eb322bad-e25c-466f-a7a3-18fa6c7a976f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-110-779/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23326-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ieÅ¡kovo UAB „Veikmės statyba“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Veikmės statyba“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Saulės sonata“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti ieÅ¡kovui UAB „Veikmės statyba“ iÅ¡ atsakovo UAB „Saulės sonata“ 33 169,92 Eur skolos, 1791,18 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat prašė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nutarė patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieÅ¡kovo reikalavimui 34 961,10 EUR sumai užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos priemones: areÅ¡tavo atsakovui UAB „Saulės sonata“ priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , jo nesant ar esant nepakankamai - kilnojamÄ jį turtÄ , jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, iÅ¡skyrus atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tus reikalavimus bei atlikti pagal įstatymus privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybės biudžetams, o taip pat atsiskaityti su darbuotojais.

3. Atsakovas UAB „Saulės sonata“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė teismo:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, pasikeitus aplinkybėms;

2) arba taikyti reikalavimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimÄ - įpareigoti ieÅ¡kovę UAB „Veikmės statyba“ per 15 (penkiolika) dienų nuo nutarties įteikimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, AB „Swedbank“, įmokėti 70 000 Eur sumÄ arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantijÄ . Ä®pareigojimo neįvykdžius, pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti.

4. PraÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grindė tuo, jog atsakovas, kaip nekilnojamojo turto vystytojas, siekia vykdyti statomo nekilnojamojo turto objektų pardavimus, siekiant gauti lėšų, tačiau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Å¡iam procesui trukdo, nes dėl galiojančių sutartinių hipotekų, nustatytų projektÄ finansuojančio banko naudai, antstolis yra uždėjęs bendrÄ areÅ¡tÄ visam atsakovui priklausančiam nekilnojamojam turtui, jo neiÅ¡skiriant ir neidentifikuojant, ir susiklosto tokia situacija, kai dėl sÄ lyginai mažos vertės ginčo, yra sudaromos kliÅ«tys atsakovui vykdyti normaliÄ Å«kinę komercinę veiklÄ â€“ pardavinėti naujai statomus apartamentus, iÅ¡ gautų lėšų atsiskaitinėti su banku, tiekėjais, kitais kreditoriais.

5. Atsakovo turimas turtas virÅ¡ija 7,5 mln. Eur, įstatinis kapitalas sudaro 5,2 mln. Eur, o ieÅ¡kinio reikalavimas – 34 961,10 Eur. Atsakovas neturi pradelstų įsipareigojimų valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams. Atsakovas vykdo ilgalaikį projektÄ â€žSaulės sonata“ (statomas statinių kompleksas), kas reiÅ¡kia, jog atsakovas yra aktyviai Å«kinę – komercinę veiklÄ vykdanti bendrovė, kuriai, net ir atsižvelgiant į galimÄ veiklos dinamikÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas 34 961,10 Eur sumai nėra didelis ir savaime nepatvirtina atsakovo nepajėgumo įvykdyti teismo sprendimo visiÅ¡ko ieÅ¡kinio tenkinimo atveju.

6. Å iuo metu dėl sÄ lyginai mažos ginčo sumos, kuri net nėra teismo priteista, kuri yra paskaičiuota už nekokybiÅ¡kai atliktus statybos rangos darbus ir dėl kurių kainos sumažinimo yra pradėta kita civilinė byla Nr. eA2-8646-466/2020, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo veiklÄ ne Å¡iaip apsunkina, bet daro iÅ¡ esmės neįmanoma. IeÅ¡kovas neduoda sutikimo sandoriams net ir tarpininkaujant vykdomÄ jÄ bylÄ vykdančiam antstoliui. Tuo tarpu kiti kreditoriai (UAB „Autokausta“) tam iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, nurodydami, kad su 2020-10-06 praÅ¡ymu Nr. 443 sutinka, ir praÅ¡o kiekvienam sandoriui gauti atskirÄ leidimÄ , suvokdami, kad tik vykdydamas veiklÄ ir gaudamas pajamas iÅ¡ nekilnojamojo turto pardavimų, atsakovas bus pajėgus įvykdyti ir savo kreditorinius įsipareigojimus.

7. Dėl ieÅ¡kovo iniciatyva pritaikytų suvaržymų 2020 m. ženkliai smuko atsakovo pardavimai, lyginant su 2018-2019 m., o tuo pačiu nukentėjo ir valstybės biudžetas negautų mokesčių pavidalu, kai tuo tarpu netgi esant pandemijos sÄ lygomis nekilnojamojo turto rinka ne tik nesusitraukė, bet ir iÅ¡liko stabili, o kai kuriuose segmentuose netgi iÅ¡augo. Å iuo metu atsakovas turi visas galimybes vykdyti pardavimus, kadangi dėl jo vykdomo projekto iÅ¡skirtinumo yra didelė tokių apartamentų paklausa, tačiau atsakovui užkirstos galimybės Å¡iÄ paklausÄ patenkinti.

