2019-05-08 Nr. AB-10883-3-63-3-02265-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-287-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02265-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šilalės skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. C. su skundu (b. l. 2–6) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus (toliau – ir VSDFV Šilalės skyrius) 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštą (sprendimą )Nr. S-E-3819 (toliau – ir Šilalės skyriaus raštas), kuriuo jam pranešta, kad į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas mokymosi laikotarpis nuo 1985 m. rugsėjo 2 d. iki 1989 m. rugpjūčio 30 d. Minsko aukštosios Vidaus reikalų ministerijos mokyklos Vilniaus fakultete; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5401, kuriuo netenkintas skundas dėl VSDFV Šilalės skyriaus rašto panaikinimo (toliau – ir VSDFV sprendimas).

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šilalės skyriui dėl 2018 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. S-E-3819 ir 2018 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. (6.5)I-5401 panaikinimo nutraukė.

Teismas nustatė, kad Šilalės skyriaus raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad į skaičiuojamą senatvės stažą nebus įtrauktas laikotarpis nuo 1985 m. rugsėjo 2 d. iki 1989 m. rugpjūčio 30 d., kai jis mokėsi Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakultete. Taip pat nurodė, kad 2018 m. liepos 2 d. pažymą apie stažo skaičiavimą laiko negaliojančia. Pareiškėjas VSDFV Šilalės skyriaus atsakymą apskundė VSDFV, kuri VSDFV Šilalės skyriaus raštą (sprendimą) nepakeitė.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) nuostatomis, konstatavo, kad prielaidos senatvės pensijai skirti atsiranda tada, kai asmuo atitinka Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir kai asmuo pateikia prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją bei visus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-67 patvirtintuose Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Nagrinėjamu atveju VSDFV Šilalės skyrius, įvertinęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, kurie laikytini tarpiniais dokumentais, gali priimti galutinį sprendimą dėl pensijos skyrimo, kai pareiškėjui sukaks senatvės pensijos amžius. Teismas, įvertinęs Šilalės skyriaus rašto turinį, sprendė, kad jis yra informacinio pobūdžio, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie tai, kad į skaičiuojamą senatvės stažą nebus įtrauktas laikotarpis nuo 1985 m. rugsėjo 2 d. iki 1989 m. rugpjūčio 30 d., kai jis mokėsi. Nei VSDFV Šilalės skyriaus, nei VSDFV raštuose nėra suformuluota pareiškėjui privalomų, elgesio taisyklių, teisių ar pareigų, o aplinkybė, jog atsakovai informavo pareiškėją apie ginčo laikotarpio neįskaitymą į jo senatvės stažą, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes dokumentų, įrodančių asmens stažą (kaip tarpinių dokumentų (2018 m. rugpjūčio 9 d. pažyma), teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas tik tada, kai vertinamas galutinio sprendimo – VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo dėl pensijos skyrimo – teisėtumas ir pagrįstumas. Panaikinus pareiškėjo skundžiamus raštus, teisinės pasekmės jam nekiltų, nes jis nėra sukakęs pensinio amžiaus. Skiriant pareiškėjui senatvės pensiją, kai jam sukaks pensinis amžius, stažas ir pensija turės būti apskaičiuojami pagal tuo metu galiosiančius teisės aktus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde (b. l. 88–92) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį, kuria administracinė byla buvo nutraukta ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes jis, pareiškėjo teigimu, yra neteisingas ir neteisėtas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio, nesukeliantys jam (pareiškėjui) teisinių pasekmių, nes jis dar nėra pensinio amžiaus. Nurodo, kad 2018 m. liepos 2 d. gautoje VSDFV Šilalės skyriaus pažymoje Nr. (11.4) KA PZ-2-19 apie asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai nurodyta, kad pareiškėjo stažas – 31,7566 metų. Tuo tarpu skundžiamame VSDFV Šilalės skyriaus 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendime stažas yra 27,7593 metų.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, kad nesutinka su Įstatymo reforma, pagal kurią jam į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai nebuvo įskaičiuotas laikotarpis, kai nuo 1985 m. rugsėjo 2 d. iki 1989 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas mokėsi Minsko aukštosios vidaus reikalų ministerijos mokyklos Vilniaus fakultete. Nurodo, kad visiškai nesutinka su teisėjų kolegijos išvada, kad Įstatymo pakeitimas nesukelia jam (pareiškėjui) jokių pasekmių.

