eb2d8029-e653-452d-bcaa-3aa35f795d83 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

Baudž Baudžiamoji byla Nr. 1-310-610/2011, Proceso numeris 1-64-1-00248-2011-0Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                                                                                                                                 MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMO N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 14 d.Marijampolė   Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Sakalauskienei, kaltinamajam G.

G., jo gynėjui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui, nukentėjusiai R. G., jos atstovui advokato padėjėjui A. Zavtrakovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d.,              Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ NUSTATĖ:             G.

G. terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingÄ gyvybei ir sveikatai veikÄ , taip pat sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ , o bÅ«tent: suprasdamas savo veiksmų tęstinį pobÅ«dį bei jų pavojingumÄ , G. G. laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2010 m. tiksliau nenustatytos datos, sistemingai, ne rečiau kaip kartÄ kas du mėnesius, gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) bei R. G. darbovietėje - (duomenys neskelbtini), siekdamas įbauginti, prieÅ¡ savo sutuoktinę, nukentėjusiÄ R.

G. naudojo fizinį smurtÄ , bei psichinę prievartÄ pasireiÅ¡kusiÄ Ä¯vairaus pobÅ«džio grasinimais- grasinimu susidoroti, panaudoti smurtinio pobÅ«džio veiksmus, gÄ sdinimu pakenkti darbinei veiklai ir pan., realizuodamas grasinimus bei baugindamas R. G. ne mažiau kaip 6 kartus nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra 2005-04-10, apie 18 val., namuose, (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia, turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti R. G., sudavė jai kumščiais kelis kartus į galvos sritį, kairę kojÄ , suėmęs už plaukų kelis kartus sudavė galva į sienÄ , tuo padarydamas R.

G. skausmingumÄ pakauÅ¡io kairėje pusėje, kairės Å¡launies iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje 8*6 cm dydžio kraujosruvÄ , kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, 2005-06-06 apie 10.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis tyčia, turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti R. G., spyrė kelis kartus į kojas, kelis kartus rankomis sudavė per rankas, tuo padarydamas R. G. deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus virÅ¡utiniame trečdalyje 4*5 cm., kairės Å¡launies iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje 2*5 cm. dydžio melsvai violetines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, 2005-08-29 apie 10 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia, turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti R.

G., kumščiais kelis kartus sudavė į galvÄ , rankas, spyrė į sėdmenis, tuo padarydamas R. G. kaktos deÅ¡inėje pusėje pereinant į smilkinio plaukuotÄ jÄ dalį 4*2 cm., kaktos kairėje pusėje pereinant į smilkinio plaukuotÄ jÄ dalį 6*6 cm., deÅ¡inio žasto viduriniame trečdalyje nugariniame pavirÅ¡iuje 1*1 cm., iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje 2*2 cm., apatiniame trečdalyje iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje 4*2 cm. kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, 2006 m. tiksliai nenustatytu laiku, apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., jis tyčia sudavė sÅ«nui D.

G. tris smÅ«gius į galvos sritį ir nosį, po ko, turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti R. G., sudavė jai Å¡eÅ¡is smÅ«gius į galvÄ , kojas ir rankas. 2007-03-20 apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis tyčia, turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti R. G., kumščiais kelis kartus sudavė į galvos sritį, veidÄ , kelis kartus spyrė į kojas, tuo padarydamas R. G. deÅ¡inės blauzdos viduriniame trečdalyje vidiniame pavirÅ¡iuje 12*16 cm., kairės blauzdos viduriniame trečdalyje priekiniame pavirÅ¡iuje 7*5 cm. kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, 2008-06-24 apie 14.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis tyčia, turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti R.

G., sudavė daugiau nei 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, kumščiais vienÄ kartÄ sudavė į galvos sritį, stÅ«mė, dėl ko R. G. krisdama susimušė į sienÄ galvÄ , kairę rankÄ , kelis kartus įspyrė į kojas, tuo padarydamas R. G. skausmingumÄ deÅ¡inio momens srityje, deÅ¡inio žasto iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje 5*3 cm. kairės blauzdos vidinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2009-07-13 apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis tyčia, turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti R.

G., kumščiais kelis kartus sudavė į rankas, įspyrė į kairę kojÄ , tuo padarydamas R. G. kairio žasto iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus apatiniame trečdalyje 3*3 cm., kairės blauzdos priekinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje 3*7 cm. kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2010-01-20, vakare, tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis tyčia, turėdamas tikslÄ Ä¯bauginti R. G., sudavė jai apie 15 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, smaugė, prakirto lÅ«pÄ .

             Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo G. G. neprisipažino padaręs nusikaltimÄ . Parodė, kad su nukentėjusiÄ ja susituokė prieÅ¡ 20 metų. Pykčių Å¡eimoje buvo, bet fizinio smurto niekada nenaudojo. Konfliktus keldavo pati nukentėjusi. IÅ¡ kur pas nukentėjusiÄ Â mėlynės nežino, paklausus nukentėjusi sakydavo, jog pati susimušė. SÅ«naus taip pat nemušė. Dukra mikčioja ne dėl konfliktų Å¡eimoje, o nuo gimimo. Ä® nukentėjusios darbÄ buvo nuvykę, važiuodavo taikytis, kad „Liudvinave lesins viÅ¡tas“ pasakė pati nukentėjusi. Teismo nustatytas faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios, apklaustų teisme liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, o bÅ«tent:

N. R. G. parodė, jog jos sutuoktinis kaltinamasis G. G., fizinį bei psichologinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ naudojo sistemingai, laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2011 metų bÅ«davo laiminga, jeigu bÅ«davo apie dviejų mėnesių laikotarpis be smurto, suduodavo į galvÄ , mėlynių nelikdavo, baugino, kad susidoros, grasindavo, kad jeigu kreipsis pagalbos, tai užmuÅ¡, sakydavo, kad negyvensi, dingsi. Ä® medicinos ekspertus dėl sumuÅ¡imų kreipėsi tik sunkiais atvejais, tačiau jų bÅ«ta daug daugiau.

Dažniausiai smurtÄ sutuoktinis naudodavo namuose, (duomenys neskelbtini). Pirmasis atvejis, kai kreipėsi į ekspertus dėl sumuÅ¡imų buvo 2005 m. balandžio mėn.. Kaltinamasis, bÅ«damas namuose, supyko, kad nepasakė, kas jai rašė SMS žinutę į mobilų telefonÄ , puolė jÄ , nusivijo į voniÄ , trenkė kelis kartus į galvÄ , visÄ smurto protrÅ«kį matė vaikai. 2005 m. birželio mėnesį kaltinamasis trenkė per rankas, mušė, todėl, kad greitai nerado žemėlapyje miestelio. 2005 m. rugpjūčio mėn. 29 d. per atlaidus, sumušė be jokios priežasties, suduodamas smÅ«gius į galvÄ ir rankas.

Santuokos metu buvo pastovioje baimėje, sutuoktinio agresijos baimėje. G. G. nuolat kabinėdavosi, daugelį naktų tiesiog neleisdavo miegoti, dėl to negalėdavo iÅ¡eiti į darbÄ . Tikslios datos nepamena, bet prisimena, kaip nurodytu laikotarpiu kartÄ neleido jos į miegamÄ jį, kai pradėjo snausti spardė , daužė, smaugė, tempė į miegamÄ jį. 2006 m., tikslios datos nepamena, namuose kaltinamasis sudavė sÅ«nui, kuriam pradėjo bėgti iÅ¡ nosies kraujas, kadangi sÅ«nų užtarė, jÄ taip pat sumušė. VisÄ Ä¯vykį matė dukra, kuriÄ iÅ¡tiko nervinis Å¡okas, ji nekalbėjo, mikčiojo.

Lankė su dukra psichologo konsultacijas, Å¡iuo metu padėtis pagerėjusi, tačiau dukra nenori pagalvoti apie Å¡eimÄ , nes smurtÄ G. G. naudojo nuolat ir matant vaikams. 2010 m. sausio mėn. 20 d. buvo jų 20 – osios vedybų metinės, todėl gerai prisimena, kad tÄ dienÄ taip pat buvo muÅ¡ama. G. G. dažnai ateidavo į darbovietę ((duomenys neskelbtini)), tiek prieÅ¡ darbÄ , tiek po jo ir per pietų pertraukÄ , grasindavo, kad nedirbs, trukdė dirbti ir kolegoms. Buvo įvykis, kuomet kaltinamasis, atėjęs į darbÄ aiÅ¡kino, kad ji „Liudvinave lesins viÅ¡tas“, Å¡aukė, kad nedirbs Å¡itame darbe.

