eb2f7577-b910-4a1f-b8fe-24bdb84e236e · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-21316-959/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12309-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.8.7 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 12 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Sergej Lebedev, sekretoriaujant Viktorijai KalasÅ«nei, dalyvaujant ieÅ¡kovės UAB „Alfis“ atstovui advokatui A. B., atsakovui E. S., jo atstovei pagal pavedimÄ J. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Alfis“ ieÅ¡kinį atsakovui E. S. dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti atsakovo E. S. 2018 m. balandžio 3 d. atleidimÄ iÅ¡ UAB „Alfis“ teisėtu, priteisti iÅ¡ jo ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovas jam perduotu automobiliu Volkswagen Golf ne darbo reikmėms nuvažiavo 3955 km, tokiu bÅ«du tyčia padarė ieÅ¡kovei žalÄ , į kuriÄ Ä¯Ä—jo automobilio eksploatacijos, amortizacijos, draudimo ir pan. iÅ¡laidos. Tokį darbo pareigų pažeidimÄ ieÅ¡kovė laikė Å¡iurkščiu ir 2018-04-03 įsakymu atleido atsakovÄ iÅ¡ darbo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 str. 2 d. 1 p. (Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas) bei 58 str. 3 d. 5 p. (tyčinis žalos padarymas).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį, be kita ko, jis nurodė tokius atsikirtimus:

1) automobilio naudojimas asmeniniams poreikiams negali būti laikomas neteisėtu, kadangi toks automobilio naudojimas buvo pagrįstas žodiniu darbo santykių šalių susitarimu bei tarp šalių susiklosčiusia praktika;

2) ieškovei nuo 2018-01-04 buvo žinoma, kad atsakovas naudoja automobilį ir savo reikmėms, tačiau tokio naudojimo nelaikė šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nes dėl tokio naudojimo buvo sutarta žodžiu;

3) atsakovas gera valia atlygino ieÅ¡kovei susidariusį kuro skirtumÄ , kas patvirtina, kad atsakovas niekada nesiekė tyčia sukelti ieÅ¡kovei žalos;

4) ieÅ¡kovė pažeidė DK nustatytÄ darbo sutarties nutraukimo procedÅ«rÄ . Atsakovas parengiamajame posėdyje pareiÅ¡kė, kad atsisako Darbo ginčų komisijoje iÅ¡kelto reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, o reikalavimo dėl neteisėtų iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio atsisakė, Darbo ginčų komisijai nagrinėjant jo ieÅ¡kinį. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys netenkintinas. Byloje nustatyta, kad 2017-10-13 Å¡alys sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas buvo priimtas į darbÄ ieÅ¡kovės įmonėje pardavimo vadybininko pareigoms (e. b. l. 32-35); 2017-11-22 atsakovas bei ieÅ¡kovės UAB „Alfis“ direktoriaus pavaduotojas E. Z. pasirašė materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo aktÄ (toliau – aktas), kuriame nurodyta, kad E. Z. perduoda atsakovui automobilį Volkswagen Golf (toliau – automobilis) su kitais daiktais (e. b. l. 38); akte nurodyta, kad automobilis skirtas naudotis darbo reikalais; 2018-01-04 E. Z. surašė reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, kuriame nurodė, jog 2017 m. gruodžio mėnesio kelionės lapu buvo nustatyta, kad kuro likutis automobilio kuro bake virÅ¡ija automobilio kuro bako talpÄ 49,50 l, praÅ¡o atsakovÄ pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ , dėl kokių priežasčių kuro likutis automobilio kuro bake yra didesnis, nei kuro bako talpa (e. b. l. 36); 2018-01-04 atsakovas surašė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame, be kita ko, nurodė, jog kurÄ iÅ¡naudojo savo važiavimo reikmėms (e. b. l. 14); 2018-01-05 E. Z.