Anot atsakovo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lemia realius nuostolius atsakovui - negalint vykdyti įprastinės veiklos, negaunamos ir pajamos, kai tuo tarpu palÅ«kanas už suteiktÄ kreditÄ reikia mokėti, kreditÄ dalimis taip pat reikia grÄ Å¾inti, jau nekalbant apie atsiskaitymus su darbuotojais, tiekėjais, valstybe. Dėl nesudaromų sandorių valstybės biudžetas taip pat patiria praradimus dėl negautų mokesčių. Å ios aplinkybės, atsakovo manymu, suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria realius nuostolius, todėl turi bÅ«ti taikomas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas atsakovo atžvilgiu.

Nuostolių suma apskaičiuota pagal vidutinę atsakovo skirto pardavimui nekilnojamojo turto vieneto balansinę vertę ir Å¡i suma yra pagrįsta. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 13 d. priėmė nutartį, kuria nutarė netenkinti atsakovo UAB „Saulės sonata“ praÅ¡ymo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigoti ieÅ¡kovę per 15 dienų nuo nutarties įteikimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, AB „Swedbank“, įmokėti 70 000 Eur sumÄ arba pateikti tokiai pačiai sumai banko garantijÄ .

9. Teismas nurodė, kad atsakovo dėstomi argumentai bei pateikti į bylÄ raÅ¡ytiniai įrodymai apie atsakovo finansinę padėtį, duomenys apie kasacinio teismo panaikintus didelės apimties suvaržymus atsakovo turtui Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad aplinkybės, kurių pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iÅ¡nyko. Todėl atsakovo praÅ¡ymo Å¡ioje dalyje netenkino.

10. Teismas vertino, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lemia atsakovo realius tikėtinus nuostolius, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tinas jų atlyginimo užtikrinimas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo praÅ¡ymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra pagrįstas ir tenkintinas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 11. IeÅ¡kovas UAB „Veikmės statyba“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartį skundžiamoje dalyje (dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo) ir atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. tikėtinas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iÅ¡ieÅ¡kojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų Å¡io instituto taikymo sÄ lygų. Tačiau atsakovas neįrodinėjo Å¡ios sÄ lygos savo praÅ¡yme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė, nevertino ir nenustatė jos nutartyje.

Vien dėl Å¡ios priežasties nutartis skundžiamoje dalyje yra pripažintina nepagrįsta. 11.2. IeÅ¡kovas yra viena didžiausių statybos sektoriaus bendrovių Lietuvoje, kuri yra įkurta (įsteigta) dar 2005 m., tad turi sukaupusi ilgametę veiklos patirtį, yra susikÅ«rusi nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ , veikia stabiliai ir, kas svarbiausia, pelningai. GerÄ ieÅ¡kovo turtinę bÅ«klę patvirtina pridedamos metinės finansinės ataskaitos (už 2019 m.). 11.3. Atsakovo nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo realumas yra bÅ«tina aptariamo instituto taikymo sÄ lyga.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsakovas Å¡ios sÄ lygos neįrodė savo praÅ¡yme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nustatė jÄ nutartyje. Tad ir dėl Å¡ios priežasties nutartis skundžiamoje dalyje yra pripažintina nepagrįsta. 11.4. Nors atsakovas neturi pareigos įrodyti konkretaus (tikslaus) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydžio, tačiau privalo bent preliminariai pagrįsti jų dydį.

Atsakovas savo praÅ¡yme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, juo labiau, paskaičiavimų, patvirtinančių tai, kad jo tikėtini nuostoliai sudaro 70 000 Eur. 11.5. Pirmosios instancijos teismas nutartyje formaliai (lakoniÅ¡kai) nurodė, jog atsakovo teigimu, 70 000,00 Eur nuostolių suma apskaičiuota pagal vidutinę atsakovo skirto pardavimui nekilnojamojo turto vieneto balansinę vertę. Kitaip tariant, teismas besÄ lygiÅ¡kai priėmė šį atsakovo teiginį kaip faktÄ , netikrindamas ir nevertindamas jo pagrįstumo.

Atsakovas nepateikė į bylÄ jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jis realiai galėtų patirti nuostolių ir, kas svarbiausia, kad tokie nuostoliai preliminariai sudarytų bÅ«tent 70 000 Eur. Tokių duomenų byloje nesant, atsakovo įvardinti 70 000 Eur dydžio nuostoliai yra laikytini visiÅ¡kai deklaratyviais.

