Legislator Case Law & Legislation
eb2dd583-67ad-4c26-b9b0-4f8cbfa078f2 AI generated

eb2dd583-67ad-4c26-b9b0-4f8cbfa078f2 · Kauno apygardos teismas

Case Number eb2dd583-67ad-4c26-b9b0-4f8cbfa078f2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iÅ¡dėstyta pozicija, jog vaikai iÅ¡gyvena situacinį nesaugumÄ ir nerimÄ , bei pateiktos rekomendacijos ieÅ¡koti galimybių užtikrinti kuo didesnį saugumÄ , ieÅ¡koti personalo, su kuriuo vaikas užmegztų pasitikėjimo ryšį. Nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, leidžia vertinti kaip pagrįstÄ atsakovo pozicijÄ , jog ginčijamo sprendimo priėmimÄ sÄ lygojo nepagrįstas, netinkamas ieÅ¡kovės elgesys. Tačiau teismas sutiko su ieÅ¡kovės ir jos atstovų pateikta pozicija, jog aukščiau aptartos aplinkybės negalėjo bÅ«ti vertinamos kaip pagrindas taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas pasekmes.

Legislator headnote

AI generated

eb2dd583-67ad-4c26-b9b0-4f8cbfa078f2 · Kauno apygardos teismas: Nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, leidžia vertinti kaip pagrįstÄ atsakovo pozicijÄ , jog ginčijamo sprendimo priėmimÄ sÄ lygojo nepagrįstas, netinkamas ieÅ¡kovės elgesys. Tačiau teismas sutiko su ieÅ¡kovės ir jos atstovų pateikta pozicija, jog aukščiau aptartos aplinkybės negalėjo bÅ«ti vertinamos kaip pagrindas taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas pasekmes.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-1775-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20210-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8;14.4;121.18;121.21;125.7;(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

D. ir atsakovo Kauno Žaliakalnio lopÅ¡elio - darželio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1536-945/2014 pagal ieÅ¡kovės A. D. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno Žaliakalnio lopÅ¡eliui - darželiui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė pripažinti neteisėtu atsakovo direktorės 2013 m. lapkričio 8 d.

įsakymÄ Nr. P-306 „Dėl Auklėtojos A. D. atleidimo iÅ¡ darbo“, panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ , priteisti ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, jog drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo yra grindžiama vaikų tėvų pretenzijomis ir psichologo pateikta informacija, nenurodant konkrečių netinkamų ieÅ¡kovės veiksmų. Jokie konkretÅ«s pažeidimai nebuvo įvardinti ir atsakovo direktorės reikalavime pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ .

Drausminės nuobaudos skyrimÄ nulėmė nepagrįstas neigiamas atsakovo direktorės požiÅ«ris į ieÅ¡kovę, siekis susidoroti su ieÅ¡kove, kaip nepalankia darbuotoja, derinant veiksmus su konfliktiÅ¡kais auklėtinių tėvais. IeÅ¡kovė tvirtina, jog jos elgesys su vaikais buvo tinkamas, vaikų reakcijas galėjo sÄ lygoti tai, jog jie dar buvo neapsipratę su aplinka, jiems buvo kaitaliojamos auklėtojos, tuo tarpu palaikyti dalykiÅ¡kus santykius su tėvais neleido nepalankus ieÅ¡kovės darbo grafikas, pagal kurį ji nedirbdavo tiek ryte, kai tėvai atvesdavo vaikus, tiek ir darbo dienos pabaigoje, kai tėvai ateidavo vaikų pasiimti.

IeÅ¡kinyje taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovei paskirta neadekvati nuobauda, kadangi jokie jos veiksmai nesukėlė neigiamų padarinių atsakovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pripažino tarp ieÅ¡kovės A. D. ir atsakovo Kauno Žaliakalnio lopÅ¡elio - darželio sudarytos 2000 m. sausio 3 d. darbo sutarties Nr. 6 nutraukimÄ DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtu; ieÅ¡kovės į darbÄ negrÄ Å¾ino, ieÅ¡kovės su atsakovu sudarytÄ 2000 m. sausio 3 d. darbo sutartį Nr. 6 laikė nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ - 10781,88 Lt, 9621,16 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant nuo 2013 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo (2014 m. balandžio 17 d.) ir po 85,98 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2014 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (visos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių); reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ atmetė.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės atžvilgiu drausminė atsakomybė – atleidimas iÅ¡ darbo, pritaikyta vadovaujantis auklėjamų vaikų tėvų pretenzijomis, psichologų pateikta informacija dėl ieÅ¡kovės elgesio su vaikais ir tokio elgesio įtakos psichologinei vaikų bÅ«klei.

Vertindamas ieÅ¡kovės elgesį į bylÄ pateiktų įrodymų kontekste, teismas pažymėjo: pirma, ieÅ¡kovė nepateikė jokių tendencingÄ atsakovo administracijos darbuotojų elgesį patvirtinančių įrodymų. Nurodė, kad tik pačios ieÅ¡kovės, kuri, akivaizdu, turi tiesioginį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, paaiÅ¡kinimais yra paremtos jos nurodytos aplinkybės, jog ji atsakovo direktorei buvo nepalanki darbuotoja, nes nenešė direktorei dovanų, nesutiko klastoti dokumentų ir pan.

Tai, jog tapačias ar analogiÅ¡kas aplinkybes ieÅ¡kovė po atleidimo iÅ¡ darbo pateikė žurnalistams ir jos pateiktos informacijos pagrindu buvo paskelbti straipsniai spaudoje (b. l. 123-128, t. 1), teismo nuomone, negali bÅ«ti vertinama kaip netinkamÄ atsakovo direktorės elgesį ieÅ¡kovės atžvilgiu patvirtinantys duomenys. Nurodė, kad atsakovo direktorė Å¡iais klausimais pateikė kardinaliai prieÅ¡ingÄ pozicijÄ , neigė bet kokio neteisėto poveikio ieÅ¡kovės atžvilgiu faktus, todėl, esant atitinkamam pozicijų prieÅ¡taringumui, daryti iÅ¡vadas remiantis vien tokiomis pozicijomis nėra pagrindo.

Antra, jokie kiti byloje esantys įrodymai negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindžiantys ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl tendencingo atsakovo direktorės elgesio. Teismas nurodė, kad prieÅ¡ingai, konfliktÄ buvo bandoma spręsti įvairiomis priemonėmis (tiek stebint ieÅ¡kovės darbÄ (b. l. 92, t. 1), koreguojant ieÅ¡kovės darbo grafikÄ (b. l. 44-54, t. 1), tiek ir laikinai perkeliant ieÅ¡kovę dirbti į kitÄ grupę. Liudytojų L. P. ir T. P. parodymus Å¡iuo aspektu teismas vertino atsižvelgdamas į konfliktiÅ¡kus liudytojų ir atsakovo administracijos santykius, susijusius su liudytojų išėjimu iÅ¡ darbo, taip pat faktÄ , jog pateikti parodymai nėra niekaip susiję su ieÅ¡kove ar Å¡iai bylai reikÅ¡mingomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis ieÅ¡kovei buvo skirta drausminė nuobauda.

