eb33a676-3c4f-423e-a03e-94c4d8c99208 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. D., atsakovės atstovams A. A. ir R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. D. patikslintÄ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

             PareiÅ¡kėjas A. D. patikslintame skunde teismo praÅ¡o panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. balandžio 18 d. sprendimÄ Nr. (24.4-31-5)-R-2469 „Dėl žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI), 2 227 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus) turtinei ir 20 000 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti (b. l. 35–40).             PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2016 m. kovo 24 d. pateikė praÅ¡ymÄ Inspekcijai 2 227 Eur turtinei bei 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas patirtÄ Å¾alÄ kildino iÅ¡ mokestinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, kurie konstatuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2015 m. gruodžio 2 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2210-502/2015. PareiÅ¡kėjas nesutiko su atsakovo Sprendimu, kuriuo Inspekcija netenkino jo praÅ¡ymo atlyginti žalÄ .              Pažymėjo, kad mokestinio patikrinimas tęsėsi nuo 2011 m. sausio mėn. Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimÄ , vadovaudamasi Vilniaus AVMI pateikta nepatikrinta bei neteisinga informacija.

PareiÅ¡kėjas buvo pripažintas įtariamuoju, jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ deklaruotos gyvenamosios vietos, apribotos teisės į nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ turtÄ , paskelbta pareiÅ¡kėjÄ Å¾eminanti informacija žiniasklaidoje. PareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl Inspekcijos ir Vilniaus AVMI neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Akcentavo, kad dėl neteisėtų Vilniaus AVMI ir Inspekcijos pareigÅ«nų veiksmų pastovaus atlikimo jautė savo bejėgiÅ¡kumÄ ir pažeminimÄ , pablogėjo sveikata, 2013 m. vasario 13 d. patyrė (duomenys neskelbtini) bei 2013 m. vasario mėn. 20 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini), po kurios jis apie 3 mėnesius turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ ir negalėjo eiti į darbÄ . (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), kuris iÅ¡sivystė (duomenys neskelbtini) pagrindu ir pareiÅ¡kėjas turi pastoviai vartoti didelį kiekį vaistų.             PareiÅ¡kėjas nesutiko su Inspekcijos Sprendimu ir teigė, kad ji nepaneigė pareiÅ¡kėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o tik nurodė, kad jai nesuteikti įgaliojimai neteismine tvarka nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atlyginti žalÄ .

             PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad dėl neteisėtų Inspekcijos ir Vilniaus AVMI veiksmų, atliekant pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ , jam atsirado turtinė bei neturtinė žala. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į patikslintÄ skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 48–53).

             Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas siekia prisiteisti 2 227 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kuriÄ Ä¯vardija kaip turtinę žalÄ . Pažymėjo, kad Inspekcija neturi teisės atlyginti pareiÅ¡kėjo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tokias iÅ¡laidas ji atlygins teismui jas priteisus iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies iÅ¡nagrinėtoje byloje. Bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti vertinamos kaip civilinės teisės institutas ir vertinamos kaip žala. PareiÅ¡kėjas nepagrindė turtinės žalos jokiais įrodymais.

Pažymėjo, kad bÅ«tent teismas, netaikydamas iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedÅ«ros, nagrinėja ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Akcentavo, kad Inspekcijai nesuteikti įgaliojimai neteismine tvarka nagrinėti ginčus dėl žalos atlyginimo. Inspekcija, remdamasi LVAT suformuota praktika, nurodė, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali veikti tik pagal teisės aktus suteiktus įgaliojimus.             Pabrėžė, kad administracinio akto panaikinimas savaime nėra aplinkybė, pagrindžianti reikalavimÄ atlyginti žalÄ .

Inspekcija, kaip ikiteisminė institucija, nagrinėjo mokestinį ginÄÄ pagal jai suteiktÄ kompetencijÄ . Akcentavo, kad neturtinę žalÄ asmuo privalo pagrįsti įrodymais. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų Inspekcijos neteisėtus veiksmus ir kurie sukėlė jam neturtinę žalÄ .              Atsiliepime nurodė, kad turi bÅ«ti sprendžiamas kiekvieno atsakovo, kaip Lietuvos valstybės atstovo, individualios atsakomybės ir jos dydžio klausimas.

Atsakomybė turi bÅ«ti individualizuota.              Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaudama Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ , kuriame prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 55–58). Atsiliepime nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir Inspekcija atsiliepime. Papildomai akcentavo, kad Inspekcijos veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Inspekcija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

Pabrėžė, kad LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2210-502/2015 nurodė tam tikrus mokestinio patikrinimo trÅ«kumus, tačiau nenurodė, kad Vilniaus AVMI neteisėtai ir nepagrįstai atliko pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ bei virÅ¡ijo jai suteiktus įgaliojimus.PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė turtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų. Jo reikalavimas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas negali bÅ«ti tenkinamas. Be to, LVAT pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir grÄ Å¾ino mokestinį ginÄÄ centriniam mokesčiui administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose į skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas.Byloje kilęs ginčas dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti žalÄ netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl Sprendimo teisėtumoRemiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. kovo 24 d. kreipėsi į InspekcijÄ su praÅ¡ymu, vadovaudamasis MAÄ® 35 straipsnio 1 dalimi ir 36 straipsnio 1 dalies 11 punktu, atlyginti 2 227 Eur padarytÄ turtinę žalÄ bei 20 000 Eur neturtinę žalÄ (b. l. 23–26).Inspekcija 2016 m. balandžio 18 d.

Sprendime Nr. (24.4-31-5)-R-2469 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino, kadangi Inspekcijai nesuteikti įgaliojimai neteismine tvarka nagrinėti praÅ¡ymus dėl žalos atlyginimo (b. l. 20–22).Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinį, matyti, kad jis, remdamasis LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi, praÅ¡o priteisti neturtinę ir turtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡, jo vertimu, neteisėtų Inspekcijos ir Vilniaus AVMI veiksmų, atliekant pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ . Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Taigi, reikalavimui atlyginti žalÄ dėl neteisėto vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų, Å¡iuo atveju dėl mokestinio patikrinimo metu priimtų sprendimų, nėra nustatyta privaloma tokiems ginčams nagrinėti ikiteisminė tvarka. Teismas sutinka su tokia Inspekcijos padaryta iÅ¡vada. PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ Inspekcijai grindė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 35 straipsnio 1 dalimi ir 36 straipsnio 1 dalies 9 punktu.MAÄ® 35 straipsnio 1 dalyje, kad mokesčių administratorius, savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu padaręs žalos mokesčių mokėtojui, privalo jÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

MAÄ® 36 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedÅ«rų ir nevirÅ¡ytų jam suteiktų įgaliojimų.MAÄ® 35 ir 36 straipsnio nuostatos nepatvirtina pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju minėtos nuostatos tik patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų reikalauti žalos atlyginimÄ .

Teismas sutinka Inspekcijos skundžiamame Sprendime padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad Inspekcija neturi teisės tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, o tokiems ginčams nėra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinė nagrinėjimo tvarka. Teismo vertinimu, Inspekcija Sprendimu atsakė į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės aktų normas. Konstatuotina, kad Sprendimas yra teisėtas, atitinka pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turinį. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių jis turi bÅ«ti naikinamas.

Dėl žalos atlyginimoPareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų mokesčių administratorių veiksmų, atliekant mokestinį patikrinimÄ .Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2–4 dalys).Pastarojoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taigi, valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d.