Santuokos metu kelis kartus buvo palikusi namus, gyvendavo pas mamÄ , tačiau grįždavo, nes bijodavo sutuoktinio, kuris jÄ psichologiÅ¡kai paveikdavo, bijodavo, kad „nedingtų“. Å iuo metu gyvena atskirai. Civilinį ieÅ¡kinį prašė tenkinti. Liudytoja J. G. parodė, kad nukentėjusioji yra jos bendradarbė, dirbo su ja viename kabinete nuo 2008 m. iki 2009 m.. Kad Å¡eimoje yra nesutarimų sužinojo iÅ¡ pačios nukentėjusiosios. G. G. dažnai ateidavo į darbovietę, nukentėjusioji jo bijodavo, po kaltinamojo skambučių bÅ«davo iÅ¡vedama iÅ¡ pusiausvyros, darbe darydavo klaidų, bijodavo, kad vyras po darbo jos kur nelauktų, tad kartais praÅ¡ydavo, kad iÅ¡eitų iÅ¡ darbo kartu.

Suprasdavo, kad nukentėjusiosios vyras agresyviai nusiteikęs, darbe jie kalbėdavo negarsiai, o jei prasidėdavo piktumai, ji liepdavo, kad iÅ¡eitų iÅ¡ kabineto, prisimena, kaip kartÄ nukentėjusiÄ jÄ G. G. „kampe rikdė“. Liudytoja J. M. parodė, jog G pažįstanti daug metų. Pati konfliktų nemačiusi, negirdėjusi, tačiau tai, kad G. G. nukentėjusiÄ jÄ terorizuodavo, muÅ¡davo žinojo iÅ¡ pokalbių su nuketėjusia. Matė ant R. G. rankų ir kojų mėlynes. Nukentėjusi bÅ«davo nuolatinėje baimėje, nežinojo, ar grįžęs iÅ¡ Vokietijos priekabiaus, ar smurtaus, ar ne.

Stengdavosi nuolat atsiliepti į kaltinamojo skambučius, jei tuo metu bÅ«davo pas juos svečiuose, bijojo, kad vyras per telefonÄ neiÅ¡girstų kokių paÅ¡alinių balsų. 2008 m. dėl konflikto su G. G. gulėjo ligoninėje. Kai nukentėjusioji gulėjo ligoninėje jis jai skambindavo net naktimis, dėl to negalėdavo miegoti. Grigų mergaitė pradėjo mikčioti nuo to momento, kai pamatė sumuÅ¡tÄ brolį. Apie tai, kad tėtis muÅ¡a mamÄ Â pasakojo jai ir mergaitė prieÅ¡ du ar tris metus.

Å eimoje nuolat buvo naudojamas psichologinis smurtas. Liudytojas J. M. parodė, jog yra matęs nukentėjusiÄ jÄ sumuÅ¡tÄ (mėlynę po akimi ir sumuÅ¡tas rankas). PrieÅ¡ tris metus jis pats vežė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę. Kad G. G. muÅ¡a nukentėjusiÄ jÄ , jis sužinojo iÅ¡ jos pačios. PraÅ¡ydavo nuolat pasirÅ«pinti sugedusiais dalykais, kad vyras grįžęs rastų viskÄ sutvarkytÄ , bijojo, kad dėl to nekiltų barniai, konfliktai. Liudytoja V. A. parodė, jog nukentėjusioji yra jos pacientė.

Nukentėjusioji 2008 – 2009 m. buvo atėjusi sumuÅ¡ta, tuomet papasakojo , kad vyras jÄ iÅ¡tisai muÅ¡a, užgaulioja, veja iÅ¡ namų, kad santykiai yra įtempti. Buvo mačiusi nukentėjusiÄ jÄ sumuÅ¡tomis rankomis, kitu atveju su mėlyne po akimi Vilniuje. Ateidavo pas jÄ ir su dukra, kuri turėjo sunkių kalbos sutrikimų, buvo baigÅ¡ti. Nukentėjusiojo negyveno atskirai, todėl, kad bijojo, be to tikėjo, kad kaltinamasis pasikeis.Liudytoja S. B. parodė, jog 2010 metais po kaltinamojo ir dukros bendro gyvenimo dvideÅ¡imtmečio buvo aplankyti nuketėjusiosios, ji papasakojo, kad vos liko gyva po nakties, nes G.

G. jÄ Â sumušė. Tai, kad Å¡eimoje nuo 2005 m. buvo daug konfliktų daugiausia pasakydavo anÅ«kai. Girdėjo, kaip nukentėjusiajai liepė eiti iÅ¡ namų, per įjungtÄ anÅ«ko telefonÄ girdėjo, kaip G. G. jos dukrÄ vadino „žiurke“, po to girdėjo dūžį. AnÅ«kas pasakė, kad tėtis paleido į mamÄ butelį, tai buvo 2008 metais. SmurtÄ naudodavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , prieÅ¡ sÅ«nų pakėlęs rankÄ buvo vienÄ kartÄ , dukros nemuÅ¡davo. 2008 m. dėl sumuÅ¡imų nukentėjusioji gulėjo ligoninėje.

Nukentėjusioji sakė, kad G. G. nuolat grasindavo, sakydamas, kad „nebus tavęs gyvos, jei kur skųsies, nesuras nei tėvai“. Liudytoja L. K. parodė, jog apie konfliktus G. Å¡eimoje ir smurtÄ Å¾ino iÅ¡ nukentėjusios. Pati smurto nematė, tačiau matė mėlynes ant nukentėjusios kÅ«no. Nuo 2005 m. situacija G Å¡eimoje buvo bloga, kaltinamasis žmonÄ nuolat mušė, skriaudė, dėl to ji gulėjusi ir ligoninėje. G. G. ne tik muÅ¡davo, bet ir įžeidinėdavo žmonÄ . Nukentėjusi atrodė sugniuždyta, verkdavo, pasakodavo, kad jÄ muÅ¡a už niekÄ .

Apie konfliktus Å¡eimoje žino ir iÅ¡ vaikų pasakojimų. Tai, kad muÅ¡a tėtis mamÄ buvo sakęs R. G. sÅ«nus. Liudytoja A. S. parodė, jog nukentėjusioji, gyvendama su G. G. jo bijodavo, dėl elgesio guosdavosi. Matė ir smurto žymes nukentėjusiosios veide, rankose. Dėl sumuÅ¡imų nukentėjusioji gulėjo ir ligoninėje. PrieÅ¡ keturis ar penkis metus pati girdėjo G užgauliojimus, nemandagius žodžius, kokius konkrečiai neįsidėmėjo. Nukentėjusi duodavo paskaityti SMS žinutes, raÅ¡ytas tiek G.

G., tiek kitų moterų. Turinio konkretizuoti negali, bet buvo grasinimai, bauginimas. Liudytojas D. G. parodė, kad su tėvais Liudvinave gyveno nuo 2005 metų. 2009 m. iÅ¡važiavo mokytis į Vilnių. Motina, skambindavo, sakydavo, kad tėvas darosi vis žiauresnis, naudoja smurtÄ . Kaltinamasis grasino, kad mamai pasiskundus, susidoros. Vadino nukentėjusiÄ beždžione, kitaip įžeidinėdavo, sakydavo „užmuÅ¡iu bjaurybe“. Priekabiaudavo kas savaitę, visa Å¡eima tėvo grįžtančio namo laukdavo su baime, kadangi buvo engiami.

Smurto veiksmus matė pats, pats patyrė. Dažniausiai mamÄ užsidarydavo miegamajame, girdėdavosi triukÅ¡mai, nuo 2005 m. matė ir mėlynių ant mamos kÅ«no. PrieÅ¡ penkis metus jį tėvas sumušė todėl, kad blogai nuplovė autobusÄ . Sesė po to įvykio pradėjo nekalbėti, patyrė stresÄ . Mamai, sakydavo, jog kraustytis reikia, bet ji bijojo, buvo prigrasinta, kad jis jÄ pakas, ras žmonių, kurie susidoros. Grasinimus yra girdėjęs ir pats. Mama bijojo pagrįstai, nes kaltinamasis buvo sužvėrėjęs, iÅ¡ jo elgesio, pykčio galima buvo suprasti, jog grasinimai realÅ«s. Nukentėjusi kelis kartus buvo išėjusi gyventi atskirai, bet sugrįždavo, tikėdavosi, kad kaltinamasis pasikeis, bet tėvas vėl pradėdavo kabinėtis.