Trečia, byloje nėra jokių duomenų, jog vaikų tėvai buvo skatinami ar turėjo kokį nors pagrindÄ elgtis tendencingai. Teismas nurodė, kad jie nuosekliai ir aiÅ¡kiai dėstė savo pozicijÄ dėl to, kas skatino juos reikÅ¡ti pretenzijas, teikti 2013 m. spalio 23-25 dienų praneÅ¡imus (b. l. 75-81, t. 1), už savo lėšas vesti savo vaikus pas psichologus, teikti parodymus teismo posėdyje. Net ir ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas garso įraÅ¡as su abiejų Å¡alių pateiktomis įraÅ¡o dalių stenogramomis (b. l. 26-38, t.

2) teatskleidžia, jog buvo bandoma spręsti kilusį konfliktÄ , jog vaikų tėvai reikalavo pakeisti auklėtojÄ , tuo tarpu darželio direktorė jiems aiÅ¡kino, kad norint atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo bÅ«tina laikytis procedÅ«rų, turėti netinkamo darbuotojo elgesio įrodymų, kas, teismo nuomone, vertintina kaip objektyvus vadovo, siekiančio sureguliuoti susiklosčiusiÄ konfliktinę situacijÄ ir priimti sprendimÄ turint duomenis iÅ¡ kiek įmanoma įvairesnių Å¡altinių, siÅ«lymas iÅ¡dėstyti pozicijÄ raÅ¡tu.

Teismas nurodė, kad pastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktas, jog panaÅ¡aus pobÅ«džio problemos buvo kilę ir 2012-2013 metais, kai 2012 m. spalio 26 d. 9 vaikų tėvai pateikė pretenzijÄ (b. l. 97-99, t. 1), jog pamatę ieÅ¡kovę vaikai verkia, nenori eiti į darželį, pasakoja apie netinkamÄ ieÅ¡kovės elgesį (kad muÅ¡a vaikus, naudoja psichologinį smurtÄ ), dėl ko ieÅ¡kovės buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti (b. l. 94-96, t. 1), 2012 m. gruodžio 12 d. susirinkimo metu konstatuotas situacijos pagerėjimas (b. l. 93, t. 1).

Pastarieji įrodymai, vertinant juos kartu su Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės atžvilgiu radikalių veiksmų buvo imtasi tik po to, kai ilgÄ laikÄ kylančias problemas buvo nesėkmingai bandyta iÅ¡spręsti kitais bÅ«dais. Ketvirta, vaikų tėvų raÅ¡ytinėse pretenzijose, susirinkimų metu, taip pat duodant parodymus teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl vaikų reakcijos į ieÅ¡kovę, jų pasakojimų apie netinkamÄ ieÅ¡kovės elgesį atitinka ir psichologų parengtuose vertinimuose (b. l. 82-91, t.

1) iÅ¡dėstyta pozicija, jog vaikai iÅ¡gyvena situacinį nesaugumÄ ir nerimÄ , bei pateiktos rekomendacijos ieÅ¡koti galimybių užtikrinti kuo didesnį saugumÄ , ieÅ¡koti personalo, su kuriuo vaikas užmegztų pasitikėjimo ryšį. Nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, leidžia vertinti kaip pagrįstÄ atsakovo pozicijÄ , jog ginčijamo sprendimo priėmimÄ sÄ lygojo nepagrįstas, netinkamas ieÅ¡kovės elgesys. Tačiau teismas sutiko su ieÅ¡kovės ir jos atstovų pateikta pozicija, jog aukščiau aptartos aplinkybės negalėjo bÅ«ti vertinamos kaip pagrindas taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas pasekmes.

Nurodė, kad pirma, taikant ieškovės atžvilgiu drausminę atsakomybę nebuvo identifikuotas konkretus netinkamo ieškovės elgesio faktas. Nors dalies vaikų ir jų tėvų pasisakymuose minimas neleistinas fizinis ar psichologinis poveikis, ieškovės vartotas mažamečių vaikų atžvilgiu, taikant drausminę atsakomybę ne tik nebuvo remiamasi atitinkamus veiksmus prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų priskiriančiu DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bet ir nebuvo aiškinamasi, kada atitinkami veiksmai galėjo būti atlikti, nebuvo vertinamos konkrečios faktinės aplinkybės. Pastaroji išvada, atsižvelgiant į tai, jog su tais pačiais vaikais ieškovė dirbo ir 2012-2013 mokslo metais, teismo vertinimu, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl to, ar drausminės nuobaudos taikymas yra siejamas su ieškovės veiksmais, apie kuriuos drausminę atsakomybę taikiusiems asmenims tapo žinoma ne daugiau nei prieš 1 mėnesį iki tokių veiksmų atlikimo (DK 241 str. 1 d.).

Antra, DK 235 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas veiksmų, pripažįstamų Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sÄ raÅ¡as. Nagrinėjamu atveju buvo pasirinkta ne konkreti įstatyme įvardinta veika, bet į nebaigtinį sÄ raÅ¡Ä orientuota DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto norma. Pastaroji aplinkybė, teismo nuomone, ne tik patvirtina, jog drausminė atsakomybė nėra siejama su konkrečiais įstatyme pateiktame sÄ raÅ¡e nurodytais veiksmais, bet ir kelia pagrįstas abejones dėl to, iÅ¡ kur darbuotojai galėjo bÅ«ti žinoma, kokius veiksmus darbdavys laiko Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

Teismas nurodė, kad nei atsakovo nuostatuose (b. l. 102-109, t. 1), nei įstaigoje galiojančiose darbo tvarkos taisyklėse (b. l. 33-41, t. 1), kuriose yra atskiras 4.6 punktas, skirtas drausminės atsakomybės taikymui, nėra tiesiogiai įvardinti jokie papildomi, DK 235 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenumatyti, atvejai, už kuriuos iÅ¡ karto gali bÅ«ti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda. Trečia, tiek atsakovo atstovės, tiek ir liudytojomis apklaustos atsakovo darbuotojos vienareikÅ¡miÅ¡kai akcentavo, jog atitinkamas ieÅ¡kovės elgesys nėra epizodinis, jis tęsiasi ilgÄ laikÄ , tačiau, už netinkamÄ elgesį su vaikais drausminė atsakomybė ieÅ¡kovės atžvilgiu anksčiau nebuvo taikoma.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė, net ir esant darbo tvarkos taisyklių (b. l. 33-41, t. 1) 4.1.3 punkte, auklėtojo pareigybės apraÅ¡ymo (b.l. 24-26, t. 1) 8.2, 8.3, 8.5, 9.2, 9.5 punktuose įtvirtintoms auklėtojos pareigoms atsižvelgti į individualius vaikų poreikius, garantuoti vaikų fizinį ir psichologinį saugumÄ , bendradarbiauti su Å¡eima, galėjo įgyti teisėtÄ lÅ«kestį, jog, jos veiksmus darbdaviui ilgÄ laikÄ nevertinant kaip darbo drausmės pažeidimÄ , tokių veiksmų tÄ sa nesukurs pagrindo taikyti griežčiausiÄ drausminės atsakomybės formÄ .

Darbdavys, ilgÄ laikÄ toleravęs netinkamÄ darbuotojos elgesį, nevertinęs jo kaip darbo drausmės pažeidimo, neturėjo teisinio pagrindo spręsti, jog naujai paaiÅ¡kėjęs atitinkamo elgesio faktas gali bÅ«ti pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį galėtų bÅ«ti skiriama drausminė nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, jog drausminė nuobauda ieÅ¡kovei buvo paskirta neteisėtai, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl jos panaikinimo patenkino.

Spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimo grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ pagrįstumo klausimÄ , teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Å¡is klausimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su ieÅ¡kovę su atsakovu siejančiais darbo santykiais ir ieÅ¡kovės, kaip socialiai ir finansiÅ¡kai silpnesnės Å¡ių santykių Å¡alies, specifiniu statusu, bet ir su daug reikÅ¡mingesne prioritetine vaiko interesų, susijusių su teise į saugiÄ mokymosi aplinkÄ , apsauga (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., Å vietimo įstatymo 46 str. 1 d. 7 p., 49 str. 2 d. 1 p.).

Teismui pripažinus, jog bylos medžiaga patvirtina ieÅ¡kovės elgesį atitikus DK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netinkamo elgesio, kaip pagrindo inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ , sÄ lygas, esant pakankamai nenuginčytų duomenų, jog ieÅ¡kovei dirbant auklėtoja vaikai patyrė psichologinį diskomfortÄ , nesijautė saugÅ«s, tiek ieÅ¡kovės atstovėms, tiek ir liudytojomis apklaustoms vaikų mamoms patvirtinus, jog padėtis po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo normalizavosi, pačiai ieÅ¡kovei tiek savo elgesiu iki atleidimo iÅ¡ darbo, tiek ir pozicija teisminio nagrinėjimo metu akivaizdžiai parodžius, jog savo veiksmų netinkamumo ieÅ¡kovė nepripažįsta, ignoruoja pastabas ir patarimus, neketina keistis, ieÅ¡koti kompromisų, kurie leistų sukurti darželyje aplinkÄ , atitinkančiÄ vaikų interesus, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimas į darbÄ nebÅ«tų padarytam pažeidimui proporcinga priemonė.

Nurodytų aplinkybių visumÄ teismas vertino kaip pagrindÄ laikyti, jog darbo sutartis su ieÅ¡kove yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.) ir reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ atmesti.Vadovaudamasis DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 300 straipsnio 4 dalimi, pripažinęs, jog ieÅ¡kovė į darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inama, įvertinęs aplinkybę, jog, kaip matyti iÅ¡ darbo sutarties turinio, ieÅ¡kovė dirbo nuo 1992 m. kovo 2 d., po atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovė kito darbo nesusirado (b. l. 10, t. 2), teismas priteisė ieÅ¡kovei 6 mėn. vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atleidžiant iÅ¡ darbo ieÅ¡kovei bÅ«tų netinkamai paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat neiÅ¡mokėtas ieÅ¡kovės darbo užmokestis, ieÅ¡kovė nekėlė klausimo dėl atitinkamų sumų priteisimo, todėl Å¡iuo klausimu teismas nepasisakė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti į darbÄ , panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į Žaliakalnio lopÅ¡elio – darželio auklėtojos pareigas.

Apeliantė nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, tačiau tokiu atveju privalėjo jÄ sugrÄ Å¾inti į darbÄ . Å iuo atveju teismas faktiÅ¡kai įteisino neteisėtÄ atsakovo administracijos elgesį. Darbuotojas, kuris atleistas neteisėtai, pats gali praÅ¡yti nesugrÄ Å¾inti į darbÄ , jei jis, pavyzdžiui, mano, kad jam ten bus nepalankios darbo sÄ lygos, tačiau apeliantei to nepraÅ¡ant, teismas negalėjo atimti iÅ¡ jos darbo vietos ir į darbÄ nesugrÄ Å¾inti.

Apeliantė nurodo, kad ji Kauno Žaliakalnio lopÅ¡elyje - darželyje dirbo nuo 1992 m. Per šį laikotarpį nėra turėjusi jokių drausminių nuobaudų dėl darbo tvarkos pažeidimų, tačiau buvo neparanki darbuotoja, kadangi: niekuomet nepataikavo vadovėms; nenešė dovanėlių; nesutikdavo pasiraÅ¡inėti ant taisomų dokumentų; neva ji pranešė į Å vietimo ministerijÄ apie reguliariai neiÅ¡mokamus atostoginius; yra vienintelė profsÄ jungos narė darbovietėje; vienintelė nesutiko dėl atlyginimų sumažinimo ir kt.Apeliantė teigia, kad jau seniai prieÅ¡ jÄ buvo taikomas mobingas iÅ¡ vadovų ir kai kurių tėvelių pusės, norima, kad ji iÅ¡eitų iÅ¡ darbo, tačiau nepavykus palaužti, ėmėsi kito plano.

Aktyviausiai mobingas jos atžvilgiu pasireiÅ¡kė jau nuo 2012/2013 mokslo metų pradžios, kuomet gavo naujÄ lopÅ¡elinukų grupę. Jau pirmÄ jį mėnesį dirbdama su nauja grupe, tėvelių buvo kaltinama nebÅ«tais dalykais. Direktorės pavaduotoja organizuodavo slaptus susirinkimus su vaikų tėveliais, kad ji negalėtų apsiginti. Apeliantė nepasidavė, su tėveliais iÅ¡siaiÅ¡kino, tuomet jos darbÄ iÅ¡tisus metus be jokio grafiko ir rimtų priežasčių stebėjo darželio direktorė O.

G. su pavaduotoja A. Ž.. Jų darbo vieta visus metus praktiÅ¡kai buvo apeliantės grupėje, ji jautė didelį diskomfortÄ , kabinėjosi prie menkiausių smulkmenų. Å iemet nuo rugsėjo mėn. apeliantė gavo naujÄ , pačių mažiausiųjų grupę, buvo keičiamos visos grupės darbuotojos. Apeliantei į komandÄ buvo skiriama direktorės pavaduotoja A. Ž., kuri riboja jos bendravimÄ su tėvais. Nespėjus apsiprasti, nes grafikas buvo toks, kad ji buvo izoliuota nuo bendravimo su vaikų tėveliais, po dviejų savaičių jau buvo 5 tėvelių pretenzija dėl nebÅ«tų dalykų.