įsakymu atsakovui buvo paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas – ir jis buvo įpareigotas kompensuoti kuro pereikvojimÄ ; 2018-02-14 E. Z. pasiraÅ¡ytu įsakymu atsakovui suteikta 1 darbo diena kasmetinių atostogų (e. b. l. 17); laikotarpiu nuo 2018-02-19 iki 2018-03-30 atsakovas buvo laikinai nedarbingas (e. b. l. 19); 2018-02-20 E. Z. pasiraÅ¡ytu įsakymu iÅ¡ atsakovo įsakyta iÅ¡skaityti 372,99 Eur darbo užmokesčio, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad yra konstatuotas 4748 km automobilio ridos skirtumas bei vieno automobiliu nuvažiuoto kilometro savikaina yra 0,1249 Eur; 2018-04-03 E. Z. pasirašė įsakymÄ dėl atsakovo atleidimo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p., 58 str. 3 d. 5 p., 58 str. 4-6 d., 156 str. (e. b. l. 27); ieÅ¡kovės atstovo bei atsakovo paaiÅ¡kinimais, faktinių aplinkybių pripažinimais, Darbo ginčų komisijos pateiktoje medžiagoje esančiais kuro kvitų kopijomis nustatyta, kad atsakovas 2017 m. gruodžio mėnesį savo reikmėms sunaudotÄ kurÄ ieÅ¡kovei kompensavo, o 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais kurÄ , naudojamÄ savo reikmėms, į automobilį pylė iÅ¡ savo lėšų ir ieÅ¡kovė pretenzijų dėl kuro pereikvojimo atsakovui nereiÅ¡kia; atsakovas, ginÄÄ nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti delspinigius;

Darbo ginčų komisija reikalavimÄ priteisti delspinigius atmetė, kitus reikalavimus tenkino.

1. Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo DK 58 str. nustato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ (1 dalis); priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (2 dalies 1 punktas). DK 58 str. 3 d. 5 p. nustato, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos.

To paties straipsnio 5 d. nustato, kad sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo ir ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo padarymo dienos.

Kasacinis teismas darbo bylose, susijusiose su darbuotojo atleidimu padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, ar padarytas pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus, gali bÅ«ti sprendžiama pagal pažeidimo aplinkybes, pažeistos pareigos pobÅ«dį, darbuotojo kaltės formÄ , turtinius ir kitokius pažeidimo padarinius, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitas konkrečias aplinkybes. Jeigu darbuotojas atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , tai teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje [senoji DK redakcija galiojo iki 2017-07-01] nustatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo tvarkos pažeidimo sÄ vokÄ ir ar sudaro pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ juos kvalifikavo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumÄ teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). 1.1 Dėl pažeidimo DK 24 str. 4 d. nustato, kad darbdaviui priklausančias darbo priemones darbuotojas turi naudoti darbo reikmėms, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbo sutarties Å¡alys susitaria dėl darbdaviui priklausančių priemonių naudojimo kitais tikslais sÄ lygų ir tvarkos. Byloje nėra ginčo ir Å¡alys pripažįsta aplinkybę, jog atsakovas automobilį naudojo ne darbo reikmėms ir savo asmeninėms reikmėms juo nuvažiavo apie 3955 km.

Tačiau atsakovo teigimu, jis automobilį naudojo ne darbo reikmėms, vadovaudamasis žodiniu susitarimu su įmonės direktoriaus pavaduotoju E. Z.. IeÅ¡kovė tokį susitarimÄ neigia. E. Z., apklaustas liudytoju, parodė, jog žodinio susitarimo, kuriuo atsakovui buvo leista automobilį naudoti jo asmeninėms reikmėms, nebuvo. Ä®rodymų, tiesiogiai patvirtinančių tokio susitarimo sudarymÄ , byloje nenustatyta ir negauta. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovei nuo 2018-01-04 galėjo bÅ«ti žinoma apie tokį automobilio naudojimÄ , nėra pakankama Å¡iam susitarimui įrodyti. 2018-02-19 telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as tokio susitarimo fakto taip pat nepatvirtina, nes įraÅ¡e neužfiksuota tai patvirtinančių duomenų.

Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas, naudodamas jam perduotÄ Ä¯monei priklausantį automobilį ne darbo reikmėms, pažeidė DK 24 str. 4 d. reikalavimÄ . Atskirai pasisakytina dėl ieÅ¡kovės akcentuojamo 2017-11-22 akto, kuriame nurodyta, kad automobilis skirtas naudoti darbo reikalais. Minėtas aktas nelaikytinas teisės aktu, nes juo nėra nustatytos asmenų teisės ar pareigos. Å is aktas yra dokumentas, kuriuo fiksuojami juridiniai faktai bei jį pasiraÅ¡iusių asmenų patvirtinimai apie daiktų perdavimÄ ir priėmimÄ .

Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovui privaloma automobilio naudojimo tvarka, kuriÄ atsakovas pažeidė, buvo nustatyta ir Å¡iuo aktu. 1.2 Dėl kaltės Atsakovas buvo atleistas iÅ¡ darbo už DK 58 str. 3 d. 5 p. numatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ tyčinį turtinės žalos padarymÄ darbdaviui. Anot ieÅ¡kovės, atsakovo tyčiÄ Ä¯rodo tai, kad jis, nepaisant to, kad tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu buvo informuotas apie tai, kad automobilį galima naudoti tik darbo reikmėms, negalėjo nežinoti, kad jo naudojimas laisvalaikiu yra neteisėtas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 str. 2 d. nustatyta, kad kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu. Nei DK, nei CK nepateiktas tyčinės kaltės formos apibrėžimas. Tiesioginės ir netiesioginės tyčios sÄ vokos apibrėžtos Baudžiamojo kodekso 15 straipsnyje, tačiau baudžiamųjų įstatymų analogija civiliniams teisiniams santykiams netaikoma. Teismui nepavyko rasti Kasacinio teismo praktikos civilinėse bylose pavyzdžių, kuriuose bÅ«tų remiamasi BK nustatytais tyčios apibrėžimais.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sÄ moningai siekiama padaryti žalos arba sÄ moningai leidžiama jai atsirasti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-62/2011 su joje nurodytÄ teismų praktika). Be to, Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017 29 p., 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2018 84 p.).

Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad atsakovo darbo UAB „Alfis“ laikotarpiu, įmonėje nebuvo galiojančios automobilio naudojimo tvarkos, su kuria atsakovas bÅ«tų buvęs supažindintas. 2018-01-04 pasiaiÅ¡kinime atsakovas nurodė, jog kurÄ iÅ¡naudojo savo važiavimo reikmėms, kas patvirtina, jog ieÅ¡kovei jau nuo 2018-01-04 buvo žinoma arba turėjo bÅ«ti žinoma, jog automobilis naudojamas ne darbo reikmėms, tačiau Å¡io pažeidimo ieÅ¡kovė nevertino Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir darbo sutarties su atsakovu Å¡iuo pagrindu nenutraukė, reikalavo pasiaiÅ¡kinti ne dėl netinkamo darbo priemonės naudojimo, o dėl kuro pereikvojimo, ir paskyrė drausminę nuobaudÄ už šį pažeidimÄ , nežiÅ«rint to, kad drausminių nuobaudų ir jų skyrimo tvarkos DK tuo metu nebenumatė.

Byloje nenustatyta, jog atsakovas iki 2018-02-20 bÅ«tų žodžiu ar raÅ¡tu įspėtas dėl jam iÅ¡duotų darbo priemonių naudojimo tvarkos pažeidimo, kad ieÅ¡kovė jį bÅ«tų informavusi apie tai, kad naudodamas automobilį asmeninėms reikmėms atsakovas daro žalÄ Ä¯monei. Toks ieÅ¡kovės elgesys galėjo sukurti atsakovui pagrindÄ tikėtis, jog automobilio naudojimÄ ne darbo reikmėms darbdavys ir toliau nevertins Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir nelaikys sau žalingu.

Ä®pareigojimÄ kompensuoti kuro pereikvojimÄ atsakovas įvykdė, nuo 2018-01-04 kurÄ važiavimui savo reikmėms į automobilį pylė iÅ¡ savo lėšų, dėl kuro pereikvojimo ieÅ¡kovė jam pretenzijų neturi. Å ios aplinkybės rodo, jog atsakovas nesiekė padaryti žalos darbdaviui, neturėjo pagrindo manyti ir nežinojo, kad dėl jo veiksmų konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Todėl nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog žala ieÅ¡kovei buvo padaryta tyčia. Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė, nutraukdama darbo sutartį dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, netinkamai įvertino darbuotojo kaltę.