Liudytoja R. B. parodė, kad yra psichologė, nukentėjusios dukrÄ pradėjo konsultuoti nuo 2008 metų. Matė, jog R. G. buvo sumuÅ¡ta, buvo prakirsta lÅ«pa, mėlyna ranka. Nukentėjusi pati papasakojo, kad vyras sumušė 20 metų vestuvių proga. 2009 m. rugpjūčio mėn. parodė kaltinamojo siųstÄ gÄ sdinančiÄ SMS žinutę, liepė paskambinti G. G., nukentėjusiai paskambinus, įjungus mikrofonÄ , girdėjosi, kaip Å¡aukė, kad „kas liepta daryk, nes bus tau“. Buvo atvejis kuomet nukentėjusi skambino ir prašė, kad atvestu savo vaikÄ , sutvarkyti spausdintuvÄ , nes jai per 3 min. nesutvarkys tada vyras jÄ užmuÅ¡.

Konsultacijų metu nukentėjusios dukra buvo uždara, apie Å¡eimÄ nekalbėjo. 2010 m. papraÅ¡yta nupieÅ¡ti pyktį, G. G. nupiešė tėtį. SiÅ«lė psichologo pagalbÄ Â ir R. G.. Å iuo metu mergaitės nekonsultuoja, kadangi bÅ«klė pagerėjusi, nustojo mikčioti. 2010 m. kovo mėnesį mergaitės bÅ«klė dar buvo bloga, ji pieÅ¡davo baimę, bijojo, kad mama tėtei gali atleist ir jiems teks grįžt pas jį. Liudytoja D. V. parodė, jog yra nukentėjusiosios bendradarbė. Sausio ar vasario mėnesį G.

G. buvo atėjęs į darbÄ , girdėjo jį sakant nukentėjusiai, kad lesins viÅ¡tas, grasino, kad nueis pas direktorę ir nukentėjusi neteks darbo. Vežiodavo nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ namus, nes ji bijojo savo vyro. Kaltinamojo kaltę nurodytos nusikalstamos veikos padarymu patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.Marijampolės (duomenys neskelbtini) mokyklos psichologės R. B. pateiktame G. G. konsultacijų metu pieÅ¡tų pieÅ¡inių apraÅ¡yme pažymėta, kad konsultacijų metu mergaitei buvo taikyta pieÅ¡inių terapija.

IÅ¡ pateiktų pieÅ¡inių matyti, jog G. G. pieÅ¡dama tėvÄ naudoja tokias detales, kaip ragai, tuščios akiduobės, rankos be pirÅ¡tų, nupieÅ¡ti tėvui virÅ¡ galvos burbulai ir didelis burbulas, kuriame paraÅ¡yti žodžiai „nemyliu tėtės“, kas leidžia daryti prielaidÄ apie padidėjusiÄ mergaitės baimę, neryžtingumÄ , užsitęsusį distresÄ . Mergaitė save pieÅ¡iniuose vaizduoja nusiminusiÄ , su tuščiomis akiduobėmis, iÅ¡ akių tekančiomis aÅ¡aromis, be rankų pirÅ¡tų, kas leidžia teigti apie užsitęsusiÄ mergaitės baimę, net fobijas.

Visuose pirmuose pieÅ¡iniuose esančios detalės iÅ¡reiÅ¡kia pyktį, pieÅ¡iniuose atsispindi chaosas, kas leidžia daryti prielaidÄ apie nerimastingumÄ , apie žemÄ mergaitės savivertę. Stebint pieÅ¡inių dinamikÄ ir žinant, jog mergaitė su motina pradėjo gyventi atskirai nuo tėvo, matyti, jog streso ir nerimastingumo lygis mažėja, mergaitės emocinė bÅ«klė stabilizuojasi. Mergaitė pradėjo pieÅ¡ti Å¡viesias nuotaikas, kalba neužsikerta, likę tik tikai (b.l 65).Specialisto iÅ¡vada Nr. G 375/05(09) nustatytos konkrečios nukentėjusios nurodytos faktinės aplinkybės, tai, kad R.

G. kraujosruva kairėje kojoje galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, galimai 2005-04-10. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.5). Specialisto išvada Nr. G 609/05(09) nustatyta, konkrečios nukentėjusios nurodytos faktinės aplinkybės, tai kad R. G. kraujosruvos abejose kojose galėjo būti padarytos paveikiant kietais bukais daiktais, galimai 2005-06-06. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.6).Specialisto išvada Nr. G 1003/05(09) nustatyta konkrečios nukentėjusios nurodytos faktinės aplinkybės, tai, kad R.

