eb2dd583-67ad-4c26-b9b0-4f8cbfa078f2 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatediÅ¡dÄstyta pozicija, jog vaikai iÅ¡gyvena situacinį nesaugumÄ ir nerimÄ , bei pateiktos rekomendacijos ieÅ¡koti galimybių užtikrinti kuo didesnį saugumÄ , ieÅ¡koti personalo, su kuriuo vaikas užmegztų pasitikÄjimo ryšį. Nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, leidžia vertinti kaip pagrįstÄ atsakovo pozicijÄ , jog ginÄijamo sprendimo priÄmimÄ sÄ lygojo nepagrįstas, netinkamas ieÅ¡kovÄs elgesys. TaÄiau teismas sutiko su ieÅ¡kovÄs ir jos atstovų pateikta pozicija, jog aukÅ¡Äiau aptartos aplinkybÄs negalÄjo bÅ«ti vertinamos kaip pagrindas taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas pasekmes.
Legislator headnote
AI generatedeb2dd583-67ad-4c26-b9b0-4f8cbfa078f2 · Kauno apygardos teismas: Nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, leidžia vertinti kaip pagrįstÄ atsakovo pozicijÄ , jog ginÄijamo sprendimo priÄmimÄ sÄ lygojo nepagrįstas, netinkamas ieÅ¡kovÄs elgesys. TaÄiau teismas sutiko su ieÅ¡kovÄs ir jos atstovų pateikta pozicija, jog aukÅ¡Äiau aptartos aplinkybÄs negalÄjo bÅ«ti vertinamos kaip pagrindas taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas pasekmes.
Full text
PraneÅ¡Äjas (-a) â¦â¦â¦â¦â¦â¦â¦â¦â¦CivilinÄ byla Nr. 2A-1775-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20210-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8;14.4;121.18;121.21;125.7;(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Galinos BlaževiÄ, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs A.
D. ir atsakovo Kauno Žaliakalnio lopÅ¡elio - darželio apeliacinius skundus dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-1536-945/2014 pagal ieÅ¡kovÄs A. D. ieÅ¡kinį atsakovui Kauno Žaliakalnio lopÅ¡eliui - darželiui dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ , su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo.TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä pripažinti neteisÄtu atsakovo direktorÄs 2013 m. lapkriÄio 8 d.
įsakymÄ Nr. P-306 âDÄl AuklÄtojos A. D. atleidimo iÅ¡ darboâ, panaikinti paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ , grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , priteisti ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . NurodÄ, jog drausminÄ nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo yra grindžiama vaikų tÄvų pretenzijomis ir psichologo pateikta informacija, nenurodant konkreÄių netinkamų ieÅ¡kovÄs veiksmų. Jokie konkretÅ«s pažeidimai nebuvo įvardinti ir atsakovo direktorÄs reikalavime pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ .
DrausminÄs nuobaudos skyrimÄ nulÄmÄ nepagrįstas neigiamas atsakovo direktorÄs požiÅ«ris į ieÅ¡kovÄ, siekis susidoroti su ieÅ¡kove, kaip nepalankia darbuotoja, derinant veiksmus su konfliktiÅ¡kais auklÄtinių tÄvais. IeÅ¡kovÄ tvirtina, jog jos elgesys su vaikais buvo tinkamas, vaikų reakcijas galÄjo sÄ lygoti tai, jog jie dar buvo neapsipratÄ su aplinka, jiems buvo kaitaliojamos auklÄtojos, tuo tarpu palaikyti dalykiÅ¡kus santykius su tÄvais neleido nepalankus ieÅ¡kovÄs darbo grafikas, pagal kurį ji nedirbdavo tiek ryte, kai tÄvai atvesdavo vaikus, tiek ir darbo dienos pabaigoje, kai tÄvai ateidavo vaikų pasiimti.
IeÅ¡kinyje taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovei paskirta neadekvati nuobauda, kadangi jokie jos veiksmai nesukÄlÄ neigiamų padarinių atsakovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Kauno apylinkÄs teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pripažino tarp ieÅ¡kovÄs A. D. ir atsakovo Kauno Žaliakalnio lopÅ¡elio - darželio sudarytos 2000 m. sausio 3 d. darbo sutarties Nr. 6 nutraukimÄ DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu neteisÄtu; ieÅ¡kovÄs į darbÄ negrÄ Å¾ino, ieÅ¡kovÄs su atsakovu sudarytÄ 2000 m. sausio 3 d. darbo sutartį Nr. 6 laikÄ nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisÄjimo dienos; priteisÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 6 mÄnesių vidutinio darbo užmokesÄio iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ - 10781,88 Lt, 9621,16 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ , skaiÄiuojant nuo 2013 m. lapkriÄio 9 d. iki teismo sprendimo priÄmimo (2014 m. balandžio 17 d.) ir po 85,98 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ , skaiÄiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priÄmimo (2014 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo (visos sumos nurodytos neatskaiÄius mokesÄių); reikalavimÄ dÄl ieÅ¡kovÄs grÄ Å¾inimo į darbÄ atmetÄ.Teismas nurodÄ, kad nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄs atžvilgiu drausminÄ atsakomybÄ â atleidimas iÅ¡ darbo, pritaikyta vadovaujantis auklÄjamų vaikų tÄvų pretenzijomis, psichologų pateikta informacija dÄl ieÅ¡kovÄs elgesio su vaikais ir tokio elgesio įtakos psichologinei vaikų bÅ«klei.
Vertindamas ieÅ¡kovÄs elgesį į bylÄ pateiktų įrodymų kontekste, teismas pažymÄjo: pirma, ieÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių tendencingÄ atsakovo administracijos darbuotojų elgesį patvirtinanÄių įrodymų. NurodÄ, kad tik paÄios ieÅ¡kovÄs, kuri, akivaizdu, turi tiesioginį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, paaiÅ¡kinimais yra paremtos jos nurodytos aplinkybÄs, jog ji atsakovo direktorei buvo nepalanki darbuotoja, nes neneÅ¡Ä direktorei dovanų, nesutiko klastoti dokumentų ir pan.
Tai, jog tapaÄias ar analogiÅ¡kas aplinkybes ieÅ¡kovÄ po atleidimo iÅ¡ darbo pateikÄ Å¾urnalistams ir jos pateiktos informacijos pagrindu buvo paskelbti straipsniai spaudoje (b. l. 123-128, t. 1), teismo nuomone, negali bÅ«ti vertinama kaip netinkamÄ atsakovo direktorÄs elgesį ieÅ¡kovÄs atžvilgiu patvirtinantys duomenys. NurodÄ, kad atsakovo direktorÄ Å¡iais klausimais pateikÄ kardinaliai prieÅ¡ingÄ pozicijÄ , neigÄ bet kokio neteisÄto poveikio ieÅ¡kovÄs atžvilgiu faktus, todÄl, esant atitinkamam pozicijų prieÅ¡taringumui, daryti iÅ¡vadas remiantis vien tokiomis pozicijomis nÄra pagrindo.
Antra, jokie kiti byloje esantys įrodymai negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindžiantys ieÅ¡kovÄs pozicijÄ dÄl tendencingo atsakovo direktorÄs elgesio. Teismas nurodÄ, kad prieÅ¡ingai, konfliktÄ buvo bandoma sprÄsti įvairiomis priemonÄmis (tiek stebint ieÅ¡kovÄs darbÄ (b. l. 92, t. 1), koreguojant ieÅ¡kovÄs darbo grafikÄ (b. l. 44-54, t. 1), tiek ir laikinai perkeliant ieÅ¡kovÄ dirbti į kitÄ grupÄ. Liudytojų L. P. ir T. P. parodymus Å¡iuo aspektu teismas vertino atsižvelgdamas į konfliktiÅ¡kus liudytojų ir atsakovo administracijos santykius, susijusius su liudytojų iÅ¡Äjimu iÅ¡ darbo, taip pat faktÄ , jog pateikti parodymai nÄra niekaip susijÄ su ieÅ¡kove ar Å¡iai bylai reikÅ¡mingomis faktinÄmis aplinkybÄmis, kuriomis remiantis ieÅ¡kovei buvo skirta drausminÄ nuobauda.
