2019-12-04 Nr. AB-22791-3-62-3-01437-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-930-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01437-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.10; 59.1.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 20-S-68462 (2-2) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2017 m. birželio 19 d. pareiškėjo prašymą „Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo“. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies (2008 m. sausio 1 d. redakcija) nuostatos atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisingumo, teisinės valstybės principams.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Pareiškėjas, sumokėjęs paminėtais nutarimais paskirtas pinigines baudas, įvykdęs ATPK 24 straipsnio 5 dalyje nustatytus papildomus teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikalavimus bei suėjus Kauno apylinkės teismo nutarimais skirtų nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams 6 mėnesiams – terminams, 2017 m. birželio 19 d. prašymu kreipėsi į Kauno AVPK, prašydamas grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Kauno AVPK Kelių policijos valdyba 2017 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 20-S-68462 (2-2), kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašu, asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Dėl šios priežasties pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones nebuvo grąžinta.

3. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostata įtvirtina pakartotinį baudimą už tą patį teisės pažeidimą. Vertinant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos sankcijos kilmę (už pažeidimus numatytus ATPK 126 str.) bei esmę (teisės vairuoti transporto priemonės negrąžinimas ilgesnį laikotarpį nei teismo nutarimu pagal ATPK straipsnius nustatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobauda), darytina išvada, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam „teisingumą vykdo tik teismai“ principui, taip pat konstituciniam teisėtų lūkesčių, teisingumo, teisinės valstybės principams, nes pareiškėjas, įvykdęs teismo nutarimais skirtas nuobaudas bei suėjus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, pagrįstai tikisi, jog teismo nutarimu nustatyti suvaržymai dingsta.

4. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostata įtvirtina tai, kad asmeniui ne atimama teisė vairuoti, o teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Toks pareiškėjo teiginys yra neteisingo teisės taikymo išraiška bei klaidingas įstatymo interpretavimas.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6538-825/2014) pareiškėjas už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržų, pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 134 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Be to, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6536-825/2014) pareiškėjas už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės savininkų ir valdytojų draudimu, neįregistruotas Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 2 500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Sumokėjęs 2014 m. rugpjūčio 18 d. ir 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarimais paskirtas pinigines baudas, įvykdęs ATPK 24 straipsnio 5 dalyje nustatytus papildomus teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikalavimus bei suėjus Kauno apylinkės teismo nutarimais skirtų nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams 6 mėnesiams – terminams, pareiškėjas 2017 m. birželio 19 d. prašymu „Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo“ kreipėsi į Kauno AVPK, prašydamas grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Atsakovas skundžiamu 2017 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 20-S-68462 (2-2) nurodė, kad vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

8. Teismas konstatavo, kad byloje ginčijamas atsakovo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones, teisėtumas ir pagrįstumas. Esminis pareiškėjo nesutikimo motyvas yra tai, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatomis, kurios neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, 109 straipsnio 1 dalies bei konstitucinių teisėtų lūkesčių, teisingumo, teisinės valstybės principų.

9. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. e2AT-20-222/2017, kurioje pažymėta, kad ATPK straipsnyje numatyta sankcija – pinigine bauda, savo esme, prigimtimi, pobūdžiu ir paskirtimi skiriasi nuo apribojimo, taikyto įgyvendinant Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytus reikalavimus. ATPK prasme administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, paskirta administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios viena iš paskirčių – nubausti pažeidėją. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis įgyvendinama saugaus eismo politika nustatant, be kita ko, eismo dalyvių pagrindines teises ir pareigas.

10. Teismas vertino, kad atsakovas nustatęs, jog pareiškėjui pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, pagrįstai ir teisėtai, vykdydamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Aprašo reikalavimus, atsakė, jog teisė vairuoti transporto priemones bus grąžinta ne anksčiau kaip po 10 metų.

11. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjo iškeltų abejonių dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (jo dalies) neatitikimo Konstitucijai turi būti tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies (2008 m. sausio 1 d. redakcija) nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, 109 straipsnio 1 daliai bei konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisingumo, teisinės valstybės principams.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatą ir padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, o tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

14. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas nurodo, kad privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatomis.

16. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl bylos sustabdymo, kadangi Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gautas 2019 m. birželio 4 d. Telšių apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-9/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. J. siekia panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 20-S-68462 (2-2), kuriuo buvo atsisakyta grąžinti pareiškėjui teisę vairuoti transporto priemones. Kauno AVPK Kelių policijos valdyba, priimdama ginčijamą 2017 m. birželio 20 d. sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašu ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi.

18. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalį, asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl ginčo esmės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

22. Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi (žr., pvz., 2019 m. liepos 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-50/2019; 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį teismingumo byloje T-60/2019), jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 681 straipsnį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones /.../) atėmimą vykdo specialiąją teisę suteikianti institucija. ANK 673 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas), o tais atvejais, kai nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Skundus dėl nutarimus skirti administracines nuobaudas vykdančių institucijų ir dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų veiksmų nagrinėja apylinkės teismai, laikydamiesi šio kodekso XXXIV ir XXVI skyriuose nustatytų reikalavimų (ANK 673 straipsnio 3 dalis). Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčai dėl policijos įgaliotos institucijų sprendimų dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo panaikinimo yra susiję su administracinių nuobaudų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo veiksmais ir jų patikrinimu, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (ANK 673 straipsnio 3 dalis). Tai nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. policijos, atitinkamais teisės aktuose numatytais atvejais veikiančios viešojo administravimo srityje, veiksmų (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos nagrinėjamose bylose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-528-261/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-794-438/2019).

23. Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

24. Tikrinamu atveju pareiškėjo skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo kompetenciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (ABTĮ 22 str. 1 d., 69 str. 1 d. 2 p.).

25. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl bylos sustabdymo, kadangi Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gautas 2019 m. birželio 4 d. Telšių apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-9/2019 ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kadangi tikrinama byla perduota nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, šis prašymas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė