eb2ba5b6-83ab-49ea-b660-5ac89bb52258 · Kauno apygardos teismas

                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-498-582-2014                          Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00299-2011-8                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui, nuteistajam P. Z., jo gynėjui advokatui Ignatijui Šuškevič, nukentėjusiesiems V.

J., A. M., jų atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, vertėjai Jadvygai Gabertienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų A. M., V. J. ir jų atstovo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuoP. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d., atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant P. Z. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienų) metų terminui.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

P. Z. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 14 d., apie 11.26 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklÄ â€žJawa 350“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su Å¡onine priekaba, ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), ant tilto per Nerį pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 133 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė tokio atstumo bei nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, ir galėtų sustabdyti savo transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, dėl to atsitrenkė į priekyje jo važiavusio ir sustojusio automobilio „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo J.

K., užpakalinę dalį, po to įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, kur susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu automobiliu „Mercedes Benz Sprinter 212“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. K., sužalojo motociklo priekaboje važiavusiÄ keleivę J. M., kuri nuo patirtų traumų tÄ pačiÄ dienÄ Kauno klinikose mirė.Apeliaciniu skundu nukentėjusieji ir jų atstovas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį P. Z. atžvilgiu, kadangi tikrasis kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas ir Å¡is asmuo iÅ¡vengė baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusieji kategoriÅ¡kai nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas, turėdamas surinktus byloje duomenis, neteisingai nustatė eismo įvykio aplinkybes, ignoravo liudytojų parodymus, nepagrįstai vadovavosi klaidingai ir aplaidžiai suraÅ¡ytais patrulių pirminiais dokumentais – tarnybiniu praneÅ¡imu, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, planu-schema, taip pažeidė įrodymų vertinimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo iškelta ir laikomasi vienos abejotinos eismo įvykio versijos dėl motociklo ir mikroautobuso susidūrimo. Vienintelis byloje esantis dokumentas, kurio pagrindu tyrimas buvo paremtas, tai patrulio D. T. 2011-05-14 tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 3), surašytas komisarui A. T. pagal J. K. žodžius. Šio ranka surašyto dokumento paskutinėje pastraipoje parašyta, kad motociklas „Jawa 350“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau skunde – Motociklas), su šonine priekaba, kurioje važiavo žuvusioji J.

M., susidūrė su automobiliu „MB Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau skunde – „MB Sprinter“). Tačiau akivaizdžiai matosi, kad ši pastraipa buvo įrašyta vėliau, negu surašytas pats tarnybinis pranešimas, be to, šio „papildymo“ turinys prieštarauja pagrindinio dokumento teksto esmei, kuriame nurodyta, kad motociklas su šonine priekaba išvengė susidūrimo su automobiliu „MB Sprinter“. Pats patrulis D. T. teismo posėdžio metu 2013-06-03 parodė, kad jis pats nesupranta, kaip ši aplinkybė galėjo būti nurodyta jo tarnybiniame pranešime.

Be to, jo nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja nuteistojo ir liudytojų – A. K. ir S. M. teisme duotiems parodymams – jie teigia, jog motociklo susidÅ«rimo su mikroautobusu nebuvo.Apeliantai skunde nurodo, kad byloje yra duomenų, jog motociklui iÅ¡ paskos važiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis „Audi 80“ (toliau skunde – „Audi“), kuris (pagal P. Z. parodymus) galimai trenkė į motociklo vežimėlio Å¡oninę priekabÄ . Tai reiÅ¡kia, kad „Audi“ vairuotojas važiavo iÅ¡ paskos motociklo, nesilaikė saugios distancijos, trenkėsi priekiu į motociklÄ , dėl ko motociklas iÅ¡važiavo į prieÅ¡inga kryptimi važiavusių automobilių juostÄ , motociklo vairuotojas P. Z. nesuvaldė (negalėjo suvaldyti) motociklo ir atsitrenkė į automobilį „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau skunde – „Volvo“), o motociklo keleivė J.