TreÄia, byloje nÄra jokių duomenų, jog vaikų tÄvai buvo skatinami ar turÄjo kokį nors pagrindÄ elgtis tendencingai. Teismas nurodÄ, kad jie nuosekliai ir aiÅ¡kiai dÄstÄ savo pozicijÄ dÄl to, kas skatino juos reikÅ¡ti pretenzijas, teikti 2013 m. spalio 23-25 dienų praneÅ¡imus (b. l. 75-81, t. 1), už savo lÄÅ¡as vesti savo vaikus pas psichologus, teikti parodymus teismo posÄdyje. Net ir ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateiktas garso įraÅ¡as su abiejų Å¡alių pateiktomis įraÅ¡o dalių stenogramomis (b. l. 26-38, t.
2) teatskleidžia, jog buvo bandoma sprÄsti kilusį konfliktÄ , jog vaikų tÄvai reikalavo pakeisti auklÄtojÄ , tuo tarpu darželio direktorÄ jiems aiÅ¡kino, kad norint atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo bÅ«tina laikytis procedÅ«rų, turÄti netinkamo darbuotojo elgesio įrodymų, kas, teismo nuomone, vertintina kaip objektyvus vadovo, siekianÄio sureguliuoti susiklosÄiusiÄ konfliktinÄ situacijÄ ir priimti sprendimÄ turint duomenis iÅ¡ kiek įmanoma įvairesnių Å¡altinių, siÅ«lymas iÅ¡dÄstyti pozicijÄ raÅ¡tu.
Teismas nurodÄ, kad pastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktas, jog panaÅ¡aus pobÅ«džio problemos buvo kilÄ ir 2012-2013 metais, kai 2012 m. spalio 26 d. 9 vaikų tÄvai pateikÄ pretenzijÄ (b. l. 97-99, t. 1), jog pamatÄ ieÅ¡kovÄ vaikai verkia, nenori eiti į darželį, pasakoja apie netinkamÄ ieÅ¡kovÄs elgesį (kad muÅ¡a vaikus, naudoja psichologinį smurtÄ ), dÄl ko ieÅ¡kovÄs buvo papraÅ¡yta pasiaiÅ¡kinti (b. l. 94-96, t. 1), 2012 m. gruodžio 12 d. susirinkimo metu konstatuotas situacijos pagerÄjimas (b. l. 93, t. 1).
Pastarieji įrodymai, vertinant juos kartu su Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄs atžvilgiu radikalių veiksmų buvo imtasi tik po to, kai ilgÄ laikÄ kylanÄias problemas buvo nesÄkmingai bandyta iÅ¡sprÄsti kitais bÅ«dais. Ketvirta, vaikų tÄvų raÅ¡ytinÄse pretenzijose, susirinkimų metu, taip pat duodant parodymus teismo posÄdžio metu iÅ¡dÄstytÄ pozicijÄ dÄl vaikų reakcijos į ieÅ¡kovÄ, jų pasakojimų apie netinkamÄ ieÅ¡kovÄs elgesį atitinka ir psichologų parengtuose vertinimuose (b. l. 82-91, t.
1) iÅ¡dÄstyta pozicija, jog vaikai iÅ¡gyvena situacinį nesaugumÄ ir nerimÄ , bei pateiktos rekomendacijos ieÅ¡koti galimybių užtikrinti kuo didesnį saugumÄ , ieÅ¡koti personalo, su kuriuo vaikas užmegztų pasitikÄjimo ryšį. Nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, leidžia vertinti kaip pagrįstÄ atsakovo pozicijÄ , jog ginÄijamo sprendimo priÄmimÄ sÄ lygojo nepagrįstas, netinkamas ieÅ¡kovÄs elgesys. TaÄiau teismas sutiko su ieÅ¡kovÄs ir jos atstovų pateikta pozicija, jog aukÅ¡Äiau aptartos aplinkybÄs negalÄjo bÅ«ti vertinamos kaip pagrindas taikyti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas pasekmes.
NurodÄ, kad pirma, taikant ieÅ¡kovÄs atžvilgiu drausminÄ atsakomybÄ nebuvo identifikuotas konkretus netinkamo ieÅ¡kovÄs elgesio faktas. Nors dalies vaikų ir jų tÄvų pasisakymuose minimas neleistinas fizinis ar psichologinis poveikis, ieÅ¡kovÄs vartotas mažameÄių vaikų atžvilgiu, taikant drausminÄ atsakomybÄ ne tik nebuvo remiamasi atitinkamus veiksmus prie Å¡iurkÅ¡Äių darbo drausmÄs pažeidimų priskirianÄiu DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bet ir nebuvo aiÅ¡kinamasi, kada atitinkami veiksmai galÄjo bÅ«ti atlikti, nebuvo vertinamos konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs. Pastaroji iÅ¡vada, atsižvelgiant į tai, jog su tais paÄiais vaikais ieÅ¡kovÄ dirbo ir 2012-2013 mokslo metais, teismo vertinimu, neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dÄl to, ar drausminÄs nuobaudos taikymas yra siejamas su ieÅ¡kovÄs veiksmais, apie kuriuos drausminÄ atsakomybÄ taikiusiems asmenims tapo žinoma ne daugiau nei prieÅ¡ 1 mÄnesį iki tokių veiksmų atlikimo (DK 241 str. 1 d.).
Antra, DK 235 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas veiksmų, pripažįstamų Å¡iurkÅ¡Äiu darbo drausmÄs pažeidimu, sÄ raÅ¡as. NagrinÄjamu atveju buvo pasirinkta ne konkreti įstatyme įvardinta veika, bet į nebaigtinį sÄ raÅ¡Ä orientuota DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto norma. Pastaroji aplinkybÄ, teismo nuomone, ne tik patvirtina, jog drausminÄ atsakomybÄ nÄra siejama su konkreÄiais įstatyme pateiktame sÄ raÅ¡e nurodytais veiksmais, bet ir kelia pagrįstas abejones dÄl to, iÅ¡ kur darbuotojai galÄjo bÅ«ti žinoma, kokius veiksmus darbdavys laiko Å¡iurkÅ¡Äiu darbo drausmÄs pažeidimu.
Teismas nurodÄ, kad nei atsakovo nuostatuose (b. l. 102-109, t. 1), nei įstaigoje galiojanÄiose darbo tvarkos taisyklÄse (b. l. 33-41, t. 1), kuriose yra atskiras 4.6 punktas, skirtas drausminÄs atsakomybÄs taikymui, nÄra tiesiogiai įvardinti jokie papildomi, DK 235 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenumatyti, atvejai, už kuriuos iÅ¡ karto gali bÅ«ti taikoma griežÄiausia drausminÄ nuobauda. TreÄia, tiek atsakovo atstovÄs, tiek ir liudytojomis apklaustos atsakovo darbuotojos vienareikÅ¡miÅ¡kai akcentavo, jog atitinkamas ieÅ¡kovÄs elgesys nÄra epizodinis, jis tÄsiasi ilgÄ laikÄ , taÄiau, už netinkamÄ elgesį su vaikais drausminÄ atsakomybÄ ieÅ¡kovÄs atžvilgiu anksÄiau nebuvo taikoma.
Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄ, net ir esant darbo tvarkos taisyklių (b. l. 33-41, t. 1) 4.1.3 punkte, auklÄtojo pareigybÄs apraÅ¡ymo (b.l. 24-26, t. 1) 8.2, 8.3, 8.5, 9.2, 9.5 punktuose įtvirtintoms auklÄtojos pareigoms atsižvelgti į individualius vaikų poreikius, garantuoti vaikų fizinį ir psichologinį saugumÄ , bendradarbiauti su Å¡eima, galÄjo įgyti teisÄtÄ lÅ«kestį, jog, jos veiksmus darbdaviui ilgÄ laikÄ nevertinant kaip darbo drausmÄs pažeidimÄ , tokių veiksmų tÄ sa nesukurs pagrindo taikyti griežÄiausiÄ drausminÄs atsakomybÄs formÄ .
Darbdavys, ilgÄ laikÄ toleravÄs netinkamÄ darbuotojos elgesį, nevertinÄs jo kaip darbo drausmÄs pažeidimo, neturÄjo teisinio pagrindo sprÄsti, jog naujai paaiÅ¡kÄjÄs atitinkamo elgesio faktas gali bÅ«ti pripažįstamas Å¡iurkÅ¡Äiu darbo drausmÄs pažeidimu, už kurį galÄtų bÅ«ti skiriama drausminÄ nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendÄ, jog drausminÄ nuobauda ieÅ¡kovei buvo paskirta neteisÄtai, todÄl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl jos panaikinimo patenkino.