Atsakovas VSDFV Šilalės skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 99–102) prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra gimęs 1962 metais. Atsižvelgiant į tai, jog senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. bus 65 metai (Įstatymo 15 str.), pareiškėjas pensinį amžių sukaks būdamas 65 metų. Atitinkamai, teisę į senatvės pensiją pareiškėjas taip pat įgis tik būdamas 65 metų. (Įstatymo 14 str.). Pareiškėjo atžvilgiu bus priimtas atitinkamas sprendimas dėl senatvės pensijos skyrimo/neskyrimo bei valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo pensijos skyrimo dienai. Nagrinėjamu atveju VSDFV Šilalės skyriaus atsisakymas pagal galiojantį reglamentavimą į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1985 m. rugsėjo 2 d. iki 1989 m. rugpjūčio 30 d., kuriuo pareiškėjas buvo TSRS vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto klausytojas, faktinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, nes senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui klausimas nei skundžiamų sprendimų priėmimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nėra sprendžiamas.

Akcentuoja, kad pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde nedetalizuoja kuo pasireiškė pareiškėjo įvardijamas VSDFV Šilalės skyriaus bei VSDFV veiksmų neteisėtumas, t. y. konkrečiai kokius norminius aktus (jų straipsnius, punktus ir pan.) nurodytos institucijos pažeidė priimdamos skundžiamus sprendimus. Atskirajame skunde pareiškėjo išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad pareiškėjo iš esmės netenkina ne tiek VSDFV Šilalės skyriaus ir VSDFV priimti sprendimai, kiek įstatymų leidėjo nustatytas stažo senatvės pensijai apskaičiavimo reglamentavimas, o tiksliau – Įstatymo pakeitimas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo subjektyvi pozicija dėl įstatymų leidėjo neva netinkamo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo reglamentavimo, dėl ko, pasak pareiškėjo, yra pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai, savaime nesuponuoja teisinių pasekmių pareiškėjui atsiradimo (kaip galutinio rezultato – senatvės pensijos sumažėjimo) iki pareiškėjas iš esmės nėra įgijęs teisės į senatvės pensiją, ir juo labiau – nesuteikia pagrindo naikinti įstatymų leidėjo nustatyto ir galiojančio reglamentavimo pagrindu VSDFV Šilalės skyriaus bei Fondo valdybos priimtų sprendimų.

Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą (b. l. 103–105) prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei VSDFV Šilalės skyriaus, nei VSDFV raštuose nėra suformuota pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, teisių ar pareigų, o aplinkybė, jog VSDFV Šilalės skyriaus ir VSDFV raštais pareiškėjo informavimas apie ginčo laikotarpio neįskaitymą į jo stažą senatvės pensijai gauti, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes dokumentų, įrodančių asmens stažą, teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas tik tada, kai vertinamas galutinio sprendimo – VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo dėl pensijos skyrimo – teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas mano, kad teismas, įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisingai nustatė, jog skundžiami ir prašomi panaikinti VSDFV Šilalės skyriaus ir VSDFV valdybos raštai, kurie yra informacinio pobūdžio raštai, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes pareiškėjas dar nėra sukakęs įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus, ir Fondo valdybos teritorinis skyrius nėra priėmęs sprendimo dėl pensijos skyrimo, kurio metu būtų vertinami dokumentai, įrodantys asmens stažą. Teismas taip pat teisingai nustatė, jog raštai nėra administraciniai aktai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 17 str.), todėl jie negali būti administracinės bylos objektu.

Atsakovas pažymi, kad teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-327-492/2017), jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis), yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-184/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje eAS-781-556/2015).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis, kuria nutraukta byla pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovams VSDFV ir VSDFV Šilalės skyriui dėl sprendimų panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiami sprendimai yra informacinio pobūdžio, byla pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šilalės skyriui dėl 2018 m. rugpjūčio 9 d. rašto Nr. S-E-3819 ir 2018 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. (6.5)I-5401 panaikinimo nutraukė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Vadinasi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla, kuri daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia VSDFV ir VSDFV Šilalės skyriaus sprendimus, kuriais jis buvo informuotas apie tai, kad į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą senatvės pensijai nebuvo įskaičiuotas laikotarpis, kai nuo 1985 m. rugsėjo 2 d. iki 1989 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas mokėsi Minsko aukštosios vidaus reikalų ministerijos mokyklos Vilniaus fakultete. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui teisė į pensiją dar neatsirado, nes jis neatitinka Įstatymo bei Nuostatų reikalavimų, todėl minėti sprendimai pareiškėjui nesukelia teisių ir pareigų, nes, net ir patenkinus pareiškėjo skundą, jo teisių apimtis nepasikeistų. Kaip teisingai pažymi atsakovas, pareiškėjas iš esmės yra nepatenkintas Įstatymo reforma, dėl kurios jam sumažėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo senatvės pensijos stažas, tačiau Įstatymo pakeitimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad VSDFV ir VSDFV Šilalės skyriaus sprendimai yra informacinio pobūdžio, nesukeliantys pareiškėjui jokių teisių ir pareigų, todėl negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 107–108 straipsniais, 2019 m. vasario 15 d. nutartimi nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą, naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė