eb2be482-e7dd-487f-afe0-101c36da9af2 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-174-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-03-3-02755-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. vasario 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal I. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo I.

K. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausta 100 (vieno Å¡imto) litų baudÄ ,n u s t a t ė :Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu I. K. pripažino kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ už tai, kad ji 2012 m. rugsėjo 28 d., 08.51 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rikiuodamasi neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima kelio juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui ir su juo susidÅ«rė.

Po susidÅ«rimo nepasirÅ«pino, kad automobilis nepradėtų savaime judėti, ko pasekoje automobilis pariedėjo atgal ir atsitrenkė į sustojusio automobilio priekį, eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106, 152 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d.Apeliaciniu skundu I. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ bylÄ nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas pažeidė pagrindines procedÅ«ras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialines teisės normas ir buvo Å¡aliÅ¡kas.

Priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino schemos, kurioje užfiksuotas eismo įvykis, be to, iÅ¡kraipė specialisto E. S. paaiÅ¡kinimus. Specialistas nurodė, kad negalima sakyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukta I. K. pradėjo staigiai rikiuotis, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ plano schemos matyti, kad I. K. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) nuo rikiavimosi pradžios iki kontakto su kita transporto priemone, pravažiavo deÅ¡iniau apie tris metrus, tai yra pakankamai ilgas atstumas, kad bÅ«tų galima įsitikinti, jog manevras bus atliktas saugiai.

Taip pat neatsižvelgė į specialisto paaiÅ¡kinimus, kad nukentėjusiosios E. J. automobilio (duomenys neskelbtini) greitis susidÅ«rimo metu buvo didesnis nei (duomenys neskelbtini) automobilio. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusioji E. J. ėmė didinti greitį ir vytis I. K. automobilį po to, kai ji pradėjo rikiavimosi manevrÄ . Tai patvirtina eismo įvykio schema ir specialisto paaiÅ¡kinimai, kadangi kontaktas tarp automobilių įvyko automobiliui (duomenys neskelbtini) jau esant didžiÄ ja dalimi įvažiavus į pirmÄ jÄ eismo juostÄ ir automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojai jau iÅ¡tiesinus automobilį pirmoje eismo juostoje.

E. J. parodymai, kad ji iÅ¡ pradžių nematė (duomenys neskelbtini) automobilio manevro, staiga pamatė, kad I. K. rikiuojasi, bandė stabdyti, traukėsi deÅ¡inio kelkraščio link, neatitinka objektyvių bylos aplinkybių.Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad teisme pati nukentėjusioji paaiÅ¡kino, jog antroji eismo juosta, iÅ¡ kurios rikiavosi administracinėn atasakomybėn patraukta I. K., buvo pilna transporto priemonių ir, jeigu ji bÅ«tų staiga grįžusi į Å¡iÄ juostÄ , bÅ«tų susidÅ«rusi su Å¡ioje juostoje važiuojančiais automobiliais, tuo tarpu pirmoje eismo juostoje be nukentėjusiosios automobilio daugiau transporto priemonių nebuvo.

Pabrėžia, kad apeliantė iÅ¡ karto po įvykio pateikė praÅ¡ymÄ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai iÅ¡reikalauti vaizo įraÅ¡Ä , nes įvykio vieta yra filmuojama, tačiau Å¡is praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡nagrinėtas. I. K. pateikus pakartotinį praÅ¡ymÄ , teismas šį praÅ¡ymÄ patenkino, tačiau iÅ¡ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos gavo atsakymÄ , kad vaizdo įraÅ¡ai yra saugomi dvi savaites ir vaizdo įraÅ¡as pateiktas nebuvo.

Nurodo, kad ji nepadarė pažeidimo, numatyto KET 152 punkte, kadangi apgadinimai ant transporto priemonių atsirado nuo kontakto, įvykusio ne dėl to, kad apeliantė nepasirÅ«pino, kad transporto priemonė savaime nepradėtų riedėti, bet transporto priemonės judėjo ne savaime, o dėl prieÅ¡ tai įvykusio kontakto.Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo ir nieko nepasisakė dėl I. K. praÅ¡ymo – iÅ¡reikalauti E. J. automobilio techninį pasÄ ir jo kopijÄ prijungti prie bylos, nes bÅ«tent techniniame pase yra duomenys apie automobilį, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie automobilio galingumÄ .