SprÄsdamas ieÅ¡kovÄs reikalavimo grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ pagrįstumo klausimÄ , teismas nurodÄ, kad nagrinÄjamu atveju Å¡is klausimas yra tiesiogiai susijÄs ne tik su ieÅ¡kovÄ su atsakovu siejanÄiais darbo santykiais ir ieÅ¡kovÄs, kaip socialiai ir finansiÅ¡kai silpnesnÄs Å¡ių santykių Å¡alies, specifiniu statusu, bet ir su daug reikÅ¡mingesne prioritetine vaiko interesų, susijusių su teise į saugiÄ mokymosi aplinkÄ , apsauga (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., Å vietimo įstatymo 46 str. 1 d. 7 p., 49 str. 2 d. 1 p.).
Teismui pripažinus, jog bylos medžiaga patvirtina ieÅ¡kovÄs elgesį atitikus DK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netinkamo elgesio, kaip pagrindo inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ , sÄ lygas, esant pakankamai nenuginÄytų duomenų, jog ieÅ¡kovei dirbant auklÄtoja vaikai patyrÄ psichologinį diskomfortÄ , nesijautÄ saugÅ«s, tiek ieÅ¡kovÄs atstovÄms, tiek ir liudytojomis apklaustoms vaikų mamoms patvirtinus, jog padÄtis po ieÅ¡kovÄs atleidimo iÅ¡ darbo normalizavosi, paÄiai ieÅ¡kovei tiek savo elgesiu iki atleidimo iÅ¡ darbo, tiek ir pozicija teisminio nagrinÄjimo metu akivaizdžiai parodžius, jog savo veiksmų netinkamumo ieÅ¡kovÄ nepripažįsta, ignoruoja pastabas ir patarimus, neketina keistis, ieÅ¡koti kompromisų, kurie leistų sukurti darželyje aplinkÄ , atitinkanÄiÄ vaikų interesus, teismas sprendÄ, jog ieÅ¡kovÄs grÄ Å¾inimas į darbÄ nebÅ«tų padarytam pažeidimui proporcinga priemonÄ.
Nurodytų aplinkybių visumÄ teismas vertino kaip pagrindÄ laikyti, jog darbo sutartis su ieÅ¡kove yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisÄjimo dienos (DK 300 str. 4 d.) ir reikalavimÄ dÄl ieÅ¡kovÄs grÄ Å¾inimo į darbÄ atmesti.Vadovaudamasis DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 300 straipsnio 4 dalimi, pripažinÄs, jog ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inama, įvertinÄs aplinkybÄ, jog, kaip matyti iÅ¡ darbo sutarties turinio, ieÅ¡kovÄ dirbo nuo 1992 m. kovo 2 d., po atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ kito darbo nesusirado (b. l. 10, t. 2), teismas priteisÄ ieÅ¡kovei 6 mÄn. vidutinių darbo užmokesÄių dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ .
Teismas taip pat nurodÄ, kad byloje nÄra jokių duomenų, jog atleidžiant iÅ¡ darbo ieÅ¡kovei bÅ«tų netinkamai paskaiÄiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, taip pat neiÅ¡mokÄtas ieÅ¡kovÄs darbo užmokestis, ieÅ¡kovÄ nekÄlÄ klausimo dÄl atitinkamų sumų priteisimo, todÄl Å¡iuo klausimu teismas nepasisakÄ. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti į darbÄ , panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ Žaliakalnio lopÅ¡elio â darželio auklÄtojos pareigas.
ApeliantÄ nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino jos atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu, taÄiau tokiu atveju privalÄjo jÄ sugrÄ Å¾inti į darbÄ . Å iuo atveju teismas faktiÅ¡kai įteisino neteisÄtÄ atsakovo administracijos elgesį. Darbuotojas, kuris atleistas neteisÄtai, pats gali praÅ¡yti nesugrÄ Å¾inti į darbÄ , jei jis, pavyzdžiui, mano, kad jam ten bus nepalankios darbo sÄ lygos, taÄiau apeliantei to nepraÅ¡ant, teismas negalÄjo atimti iÅ¡ jos darbo vietos ir į darbÄ nesugrÄ Å¾inti.
ApeliantÄ nurodo, kad ji Kauno Žaliakalnio lopÅ¡elyje - darželyje dirbo nuo 1992 m. Per šį laikotarpį nÄra turÄjusi jokių drausminių nuobaudų dÄl darbo tvarkos pažeidimų, taÄiau buvo neparanki darbuotoja, kadangi: niekuomet nepataikavo vadovÄms; neneÅ¡Ä dovanÄlių; nesutikdavo pasiraÅ¡inÄti ant taisomų dokumentų; neva ji praneÅ¡Ä Ä¯ Å vietimo ministerijÄ apie reguliariai neiÅ¡mokamus atostoginius; yra vienintelÄ profsÄ jungos narÄ darbovietÄje; vienintelÄ nesutiko dÄl atlyginimų sumažinimo ir kt.ApeliantÄ teigia, kad jau seniai prieÅ¡ jÄ buvo taikomas mobingas iÅ¡ vadovų ir kai kurių tÄvelių pusÄs, norima, kad ji iÅ¡eitų iÅ¡ darbo, taÄiau nepavykus palaužti, ÄmÄsi kito plano.
Aktyviausiai mobingas jos atžvilgiu pasireiÅ¡kÄ jau nuo 2012/2013 mokslo metų pradžios, kuomet gavo naujÄ lopÅ¡elinukų grupÄ. Jau pirmÄ jį mÄnesį dirbdama su nauja grupe, tÄvelių buvo kaltinama nebÅ«tais dalykais. DirektorÄs pavaduotoja organizuodavo slaptus susirinkimus su vaikų tÄveliais, kad ji negalÄtų apsiginti. ApeliantÄ nepasidavÄ, su tÄveliais iÅ¡siaiÅ¡kino, tuomet jos darbÄ iÅ¡tisus metus be jokio grafiko ir rimtų priežasÄių stebÄjo darželio direktorÄ O.
G. su pavaduotoja A. Ž.. Jų darbo vieta visus metus praktiÅ¡kai buvo apeliantÄs grupÄje, ji jautÄ didelį diskomfortÄ , kabinÄjosi prie menkiausių smulkmenų. Å iemet nuo rugsÄjo mÄn. apeliantÄ gavo naujÄ , paÄių mažiausiųjų grupÄ, buvo keiÄiamos visos grupÄs darbuotojos. Apeliantei į komandÄ buvo skiriama direktorÄs pavaduotoja A. Ž., kuri riboja jos bendravimÄ su tÄvais. NespÄjus apsiprasti, nes grafikas buvo toks, kad ji buvo izoliuota nuo bendravimo su vaikų tÄveliais, po dviejų savaiÄių jau buvo 5 tÄvelių pretenzija dÄl nebÅ«tų dalykų.
Nuo 2013-10-15 direktorÄs įsakymu buvo perkelta dirbti į kitÄ grupÄ, bet ir ten dirbdama vÄl su paÄiais mažiausiais auklÄtiniais, kurie dar neapsipratÄ net prie darželio, po 3 dienų vÄl buvo tÄvelių nepagrįstas skundas prieÅ¡ jÄ . Skunde naudojami argumentai absurdiÅ¡ki, įrodymų jokių. Net per vaiko gerovÄs komisijÄ , kuri vyko 2013-10-18 ir turÄjo nagrinÄti pareikÅ¡tas problemas dÄl neva apeliantÄs darbo, komisijoje dalyvavusios Kauno PPT psichologÄs suprato, kad su vaikais yra dirbama gerai, bet, kad problema ta, jog apeliante norima atsikratyti pasinaudojant neva tÄvų nuomone.
Apeliantei nei su tÄvų pretenzijomis, nei su vaiko gerovÄs komisijos iÅ¡vada susipažinti ir apsiginti neleido.ApeliantÄs nuomone, tai, kad su ja, kaip su neparankia darbuotoja, norÄta susidoroti, įrodo nuobaudos parinkimo ir skyrimo eiga. Skirdama apeliantei paÄiÄ griežÄiausiÄ nuobaudÄ už nepadarytÄ darbo drausmÄs pažeidimÄ atsakovo direktorÄ padarÄ neginÄijamÄ klaidÄ parinkdama drausminÄ nuobaudÄ , nes įsakyme dÄl atleidimo iÅ¡ darbo net nepaminÄtas drausminÄs nuobaudos parinkimo straipsnis.
Be to, jokie konkretÅ«s apeliantÄs veiksmai nebuvo įvardinti nei įsakyme dÄl atleidimo iÅ¡ darbo, nei jokiuose norminiuose aktuose kaip darbo tvarkos pažeidimų sudÄtys, todÄl apeliantÄ mano, kad jos atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisÄtas. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs atsakovo naudai bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas nurodo Å¡iuos argumentus:1.
Teismo iÅ¡vada, kad taikant drausminÄ atsakomybÄ nebuvo aiÅ¡kinamasi, kada atitinkami veiksmai galÄjo bÅ«ti atlikti, nebuvo vertinamos konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs, prieÅ¡tarauja bylos metu įrodymais nustatytoms aplinkybÄms. Teismas neobjektyviai, nevisapusiÅ¡kai įvertino liudytojų parodymus. Teismo posÄdžio metu liudytojai akcentavo pasikeitusį vaikų elgesį bÅ«tent nuo 2013 m. rugsÄjo 15 dienos, kuomet ieÅ¡kovÄ grįžo iÅ¡ atostogų ir pakeitÄ buvusiÄ grupÄs auklÄtojÄ A.
Ž.. Teismas privalÄjo vadovautis CPK 182 straipsniu, nes pati ieÅ¡kovÄ pripažino, kad 3 vaikų susižalojimai per trumpÄ laikotarpį apie 1 savaitÄ yra nenormalu. 2013-11-05 darželyje gauti VšĮ âPsichologinÄs paramos ir konsultavimo centroâ lydraÅ¡Äiai neginÄytinai patvirtino, kad A. D. yra Å¡iurkÅ¡Äiai, grubiai pažeidusi darbines pareigas, įtvirtintas auklÄtojo pareigybÄs apraÅ¡yme, LR Å vietimo įstatymu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Teismo posÄdžio metu psichologÄ patvirtino, kad vaikai 2013 m. spalio mÄn. vykusių 2 terapinių kontaktų metu kalbÄjo apie pastarųjų dienų įvykius, kadangi vaikams yra nebÅ«dinga kalbÄti apie senus įvykius, nes jų prisiminimai yra nykstanÄio pobÅ«džio.
Å ioje dalyje teismas neįvertino vieÅ¡ai žinomų faktų, kad nauji mokslo metai prasidÄjo po ilgų vasaros atostogų tik nuo 2013-09-01, o A. D. pradÄjo dirbti nuo 2013-09-15. Å ios aplinkybÄs rodo, kad vaikai neabejotinai pasakojo naujų mokslo metų patirtus, matytus įvykius, bÅ«senas. Teismas neteisingai nurodo, kad ieÅ¡kovÄ su tais paÄiais vaikais dirbo ir 2012-2013 metais, kadangi ne visi vaikai lankÄ darželį antrus metus. Tai patvirtina vaikų tÄvų parodymai. DÄl Å¡ių aplinkybių, teismo iÅ¡vada, kad nÄra vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dÄl to, ar drausminÄs nuobaudos taikymas yra siejamas su ieÅ¡kovÄs veiksmais, apie kuriuos drausminÄ atsakomybÄ taikiusiems asmenims tapo žinoma ne daugiau nei prieÅ¡ 1 mÄnesį iki tokių veiksmų atlikimo, yra nepagrįsta.
Kaip patvirtina nustatytos aplinkybÄs, A. D. iÅ¡ darbo buvo atleista užjos veiksmus, vykusius bÅ«tent 2013 rugsÄjo 15 d. - lapkriÄio 6 d., kurie iÅ¡aiÅ¡kÄjo 2013m. spalio mÄn., t.y. nesuÄjus 1 mÄnesio terminui.2. Teismas neobjektyviai įvertino ieÅ¡kovÄs raÅ¡ytus dokumentus ir padarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ kad ji tariamai nebuvo informuota, nesuprato, nežinojo apie daromus pažeidimus. TaÄiau A. D. 2013-10-03, 2013-10-17, 2013-10-21 raÅ¡tų turinys, sÄ vokos âsu pretenzijomis susipažinauâ, âiÅ¡dÄstyti faktai neteisingiâ, âsu vaikais elgiuosi tinkamaiâ neginÄytinai patvirtina, kad ji žinojo ir suprato pretenzijose iÅ¡keltas problemas, taÄiau jas neigÄ.
PareiÅ¡kimuose, pasiaiÅ¡kinimuose nenurodoma, kad ji nežino dÄl ko pasiaiÅ¡kinti, kad ji neinformuota apie pretenzijas, jos netinkamÄ elgesį ar pan. Teismas taip pat neobjektyviai, nesistemiÅ¡kai įvertino įrodymų visumÄ . SistemiÅ¡kai įvertinus tÄvų raÅ¡tiÅ¡kas pretenzijas, darželio reikalavimus pasiaiÅ¡kinti, ieÅ¡kovÄs tariamus paaiÅ¡kinimus, akivaizdu, kad ji buvo informuota ir privalÄjo pasiaiÅ¡kinti: kodÄl ji grubiai elgÄsi, barÄ, muÅ¡Ä, gÄ sdino vaikus, kodÄl vaikai randami susižalojÄ galvas jos darbo metu, kodÄl ji elgÄsi netinkamai, nepedagogiÅ¡kai, kodÄl grupÄje âŽvaigždelÄsâ jai pradÄjus dirbti nuo 2013 m. spalio 15 d., vaikai pradÄjo nenorÄti eiti į darželį, rytais pradÄjo nuolat verkti, tapo nervingi, neramÅ«s, pradÄjo Å¡lapintis į lovÄ .
IÅ¡ nustatytų faktų, logiÅ¡ka ir dÄsninga, kad auklÄtoja suprato dÄl ko reikalaujama 3 kartus pasiaiÅ¡kinti, neigÄ ne kažkÄ kitÄ o netinkamÄ elgesį su vaikais. AukÅ¡Äiau iÅ¡vardinti, paaiÅ¡kÄjÄ ir pasitvirtinÄ ieÅ¡kovÄs veiksmai yra smerktini ne tik moralÄs požiÅ«riu, bet pažeidžiantys vaikų teises, auklÄtojo pareigybÄs apraÅ¡ymÄ darželio darbo tvarkos taisykles, neleidžiantys įgyvendinti lopÅ¡elio-darželio nuostatuose nustatytų pagrindinių tikslų, uždavinių ir pareigų, todÄl buvo įvertinti kaip Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas.
Teismas neobjektyviai, nevisapusiÅ¡kai įvertino, kad tai buvo ne vienas atvejis vieno vaiko atžvilgiu, taÄiau daug atvejų daugelio vaikų atžvilgiu. Teismas neįvertino, kad nepedagogiÅ¡ko, neteisÄto, neleistino elgesio atvejai tÄsÄsi ne vienÄ dienÄ ar savaitÄ, bet mÄnesį.3. Teismas iÅ¡kÄlÄ abejonÄ, kad darbdaviui ilgÄ laikÄ nevertinant auklÄtojos veiksmų kaip darbo drausmÄs pažeidimÄ , auklÄtoja galÄjo įgyti teisÄtÄ lÅ«kestį, kad tokių veiksmų tÄ sa nesukurs pagrindo taikyti griežÄiausiÄ drausminÄs atsakomybÄs formÄ .
