone, pakeisdamas restitucijos taikymo bÅ«dÄ , apylinkės teismas neįvertinęs

bylos aplinkybių nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė R. M., įsigydama iš UAB ,,Geodimetras“ pagal

2006-09-13 žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo-pardavimo sutartį ginčo žemės sklypo dalį (533/6332) už jÄ sumokėjo 24 500 Lt. Kaip matyti iÅ¡ 2006-09-13

žemės sklypo dalies ir pastato pirkimo-pardavimo sutarties, šia sutartimi R. M. ir D. K. už 45 000 Lt ginčo žemės sklypo dalį

(533/3166) iÅ¡ UAB ,,Geodimetras“ nusipirko bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį), o sutartÄ kainÄ pardavėjos sumokėjo proporcingai perkamam turtui. Todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo priteisti R. M. 24 5000 Lt sumos. Be to, priimant skundžiamÄ sprendimÄ nebuvo atsižvelgta ir įvertina aplinkybė, kad

sandorius sudarę asmenys buvo glaudžiai tarpusavyje susiję – D. K. ir R. M. buvo UAB „Geodimetras“ steigėjos ir

vienintelės akcininkės, V. M. - UAB „Geodimetras“ direktorius, V. M. ir R. M. –

sutuoktiniai, UAB „Geodimetras“ – tarpinė ginčo žemės sklypo įgijėja, būtent V. M. UAB „Geodimetras“

vardu sudarė ginčo žemės sklypo dalies pardavimo sutartį su D. K. ir R. M..

       Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių teismas yra konstatavęs, kad asmuo, iÅ¡ kurio atimta nuosavybė, iÅ¡ principo turi teisę į kompensacijÄ , iÅ¡ esmės prilygstančiÄ jos vertei, net jei visuomenės intereso teisėti tikslai reikalautų mažesnės kompensacijos nei visa rinkos kaina. Nuosavybės atėmimas nesumokant vertė atitinkančios kompensacijos paprastai laikytinas neproporcinga priemone (Pressos Compania Naviera S.A and Others, The H. M. v Greece).

        Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant restitucijos taikymo klausimÄ , turėjo bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta ginčo turto rinkos kaina sandorių sudarymo metu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų, Å¡i faktinė aplinkybė buvo nustatyta ydingai. Apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi tik LR nekilnojamojo turto registro apibendrintų duomenų pagrindu apskaičiuota vidutine turto rinkos verte, nors buvo pagrindas manyti, kad Å¡i vertė neatitinka realios konkretaus turto rinkos kainos. Apylinkės teismas turėjo patikrinti, ar sandorių kainos atitiko jo sudarymo metu buvusiÄ turto rinkos vertę. Nenustačius, kad sandorio kaina neatitiko turto rinkos vertės, taikant restitucijÄ pirkėjui gali bÅ«ti atlyginamos turto įsigijimo iÅ¡laidos, atsižvelgiant į sandorio kainÄ .

            Apeliantai, apeliaciniame skunde, nesutikdami su apylinkės teismo iÅ¡vadomis ir restitucijos taikymo bÅ«do pakeitimu remiasi tuo, kad ginčo žemės sklypo dalies pardavimo ar mainų sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviai teisės normai - Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktui t.y. draudimui privatizuoti komercinės paskirties žemės objektų žemės sklypus miestų teritorijose, įraÅ¡ytuose į LR nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ .

            IÅ¡ tikrųjų, priimant skundžiamÄ sprendimÄ (2012 m. vasario 24 d.) minėta įstatymo norma, draudžiant privatizuoti paskirties žemės objektų žemės sklypus miestų teritorijose, įraÅ¡ytuose į LR nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , galiojo. Pagal skundžiamo teismo sprendimo priėmimo laikÄ , pripažįstant ginčijamus administracinius aktus negaliojančiais, buvo konstatuota ir valstybės kaltė dėl panaikintų administracinių aktų priėmimo teisėtumo, pasireiÅ¡kusi iÅ¡ esmės aplaidžiais Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmais, kai turint pareigÄ veikti laikantis įstatymų reikalavimų ir sprendimus susijusius su žemės sklypo(-ų) pardavimu priimti atsakingai ir rÅ«pestingai, įvertinus visas su tuo susijusias aplinkybes, Å¡ių pareigų laikomasi nebuvo.