M. nuo smÅ«gio iÅ¡krito iÅ¡ Å¡oninės priekabos ir jÄ partrenkė automobilis „MB Sprinter“. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tent Å¡is ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas automobilis susidÅ«rė su motociklu, dėl ko motociklas su Å¡onine priekaba buvo iÅ¡stumtas į prieÅ¡ingos krypties juostÄ ir susidÅ«rė su ten važiavusiais minėtais automobiliais. Nukentėjusieji skunde pažymi, kad jie patys per žiniasklaidÄ ir televizijÄ surado eismo įvykio liudytojus, juos pristatė tyrimo pareigÅ«nams ir teismui, pateikė eismo įvykio fotonuotraukas bei nustatė visas tyrimo klaidas, padarytas dėl aplaidumo arba dėl noro nuslėpti tikrÄ eismo įvykio kaltininkÄ â€“ automobilio „Audi“ vairuotojÄ .Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡kelta versija, kad motociklas susidÅ«rė su mikroautobusu, kaip minėta, prieÅ¡tarauja ir liudytojų – „Volvo“ vairuotojo J.

K., jo žmonos V. K., jo sÅ«naus T. K., parodymams, kurie teigia, jog po to, kai motociklas, praslydęs per „Volvo“ Å¡onÄ ir iÅ¡daužęs galinį žibintÄ , pravažiavo Å¡alia jų automobilio, motociklas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir sustojo Å¡alia „Volvo“ automobilio. Tuo metu motociklo Å¡oninėje priekaboje nieko nebuvo. Be to, liudytoja V. K. teisme parodė, kad girdėjo stipraus smÅ«gio garsÄ prieÅ¡ motociklo susidÅ«rimÄ su jų automobiliu „Volvo“, ji taip pat nurodė, kad po motociklo susidÅ«rimo su jų automobiliu motociklas apvažiavo automobilį iÅ¡ kairės, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir sustojo Å¡alia.

Tai reiÅ¡kia, kad su keleiviu motociklo Å¡oninėje priekaboje po jo susidÅ«rimo su „Volvo“ nieko negalėjo atsitikti, nes keleivio (J. M.) Å¡oninėje priekaboje jau nebebuvo. Pagal ikiteisminio tyrimo versijÄ , po motociklo susidÅ«rimo su „Volvo“ įvyko antras motociklo susidÅ«rimas su automobiliu „MB Sprinter“, dėl kurio žuvo motociklo Å¡oninėje priekaboje važiavusi J. M., tačiau minėti liudytojų parodymai Å¡iÄ versijÄ paneigia, kÄ pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kaip ir tai, kad Å¡i versija prieÅ¡tarauja ir liudytojos S. M. teisme duotiems parodymams, kuomet ji nurodė, kad važiuodama automobiliu iÅ¡ paskos „MB Sprinter“, matė krentantį motociklininkÄ â€“ iÅ¡muÅ¡tÄ iÅ¡ motociklo Å¡oninės priekabos J.

M., po to atsitrenkusiÄ Ä¯ važiuojantį jai priekyje automobilį „MB Sprinter“. Å ioje vietoje svarbu pažymėti, kad mikroautobuso vairuotojas A. K. teisme taip pat parodė, kad vairuodamas automobilį „MB Sprinter“ pajuto smÅ«gį, jo manymu, nuo mikroautobuso susidÅ«rimo su krentančio žmogaus kÅ«nu. Motociklo vairuotojas P. Z. teisme parodė, kad J. M. kÅ«nas atsitrenkė į mikroautobusÄ prieÅ¡ingoje eismo juostoje. Å ios aplinkybės teisme nustatytos, tačiau tinkamai neįvertintos.

Todėl, vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas turėjo konstatuoti, kad eismo įvykio apžiÅ«ros metu ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi reikiami įrodymai ir tyrimui reikalingi pavyzdžiai (nenustatytas automobilis, kurio bamperio juodas plastikas aptiktas ant motociklo vežimėlio) ir nenustatyti visi eismo įvykio dalyviai ir liudytojai, dėl ko nėra atskleistos tikros eismo įvykio priežastys ir nenustatytas tikrasis eismo įvykio, kurio metu žuvo J. M., kaltininkas.Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo aplaidžiai renkami ir fiksuojami faktiniai duomenys ir daiktiniai įrodymai, dėl ko faktiÅ¡kai neįmanoma nustatyti byloje tiesos, patvirtina ir tas faktas, kad byloje buvo atliktos trys ekspertizės, kadangi vyr. tyrėjas E. D., turintis 20 metų darbo staÅ¾Ä , atliko veiksmus atmestinai ir neprofesionaliai, dėl ko teisme paaiÅ¡kėjo, jog nei viena tyrėjo iÅ¡vada ir vertinimas negali bÅ«ti priimtas ir reikia iÅ¡ naujo atlikti liudytojų apklausas bei skirti ekspertizes.