Nuo 2013-10-15 direktorės įsakymu buvo perkelta dirbti į kitÄ grupę, bet ir ten dirbdama vėl su pačiais mažiausiais auklėtiniais, kurie dar neapsipratę net prie darželio, po 3 dienų vėl buvo tėvelių nepagrįstas skundas prieÅ¡ jÄ . Skunde naudojami argumentai absurdiÅ¡ki, įrodymų jokių. Net per vaiko gerovės komisijÄ , kuri vyko 2013-10-18 ir turėjo nagrinėti pareikÅ¡tas problemas dėl neva apeliantės darbo, komisijoje dalyvavusios Kauno PPT psichologės suprato, kad su vaikais yra dirbama gerai, bet, kad problema ta, jog apeliante norima atsikratyti pasinaudojant neva tėvų nuomone.

Apeliantei nei su tėvų pretenzijomis, nei su vaiko gerovės komisijos iÅ¡vada susipažinti ir apsiginti neleido.Apeliantės nuomone, tai, kad su ja, kaip su neparankia darbuotoja, norėta susidoroti, įrodo nuobaudos parinkimo ir skyrimo eiga. Skirdama apeliantei pačiÄ griežčiausiÄ nuobaudÄ už nepadarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ atsakovo direktorė padarė neginčijamÄ klaidÄ parinkdama drausminę nuobaudÄ , nes įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo net nepaminėtas drausminės nuobaudos parinkimo straipsnis.

Be to, jokie konkretÅ«s apeliantės veiksmai nebuvo įvardinti nei įsakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo, nei jokiuose norminiuose aktuose kaip darbo tvarkos pažeidimų sudėtys, todėl apeliantė mano, kad jos atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas nurodo Å¡iuos argumentus:1.

Teismo iÅ¡vada, kad taikant drausminę atsakomybę nebuvo aiÅ¡kinamasi, kada atitinkami veiksmai galėjo bÅ«ti atlikti, nebuvo vertinamos konkrečios faktinės aplinkybės, prieÅ¡tarauja bylos metu įrodymais nustatytoms aplinkybėms. Teismas neobjektyviai, nevisapusiÅ¡kai įvertino liudytojų parodymus. Teismo posėdžio metu liudytojai akcentavo pasikeitusį vaikų elgesį bÅ«tent nuo 2013 m. rugsėjo 15 dienos, kuomet ieÅ¡kovė grįžo iÅ¡ atostogų ir pakeitė buvusiÄ grupės auklėtojÄ A.

Ž.. Teismas privalėjo vadovautis CPK 182 straipsniu, nes pati ieÅ¡kovė pripažino, kad 3 vaikų susižalojimai per trumpÄ laikotarpį apie 1 savaitę yra nenormalu. 2013-11-05 darželyje gauti VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centro“ lydraščiai neginčytinai patvirtino, kad A. D. yra Å¡iurkščiai, grubiai pažeidusi darbines pareigas, įtvirtintas auklėtojo pareigybės apraÅ¡yme, LR Å vietimo įstatymu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Teismo posėdžio metu psichologė patvirtino, kad vaikai 2013 m. spalio mėn. vykusių 2 terapinių kontaktų metu kalbėjo apie pastarųjų dienų įvykius, kadangi vaikams yra nebÅ«dinga kalbėti apie senus įvykius, nes jų prisiminimai yra nykstančio pobÅ«džio.

Šioje dalyje teismas neįvertino viešai žinomų faktų, kad nauji mokslo metai prasidėjo po ilgų vasaros atostogų tik nuo 2013-09-01, o A. D. pradėjo dirbti nuo 2013-09-15. Šios aplinkybės rodo, kad vaikai neabejotinai pasakojo naujų mokslo metų patirtus, matytus įvykius, būsenas. Teismas neteisingai nurodo, kad ieškovė su tais pačiais vaikais dirbo ir 2012-2013 metais, kadangi ne visi vaikai lankė darželį antrus metus. Tai patvirtina vaikų tėvų parodymai. Dėl šių aplinkybių, teismo išvada, kad nėra vienareikšmiškos išvados dėl to, ar drausminės nuobaudos taikymas yra siejamas su ieškovės veiksmais, apie kuriuos drausminę atsakomybę taikiusiems asmenims tapo žinoma ne daugiau nei prieš 1 mėnesį iki tokių veiksmų atlikimo, yra nepagrįsta.

Kaip patvirtina nustatytos aplinkybės, A. D. iÅ¡ darbo buvo atleista užjos veiksmus, vykusius bÅ«tent 2013 rugsėjo 15 d. - lapkričio 6 d., kurie iÅ¡aiÅ¡kėjo 2013m. spalio mėn., t.y. nesuėjus 1 mėnesio terminui.2. Teismas neobjektyviai įvertino ieÅ¡kovės raÅ¡ytus dokumentus ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ kad ji tariamai nebuvo informuota, nesuprato, nežinojo apie daromus pažeidimus. Tačiau A. D. 2013-10-03, 2013-10-17, 2013-10-21 raÅ¡tų turinys, sÄ vokos „su pretenzijomis susipažinau“, „iÅ¡dėstyti faktai neteisingi“, „su vaikais elgiuosi tinkamai“ neginčytinai patvirtina, kad ji žinojo ir suprato pretenzijose iÅ¡keltas problemas, tačiau jas neigė.

PareiÅ¡kimuose, pasiaiÅ¡kinimuose nenurodoma, kad ji nežino dėl ko pasiaiÅ¡kinti, kad ji neinformuota apie pretenzijas, jos netinkamÄ elgesį ar pan. Teismas taip pat neobjektyviai, nesistemiÅ¡kai įvertino įrodymų visumÄ . SistemiÅ¡kai įvertinus tėvų raÅ¡tiÅ¡kas pretenzijas, darželio reikalavimus pasiaiÅ¡kinti, ieÅ¡kovės tariamus paaiÅ¡kinimus, akivaizdu, kad ji buvo informuota ir privalėjo pasiaiÅ¡kinti: kodėl ji grubiai elgėsi, barė, mušė, gÄ sdino vaikus, kodėl vaikai randami susižaloję galvas jos darbo metu, kodėl ji elgėsi netinkamai, nepedagogiÅ¡kai, kodėl grupėje „Žvaigždelės“ jai pradėjus dirbti nuo 2013 m. spalio 15 d., vaikai pradėjo nenorėti eiti į darželį, rytais pradėjo nuolat verkti, tapo nervingi, neramÅ«s, pradėjo Å¡lapintis į lovÄ .

IÅ¡ nustatytų faktų, logiÅ¡ka ir dėsninga, kad auklėtoja suprato dėl ko reikalaujama 3 kartus pasiaiÅ¡kinti, neigė ne kažkÄ kitÄ o netinkamÄ elgesį su vaikais. Aukščiau iÅ¡vardinti, paaiÅ¡kėję ir pasitvirtinę ieÅ¡kovės veiksmai yra smerktini ne tik moralės požiÅ«riu, bet pažeidžiantys vaikų teises, auklėtojo pareigybės apraÅ¡ymÄ darželio darbo tvarkos taisykles, neleidžiantys įgyvendinti lopÅ¡elio-darželio nuostatuose nustatytų pagrindinių tikslų, uždavinių ir pareigų, todėl buvo įvertinti kaip Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas.