Mano, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes teismui priimant sprendimÄ didelės reikÅ¡mės turėjo E. J. nėštumas. Teismas netinkamai motyvavo savo sprendimÄ tuo, kad E. J. eismo įvykio metu buvo penktame nėštumo mėnesyje, dėl to nebÅ«tų rizikavusi savo bei kÅ«dikio sveikata bei sÄ moningai norėjusi sukelti eismo įvykį. Apeliantė praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, į posėdį iÅ¡kvieti specialistÄ , o jei specialisto paaiÅ¡kinimai bus nepakankami, skirti byloje trasologinę ekspertizę.Apeliantė taip pat pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame praÅ¡o tuo atveju, jei nebÅ«tų patenkintas praÅ¡ymas nagrinėti jos skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, iÅ¡klausyti garso įraÅ¡Ä , darytÄ Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme nagrinėjant administracinę bylÄ , o bÅ«tent konkrečiai įraÅ¡e užfiksuotus specialisto paaiÅ¡kinimus.

Apeliantė nurodo, jog teisme specialistas nurodė, jog jos vairuojamo automobilio atliktas manevras buvo nestaigus. Be to specialistas nurodė, kad BMW automobilio, t. y. transporto priemonės, kuriÄ vairavo E. J., greitis buvo daug didesnis, kas pirmosios instancijos teismo nutarime nenurodoma.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nebuvo gautas.Apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).Nors I.

K. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , motyvuodama tuo, kad dėl įvykio ji nekalta, tačiau jos kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. vairuodama automobilį ir rikiuodamasi neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui ir su juo susidÅ«rė; po susidÅ«rimo nepasirÅ«pino, kad automobilis savaime nepradėtų judėti, ko pasekoje automobilis pariedėjo atgal ir atsitrenkė į sustojusio automobilio priekį (b.l. 1), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 – io bÅ«rio vyr. patrulio I.

P. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame pažymėta, kad 2012 m. rugsėjo 28 d., 08.51 val. gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susidÅ«rusius du automobilius - (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3), fotonuotraukomis (b.l. 11-18), eismo įvykio vietos schema (b.l. 4), E. J. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu (b.l. 6).Å ie byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad I. K. 2012 m. rugsėjo 28 d., 08.51 val., vairuodama automobilį ir rikiuodamasi neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui ir su juo susidÅ«rė; po susidÅ«rimo nepasirÅ«pino, kad automobilis savaime nepradėtų judėti, ko pasekoje automobilis pariedėjo atgal ir atsitrenkė į sustojusio automobilio priekį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai.Nagrinėjant bylÄ dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, bÅ«tina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

KET 106 punkte numatyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 109 punkte nurodoma, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių normų formuluotės, jos vairuotojui besirikiuojančiam į kitÄ eismo juostÄ Â formuoja pareigÄ , o ne teisę duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantė rikiuodamasi nedavė kelio nukentėjusiajai, važiavusiai ta eismo juosta, į kuriÄ rikiavosi apeliantė.

Remiantis minėtais KET punktais, I. K. privalėjo įsitikinti, kad atlikti manevrÄ yra saugu, duoti keliÄ gretima eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms ir tik tada jį pradėti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nukentėjusiosios automobilio priekis buvo ties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. automobilio galu. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, nukentėjusioji nematė apeliantės rodomo posÅ«kio signalo, o apeliantei pradėjus manevrÄ , t.y. jai pradėjus rikiuotis į deÅ¡iniÄ jÄ kelio juostÄ , E. J. traukėsi dar arčiau važiuojamosios dalies deÅ¡ininiojo kraÅ¡to, bandė stabdyti, tačiau susidÅ«rimo jai iÅ¡vengti nepavyko.