Liudytojo E. Z. parodymai apie tai, kad jis 2018 m. sausio 23 ar 24 d. pokalbio su atsakovu metu jam paaiÅ¡kino, kad negalima automobilio naudoti savo reikmėms, nes taip daroma žala įmonei, laikytini nepatikimais ir teismais jais nesiremia, kadangi atsakovas iÅ¡ darbo atleistas bÅ«tent Å¡io liudytojo pasiraÅ¡ytu įsakymu, Å¡io įsakymo teisėtumo klausimas sprendžiamas Å¡ioje byloje, dėl savo darbo santykiu su ieÅ¡kovės įmone ir užimamų pareigų liudytojo E. Z. suinteresuotumas bylos baigtimi yra labai tikėtinas. 1.3 Dėl padarinių (žalos) ir priežastinio ryÅ¡io 2018-04-03 įsakyme dėl atsakovo atleidimo, be kita ko, nurodyta, jog UAB „Alfis“ įvertino, kad „dėl Darbuotojo tyčinių veiksmų UAB „Alfis“ patyrė 493,98 EUR žalÄ â€œ, „Darbuotojo likusi nepadengta žala yra lygi 102,34 EUR“.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, padarinius (žalÄ ) ieÅ¡kovė įvertino remdamasi vyr. buhalterio 2018-02-20 suraÅ¡ytu vidutinės VW Golf automobilio kilometro savikainos skaičiavimu (e. b. l. 22). Automobilio 1 kilometro savikainos (0,1249 EUR) apskaičiavimo formulė dokumente nenurodyta, tačiau iÅ¡ jo turinio matyti, jog buvo atsižvelgta į automobilio ir papildomos įrangos vertę, nusidėvėjimo normatyvÄ metais, metinį nusidėvėjimÄ , Casco ir civilinio draudimo iÅ¡laidas, iÅ¡laidas privalomiems techniniams aptarnavimams, vidutinį metinį kilometraÅ¾Ä .

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis nuvažiavo 3955 km atstumÄ Ä¯monės automobiliu ne darbo reikmėms. Byloje nenustatyta, jog automobilio Casco ir civilinio draudimo iÅ¡laidos bÅ«tų buvę mažesnės ar jų apskritai nebÅ«tų buvę, jei automobilis bÅ«tų naudojamas tik darbo reikmėms.

Taip pat nenustatyta, jog automobilio bei papildomos įrangos metinis nusidėvėjimas bÅ«tų mažesnis ar jo apskritai nebÅ«tų buvę, pakistų nusidėvėjimo normatyvas metais, jei automobilis bÅ«tų naudojamas tik darbo reikmėms. Automobilio metinis nusidėvėjimas neturi nieko bendra su atsakovo padarytu pažeidimu, kuris galėjo įtakoti tik automobilio dėvėjimÄ si, priklausomÄ nuo pravažiuoto atstumo. Skaičiavime nenurodyta, koks yra automobilio nusidėvėjimas per nuvažiuoto atstumo vienetÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog 2018-04-03 įsakyme dėl atsakovo atleidimo nurodyta žala (visa ar iÅ¡ dalies) priežastiniu ryÅ¡iu nėra susijusi su atsakovo padarytu pažeidimu ir darbdavys, atleisdamas darbuotojÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , netinkamai įvertino pažeidimo padarinius ir priežastinį ryšį. 1.4 Dėl atleidimo iÅ¡ darbo proporcingumo Minėta, kad atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo darbo pareigų pažeidimas nebuvo tyčinis; pažeidimo padariniai, tikėtina, buvo žymiai mažesni, nei nurodyta 2018-04-03 įsakyme dėl atsakovo atleidimo ir galėjo bÅ«ti paÅ¡alinti, taikant DK numatytas žalos atlyginimo priemones; tariamos žalos ieÅ¡kovė galėjo iÅ¡vengti nustatydama aiÅ¡kiÄ automobilio naudojimo tvarkÄ bei tinkamai įspėdama atsakovÄ , kad automobilio naudojimu ne darbo reikmėms jis pažeidžia darbo pareigas ir daro žalÄ darbdaviui.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadas, jog 1) atsakovo padarytas darbo pareigų pažeidimas neatitinka nei DK 58 str. 3 d. 5 p., nei 58 str. 3 d. 7 p., nei kitų 58 str. 3 d. numatytų Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ vokos apibrėžimų;

2) sprendimas nutraukti darbo sutartį buvo priimtas netinkamai įvertinus pažeidimu sukeltus padarinius, priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir atsiradusių padarinių bei darbuotojo kaltę;

3) ieÅ¡kovės pasirinkta itin griežta priemonė – darbuotojo atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ buvo neproporcinga padarytam pažeidimui. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog darbo sutartis DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu su atsakovu buvo nutraukta nesant tam teisėto pagrindo, pažeidžiant DK nustatytÄ tvarkÄ . Todėl atsakovo reikalavimas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu yra tenkinamas, o ieÅ¡kovės UAB „Alfis“ ieÅ¡kinio reikalavimai – atmestini.

2. Dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei delspinigių priteisimo Atsakovas Darbo ginčų komisijos nagrinėtoje byloje ieÅ¡kiniu buvo iÅ¡kėlęs reikalavimÄ priteisti jam atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2018-04-04 iki 2018-04-25, t. y. už 16 darbo dienų – 764 EUR (skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį – 47,75 EUR); priteisti atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo dienos, skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį – 47,75 EUR už dienÄ ; priteisti delspinigius.

Kaip nurodyta 2018-06-25 Darbo ginčų komisijos sprendime, posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė patikslino reikalavimÄ ir prašė pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir priteisti atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti delspinigius. Atsakovas parengiamajame posėdyje pareiÅ¡kė, jog nebepalaiko reikalavimo dėl delspinigių priteisimo ir jo atsisako. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo dėl delspinigių priteisimo atsakovas atsisako, ieÅ¡kinio dalies atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, todėl jis yra priimtinas ir Å¡ioje byla nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.).

DK 218 str. 4 d. nustato, kad jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

To paties straipsnio 6 d. nustato, kad Å¡io straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atleidimas iÅ¡ darbo pripažįstamas neteisėtu, reikalavimas grÄ Å¾inti atsakovÄ Ä¯ darbÄ nepareikÅ¡tas, taikant DK 218 str. 6 d. nuostatÄ bei DK 231 str. 7 d., pagal kuriÄ , teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo (teismo) sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ .

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priverstinė pravaikÅ¡ta – tai laikas, kai darbo sutartimi sutartas darbas faktiÅ¡kai egzistuoja, tačiau darbuotojas negali jo dirbti, nes darbdavio iniciatyva arba įgaliotų valstybės institucijų ar jų pareigÅ«nų reikalavimu yra nuÅ¡alintas nuo darbo arba atleistas iÅ¡ darbo. DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytos iÅ¡mokos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

G. v. A. V. IÄ®, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje S. P. v. UAB ,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „VirÅ¡uliÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje K. L. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-371/2012; kt.).

Taikant aukščiau paminėtas įstatymo nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus nagrinėjamam atvejui, pripažinus atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir negrÄ Å¾inant jo į darbÄ , atsakovo reikalavimas priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ tenkintinas. Darbo ginčų komisijos pateiktoje medžiagoje yra UAB „Alfis“ 2018-04-05 pažyma apie darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis buvo 47,75 EUR.

Nuo atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2018-04-03 iki Å¡io sprendimo priėmimo dienos buvo 156 darbo dienos. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 7449,00 EUR vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki 2018-11-12 bei po 47,75 EUR už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2018-11-12 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Procesiniai klausimai Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Atsakovas, kaip darbuotojas, yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo Å¡ioje byloje CPK 83 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Byla elektroninė, todėl už reikalavimÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu mokėtinas 75 (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d.), o už reikalavimÄ dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo – 167,00 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Atsakovo reikalavimus patenkinus bei ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 242,00 EUR žyminio mokesčio suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinio netenkinti. Priimti atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡to reikalavimo dėl delspinigių priteisimo atsisakymÄ ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti. Atsakovo E. S. pareikÅ¡tus kitus reikalavimus tenkinti. Pripažinti neteisėtu atsakovo E. S. atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pripažinti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp atsakovo E. S. ir ieÅ¡kovės UAB „Alfis“, nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Alfis“, į. k. 300120351, atsakovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 7449,00 EUR (septynių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt devynių eurų 00 ct) vidutinio darbo užmokesčio sumÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2018-04-03 iki 2018-11-12. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Alfis“, į. k. 300120351, atsakovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 47,75 EUR (keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 75 ct) už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2018-11-12 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2019-04-03.

Priteisti iš ieškovės UAB „Alfis“, į. k. 300120351, valstybei 242,00 EUR (du šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėjas Sergej Lebedev