12. Atsakovas UAB „Saulės sonata“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra uždėjęs bendrÄ areÅ¡tÄ visam atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, jo neiÅ¡skiriant ir neidentifikuojant, ir susiklosto tokia situacija, kai dėl sÄ lyginai mažos vertės ginčo sumos, yra sudaromos kliÅ«tys atsakovui vykdyti normaliÄ Å«kinę komercinę veiklÄ â€“ pardavinėti naujai statomus apartamentus ir gauti lėšas, dalį jų nukreipiant atsiskaitymams su banku, tiekėjais, kitais kreditoriais, kurie skirtingai, nei ieÅ¡kovas, yra davę sutikimus vykdyti nekilnojamojo turto vienetų pardavimus Å¡alių suderintomis sÄ lygomis. 12.2.

IeÅ¡kovas atskirajame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tik 2020 m. rugpjūčio 17 d. priimta teismo nutartimi, todėl esÄ laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovo pardavimai objektyviai negalėjo smukti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiais teiginiais sÄ moningai ar nesÄ moningai siekiama sudaryti klaidingÄ Ä¯spÅ«dį, neva iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovui pritaikyti kiti apribojimai nebuvo niekaip susiję su ieÅ¡kovo procesiniais veiksmais, kas neatitinka faktinės tikrovės. Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2020-08-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip vienas iÅ¡ pagrindinių argumentų ieÅ¡kovo praÅ¡yme buvo nurodomas atsakovo atžvilgiu pritaikytas didelės apimties (602 327,98 Eur) turto areÅ¡to mastas kitoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, kurio iniciatorius ir buvo pats ieÅ¡kovas. 12.3.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo paskaičiavimu ir pagrindimu, kad Å¡iuo atveju nuostolių dydis apskaičiuojamas per negautas pajamas. Nustatydamas 70 000 Eur sumÄ , teismas vadovavosi vidutine buhalterine vieno buto verte. IeÅ¡kovas nors ir kritikavo tokiÄ nuostolių apskaičiavimo metodikÄ , teigdamas, kad byloje nėra įrodymų apie patiriamų nuostolių dydį, kita vertus – be deklaratyvių pareiÅ¡kimų apie objektyvių duomenų nebuvimÄ , nepateikė jokių argumentų, kaip, jo nuomone Å¡ie nuostoliai turėtų bÅ«ti apskaičiuojami.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su atsakovo paskaičiuotų nuostolių dydžiu, turėjo pareigÄ teikti įrodymus, pagrindžiančius tokį nesutikimÄ (CPK 178 straipsnis), tačiau į bylÄ tokie įrodymai nepateikti. Nesant byloje įrodymų, kurie prieÅ¡tarautų atsakovo pateiktiems įrodymams, darytina labiau tikėtina iÅ¡vada dėl atsakovo nurodomų patiriamų nuostolių dydžio pagrįstumo, nei nepagrįstumo, todėl vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika laikytina, kad Å¡is faktas yra nustatytas.

Atskirasis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas atsakovo praÅ¡ymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

14. CPK 146 straipsnis 1 dalis nustato, kad Å¡alies praÅ¡ymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo gali bÅ«ti ir banko garantija.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, CPK 146 straipsnyje numatyto nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto taikymas galimas nustačius dvi esmines sÄ lygas, t. y. kad konkretÅ«s nuostoliai gali realiai atsirasti ir, kad nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas. Teismas neprivalo turėti neginčijamų įrodymų, nei kad nuostoliai bÅ«tinai atsiras, nei kad jų atlyginimas bÅ«tinai bus apsunkintas, o Å¡ias iÅ¡vadas teismas daro, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1074-330/2019, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015).

16. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, tam, kad būtų pritaikytas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas, visų pirma, byloje turi būti įrodyta, jog netaikius šio instituto nuostolių, tikėtinai galinčių atsirasti dėl ieškovo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimas gali būti iš esmės apsunkintas arba pasidaryti neįmanomu.

17. Vadovaujantis CPK 12 straipsniu, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 str.), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

18. Nagrinėjamu atveju, procesinę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, nuostolių, tikėtinai galinčių atsirasti dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimas gali bÅ«ti iÅ¡ esmės apsunkintas arba pasidaryti neįmanomu turėjo atsakovas, pateikęs tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ . IÅ¡ atsakovo praÅ¡ymo turinio matyti, kad atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo ir neįrodė (CPK 178 str.), taigi, neįgyvendino procesinės pareigos įrodyti pirmÄ jÄ CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo bÅ«tinÄ jÄ sÄ lygÄ .

19. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo praÅ¡ymÄ , nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių, ar egzistuoja aukščiau nurodyta pirmoji CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo bÅ«tinoji sÄ lyga. Teismas vertino tik tai, ar atsakovo nurodyti nuostoliai tikėtinai galėtų atsirasti tęsiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ atsakovo atžvilgiu. Tokiu bÅ«du, nenustatinėdamas ir nevertindamas aplinkybių, ar netaikius nuostolių užtikrinimo instituto, nuostolių, tikėtinai galinčių atsirasti dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimas gali bÅ«ti iÅ¡ esmės apsunkintas arba pasidaryti neįmanomu, pirmosios instancijos teismas, nesant tam teisinio pagrindo, sprendė, kad atsakovo praÅ¡ymas yra pagrįstas, taigi, netinkamai taikė CPK 146 straipsnio 1 dalį.

20. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje esančius įrodymus (ieškovo 2019 m. balanso bei 2019 m. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis) ieškovas 2019 m. veikė pelningai, t. y. gavo 123 681 Eur pelno, ieškovo turtas 2019 m. sudarė 17 766 664 Eur, tuo tarpu įsipareigojimai – 14 821 329 Eur. Šie duomenys neleidžia daryti išvados apie tai, kad ieškovas turi finansinių sunkumų ir tikėtinai negalės atsiskaityti su visais savo kreditoriais, dėl ko galėtų pasunkėti ir taptų neįmanomas atsakovo galimai patirtų nuostolių (dėl atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje civilinėje byloje) išieškojimas.

21. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė (kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra aktuali ir sprendžiant CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo klausimÄ ), pagal kuriÄ tikėtinÄ grėsmę, kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie kitos proceso Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių kitos proceso Å¡alies sÄ moningÄ siekį pabloginti turtinę padėtį ir taip sukliudyti įvykdyti teismo sprendimÄ .

Todėl svarbu yra nustatyti asmens elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).

22. Nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-189-407/2016).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda iÅ¡saugoti atsakovo turtÄ . Tokia priemonė gali bÅ«ti taikoma, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar pan. Å alys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieÅ¡kinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai, gali vengti vykdyti teismo sprendimÄ arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinÄ sias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

23. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovas ėmėsi veiksmų, siekdami sumažinti savo turto masę, jo vertę, siekė turtÄ nuslėpti ar perleisti, elgėsi nesÄ Å¾iningai, siekdami, kad bÅ«tų sukliudyta atsakovui gauti nuostolių, galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimÄ , dėl ko pripažintina, kad atsakovas neįrodė grėsmės, jog ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, atsakovo galimai patirtų nuostolių atlyginimas iÅ¡ esmės pasunkės arba taps neįmanomu.

24. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , atsakovui neįrodžius ir byloje nesant duomenų apie tai, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, atsakovo galimai patirtų nuostolių atlyginimas iÅ¡ esmės pasunkės arba taps neįmanomu, taigi nenustačius pirmosios CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo bÅ«tinosios sÄ lygos, nėra pagrindo nagrinėti antrosios CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo bÅ«tinosios sÄ lygos (aplinkybių, ar konkretÅ«s atsakovo nurodyti nuostoliai gali realiai atsirasti) ir vertinti su jos egzistavimu susijusių Å¡alių argumentų ir įrodymų, kadangi siekiant taikyti CPK 146 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti nustatytos abi bÅ«tinosios taikymo sÄ lygos kartu (lot. in corpore).

25. IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas taikė nuostolių užtikrinimÄ motyvuodamas tuo, kad tokio praÅ¡ymo tenkinimas garantuoja ieÅ¡kovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrÄ , Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumÄ siekiamiems tikslams.

26. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tam visų bÅ«tinųjų sÄ lygų, nuostolių užtikrinimo institutÄ taikė tik kaip priemonę subalansuoti ieÅ¡kovo ir atsakovo dėl bylos nagrinėjimo kilusius turtinius apribojimus. Toks aptarto instituto taikymas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, neatitinkantis jo paskirties ir tikslo.

27. Å iame kontekste teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra savitikslis gynimosi bÅ«das nuo laikinųjų apsaugos priemonių. Ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiÅ¡kai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ , teismui nenustačius jo taikymui bÅ«tinų minėtų dviejų sÄ lygų. Turi bÅ«ti užtikrinamas tik tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik jas taikyti praÅ¡antis asmuo įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje gali tokių nuostolių atsirasti, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi bÅ«ti a priori (iÅ¡ pat pradžių) aiÅ¡kus ir pagrįstas bei priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1074-330/2019, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015).

28. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ nustatė, jog atsakovas neįrodė bÅ«tinosios CPK 146 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos, o pirmosios instancijos teismas tokios sÄ lygos egzistavimo byloje nenustatinėjo ir nenustatė, tačiau nutarė aptartÄ teisės normÄ taikyti ir atsakovo praÅ¡ymÄ tenkinti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio 1 dalį.

29. Atsižvelgiant, į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimu, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis, susijusi su nuostolių atlyginimo užtikinimo instituto taikymu, naikintina, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, nutariant netekinti atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, susijusiÄ su nuostolių atlyginimo užtikinimo instituto taikymu ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netekinti atsakovo UAB „Saulės sonata“ praÅ¡ymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Inga Staknienė