TaÄiau apeliantas pažymi tai, kad ir anksÄiau ieÅ¡kovÄs elgesys nebuvo toleruojamas. 2010 m., 2012 m. ieÅ¡kovÄ liko nenubausta, nes vaikų tÄvai patys iÅ¡sprÄsdavo problemÄ â perkeldavo vaikus į kitÄ grupÄ ar į kitÄ darželį. Tai patvirtino liudytojos A. Ž., D. K., direktorÄ ir kt. Nors ieÅ¡kovei anksÄiau drausminÄ nuobauda nebuvo skirta, taÄiau jos elgesys nebuvo nepastebÄtas, buvo norima geranoriÅ¡kai iÅ¡sprÄsti iÅ¡kilusiÄ problemÄ . DÄl jos elgesio, ieÅ¡kovei ne kartÄ buvo liepta pasiaiÅ¡kinti, buvo vedami pokalbiai, organizuojami seminarai-mokymai, pervesta į kitÄ grupÄ, keistas ne kartÄ darbo grafikas, teikta rekomendacijų kaip gerinti darbÄ , ieÅ¡kovÄ buvo raginama atsižvelgti į teikiamas tÄvų ir bendradarbių pastabas.
Susipažinusi su tÄvų pretenzijomis, ieÅ¡kovÄ visÄ laikÄ neigÄ daranti kÄ nors blogai, nenorÄjo keistis, nenorÄjo aiÅ¡kintis situacijos. DÄl to teiginys, kad darbdavys ilgÄ laikÄ toleravo netinkamÄ darbuotojos elgesį ir todÄl prarado teisÄ sprÄsti, jog naujai paaiÅ¡kÄjÄs atitinkamo elgesio faktas gali bÅ«ti pripažintas Å¡iurkÅ¡Äiu darbo drausmÄs pažeidimu, yra nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas.4. Teismas nepagrįstai akcentavo, kad ieÅ¡kovei nebuvo žinoma, kad yra inicijuojama drausminÄs atsakomybÄs taikymo procedÅ«ra. 2013-10-01, gavus vaikų tÄvų pretenzijas, ieÅ¡kovei nebuvo tuoj pat skiriama drausminÄ nuobauda, kadangi pirmiausia buvo norima iÅ¡siaiÅ¡kinti objektyviai aplinkybes ir siekti iÅ¡sprÄsti konfliktÄ taikiai. 2013-10-02 grupÄs tÄvų susirinkimo metu ieÅ¡kovÄ dalyvavo betarpiÅ¡kai ir buvo supažindinta su detaliomis tÄvų pretenzijomis, tÄvai pasisakÄ Å¾odžiu papildomai, ieÅ¡kovei buvo paaiÅ¡kinta, koks konkretus jos elgesys yra svarstomas.
Å iÄ aplinkybÄ patvirtino teisme tÄvai liudytojai, susirinkimo garso įraÅ¡o stenograma ir ieÅ¡kovÄs pripažinimas (CPK 182 str.). TÄvai papildomai teikÄ pretenzijas raÅ¡tu, buvo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti dÄl jų. 2013-10-03 papildomai buvo pravestas pokalbis su ieÅ¡kove dÄl vaikų tÄvelių pretenzijų ir problemų sprendimo bÅ«dų ieÅ¡kojimo. Buvo pasiÅ«lyta ieÅ¡kovei gerinti savo darbÄ ieÅ¡koti kompromisų su tÄvais, jų atsipraÅ¡yti ir net buvo pakeistas darbo grafikas siekiant didesnio kontakto su tÄvais.
Situacijai nepasikeitus, 2013-10-14 ieÅ¡kovÄ buvo perkelta dirbti į kitÄ darželio grupÄ, taÄiau perkÄlimas nepasiteisino, 2013-10-18 buvo gauta 16 naujos grupÄs vaikų tÄvų pretenzija. Buvo surengtas vaiko gerovÄs komisijos posÄdis, jame buvo kalbama apie ieÅ¡kovÄs elgesį ir jos auklÄjamų vaikų tÄvų pretenzijas. Matant, kad ieÅ¡kovÄs elgesys nesikeiÄia, o ji nesistengia sprÄsti kilusio konflikto, iÅ¡kilo bÅ«tinybÄ taikyti drausminÄ atsakomybÄ. Kaip minÄta, ieÅ¡kovei 2013 m. rudenį buvo įteikti 3 reikalavimai pasiaiÅ¡kinti, taÄiau, atsakydama į juos, ji neraÅ¡Ä, kad nesupranta, kodÄl jai reikia pasiaiÅ¡kinti, o neigÄ savo netinkamÄ elgesį. 2013 m. spalio 21 d. atsakydama į reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, ji informavo nedalyvausianti jos darbo aptarimuose be profesinÄs sÄ jungos atstovų.
Taigi, iÅ¡ nurodytų aplinkybių aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovÄ Å¾inojo, kad buvo sprendžiamos problemos, susijusios su jos elgesiu, kad darbdavys pagal darbo teisÄs įstatymus turi teisÄ pateikti reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti prieÅ¡ skiriant drausminÄ nuobaudÄ . Å ioje dalyje teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovÄ buvo ne tik apdairi, rÅ«pestinga su aukÅ¡tuoju, bet ir turÄjo atstovus, buvo profesinÄs sÄ jungos narÄ, gavo ne vienÄ reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, todÄl turÄjo galimybÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, suprasti, kÄ ir padarÄ.
LR DK 240 straipsnyje nustatyta drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarka, pagal kuriÄ prieÅ¡ skirdamas drausminÄ nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dÄl darbo drausmÄs pažeidimo. Å ios tvarkos buvo laikytasi, ieÅ¡kovÄs raÅ¡tu buvo pareikalauta, kad ji pasiaiÅ¡kintų dÄl savo elgesio, todÄl nelogiÅ¡ka iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ galÄjo nežinoti, kad buvo inicijuojama drausminÄs atsakomybÄs taikymo procedÅ«ra.5. Skundžiamas teismo sprendimas yra prieÅ¡taringas.
Nors teismas sprendime pripažįsta, kad darbuotoja elgÄsi netinkamai, taÄiau toliau visgi pripažįsta atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu dÄl tariamų procedÅ«rinių pažeidimų. Nors 2013 m. spalio mÄn. reikalavimuose pasiaiÅ¡kinti nebuvo įvardintos konkreÄių vaikų pavardÄs, vardai, dienos, taÄiau tuo metu tiek ieÅ¡kovei, tiek tÄvams, direktorei ir kt. asmenims buvo aiÅ¡ku, apie kÄ kalbama. KonkretÅ«s atvejai, vardai, pavardÄs buvo iÅ¡vardinti tÄvų pretenzijose, pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, ieÅ¡kovÄ dalyvavo susirinkimuose, kuriuose buvo pagarsintos tÄvų pretenzijos, be to pasisakÄ patys tÄvai, reikalavimuose pasiaiÅ¡kinti buvo detaliai nurodyti atvejai, veiksmai.
Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų buvus formalų drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimÄ , tai nÄra pakankamas pagrindas pripažinti paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ neteisÄta, jeigu darbo drausmÄs pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminÄ nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-446/2003, 2002 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1298/2002).Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, o ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ patenkinti.
Atsiliepimas iÅ¡ esmÄs grindžiamas tais paÄiais argumentais, nurodytais ieÅ¡kovÄs apeliaciniame skunde, todÄl teisÄjų kolegija jų Å¡ioje nutartyje pakartotinai neapraÅ¡o.Atsiliepimu į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovÄs A. D. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovÄ nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog teismas privalÄjo jÄ sugrÄ Å¾inti į darbÄ ir kad jai nepraÅ¡ant, teismas negalÄjo atimti iÅ¡ jos darbo vietos ir į darbÄ nesugrÄ Å¾inti.
LR DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklÄ nenumato teismo pareigos esant neteisÄtam atleidimui iÅ¡ darbo, sugrÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbo vietÄ , atvirkÅ¡Äiai, įstatymas įtvirtina taisyklÄ, kad teismui nustaÄius, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dÄl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasÄių arba dÄl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, negrÄ Å¾ina jo į darbo vietÄ , taÄiau priteisia darbuotojui LR DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos.
Ar grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ teismas sprendžia savo nuožiÅ«ra, t. y. bylÄ nagrinÄjantis teismas nÄra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko: nustatÄs, kad tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ visa apimtimi nÄra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 str.). Teismas gali keisti ieÅ¡kinio dalykÄ bylose dÄl grÄ Å¾inimo į darbÄ jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dÄl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasÄių arba dÄl to, kad darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti (DK 291 str. 4 d.).