BÅ«tent E. D. veikla turi bÅ«ti įvertinta ne tik baudžiamosios, bet ir drausminės atsakomybės aspektu. Netinkamas Å¡io tyrėjo pareigų atlikimas apsunkino teisminį nagrinėjimÄ , padidino dalyvaujančiųjų byloje asmenų ir teismo iÅ¡laidas, sumenkino valstybės institucijos – policijos, autoritetÄ . Apklausos teisme metu E. D. paaiÅ¡kino, kad eismo įvykio susidarymo aplinkybes ir dalyvius, liudytojus jis nustatė vadovaudamasis savo įspÅ«džiais. Kodėl nebuvo užfiksuoti automobilių „Audi“ ir balto mikroautobuso, važiavusių iÅ¡ paskos motociklo, ir įvykį geriausiai mačiusių vairuotojų duomenys, E. D. negalėjo paaiÅ¡kinti.

Dar daugiau, vadovaujantis baudžiamosios bylos duomenimis, labai didelė tikimybė, kad automobilio „Audi“ vairuotojas ir yra eismo įvykio kaltininkas, nes ant motociklo vežimėlio purvasaugio galo yra juodo plastiko pėdsakų, dominuojančių mėlynos spalvos dažų, ir to negalima buvo nepastebėti įvykio vietos apžiÅ«ros metu. Taip pat pastebėtina, kad, nors trečios pakartotinės ekspertizės akte ekspertai sutapatino mėlynos spalvos dažus ant motociklo vežimėlio sparno su automobilio priekabos, kurioje po eismo įvykio buvo transportuojamas motociklas, dažais, tačiau pažymėtina, kad minėta priekaba mėlynos spalvos dažais iÅ¡dažyta tik iÅ¡ iÅ¡orės, o jos vidus ir bortų virÅ¡utinė dalis iÅ¡dažyta rožinės spalvos dažais, kurių pėdsakų ekspertai ant motociklo iÅ¡ viso neaptiko.FaktÄ , kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas aplaidžiai, patvirtina ir tai, jog patrulis A.

O. įvykio vietos apžiūros schemoje neužfiksavo ir nepažymėjo motociklo stabdymo kelio (daugiau negu 7 metrai ilgio), kuris aiškiai matosi vienoje iš teismui pateiktų nuotraukų. Aplinkybę dėl stabdymo kelio patvirtino ir 2013-04-17 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. K., kuris nurodė, kad motociklo stabdymo kelias matėsi ant kelio dangos ir išsidėstė iš paskos „Volvo“ automobilio. Ši tiesai byloje nustatyti svarbi aplinkybė taip pat nebuvo tirta.Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamos ekspertizės išvados, nurodant, kad jos nepagrįstos, kadangi buvo paremtos netiksliais pradiniais duomenimis – nurodytas neteisingas skiriamosios juostos aukštis (vietoj 0,11 m užfiksuota 0,1 m), neužfiksuotas daugiau negu 7 m ilgio motociklo stabdymo kelias, prie bylos neprijungti visų eismo įvykio dalyvių ir liudytojų raštiški paaiškinimai, kurie buvo surinkti iš karto po įvykio (tai teisme patvirtino T.

K. ir A. K.). Nukentėjusiųjų praÅ¡ymu ikiteisminio tyrimo metu minėtos aplinkybės buvo papildomai tiriamos, tačiau atlikti papildomi tyrimai ir jų metu nustatytos aplinkybės taip pat laikytinos nepagrįstomis, nes jos nepaaiÅ¡kina tam tikrų eismo įvykio mechanizmo elementų ir dėl to kelia abejones dėl ekspertų kompetentingumo. Visų pirma suapvalinto ir buko mikroautobuso bamperio smÅ«gis į motociklo ir Å¡oninės priekabos sujungimÄ taip, kad šį sujungimÄ deformuotų „aÅ¡tuntuku“ (žr. nuotraukas, esančias byloje), neįmanomas, nes tai įmanoma tik nuo smÅ«gio žemai pritvirtinto ir iÅ¡sikiÅ¡usio į priekį bamperio, kuris yra kitokio tipo automobiliuose (pvz., „Audi“).