Nr. A-2237-525/2015).Vertintina ar Inspekcija ir Vilniaus AVMI pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, atliekant mokestinį patikrinimÄ , neatliko neteisėtų veiksmų, t. y. ar veikė pagal joms suteiktÄ kompetencijÄ . Prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-4480-208/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03609-2014-8) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo skundas, kuriame jis teismo prašė panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 30 d. sprendimÄ Nr. S-120(7-83/2014), Inspekcijos 2014 m. balandžio 4 d. sprendimÄ Nr. 68-57, Vilniaus AVMI 2014 m. sausio 30 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-FRO682-19 bei grÄ Å¾inti jo skundÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Inspekcijai, atmetė kaip nepagrįstÄ (b. l. 1–15).LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. Nr. A-2210-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03609-2014-8) pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimÄ pakeitė ir panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 30 d. sprendimÄ Nr. S-120(7-83/2014), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 4 d. sprendimÄ Nr. 68-57 bei grÄ Å¾ino mokestinį ginÄÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å ioje nutartyje konstatavo, kad nėra surinkta pakankamai duomenų pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės mokestinės prievolės tinkamam dydžiui ginčo laikotarpiu nustatyti.

Byloje nėra jokių objektyvių prielaidų vertinti, kad ginčo pajamos buvo gautos iÅ¡ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto. Taip pat nustatė, kad ginÄÄ nagrinėjusios institucijos bei pirmosios instancijos teismas, sprendimuose pasisakė dėl ginčo pajamų paskirstymo sutuoktiniams, taip iÅ¡ esmės pasisakant ir dėl trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylÄ neįtraukto asmens mokestinių prievolių apimties, nors ir neįvykdė pareigos surinkti ir pateikti tokius duomenis, kurie leistų Å¡iuos duomenis, vertinant pagal minėtus protingumo ir teisingumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo sutuoktinę pripažinti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokėtoju GPM įstatymo nuostatų prasme.

Konstatavo, kad toks procesinės teisės normų pažeidimas yra savarankiÅ¡kas pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (prijungta administracinė byla I-4480-280/2015, b. l. 141–149). PareiÅ¡kėjas neginčijo, kad mokesčių administratorius neturėjo teisės atlikti mokestinio patikrinimo ar jį atliko neturėdamas įgaliojimų. Pažymėtina, kad MAÄ® 19 straipsnyje nustatyta, jog pagrindiniai Inspekcijos uždaviniai yra padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teisės ir atlikti pareigas, įgyvendinti mokesčių įstatymus ir užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetÄ bÅ«tų sumokėti.

MAÄ® 115 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokestinio patikrinimo rÅ«Å¡is yra teminis patikrinimas – mokestinės prievolės įvykdymo patikrinimas, kuris apima mokesčių mokėtojo mokamo tam tikro mokesčio (mokesčių), administruojamo (administruojamų) atitinkamo mokesčių administratoriaus, per tam tikrÄ laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ . MAÄ® 33 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigÅ«nas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turį teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus.

Pagal MAÄ® 70 straipsnį, mokesčių administratorius turi teisę atlikti mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Inspekcijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. VA-103 “Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių” patvirtintų taisyklių nuostatos detalizuoja minėtas įstatymo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje nenustatė, kad Inspekcija ar VMI neturėjo teisės ar virÅ¡ydama suteiktus įgaliojimus atliko pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ .

Savaime mokesčių administratoriaus priimtų administracinių aktų panaikinimas teismine tvarka nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė. Taigi, LVAT dėl 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodytų teisės normų netinkamo aiÅ¡kinimo ir taikymo ginčijamus mokesčių administratoriaus sprendimus panaikino, o mokestinį ginÄÄ perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo. Minėtoje nutartyje LVAT nei Inspekcijos, nei Vilniaus AVMI neteisėtų veiksmų, kad jos neturėjusios teisės pagal teisės aktais suteiktÄ kompetencijÄ atlikti pareiÅ¡kėjo mokestinio patikrinimo, nekonstatavo.