Aplinkybes, reikÅ¡mingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas turi nagrinÄti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iÅ¡ proceso Å¡alių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Taigi, teismas gali savo nuožiÅ«ra negrÄ Å¾inti atleistos darbuotojos į darbÄ net jeigu ji to ir nepraÅ¡o, todÄl apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje nepagrįstas ir jo motyvai nepatvirtina tariamo netinkamo įstatymo taikymo. Be to, teismas sprendime aiÅ¡kiai įvardijo priežastis, dÄl kurių ieÅ¡kovÄ nebuvo grÄ Å¾inta į darbÄ .
Pirmiausia, teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovÄs grÄ Å¾inimas į darbÄ yra susijÄs ne tik su jos kaip darbuotojos teisÄmis, taÄiau ir su daug reikÅ¡mingesne prioritetine vaiko interesų apsauga. Antra, teismas pripažino, kad bylos medžiaga patvirtina ieÅ¡kovÄs elgesį atitikus DK 129 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas netinkamo elgesio, kaip pagrindo inicijuoti darbo sutarties nutraukimÄ sÄ lygas, esant pakankamai nenuginÄytinų duomenų, jog ieÅ¡kovei dirbant auklÄtoja, vaikai patyrÄ psichologinį diskomfortÄ nesijautÄ saugÅ«s, patyrÄ fizinį ir psichologinį smurtÄ .
Teismas akcentavo, kad tai, jog atsakovo direktorÄ parinko netinkamÄ darbo sutarties su darbuotoja pagrindÄ , negali tapti priežastimi ignoruoti mažameÄių vaikų interesus. TodÄl teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ yra pagrįsta ir teisÄta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas Å¡alių ginÄas dÄl materialiosios teisÄs normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, reglamentuojanÄių darbuotojų drausminÄs atsakomybÄs sÄ lygas ir pagrindus, drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkÄ ir procedÅ«ras, darbuotojų teisių gynimo bÅ«dus (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.).TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacine tvarka nustatÄ, jog ieÅ¡kovÄ dirbo pas atsakovÄ auklÄtoja (1 t. b. l. 27).
Atsakovo administracijos vadovÄs 2013 11 08 įsakymu ieÅ¡kovei paskirta už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ drausminÄ nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo (1 t. b. l. 28). Ä®sakyme dÄl auklÄtojos A. D. atleidimo iÅ¡ darbo nurodomas drausminÄs nuobaudos taikymo pagrindas - LR DK 235 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 11 punktas. Byloje ieÅ¡kovÄ ginÄijo nuobaudos pagrįstumÄ ir jos adekvatumÄ , praÅ¡Ä teismo jÄ panaikinti, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ pas atsakovÄ , įrodinÄjo, kad atsakovo administracijos veiksmus sÄ lygojo ne ieÅ¡kovÄs nusižengimas darbo tvarkai ar drausmei, o atsakovo administracijos siekis atsikratyti neparankia darbuotoja, nes ji niekuomet nepataikavo vadovÄms, neneÅ¡Ä dovanÄlių, nesutikdavo pasiraÅ¡yti ant taisomų dokumentų, buvo manoma kad ji neva praneÅ¡Ä Å vietimo ministerijai apie reguliariai neiÅ¡mojamus atlyginimus, yra vienintelÄ profsÄ jungos narÄ darbovietÄje, jog vienintelÄ nesutiko su atlyginimų mažinimu (1 t. b. l. 3-6).
Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovÄs pozicija, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (1 t. b. l. 17-22), raÅ¡ytiniuose dokumentuose (1 t. b. l. 55-63, 66, 67, 70, 71, 75-91) ir bylÄ nagrinÄjant teismo posÄdžio metu pirmosios instancijos teisme teigÄ, kad prieÅ¡ atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo buvo nustatyti ir užfiksuoti neteisÄti ieÅ¡kovÄs veiksmai auklÄjamų vaikų atžvilgiu: muÅ¡imas, purtymas, rÄkimas, barimas, psichologinÄs įtampos, baimÄs sukÄlimas, žeminimas žodžiais, veiksmais, nepagarbus elgesys.Kauno apylinkÄs teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį tenkino dalinai (2 t. b. l. 52-59), pripažino paskirtÄ jÄ ieÅ¡kovei drausminÄ nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu, ieÅ¡kinio reikalavimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ netenkino.Å ioje bylos nagrinÄjimo stadijoje Kauno apylinkÄs teismo sprendimÄ ginÄija ieÅ¡kovÄ ir atsakovas, esminiai Å¡alių apeliacinių skundų argumentai yra susijÄ su Å¡alių iÅ¡dÄstytomis pozicijomis Kauno apylinkÄs teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat Å¡alių pateiktais paaiÅ¡kinimais bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄja, kad teismas be teisinio ir faktinio pagrindo negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄs į darbÄ pas atsakovÄ , o atsakovas teigia, jog teismo sprendimas dalyje dÄl drausminÄs nuobaudos panaikinimo yra nepagrįstas.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkÄs teismas nustatÄ visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ procesinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias įrodinÄjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedÅ«ras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikÄ materialiosios teisÄs normas, reglamentuojanÄias darbuotojo drausminÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygas ir taikymo ribas (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.4 d.), pagrįstai pasinaudojo įstatymo leidÄjo įtvirtinta teismo vaidmens darbo bylose specifika (LR CPK 414 str., 417 str. 418 str.), dÄl ko Å¡alių ginÄas buvo iÅ¡sprÄstas teisingai, teismo sprendimo iÅ¡vados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todÄl apeliaciniai skundai yra atmestini, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).TeisÄjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog taikant ieÅ¡kovÄs atžvilgiu drausminÄ atsakomybÄ nebuvo identifikuotas ir įvardintas konkretus netinkamo ieÅ¡kovÄs elgesio faktas ir drausminio nusižengimo laikas, todÄl Kauno apylinkÄs teismui kilo pagrįsta ir teisinga abejonÄ ar ieÅ¡kovei buvo sudaryta galimybÄ pateikti darbdaviui iÅ¡samų pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl atsakovÄs administracijos įvardinto A.
D. nusižengimo darbo drausmei ar darbo tvarkai. Ä®statymo leidÄjas yra įtvirtinÄs privalomÄ procedÅ«rÄ prieÅ¡ skiriant darbuotojui drausminÄ nuobaudÄ , suteikti realiÄ galimybÄ darbuotojui pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dÄl nustatyto darbo drausmÄs pažeidimo ar nusižengimo darbo tvarkai (LR DK 240 str. 1 d.). NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovei prieÅ¡ skiriant nuobaudÄ , buvo pateiktos darbdavio pretenzijos ir raginimai pagerinti darbÄ , pasiÅ«lyta raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dÄl netinkamai atliekamų vaikų auklÄtojos pareigų ir gautų auklÄjamų vaikų tÄvų praneÅ¡imų dÄl nederamo elgesio su vaikais ir netinkamo pareigų atlikimo auklÄjamų vaikų atžvilgiu (1 t. b. l. 62, 65, 68, 72, 95, 96), ieÅ¡kovÄ pateikÄ atsakovo administracijai paaiÅ¡kinimus (1 t. b. l. 64, 69, 73, 74, 94).
TaÄiau iÅ¡ darbdavio administracijos pateiktų reikalavimų pasiaiÅ¡kinti turinio nÄra galimybÄs nustatyti, kada ir kokį konkreÄiai nusižengimÄ padarÄ ieÅ¡kovÄ ir ar jai buvo tinkamai praneÅ¡ta apie užfiksuotÄ darbo drausmÄs ir tvarkos nusižengimÄ . Å ios aplinkybÄs, teisÄjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sudarÄ pagrindÄ Kauno apylinkÄs teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo administracija nusižengÄ drausminÄs nuobaudos skyrimo procedÅ«riniams reikalavimams. TodÄl teisÄjų kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkÄs teismas pagrįstai priÄmÄ sprendimÄ panaikinti ieÅ¡kovei paskirtÄ jÄ drausminÄ nuobaudÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo dÄl darbdavio administracijos padarytų procedÅ«rinių pažeidimų skiriant drausminÄ nuobaudÄ .