Teismas neobjektyviai, nevisapusiÅ¡kai įvertino, kad tai buvo ne vienas atvejis vieno vaiko atžvilgiu, tačiau daug atvejų daugelio vaikų atžvilgiu. Teismas neįvertino, kad nepedagogiÅ¡ko, neteisėto, neleistino elgesio atvejai tęsėsi ne vienÄ dienÄ ar savaitę, bet mėnesį.3. Teismas iÅ¡kėlė abejonę, kad darbdaviui ilgÄ laikÄ nevertinant auklėtojos veiksmų kaip darbo drausmės pažeidimÄ , auklėtoja galėjo įgyti teisėtÄ lÅ«kestį, kad tokių veiksmų tÄ sa nesukurs pagrindo taikyti griežčiausiÄ drausminės atsakomybės formÄ .

Tačiau apeliantas pažymi tai, kad ir anksčiau ieÅ¡kovės elgesys nebuvo toleruojamas. 2010 m., 2012 m. ieÅ¡kovė liko nenubausta, nes vaikų tėvai patys iÅ¡spręsdavo problemÄ â€“ perkeldavo vaikus į kitÄ grupę ar į kitÄ darželį. Tai patvirtino liudytojos A. Ž., D. K., direktorė ir kt. Nors ieÅ¡kovei anksčiau drausminė nuobauda nebuvo skirta, tačiau jos elgesys nebuvo nepastebėtas, buvo norima geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti iÅ¡kilusiÄ problemÄ . Dėl jos elgesio, ieÅ¡kovei ne kartÄ buvo liepta pasiaiÅ¡kinti, buvo vedami pokalbiai, organizuojami seminarai-mokymai, pervesta į kitÄ grupę, keistas ne kartÄ darbo grafikas, teikta rekomendacijų kaip gerinti darbÄ , ieÅ¡kovė buvo raginama atsižvelgti į teikiamas tėvų ir bendradarbių pastabas.

Susipažinusi su tėvų pretenzijomis, ieÅ¡kovė visÄ laikÄ neigė daranti kÄ nors blogai, nenorėjo keistis, nenorėjo aiÅ¡kintis situacijos. Dėl to teiginys, kad darbdavys ilgÄ laikÄ toleravo netinkamÄ darbuotojos elgesį ir todėl prarado teisę spręsti, jog naujai paaiÅ¡kėjęs atitinkamo elgesio faktas gali bÅ«ti pripažintas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, yra nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas.4. Teismas nepagrįstai akcentavo, kad ieÅ¡kovei nebuvo žinoma, kad yra inicijuojama drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«ra. 2013-10-01, gavus vaikų tėvų pretenzijas, ieÅ¡kovei nebuvo tuoj pat skiriama drausminė nuobauda, kadangi pirmiausia buvo norima iÅ¡siaiÅ¡kinti objektyviai aplinkybes ir siekti iÅ¡spręsti konfliktÄ taikiai. 2013-10-02 grupės tėvų susirinkimo metu ieÅ¡kovė dalyvavo betarpiÅ¡kai ir buvo supažindinta su detaliomis tėvų pretenzijomis, tėvai pasisakė žodžiu papildomai, ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, koks konkretus jos elgesys yra svarstomas.

Å iÄ aplinkybę patvirtino teisme tėvai liudytojai, susirinkimo garso įraÅ¡o stenograma ir ieÅ¡kovės pripažinimas (CPK 182 str.). Tėvai papildomai teikė pretenzijas raÅ¡tu, buvo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti dėl jų. 2013-10-03 papildomai buvo pravestas pokalbis su ieÅ¡kove dėl vaikų tėvelių pretenzijų ir problemų sprendimo bÅ«dų ieÅ¡kojimo. Buvo pasiÅ«lyta ieÅ¡kovei gerinti savo darbÄ ieÅ¡koti kompromisų su tėvais, jų atsipraÅ¡yti ir net buvo pakeistas darbo grafikas siekiant didesnio kontakto su tėvais.

Situacijai nepasikeitus, 2013-10-14 ieÅ¡kovė buvo perkelta dirbti į kitÄ darželio grupę, tačiau perkėlimas nepasiteisino, 2013-10-18 buvo gauta 16 naujos grupės vaikų tėvų pretenzija. Buvo surengtas vaiko gerovės komisijos posėdis, jame buvo kalbama apie ieÅ¡kovės elgesį ir jos auklėjamų vaikų tėvų pretenzijas. Matant, kad ieÅ¡kovės elgesys nesikeičia, o ji nesistengia spręsti kilusio konflikto, iÅ¡kilo bÅ«tinybė taikyti drausminę atsakomybę. Kaip minėta, ieÅ¡kovei 2013 m. rudenį buvo įteikti 3 reikalavimai pasiaiÅ¡kinti, tačiau, atsakydama į juos, ji nerašė, kad nesupranta, kodėl jai reikia pasiaiÅ¡kinti, o neigė savo netinkamÄ elgesį. 2013 m. spalio 21 d. atsakydama į reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, ji informavo nedalyvausianti jos darbo aptarimuose be profesinės sÄ jungos atstovų.

Taigi, iÅ¡ nurodytų aplinkybių aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovė žinojo, kad buvo sprendžiamos problemos, susijusios su jos elgesiu, kad darbdavys pagal darbo teisės įstatymus turi teisę pateikti reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ . Å ioje dalyje teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovė buvo ne tik apdairi, rÅ«pestinga su aukÅ¡tuoju, bet ir turėjo atstovus, buvo profesinės sÄ jungos narė, gavo ne vienÄ reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, todėl turėjo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti, suprasti, kÄ ir padarė.

LR DK 240 straipsnyje nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, pagal kuriÄ prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Å ios tvarkos buvo laikytasi, ieÅ¡kovės raÅ¡tu buvo pareikalauta, kad ji pasiaiÅ¡kintų dėl savo elgesio, todėl nelogiÅ¡ka iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė galėjo nežinoti, kad buvo inicijuojama drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«ra.5. Skundžiamas teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas.

Nors teismas sprendime pripažįsta, kad darbuotoja elgėsi netinkamai, tačiau toliau visgi pripažįsta atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu dėl tariamų procedÅ«rinių pažeidimų. Nors 2013 m. spalio mėn. reikalavimuose pasiaiÅ¡kinti nebuvo įvardintos konkrečių vaikų pavardės, vardai, dienos, tačiau tuo metu tiek ieÅ¡kovei, tiek tėvams, direktorei ir kt. asmenims buvo aiÅ¡ku, apie kÄ kalbama. KonkretÅ«s atvejai, vardai, pavardės buvo iÅ¡vardinti tėvų pretenzijose, pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, ieÅ¡kovė dalyvavo susirinkimuose, kuriuose buvo pagarsintos tėvų pretenzijos, be to pasisakė patys tėvai, reikalavimuose pasiaiÅ¡kinti buvo detaliai nurodyti atvejai, veiksmai.

Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų buvus formalų drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimÄ , tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ neteisėta, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003, 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002).Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti.

Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, nurodytais ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija jų Å¡ioje nutartyje pakartotinai neapraÅ¡o.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovės A. D. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas privalėjo jÄ sugrÄ Å¾inti į darbÄ ir kad jai nepraÅ¡ant, teismas negalėjo atimti iÅ¡ jos darbo vietos ir į darbÄ nesugrÄ Å¾inti.

LR DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė nenumato teismo pareigos esant neteisėtam atleidimui iÅ¡ darbo, sugrÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbo vietÄ , atvirkščiai, įstatymas įtvirtina taisyklę, kad teismui nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, negrÄ Å¾ina jo į darbo vietÄ , tačiau priteisia darbuotojui LR DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ar grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ teismas sprendžia savo nuožiÅ«ra, t. y. bylÄ nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 str.). Teismas gali keisti ieÅ¡kinio dalykÄ bylose dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti (DK 291 str. 4 d.).

Aplinkybes, reikÅ¡mingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iÅ¡ proceso Å¡alių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi, teismas gali savo nuožiÅ«ra negrÄ Å¾inti atleistos darbuotojos į darbÄ net jeigu ji to ir nepraÅ¡o, todėl apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje nepagrįstas ir jo motyvai nepatvirtina tariamo netinkamo įstatymo taikymo. Be to, teismas sprendime aiÅ¡kiai įvardijo priežastis, dėl kurių ieÅ¡kovė nebuvo grÄ Å¾inta į darbÄ .

Pirmiausia, teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimas į darbÄ yra susijęs ne tik su jos kaip darbuotojos teisėmis, tačiau ir su daug reikÅ¡mingesne prioritetine vaiko interesų apsauga. Antra, teismas pripažino, kad bylos medžiaga patvirtina ieÅ¡kovės elgesį atitikus DK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netinkamo elgesio, kaip pagrindo inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ sÄ lygas, esant pakankamai nenuginčytinų duomenų, jog ieÅ¡kovei dirbant auklėtoja, vaikai patyrė psichologinį diskomfortÄ nesijautė saugÅ«s, patyrė fizinį ir psichologinį smurtÄ .

Teismas akcentavo, kad tai, jog atsakovo direktorė parinko netinkamÄ darbo sutarties su darbuotoja pagrindÄ , negali tapti priežastimi ignoruoti mažamečių vaikų interesus. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ yra pagrįsta ir teisėta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl materialiosios teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sÄ lygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ ir procedÅ«ras, darbuotojų teisių gynimo bÅ«dus (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka nustatė, jog ieÅ¡kovė dirbo pas atsakovÄ auklėtoja (1 t. b. l. 27).

Atsakovo administracijos vadovės 2013 11 08 įsakymu ieÅ¡kovei paskirta už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo (1 t. b. l. 28). Ä®sakyme dėl auklėtojos A. D. atleidimo iÅ¡ darbo nurodomas drausminės nuobaudos taikymo pagrindas - LR DK 235 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 11 punktas. Byloje ieÅ¡kovė ginčijo nuobaudos pagrįstumÄ ir jos adekvatumÄ , prašė teismo jÄ panaikinti, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ pas atsakovÄ , įrodinėjo, kad atsakovo administracijos veiksmus sÄ lygojo ne ieÅ¡kovės nusižengimas darbo tvarkai ar drausmei, o atsakovo administracijos siekis atsikratyti neparankia darbuotoja, nes ji niekuomet nepataikavo vadovėms, nenešė dovanėlių, nesutikdavo pasiraÅ¡yti ant taisomų dokumentų, buvo manoma kad ji neva pranešė Å vietimo ministerijai apie reguliariai neiÅ¡mojamus atlyginimus, yra vienintelė profsÄ jungos narė darbovietėje, jog vienintelė nesutiko su atlyginimų mažinimu (1 t. b. l. 3-6).

Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (1 t. b. l. 17-22), raÅ¡ytiniuose dokumentuose (1 t. b. l. 55-63, 66, 67, 70, 71, 75-91) ir bylÄ nagrinėjant teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme teigė, kad prieÅ¡ atleidžiant ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo buvo nustatyti ir užfiksuoti neteisėti ieÅ¡kovės veiksmai auklėjamų vaikų atžvilgiu: muÅ¡imas, purtymas, rėkimas, barimas, psichologinės įtampos, baimės sukėlimas, žeminimas žodžiais, veiksmais, nepagarbus elgesys.Kauno apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino dalinai (2 t. b. l. 52-59), pripažino paskirtÄ jÄ ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, ieÅ¡kinio reikalavimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ netenkino.Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ginčija ieÅ¡kovė ir atsakovas, esminiai Å¡alių apeliacinių skundų argumentai yra susiję su Å¡alių iÅ¡dėstytomis pozicijomis Kauno apylinkės teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat Å¡alių pateiktais paaiÅ¡kinimais bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė įrodinėja, kad teismas be teisinio ir faktinio pagrindo negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovės į darbÄ pas atsakovÄ , o atsakovas teigia, jog teismo sprendimas dalyje dėl drausminės nuobaudos panaikinimo yra nepagrįstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo drausminės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas ir taikymo ribas (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.4 d.), pagrįstai pasinaudojo įstatymo leidėjo įtvirtinta teismo vaidmens darbo bylose specifika (LR CPK 414 str., 417 str. 418 str.), dėl ko Å¡alių ginčas buvo iÅ¡spręstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliaciniai skundai yra atmestini, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog taikant ieÅ¡kovės atžvilgiu drausminę atsakomybę nebuvo identifikuotas ir įvardintas konkretus netinkamo ieÅ¡kovės elgesio faktas ir drausminio nusižengimo laikas, todėl Kauno apylinkės teismui kilo pagrįsta ir teisinga abejonė ar ieÅ¡kovei buvo sudaryta galimybė pateikti darbdaviui iÅ¡samų pasiaiÅ¡kinimÄ dėl atsakovės administracijos įvardinto A.

D. nusižengimo darbo drausmei ar darbo tvarkai. Ä®statymo leidėjas yra įtvirtinęs privalomÄ procedÅ«rÄ prieÅ¡ skiriant darbuotojui drausminę nuobaudÄ , suteikti realiÄ galimybę darbuotojui pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl nustatyto darbo drausmės pažeidimo ar nusižengimo darbo tvarkai (LR DK 240 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei prieÅ¡ skiriant nuobaudÄ , buvo pateiktos darbdavio pretenzijos ir raginimai pagerinti darbÄ , pasiÅ«lyta raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl netinkamai atliekamų vaikų auklėtojos pareigų ir gautų auklėjamų vaikų tėvų praneÅ¡imų dėl nederamo elgesio su vaikais ir netinkamo pareigų atlikimo auklėjamų vaikų atžvilgiu (1 t. b. l. 62, 65, 68, 72, 95, 96), ieÅ¡kovė pateikė atsakovo administracijai paaiÅ¡kinimus (1 t. b. l. 64, 69, 73, 74, 94).