Tokiu bÅ«du konstatuotina, jog apeliantės neįsitikinimas, kad atlikti manevrÄ yra saugu, KET taisyklėse numatytos pareigos duoti keliÄ gretima juosta važiuojančioms transporto priemonėms nesilaikymas ir buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. priežastimi.Apeliantės teiginys, kad nukentėjusiosji E. J. pradėjo tyčia didinti greitį tuomet, kai pamatė, kad I. K. pradėjo rikiuotis į deÅ¡iniÄ jÄ kelio juostÄ , apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėtų bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai.

IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų (b.l. 11-18) matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai yra nežymÅ«s, nustatyta, kad ant kelio nebuvo jokių stabdymo žymių, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad E. J. tyčia padidino greitį I. K. pradėjus rikiavimosi manevrÄ . Tokių įrodymų nepateikė ir I. K. savo papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b.l.

29) teigusi, kad apie tai, jog E. J. padidino greitį ir važiavo didesniu, nei tame kelio ruože leidžiamu greičiu, ji nusprendė iš E. J. automobilio skleidžiamo garso ir vaizdo, matyto pro galinio vaizdo veidrodėlį. Be to, iš byloje pateiktos eismo įvykio vietos schemos (b.l. 4), matyti, kad nukentėjusioji, bandydama išvengti susidūrimo, pasitraukė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, todėl jos veiksmuose nematyti tyčios susidurti su I. K. vairuojamu automobiliu. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į eksperto E. S. teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, juos iškraipė.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, eksperto paaiÅ¡kinimai tik patvirtino pirmosios instancijos teismo motyvus, įrodančius I. K. kaltę. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ekspertas E. S., nustatyti, ar nukentėjusioji staigiai didino greitį – neįmanoma. Taip pat neįmanoma nustatyti ir to, kad I. K. rikiavimosi manevrÄ pradėjo staigiai, bÅ«tent tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Ekspertas teismo posėdyje taip pat paaiÅ¡kino, kad vairuotojas, važiuojantis tiesiai atsiradus kliūčiai turi stabdyti ir mėginti iÅ¡vengti susidÅ«rimo, o pagal eismo įvykio schemÄ nesimato, ar automobilis, važiuojantis tiesiai, t.y. nukentėjusiosios E. J. automobilis, bandė stabdyti.

Nors KET nėra punkto, numatančio vairuotojui važiuojančiam tiesiai pareigÄ atsiradus kliūčiai stabdyti ir mėginti iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji E. J. bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo, bÅ«tent dėl to tarp eismo įvykio dalyvių buvo Å¡oninio slydimo kontaktas ir nukentėjusiosios automobilis buvo taip arti deÅ¡iniojo važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to.Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 – io bÅ«rio vyr. patrulio I.

P., stabdymo kelio nebuvimas tik patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusiosios automobilis važiavo nedideliu greičiu, nes tik esant dideliam greičiui pradėjus stabdyti automobilio ratai užsiblokuotų ir tuomet ant važiuojamosios kelio dangos matytųsi stabdymo žymės. Dėl Å¡ios priežasties, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliantės praÅ¡ymÄ , pateiktÄ Vilniaus apygardos teismui 2012 m. sausio 29 d., kuriame praÅ¡oma jos skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į posėdį iÅ¡kviesti ekspertÄ E. S., konstatuoja, kad nėra pagrindo šį praÅ¡ymÄ tenkinti.

Ekspertas buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo galimybę užduoti klausimus. IÅ¡ apklausos aiÅ¡kiai matyti, kad atsakydamas į klausimÄ dėl E. J. automobilio greičio, ekspertas atsakė, jog nustatyti, ar nukentėjusioji staigiai didino greitį – neįmanoma. Ekspertas taip pat negalėjo atsakyti į klausimÄ , ar I. K. pradėjo rikiuotis staigiai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skirti byloje autotransporto trasologinę ekspertizę taip pat netikslinga.

Byloje užtenka duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė eismo įvykio aplinkybes, susidÅ«rimo priežastis. KritiÅ¡kai vertinamas apeliantės teiginys, kad antrojoje eismo juostoje, iÅ¡ kurios ji rikiavosi, buvo daugiau automobilių nei toje eismo juostoje, kuria tiesiai važiavo nukentėjusioji E. J.. Tai, kad apeliantė rikiavosi iÅ¡ tos eismo juostos, kurioje automobilių buvo daugiau, nesuteikė jai pirmumo teisės rikiuotis į kitÄ eismo juostÄ . Remiantis KET 106 ir 109 punktu, persirikiuodamas vairuotojas privalo įsitikinti, kad manevrÄ atlikti saugu ir privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.