TaÄiau teisÄjų kolegija įvertina ir tas aplinkybes, kad byloje yra neginÄijamai nustatyta, kad atsakovo pozicijÄ ir atsakovo administracijos veiksmus iki atleidimo iÅ¡ darbo ir sprendimÄ taikyti drausminÄ atsakomybÄ ieÅ¡kovei pagrįstai sÄ lygojo ilgÄ laiko tarpÄ fiksuojamas netinkamas ieÅ¡kovÄs elgesys su auklÄjamais vaikai jai atliekant tiesiogines darbines pareigas. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visumos matyti, kad dÄl A. D. atliekamų netinkamų veiksmų darbe darbovietÄs administracijai nuolat skundÄsi auklÄjamų vaikų tÄvai.
Jie teigÄ, kad auklÄtoja netinkamai elgiasi su vaikais grupÄje, praÅ¡Ä pakeisti auklÄtojÄ A. D. kita darbuotoja (1 t. b.l. 57-61, 66, 67, 70, 71, 75-78, 80, 81, 97-99). Kad A. D. tam tikrÄ laikÄ epizodiÅ¡kai netinkamai atliko savo pareigas pas darbdavį byloje yra įrodyta surinkta įrodymų visuma-lopÅ¡elio darželio tÄvų susirinkimų protokolais (1 t. b.l. 55, 56, 93), vaikų tÄvų pateiktomis lopÅ¡elio darželio administracijai VÄ® âPsichologinÄs paramos ir konsultavimo centrasâ iÅ¡vadomis (1 t. b. l. 82-91).
IÅ¡vardinti įrodymai patvirtina tas aplinkybes, kad netinkamai atlikdama darbines pareigas A. D. daro neigiamÄ poveikį auklÄjamų vaikų psichinei, emocinei bÅ«klei, neigiamai veikia jų bendrÄ vystymÄ si ir adaptavimÄ si. Å iÄ pirmosios instancijos teismo ir teisÄjų kolegijos iÅ¡vadÄ patvirtina ir tos nustatytos aplinkybÄs, kad ieÅ¡kovÄs auklÄjamųjų vaikų tÄvai siekÄ pakeisti situacijÄ taip, kad A. D. neauklÄtų ir nesirÅ«pintų jų vaikais darželyje â praÅ¡ydavo perkeldavo vaikus į kitÄ lopÅ¡elio darželio grupÄ nei dirbo A.
D. ar aplamai į kitÄ darželį, kad bÅ«tų iÅ¡vengta A. D. neigiamo poveikio auklÄjamiems vaikams. Å ios visos aplinkybÄs yra svarbios vertinant skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄ negrÄ Å¾intina į ankstesnį darbÄ , A. D. taikytinos alternatyvios pažeistų teisių atleidžiant iÅ¡ darbo gynimo procedÅ«ros.TeisÄjų kolegija konstatuoja, jog nagrinÄjamoje byloje Kauno apylinkÄs teismas pagrįstai sprendÄ, kad grÄ Å¾inus ieÅ¡kovÄ Ä¯ pirmesnį darbÄ , jai bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo tokio pobÅ«džio bylose suformuotoje praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog nagrinÄdamas darbuotojo (ieÅ¡kovo) reikalavimus dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisÄtu ir, jeigu yra, tai kuris iÅ¡ DK 300 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų taikytinas. BylÄ dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu nagrinÄjantis teismas nÄra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko: nustatÄs, kad tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ visa apimtimi nÄra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis).
Teismas gali keisti ieÅ¡kinio dalykÄ bylose dÄl grÄ Å¾inimo į darbÄ , jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dÄl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasÄių arba dÄl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti (DK 300 straipsnio 4 dalis). Aplinkybes, reikÅ¡mingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinÄja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iÅ¡ proceso Å¡alių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties â darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti â egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkreÄios bylos konkreÄias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nÄ vienos iÅ¡ ginÄo Å¡alių pozicijos bei interesų. NustatÄs, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dÄl DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasÄių, teismas taiko Å¡ioje teisÄs normoje nustatytÄ pažeistų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ , o tokių priežasÄių nenustatÄs â DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ gynimo bÅ«dÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-117/2010).Esant tokiam ginÄo santykio teisiniam reglamentavimui ir suformuotai kasacinio teismo praktikai, teisÄjų kolegija atmeta ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog Kauno apylinkÄs teismas, pripažinÄs drausminÄ nuobaudÄ negaliojanÄia, nepagrįstai negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovÄs į pirmesnįjį darbÄ , neteisingai aiÅ¡kino ir taikÄ LR DK 300 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas.
Ä®statymo leidÄjo įtvirtinta įstatyme dispozicijos formuluotÄ âbus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbtiâ yra iÅ¡dÄstyta prielaidos forma, taÄiau, kaip žinoma, galutinis teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaida (CPK 260, 263 straipsniai). TeisÄjų kolegija, sutikdama su Kauno apylinkÄs teismo sprendimo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei, jÄ grÄ Å¾inus į pirmesnįjį darbÄ bus sudarytos netinkamos sÄ lygos dirbti, nustatÄ, jog Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina byloje pateikti apklaustų liudytojų parodymai:
Kauno pedagoginÄs psichologinÄs tarnybos psichologÄs A. M. ir R. R.- P. patvirtino dalyvavÄ 2013 m. spalio 18 d. vykusiame vaiko gerovÄs komisijos posÄdyje, nurodÄ, jog posÄdžio metu buvo kalbama ne apie konkreÄių vaikų problemas, bet apie ieÅ¡kovÄs elgesį ir jos auklÄjamų vaikų tÄvų pretenzijas, patvirtino pasiÅ«lÄ tÄvams ir jų vaikams kreiptis pagalbos į psichologus, liudytoja apklausta psichologÄ I. Å .- S. patvirtino, jog į jÄ kreipÄsi 5 vaikų tÄvai, kad bÅ«tų įvertinta vaikų psichologinÄ bÅ«sena, jog į bylÄ pateiktuose rekomendacinio pobÅ«džio dokumentuose nurodyti tÄvų ir vaikų pasisakymai ieÅ¡kovÄs atžvilgiu, pateikti siÅ«lymai gerinti psichologinį klimatÄ Ä¯staigoje.
Liudytojomis apklaustos buvusių ieÅ¡kovÄs auklÄtinių mamos patvirtino savo pretenzijose iÅ¡dÄstytas aplinkybes. A. B. nurodÄ, jog jos sÅ«nui 2013 m. rugsÄjo mÄn. pradÄjus lankyti darželį adaptacija vyko sÄkmingai, taÄiau po ligos dirbti grįžus ieÅ¡kovei, vaikas neidavo miegoti į miegamÄ jį, nenorÄjo eiti į darželį, liudytoja D. K. paaiÅ¡kino, jog jos vaikas dažnai grįždavo susižeidÄs, pradžioje maniusi, jog tai normalu, taÄiau vÄliau sužinojusi apie dažnus kitų vaikų susižeidimus, vertino ar vaikams skiriamas pakankamas dÄmesys grupÄje.
Liudytoja A. Å . nurodÄ, jog sÅ«nus pradÄjo Å¡lapintis į lovÄ , pasakÄ, kad jį auklÄtoja D. vadina verksniu, kratÄ už kojos, baugino, vaikui susižalojus auklÄtoja reagavo neadekvaÄiai, liudytoja J. K. paaiÅ¡kino, jog jos vaikas skundÄsi, kad ieÅ¡kovÄ jį muÅ¡Ä per galvÄ , kad ieÅ¡kovÄ jam nepatinka, patvirtino maÄiusi, jog ieÅ¡kovÄ dažnai ne prižiÅ«ri vaikus, o kalba telefonu, girdÄjusi, kaip lÄÄiau į laukÄ besirengianÄiÄ mergaitÄ ieÅ¡kovÄ gÄ sdino paliksianti užrakintÄ darželio grupÄje.
Liudytoja I. S. bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, jog jos dukra bijojo tuÅ¡tintis darželyje, akcentavo, jog dukrai susitrenkus galvÄ ieÅ¡kovÄ bandÄ nurodytÄ aplinkybÄ neigti, nepripažino, jog mergaitÄ susižalojo prie jos, kitÄ kartÄ dukrai patyrus rimtÄ traumÄ , ieÅ¡kovÄ reagavo neadekvaÄiai, nors reikÄjo nedelsiant vykti pas medikus, paskambinusi pasakÄ, jog vaikÄ stebÄs. Liudytoja L. J. nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ laikinai perkÄlus į grupÄ, kuriÄ lanko liudytojos sÅ«nus, vaikas pradÄjo Å¡lapintis ir klykti naktimis, nebenorÄjo į darželį, pasekmÄs buvo jauÄiamos dar kelis mÄnesius po ieÅ¡kovÄs atleidimo.