Tačiau iÅ¡ darbdavio administracijos pateiktų reikalavimų pasiaiÅ¡kinti turinio nėra galimybės nustatyti, kada ir kokį konkrečiai nusižengimÄ padarė ieÅ¡kovė ir ar jai buvo tinkamai praneÅ¡ta apie užfiksuotÄ darbo drausmės ir tvarkos nusižengimÄ . Å ios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sudarė pagrindÄ Kauno apylinkės teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo administracija nusižengė drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«riniams reikalavimams. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimÄ panaikinti ieÅ¡kovei paskirtÄ jÄ drausminę nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo dėl darbdavio administracijos padarytų procedÅ«rinių pažeidimų skiriant drausminę nuobaudÄ .

Tačiau teisėjų kolegija įvertina ir tas aplinkybes, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, kad atsakovo pozicijÄ ir atsakovo administracijos veiksmus iki atleidimo iÅ¡ darbo ir sprendimÄ taikyti drausminę atsakomybę ieÅ¡kovei pagrįstai sÄ lygojo ilgÄ laiko tarpÄ fiksuojamas netinkamas ieÅ¡kovės elgesys su auklėjamais vaikai jai atliekant tiesiogines darbines pareigas. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visumos matyti, kad dėl A. D. atliekamų netinkamų veiksmų darbe darbovietės administracijai nuolat skundėsi auklėjamų vaikų tėvai.

Jie teigė, kad auklėtoja netinkamai elgiasi su vaikais grupėje, prašė pakeisti auklėtojÄ A. D. kita darbuotoja (1 t. b.l. 57-61, 66, 67, 70, 71, 75-78, 80, 81, 97-99). Kad A. D. tam tikrÄ laikÄ epizodiÅ¡kai netinkamai atliko savo pareigas pas darbdavį byloje yra įrodyta surinkta įrodymų visuma-lopÅ¡elio darželio tėvų susirinkimų protokolais (1 t. b.l. 55, 56, 93), vaikų tėvų pateiktomis lopÅ¡elio darželio administracijai VÄ® „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ iÅ¡vadomis (1 t. b. l. 82-91).

IÅ¡vardinti įrodymai patvirtina tas aplinkybes, kad netinkamai atlikdama darbines pareigas A. D. daro neigiamÄ poveikį auklėjamų vaikų psichinei, emocinei bÅ«klei, neigiamai veikia jų bendrÄ vystymÄ si ir adaptavimÄ si. Å iÄ pirmosios instancijos teismo ir teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ patvirtina ir tos nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės auklėjamųjų vaikų tėvai siekė pakeisti situacijÄ taip, kad A. D. neauklėtų ir nesirÅ«pintų jų vaikais darželyje – praÅ¡ydavo perkeldavo vaikus į kitÄ lopÅ¡elio darželio grupę nei dirbo A.

D. ar aplamai į kitÄ darželį, kad bÅ«tų iÅ¡vengta A. D. neigiamo poveikio auklėjamiems vaikams. Å ios visos aplinkybės yra svarbios vertinant skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė negrÄ Å¾intina į ankstesnį darbÄ , A. D. taikytinos alternatyvios pažeistų teisių atleidžiant iÅ¡ darbo gynimo procedÅ«ros.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad grÄ Å¾inus ieÅ¡kovę į pirmesnį darbÄ , jai bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokio pobÅ«džio bylose suformuotoje praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog nagrinėdamas darbuotojo (ieÅ¡kovo) reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iÅ¡ DK 300 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų taikytinas. BylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis).

Teismas gali keisti ieÅ¡kinio dalykÄ bylose dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ , jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti (DK 300 straipsnio 4 dalis). Aplinkybes, reikÅ¡mingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iÅ¡ proceso Å¡alių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko Å¡ioje teisės normoje nustatytÄ pažeistų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ , o tokių priežasčių nenustatęs – DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ gynimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010).Esant tokiam ginčo santykio teisiniam reglamentavimui ir suformuotai kasacinio teismo praktikai, teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog Kauno apylinkės teismas, pripažinęs drausminę nuobaudÄ negaliojančia, nepagrįstai negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovės į pirmesnįjį darbÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikė LR DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas.

Ä®statymo leidėjo įtvirtinta įstatyme dispozicijos formuluotė „bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti“ yra iÅ¡dėstyta prielaidos forma, tačiau, kaip žinoma, galutinis teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaida (CPK 260, 263 straipsniai). Teisėjų kolegija, sutikdama su Kauno apylinkės teismo sprendimo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei, jÄ grÄ Å¾inus į pirmesnįjį darbÄ bus sudarytos netinkamos sÄ lygos dirbti, nustatė, jog Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina byloje pateikti apklaustų liudytojų parodymai:

Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės A. M. ir R. R.- P. patvirtino dalyvavę 2013 m. spalio 18 d. vykusiame vaiko gerovės komisijos posėdyje, nurodė, jog posėdžio metu buvo kalbama ne apie konkrečių vaikų problemas, bet apie ieÅ¡kovės elgesį ir jos auklėjamų vaikų tėvų pretenzijas, patvirtino pasiÅ«lę tėvams ir jų vaikams kreiptis pagalbos į psichologus, liudytoja apklausta psichologė I. Å .- S. patvirtino, jog į jÄ kreipėsi 5 vaikų tėvai, kad bÅ«tų įvertinta vaikų psichologinė bÅ«sena, jog į bylÄ pateiktuose rekomendacinio pobÅ«džio dokumentuose nurodyti tėvų ir vaikų pasisakymai ieÅ¡kovės atžvilgiu, pateikti siÅ«lymai gerinti psichologinį klimatÄ Ä¯staigoje.

Liudytojomis apklaustos buvusių ieÅ¡kovės auklėtinių mamos patvirtino savo pretenzijose iÅ¡dėstytas aplinkybes. A. B. nurodė, jog jos sÅ«nui 2013 m. rugsėjo mėn. pradėjus lankyti darželį adaptacija vyko sėkmingai, tačiau po ligos dirbti grįžus ieÅ¡kovei, vaikas neidavo miegoti į miegamÄ jį, nenorėjo eiti į darželį, liudytoja D. K. paaiÅ¡kino, jog jos vaikas dažnai grįždavo susižeidęs, pradžioje maniusi, jog tai normalu, tačiau vėliau sužinojusi apie dažnus kitų vaikų susižeidimus, vertino ar vaikams skiriamas pakankamas dėmesys grupėje.