Tačiau 2012 m. kovo 15 d. įstatymu numeris XI-1934, įsigaliojusiu 2012 m. kovo 27 d. buvo pakeista LR žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punkto norma ir panaikintas draudimas privatizuoti žemę, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įraÅ¡ytos į LR nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . Taigi, panaikintas draudimas perleisti privačion nuosavybėn žemę, galiojęs byloje ginčijamų administracinių aktų ir sandorių sudarymo metu. Nustatytas įstatyminio reguliavimo pakeitimas – draudimo perleisti privačion nuosavybėn atitinkamÄ , minėtÄ statusÄ turinčiÄ Å¾emę, galiojantis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bei virÅ¡ konstatuotas vieÅ¡o intereso gynimo poreikis sudaro pagrindÄ iÅ¡ naujo svarstyti restitucijÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo Å¡ioje byloje klausimÄ .

Pastebėtina, kad pasikeitusiame teisiniame reglamentavime, kuriame nebėra valstybės intereso iÅ¡saugoti valstybės nuosavybės teises į žemę, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įraÅ¡ytos į LR nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , nulemia poreikį svarstyti, ar restitucijos taikymas natÅ«ra ir tokia iÅ¡raiÅ¡ka, kaip tai atliko apylinkės teismas, iÅ¡lieka; ar žemės sklypo dalies palikimas privačioje nuosavybėje, kada panaikinamas įstatyme numatytas draudimas, pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Pakeistas ginčijamų sandorių sudarymo galimybės reglamentavimas, į kurį neatsižvelgti sprendžiant Å¡iÄ bylÄ negalima, gali nulemti ir suinteresuotų asmenų pozicijos pasikeitimus restitucijos taikymo bei kitokį nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimÄ â€“ gali atsirasti suderintas suinteresuotų asmenų interesas įstatymų leidžiamomis galimybėmis ir įvertinus faktinę situacijÄ Å¾emės rinkoje iÅ¡saugoti susiklosčiusius ginčo žemės sklypo dalies naudojimo santykius, o tam galimybę suteikia ne mechaniÅ¡kas, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes, restitucijos taikymas (CK 6.145 str., 6.146 str.).

        Teisėjų kolegijos nuomone, civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, proceso Å¡alys yra suinteresuotos įgyvendinti savo teises ir pareigas. Nagrinėjamoje byloje valstybę atstovauja prokuroras, kuriam įgyvendinant procesines teises (CPK 42 str.) suteikiama teisė imtis visų bÅ«tinų veiksmų (įskaitant ir taikos sutarties sudarymÄ ), reikalingų valstybės interesams apginti ir apsaugoti efektyviausiu bÅ«du. Nors proceso teisės normos ir suponuoja tam tikras teismo pareigas ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau tai, jokių bÅ«du negali paneigti prokuroro pareigos neapsiriboti vien formalaus reikalavimo pateikimu, bet ir įvertinti, kokia procesinė priemonė labiausiai atitiktų vieÅ¡Ä interesÄ Å¡ioje byloje, siekiant iÅ¡vengti galimų naujų teisminių procesų prieÅ¡ valstybę.

        Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas restitucijos taikymo klausimas ir bylÄ dėl Å¡ios dalies perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui.

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

         n u t a r i a :

         Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręsta dėl restitucijos taikymo ir dėl Å¡ios dalies perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

         Â

        Â

Teisėjai                                                                                                   Natalja

Cikoto

                                                                       Â

                                               Jūratė Varanauskaitė

                                                                                                                      Â

Antanas Rudzinskas