Liudytoja I. D. nurodÄ, jog sÅ«naus problemos tÄsÄsi ilgiau nei metus, sÅ«nus aiÅ¡kiai nurodydavo nenorintis bÅ«ti su ieÅ¡kove, paaiÅ¡kino, jog po ieÅ¡kovÄs atleidimo iÅ¡ darbo situacija susitvarkÄ, neigiami vaikų elgesio požymiai- Å¡lapinimasis į lovÄ ir drabužius, nenoras eiti į darželį - iÅ¡nyko. Liudytoja apklausta darželio direktoriaus pavaduotoja, su ieÅ¡kove auklÄtojos darbÄ toje paÄioje grupÄje kurį laikÄ dirbusi A. Ž. nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ negeba paskirstyti darbo funkcijų, kontroliuoti vaikų, yra nervinga, vaikams moralizuoja, pastaruoju laikotarpiu nÄjo į kompromisus, neatsižvelgÄ Ä¯ pastabas, nedarÄ iÅ¡vadų.
Liudytoja apklausta auklÄtojos padÄjÄja S. R., nuo 2013 m. rugsÄjo mÄn. dirbusi vienoje grupÄje su ieÅ¡kove, nurodÄ, jog vaikų elgesys esant ieÅ¡kovei labai pasikeisdavo. IeÅ¡kovÄ darbo laiku nuolat kalbÄdavo telefonu, taikÄ savitus ugdymo metodus (paleisdavo muzikÄ ir vaikus palikdavo, miego laikotarpiu neleisdavo eiti į tualetÄ ), erzindavo vaikus, drausmindama vaikus juos tvirtai sugriebdavo, iÅ¡naudodavo bet kokiÄ galimybÄ bendrauti su tÄvais, kad nereikÄtų tuo metu rÅ«pintis vaikais, pastarÄ jÄ funkcijÄ perkeldama liudytojai.
Liudytojomis apklaustos kitos darželio darbuotojos (auklÄtojos padÄjÄja N. P., auklÄtoja V. G., auklÄtoja D. C., auklÄtojos padÄjÄja J. M., raÅ¡tvedÄ J. Z.) patvirtino, jog netinkamas ieÅ¡kovÄs elgesys (kitų darbuotojų žeminimas, nepateisinamų ugdymo metodų taikymas, neatsižvelgimas į pastabas) nÄra tik pastarojo laikotarpio problema, analogiÅ¡ko elgesio pavyzdžių pasitaikydavo ir anksÄiau. TeisÄjų kolegijos vertinimu Å¡ie surinkti įrodymai byloje ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai (1 t. b.l. 55-99), liudijantys apie netinkamÄ A.
D. elgesį auklÄjant vaikus, prižiÅ«rint juos ir dalyvaujant vaikų ugdymo procese, įrodantys A. D. konfliktiÅ¡kumÄ , nenorÄ dalykiÅ¡kai bendrauti su darbovietÄs administracija, keisti darbo stilių, neginÄijamai įrodo, kad nagrinÄjamu atveju jau realiai egzistuoja aplinkybÄs, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybÄ neteisÄtai atleistam darbuotojui grįžti į darbÄ pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti jam ir kitai kolektyvo daliai. Tokiu bÅ«du teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovÄs pažeisti interesai turi bÅ«ti ginami LR DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytu bÅ«du.TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį ir į tÄ skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo argumentacijÄ , jog negrÄ Å¾indamas ieÅ¡kovÄs į pirmesnį darbÄ , taikydamas LR DK 300 str. 4 d. numatytas nuostatas, teismas teisingai įvertino įstatymu ginamų vertybių prioritetus, pažymÄjÄs, jog nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄs grÄ Å¾inimo į darbÄ klausimas yra tiesiogiai susijÄs ne tik su ieÅ¡kovÄs teisÄs dirbti pas atsakovÄ gynimu, bet ir su prioritetine vaikų interesų apsauga, lemianÄia realiÄ vaiko teisÄ Ä¯ saugiÄ aplinkÄ , vystymosi ir adaptacijos visuomenÄje realizavimo galimybÄ.
DÄl to, esant Å¡ioms Kauno apylinkÄs teismo nustatytoms aplinkybÄms byloje, apeliacinio teismo teisÄjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas turÄjo teisinį ir įrodytÄ faktinį pagrindÄ taikyti alternatyvų, t. y. DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ ieÅ¡kovÄs pažeistų darbo teisių gynimo bÅ«dÄ . Taikydamas alternatyvų pažeistų ieÅ¡kovÄs darbo teisių gynimo bÅ«dÄ , teismas taikÄ Ä¯statyme įtvirtintÄ teisių gynimo bÅ«dÄ (Konstitucijos 109 straipsnis 3 dalis).
Parinkti konkreÄiu atveju tinkamiausiÄ teisių gynimo bÅ«dÄ yra teismo diskrecinÄ teisÄ, todÄl nÄra pagrindo pripažinti, kad įstatymo nustatyto pažeistų teisių gynimo bÅ«do parinkimas gali pažeisti ar pažeidžia asmens darbo teises.TeisÄjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkÄs teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovÄs darbo trukmÄ pas atsakovÄ , vadovaudamasis LR DK 140 str. 1 d. 6 p., pagrįstai priteisÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 6 mÄnesių vidutinių darbo užmokesÄių dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ ir vidutinis darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ .
Teismo sprendimas priteisti 10.781,88 Lt iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos sumÄ ir 9.621,16 Lt sumÄ už priverstinÄ pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki Kauno apylinkÄs teismo 2014 04 17 sprendimo priÄmimo dienos yra teisingas, pagrįstas byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. TeisÄjų kolegija vertina, kad pagrįstas ir teisingas teismo sprendimas priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo po 85,98 Lt sumÄ už kiekvienÄ priverstinÄs pravaikÅ¡tos dienÄ nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos (LR DK 300 str. 4 d.).
TeisÄjų kolegija iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacine tvarka, taip pat nenustatÄ absoliuÄių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). ApeliantÄ A. D. praÅ¡Ä bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme nagrinÄti žodinio proceso tvarka (2 t. b.l. 75). LR CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas.
PažymÄtina, kad pagal LR CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinÄs instancijos teismas bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka turi teisÄ, atsižvelgdamas į Å¡alių motyvuotus praÅ¡ymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinÄjimas, atsižvelgiant į bylos esmÄ, yra bÅ«tinas. NagrinÄti bylÄ apeliacinÄs instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymui, nÄra teismo pareiga, todÄl net ir iÅ¡reikÅ¡tas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylÄ apeliacinÄje instancijoje nagrinÄti žodinio proceso tvarka apeliacinÄs instancijos teismo neįpareigoja.
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliaciniai skundai, atsiliepimai į apeliacinius skundus yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, motyvuoti. Proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimai teisÄjų kolegijos posÄdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitÄstų, Å¡alys turÄtų nepagrįstų iÅ¡laidų. Kolegija taip pat pažymi, kad Å¡alys pirmosios instancijos teismo procese buvo iÅ¡klausytos, jų argumentai buvo iÅ¡dÄstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatytu bÅ«du.
ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkreÄiu atveju skundui iÅ¡sprÄsti pakanka byloje esanÄios medžiagos, o asmeniÅ¡kai iÅ¡klausyti byloje dalyvaujanÄius asmenis nÄra bÅ«tinybÄs. Atsižvelgiant į tai, apeliantÄs praÅ¡ymas bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka netenkintinas.Kadangi ieÅ¡kovÄs ir atsakovo apeliaciniai skundai yra atmesti, Å¡alims paliekamos jų turÄtos iÅ¡laidos apeliacinÄs instancijos teisme. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :
Kauno apylinkÄs teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             TeisÄjai                                                                                                                     Galina BlaževiÄ                                                                                                                                  Algimantas Kukalis Arvydas Žibas