G. kraujosruvos galvoje, veide, dešinėje rankoje galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais, galimai 2005-08-29. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 7).Specialisto išvada Nr. G 664/08(09) nustatyta konkrečios nukentėjusios nurodytos faktinės aplinkybės, tai, kad R. G. kraujosruvos dešinėje rankoje ir kairėje kojoje galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais, galimai 2008-06-24. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 8).Specialisto išvada Nr. G 627/09(09) nustatyta konkrečios nukentėjusios nurodytos faktinės aplinkybės, tai, kad R.

G. kraujosruvos abiejose rankose ir kairėje kojoje galėjo būti padarytos kietais, bukais daiktais, galimai 2009-07-13. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 9),Specialisto išvada Nr. G 326/07(09) nustatyta konkrečios nukentėjusios nurodytos faktinės aplinkybės, tai, kad R. G. kraujosruvos abiejose kojose galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais, galimai 2007-03-20. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 10).2011-08-08 psichologinio konsultavimo kabineto išvada nustatyta, jog pokalbių su R.

G. metu buvo stebimas ryškus jaudulys, nerimas, įtampa, baimė, susieti su išgyvenamu ilgalaikiu stresu dėl įtemptų tarpasmeninių santykių. Atliktas emocinės streso tyrimas MMPI bei HAD skalės metodikomis indikuoja padidintus depresiškumo bei nerimo požymius, kurie yra įtakoti išgyvenamų stresinių įvykių. R. G. dėl išgyvento bei tebesitęsiančių stresinių išgyvenimų reikalingos tęstinės psichologo konsultacijos tiek emocinės būsenos korekcijai, tiek stresinių įvykių įveikai (b.l.166).

Kaltinamasis G. G. kaltę neigė aiÅ¡kindamas, jog jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, jos neterorizavo, santykius su nukentėjusia bei konfliktines situacijas su ja apibÅ«dindamas kaip normalias gyvenimiÅ¡kas. Kaltinamojo paaiÅ¡kinimus teismas vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės jie yra paneigti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, medicinos specialistų iÅ¡vadomis apie R. G. padarytus nežymius sveikatos sutrikdymus, psichologės R.

B. pateiktu G. G. konsultacijų metu pieÅ¡tų pieÅ¡inių apraÅ¡ymu bei psichologinio konsultavimo kabineto iÅ¡vada apie nukentėjusiosios bÅ«klę. Netikėti nukentėjusiosios, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų iÅ¡vadomis bei kitai raÅ¡ytiniais įrodymais teismui nėra jokio pagrindo. Teisiamajame posėdyje apklaustos nukentėjusios paaiÅ¡kinimai dalyje apie naudotÄ smurto pobÅ«dį , detaliai atitinka specialistų iÅ¡vadomis nustatytų sužalojimų pobÅ«dį. Nukentėjusios parodymų teisingumÄ tiesiogiai arba netiesiogiai patvirtina visi byloje surinkti įrodymai, iÅ¡skyrus paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, todėl abejoti jos parodymais nėra pagrindo.

Teismas nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes vadovaujasi nukentėjusios parodymais, specialisto iÅ¡vadomis. Liudytojų ir nukentėjusios parodymuose tam tikrų neesminių detalių neatitikimus, teismas vertina kaip sÄ lygotus praėjusio laiko tarpo, abejonių dėl nukentėjusios parodymų tikrumo ir teisingumo teismui nekyla. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikÅ¡mę turi tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai. BK 145 str. 1 d. tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , kai yra pakankama pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindo bijoti, jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nuketėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.).

AnalogiÅ¡kai grasinimo realumas suprastinas ir vertinant BK 145 str. 2 d. nurodytus grasinimus susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ . Kita vertus BK 145 str. 2 d. taip pat kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikÅ¡tis ne tik grasinimais atlikti aukščiau minėtas konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančiais veiksmais (pvz. besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gÄ sdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutėmis ir pan.).

Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebÅ«tina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindÄ bijoti bÅ«tent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka iÅ¡vados, jog jis sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010). Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymu visuma teismas nustatė, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis G. G. sistemingai, tai yra ne rečiau kaip kas du mėnesius, laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2010 m., gyvendamas su savo sutuoktine R.

G. name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei jos darbovietėje (duomenys neskelbtini), jÄ terorizavo, t.y. sistemingai naudojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ fizinį smurtÄ , psichologinę prievartÄ , grasinimus dėl ko nukentėjusioji bei jos vaikai patyrė nuolatinį bauginimÄ , stresÄ , baimę, psichinę prievartÄ . Tai G. G. darė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad daro psichologinį poveikį, siekdamas sukelti nuketėjusiajai neigiamas pasekmes - stresÄ , baimę, nerimÄ . Be to, G. G. smurtaudamas nukentėjusiosios atžvilgiu, buvo padaręs Å¡eÅ¡is sveikatos sutrikdymus, kurie specialisto iÅ¡vadomis yra įvertinti kaip nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai.

Å ie agresyvÅ«s tęstiniai veiksmai, vertinant juos tiek pagal objektyvųjį poveikį žmogaus psichikai, tiek subjektyvų nukentėjusios suvokimÄ , pagrįstai pripažinti realiu bauginimu. Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2010 m. kaltinamasis terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingÄ gyvybei ir sveikatai veikÄ , taip pat sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 2 d.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. G. neteistas. Padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ . Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Marijampolės apskrities VPK duomenimis kaltinamasis VieÅ¡osios tarkos skyriaus miesto policijos nuovadoje administracine tvarka metų laike nėra baustas. Apie kitokio pobÅ«džio netinkamÄ kaltinamojo elgesį duomenų nėra(b.l.96). Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo pobÅ«dį, įvertinęs tai, kad nėra lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių, teismas sprendžia, jog kaltinamajam, vadovaujantis BK 54 str., 56 str., 61 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytÄ , artimÄ jos vidurkiui, laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi G. G. neteistas įvertinus asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus jos atlikimo, taikant BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidedant bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamasis smurtÄ naudojo artimoje aplinkoje, teismas sprendžia, kad siekiant apsaugoti nukentėjusios R. G., prieÅ¡ kuriÄ padaryti pavojingi nusikalstami veiksmai, teisėtus interesus skirtina baudžiamojo poveikio priemonė -draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, o taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- nemokami darbai.

Nukentėjusioji R. G. reiÅ¡kė kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Pagal LR CK 6.250 str., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinę žalÄ , CK 6.250 str. 1 d. apibÅ«dina, kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas pripažįsta, kad yra priežastinis ryÅ¡ys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusios patirtų neigiamų emocijų bei pergyvenimų. Neabejotina, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Dėl sistemingo bauginančio kaltinamojo elgesio nukentėjusioji patyrė stresÄ . RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad dar ir dabar, kai jau nukentėjusioji gyvena atskirai nuo kaltinamojo, jai reikalinga psichologo pagalba streso įveikai (b.l.166).

Dėl kaltinamojo elgesio Å¡eimoje sutriko ne tik pačios nukentėjusiosios, bet ir jos dukros G. G. emocinė bÅ«sena, todėl akivaizdu, kad nukentėjusi nerimavo, pergyveno, ne tik dėl savęs, bet ir savo mažametės dukros. Teismas įvertinęs, kad veika truko ilgÄ laikotarpį, tai, kad padaryta tyčia, smurto pobÅ«dį, įvertinus kaltininko asmenybę, jo bei nukentėjusios turtines padėtis (abu dirbantys turi nekilnojamo turto), teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant užtikrinti nukentėjusio ir kaltininko interesų pusiausvyrÄ , teismas civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.250 str. tenkina dalinai, priteisiant 25000 litų neturtinės žalos iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusios naudai.             Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusios R.

G. naudai priteistinos 3000 lt. turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti ( b.l 169, 170), turėtos iÅ¡laidos atitinka bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų teikimo sudėtingumÄ , reikalingumÄ ir pobÅ«dį.                             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismasNUSPRENDĖ:G. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams ir 3(trims) mėnesiams, skirti baudžiamojo poveikio priemones- 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatyti, kad nemokamus darbus turi atlikti per 3 ( tris ) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei draudimÄ prisiartinti prie nukentėjusiosios R.

G., bausmės vykdymo atidėjimo metu uždraudžiant bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiu asmeniu R. G., lankytis vietose, kuriose bÅ«na nukentėjęs asmuo R. G. bei įpareigoti G. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. G. iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. N. R. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai, priteisiant jos naudai iÅ¡ kaltinamojo G.

G. 25 000 Lt (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius) neturtinės žalos atlyginimo.              Priteisti iÅ¡ G. G. 3000 litų R. G. ((duomenys neskelbtini)) turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.              Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                            Nerijus Brinevičius