Ta aplinkybė, kad LVAT nustatė, jog nebuvo tinkamai surinkti duomenys apie pareiÅ¡kėjo ir jo Å¡eimos pajamas, negali bÅ«ti vertinama kaip Inspekcijos ar Vilniaus AVMI neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiÅ¡kėjui galėjo kilti žala. Teismo vertinimu, nustatyti trÅ«kumai LVAT nutartyje gali bÅ«ti paÅ¡alinami mokesčių administratoriui pakartotinai iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo skundÄ ir surinkus papildomus duomenis, juos tinkamai įvertinus. Taigi, tik galutinai baigus pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ dėl mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį, gali bÅ«ti sprendžiamas Inspekcijos ar Vilniaus AVMI galimas neteisėtų veiksmų ar priimtų sprendimų teisėtumo klausimas ir atitinkamai reiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Teismo vertinimu, Inspekcija ir Vilniaus AVMI atliko pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ pagal joms teisės aktais suteiktus įgaliojimus, vadovaudamasi MAÄ® ir Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių nuostatomis. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kokias minėtų teisės aktų nuostatas mokesčių administratorius pažeidė. LVAT nekonstatavo akivaizdaus mokesčių administratoriaus ginčijamų sprendimų nepagrįstumo, todėl teismas nenustatė aiÅ¡kaus mokesčių administratoriaus diskrecijos ribų ar teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimo.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo skunde nurodoma žala negalėjo kilti dėl priimtų mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriuos LVAT panaikino, konstatavęs, jog bÅ«tina surinkti papildomus duomenis mokestinės prievolės dydžiui nustatyti. Taigi, mokesčių administratorius privalo atlikti papildomÄ tyrimÄ ir juo pagrįsti pareiÅ¡kėjo mokestinės prievolės dydį. Pažymėtina, kad Å¡iuo metu mokestinio patikrinimo procedÅ«ra dar nebaigta. Tai, kad ankstesniuose sprendimuose mokesčių administratorius nepakankamai iÅ¡tyrė mokestinės prievolės dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes, nepagrįstai vertino ir Å¡eimos turtÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, kad peržengė suteiktos diskrecijos ribas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde prašė priteisti 2 227 Eur bylinėjimosi turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro: žyminis mokestis Vilniaus apygardos administraciniam teismui – 29 Eur; žyminis mokestis LVAT – 14 Eur; bylos dokumentų kopijų darymas – 34 Eur; skundo dėl Vilniaus AVMI neteisėto sprendimo apskundimo raÅ¡ymas Inspekcijai – 400 Eur; skundo dėl Inspekcijos neteisėto sprendimo apskundimo raÅ¡ymas Mokestinių ginčų komisijai – 400 Eur; pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje – 200 Eur; kuro iÅ¡laidos – 70 Eur; automobilio parkavimas 2 Eur; skundo suraÅ¡ymas teismui – 400 Eurų; dalyvavimas teismo posėdyje – 200 Eur; kuro sÄ naudos dalyvaujant teismo posėdyje ir automobilio parkavimas – 72 Eur; skundo LVAT suraÅ¡ymas – 400 Eur; paÅ¡to iÅ¡laidos skundų nusiuntimui (4 skundai x 1,50 Eur.) – viso 6 (Å¡eÅ¡i) Eur.

Teismas sutinka su Inspekcijos teiginiais, kad minėtos iÅ¡laidos atitinka bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas (2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad pareiškėjo skunde įvardyta turtinė žala yra bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidoms taikytinas ABTĮ 45 straipsnis, bet ne žalos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto, atlyginimo institutas. Pažymėtina, kad nuo materialinio teisinio pobūdžio ginčo baigties, atitinkamai išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Jis negali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas naujoje byloje. Reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio pobūdžio teisės institutas.

Tokio pobÅ«džio praÅ¡ymu negali bÅ«ti sprendžiami materialiniai reikalavimai. Taigi iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-4480-208/2015 galėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų jo nurodomai turtinei žalai pagrįsti nepateikė. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad neteisėtų Inspekcijos ir Vilniaus AVMI veiksmų, virÅ¡ijus jiems suteiktus įgaliojimus atliekant mokestinį patikrinimÄ , teismas nenustatė.

Nenustačius neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, nagrinėjamu atveju valstybei negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. Byloje nevertinami kiti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės bylos baigčiai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A.

D. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                                     Jolanta Malijauskienė