Liudytoja A. Å . nurodė, jog sÅ«nus pradėjo Å¡lapintis į lovÄ , pasakė, kad jį auklėtoja D. vadina verksniu, kratė už kojos, baugino, vaikui susižalojus auklėtoja reagavo neadekvačiai, liudytoja J. K. paaiÅ¡kino, jog jos vaikas skundėsi, kad ieÅ¡kovė jį mušė per galvÄ , kad ieÅ¡kovė jam nepatinka, patvirtino mačiusi, jog ieÅ¡kovė dažnai ne prižiÅ«ri vaikus, o kalba telefonu, girdėjusi, kaip lėčiau į laukÄ besirengiančiÄ mergaitę ieÅ¡kovė gÄ sdino paliksianti užrakintÄ darželio grupėje.

Liudytoja I. S. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jos dukra bijojo tuÅ¡tintis darželyje, akcentavo, jog dukrai susitrenkus galvÄ ieÅ¡kovė bandė nurodytÄ aplinkybę neigti, nepripažino, jog mergaitė susižalojo prie jos, kitÄ kartÄ dukrai patyrus rimtÄ traumÄ , ieÅ¡kovė reagavo neadekvačiai, nors reikėjo nedelsiant vykti pas medikus, paskambinusi pasakė, jog vaikÄ stebės. Liudytoja L. J. nurodė, jog ieÅ¡kovę laikinai perkėlus į grupę, kuriÄ lanko liudytojos sÅ«nus, vaikas pradėjo Å¡lapintis ir klykti naktimis, nebenorėjo į darželį, pasekmės buvo jaučiamos dar kelis mėnesius po ieÅ¡kovės atleidimo.

Liudytoja I. D. nurodė, jog sÅ«naus problemos tęsėsi ilgiau nei metus, sÅ«nus aiÅ¡kiai nurodydavo nenorintis bÅ«ti su ieÅ¡kove, paaiÅ¡kino, jog po ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo situacija susitvarkė, neigiami vaikų elgesio požymiai- Å¡lapinimasis į lovÄ ir drabužius, nenoras eiti į darželį - iÅ¡nyko. Liudytoja apklausta darželio direktoriaus pavaduotoja, su ieÅ¡kove auklėtojos darbÄ toje pačioje grupėje kurį laikÄ dirbusi A. Ž. nurodė, jog ieÅ¡kovė negeba paskirstyti darbo funkcijų, kontroliuoti vaikų, yra nervinga, vaikams moralizuoja, pastaruoju laikotarpiu nėjo į kompromisus, neatsižvelgė į pastabas, nedarė iÅ¡vadų.

Liudytoja apklausta auklėtojos padėjėja S. R., nuo 2013 m. rugsėjo mėn. dirbusi vienoje grupėje su ieÅ¡kove, nurodė, jog vaikų elgesys esant ieÅ¡kovei labai pasikeisdavo. IeÅ¡kovė darbo laiku nuolat kalbėdavo telefonu, taikė savitus ugdymo metodus (paleisdavo muzikÄ ir vaikus palikdavo, miego laikotarpiu neleisdavo eiti į tualetÄ ), erzindavo vaikus, drausmindama vaikus juos tvirtai sugriebdavo, iÅ¡naudodavo bet kokiÄ galimybę bendrauti su tėvais, kad nereikėtų tuo metu rÅ«pintis vaikais, pastarÄ jÄ funkcijÄ perkeldama liudytojai.

Liudytojomis apklaustos kitos darželio darbuotojos (auklėtojos padėjėja N. P., auklėtoja V. G., auklėtoja D. C., auklėtojos padėjėja J. M., raÅ¡tvedė J. Z.) patvirtino, jog netinkamas ieÅ¡kovės elgesys (kitų darbuotojų žeminimas, nepateisinamų ugdymo metodų taikymas, neatsižvelgimas į pastabas) nėra tik pastarojo laikotarpio problema, analogiÅ¡ko elgesio pavyzdžių pasitaikydavo ir anksčiau. Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ie surinkti įrodymai byloje ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai (1 t. b.l. 55-99), liudijantys apie netinkamÄ A.

D. elgesį auklėjant vaikus, prižiÅ«rint juos ir dalyvaujant vaikų ugdymo procese, įrodantys A. D. konfliktiÅ¡kumÄ , nenorÄ dalykiÅ¡kai bendrauti su darbovietės administracija, keisti darbo stilių, neginčijamai įrodo, kad nagrinėjamu atveju jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbÄ pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti jam ir kitai kolektyvo daliai. Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovės pažeisti interesai turi bÅ«ti ginami LR DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytu bÅ«du.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tÄ skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo argumentacijÄ , jog negrÄ Å¾indamas ieÅ¡kovės į pirmesnį darbÄ , taikydamas LR DK 300 str. 4 d. numatytas nuostatas, teismas teisingai įvertino įstatymu ginamų vertybių prioritetus, pažymėjęs, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės grÄ Å¾inimo į darbÄ klausimas yra tiesiogiai susijęs ne tik su ieÅ¡kovės teisės dirbti pas atsakovÄ gynimu, bet ir su prioritetine vaikų interesų apsauga, lemiančia realiÄ vaiko teisę į saugiÄ aplinkÄ , vystymosi ir adaptacijos visuomenėje realizavimo galimybę.

Dėl to, esant Å¡ioms Kauno apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms byloje, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį ir įrodytÄ faktinį pagrindÄ taikyti alternatyvų, t. y. DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ ieÅ¡kovės pažeistų darbo teisių gynimo bÅ«dÄ . Taikydamas alternatyvų pažeistų ieÅ¡kovės darbo teisių gynimo bÅ«dÄ , teismas taikė įstatyme įtvirtintÄ teisių gynimo bÅ«dÄ (Konstitucijos 109 straipsnis 3 dalis).

Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausiÄ teisių gynimo bÅ«dÄ yra teismo diskrecinė teisė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad įstatymo nustatyto pažeistų teisių gynimo bÅ«do parinkimas gali pažeisti ar pažeidžia asmens darbo teises.Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės darbo trukmę pas atsakovÄ , vadovaudamasis LR DK 140 str. 1 d. 6 p., pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinis darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Teismo sprendimas priteisti 10.781,88 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumÄ ir 9.621,16 Lt sumÄ už priverstinÄ pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki Kauno apylinkės teismo 2014 04 17 sprendimo priėmimo dienos yra teisingas, pagrįstas byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstas ir teisingas teismo sprendimas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo po 85,98 Lt sumÄ už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos dienÄ nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (LR DK 300 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliantė A. D. prašė bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka (2 t. b.l. 75). LR CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Pažymėtina, kad pagal LR CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas. Nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliaciniai skundai, atsiliepimai į apeliacinius skundus yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai teisėjų kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatytu būdu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju skundui iÅ¡spręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra bÅ«tinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Kadangi ieÅ¡kovės ir atsakovo apeliaciniai skundai yra atmesti, Å¡alims paliekamos jų turėtos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič                                                                                                                                  Algimantas Kukalis Arvydas Žibas