Apeliantė tiek apeliaciniame skunde, tiek praÅ¡yme, pateiktame Vilniaus apygardos teismui 2012 m. sausio 29 d., praÅ¡o iÅ¡reikalauti vaizdo medžiagÄ , kadangi jos duomenimis vieta, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, yra filmuojama. Apeliantės teigimu, Å¡is vaizdo įraÅ¡as nebuvo pateiktas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas šį I. K. praÅ¡ymÄ tenkino ir kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinę su praÅ¡ymu pateikti minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä (b.l. 23).

Å is vaizdo įraÅ¡as nebuvo pateiktas dėl objektyvių priežasčių. VÄ® „Susisiekimo paslaugos“, kuriai priklauso vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos Antakalnio g. – Olandų g. – KosciuÅ¡kos g. žiedinėje sankryžoje, pateikė paaiÅ¡kinimÄ , jog vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡ai saugomi tik dvi savaites (pirmosios instancijos teismas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinei praÅ¡ymÄ pateikė 2012 m. spalio 30 d., o nagrinėjamas eismo įvykis buvo užfiksuotas 2012 m. rugsėjo 28 d.).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas I. K. apeliacinį skundÄ taip pat neturi galimybės vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«rėti, nes vaizdo įraÅ¡as yra sunaikintas. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų viseto, vaizdo įraÅ¡o nebuvimas nepaneigia I. K. kaltės.Apeliaciniame skunde I. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jos kaltę pagal KET 152 punktÄ . KET 152 punktas numato, kad vairuotojas gali pasitraukti iÅ¡ savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirÅ«pinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys.

Remiantis bylos medžiaga, darytina iÅ¡vada, kad I. K. sustabdžius automobilį po kontakto su nukentėjusios automobiliu, ji neužtraukė rankinio stabdžio, t.y. nepasirÅ«pino, kad jos vairuota transporto priemonė savaime nepradėtų judėti, ko pasekoje jos automobilis pariedėjo ir dar kartÄ atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilio priekį. Šį apeliantės pažeidimÄ Ä¯rodo nukentėjusiosios E. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kur ji teigė, kad antrasis susidÅ«rimas įvyko praėjus kelioms sekundėms po pirmojo, bei Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 – io bÅ«rio vyr. patrulio I.

P. parodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio vietoje yra įkalnė, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. K. automobilis stovėjo prieÅ¡ais nukentėjusiosios automobilį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nepasirÅ«pino, jog bÅ«tų užtrauktas rankinis stabdis, todėl automobilis pariedėjo ir atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilio priekį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ nukentėjusiosios E. J. automobilio techninį pasÄ .

Pasak jos, bÅ«tent iÅ¡ automobilio techninio paso galima bÅ«tų spręsti apie nukentėjusiosios automobilio galingumÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, kad I. K. pradėjus atlikinėti rikiavimosi manevrÄ nukentėjusioji padidino automobilio greitį, neįrodyta. Automobilio techninio paso pateikimas teoriÅ¡kai galėtų patvirtinti automobilio variklio galingumo parametrus, tačiau kokiu konkrečiai greičiu Å¡is automobilis važiavo įvykio metu, nustatoma ne iÅ¡ techninio paso parametrų, o iÅ¡ byloje esančių duomenų.Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Motyvuojama tuo, jog teismui priimant sprendimÄ didelės reikÅ¡mės turėjo E. J. nėštumas. Šį Å¡aliÅ¡kumu grindžiamÄ skundo argumentÄ apeliacinės instancijos teismas atmeta ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti apie I. K. kaltę, o teismo nurodytas argumentas apie E. J. nėštumÄ nurodytas bendrai apraÅ¡ant įvykio aplinkybes ir nukentėjusiosios tuometinę padėtį.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.                          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :

I. K. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                                          Sigita Bieliauskienė