Atsižvelgiant į motociklo priekabos purvasaugio galinės dalies pažeidimus (žr. nuotraukas, esančias byloje), pastebėtina, kad smÅ«gis buvo padarytas iÅ¡ galo ir iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, o ne iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, kaip nurodyta 2013-11-28 ekspertizės akte Nr. 111954(13) (t. 3, b. l. 28). Ä®vertinus motociklo ir mikroautobuso masių skirtumÄ , mikroautobuso judėjimo greitį eismo įvykio metu (apie 50 km/val.), po susidÅ«rimo Å¡oninė priekaba turėjo atsiskirti nuo motociklo, o motociklas turėjo nuo smÅ«gio atÅ¡okti į Å¡onÄ ir apsiversti.

Kelyje gulinčios merginos kÅ«nas (žr. nuotraukas, esančias byloje) iÅ¡sidėstęs iÅ¡ paskos motociklo pagal jo judėjimo kryptį, bet po mikroautobuso smÅ«gio (jeigu toks smÅ«gis iÅ¡ tikrųjų buvo) į Å¡oninę priekabÄ iÅ¡ motociklo galo kÅ«nas pagal fizikos dėsnius turėtų atsidurti prieÅ¡ais motociklÄ . Be to, ikiteisminio tyrimo metu tikėtinas motociklo sukimasis aplink savo ašį neįmanomas be motociklo ratų ir padangų pažeidimų, kadangi, kaip minėta, motociklo sukimosi vietoje yra 0,11 m aukščio skiriamoji juosta.Skunde pažymima, jog, atlikus mikrodalelių nuo motociklo Å¡oninės priekabos apatinėje dalyje ekspertizę, aptikta dominuojančios mėlynos spalvos dažų (emalis).

Tokios pačios spalvos buvo bÅ«tent nenustatytas automobilis „Audi“, važiavęs iÅ¡ paskos motociklo. Å ias aplinkybes patvirtina teismui pateiktos nuotraukos, taip pat automobilio spalvÄ nurodė ir patvirtino liudytojai – K. Å¡eima. BÅ«tent tokio kėbulo tipo automobilis su žemu ir iÅ¡sikiÅ¡usiu bamperiu galėjo atsitrenkti į Å¡oninės priekabos ratÄ iÅ¡ galo kampu, kad nuo smÅ«gio iÅ¡ priekabos iÅ¡metė į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ priekaboje sėdėjusiÄ merginÄ , sulenkė motociklo ir Å¡oninės priekabos sujungimÄ ir suteikė motociklui „nesuprantamÄ â€œ, pasak P. Z., pagreitį.

Tačiau Å¡ių aplinkybių teismas neiÅ¡tyrė. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad atlikos medicininės ekspertizės iÅ¡vados taip pat patvirtina tÄ aplinkybę, kad žuvusi eismo įvykyje J. M. gavo mirtinÄ smÅ«gį nuo susidÅ«rimo su automobiliu „MB Sprinter“, kai buvo iÅ¡mesta nuo smÅ«gio iÅ¡ galo iÅ¡ Å¡oninės priekabos į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . 2011-05-17 pažymoje Nr. M501/11 pažymėta, kad žuvusiai kÅ«no sužalojimai padaryti staigiu vienkartiniu stipriu trauminiu poveikiu, o tai atitinka prieÅ¡prieÅ¡inį krentančio žmogaus susidÅ«rimÄ su važiuojančiu automobiliu.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir medicinos ekspertai, ir liudytojai – S. M. ir I. R.. Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė ekspertizės aktus 2013-11-29 Nr. 11-2699(13), 11-2681(13), 11-3088(13), kuriuose ekspertai konstatavo, kad tirti pateikto motociklininko Å¡almo, kurį eismo įvykio metu buvo užsimovusi J. M., kevalo pažeidimai pakauÅ¡io ir deÅ¡iniojo momens buvo padaryti atsitrenkus į automobilio „MB Sprinter“ priekinį bamperį ir priekinį kairįjį žibintÄ . Teismo posėdžio metu ekspertė R.

Ž. paaiškino, kad motociklininko šalmo viršutinės dalės (šalmo pakaušio ir dešiniojo momens) pažeidimai atsirado nuo kontakto su automobilio „MB Sprinter“ bamperiu, o jo dešinės pusės apatinio krašto pažeidimas atsirado nuo kontakto su minėto automobilio kairiuoju žibintu. Akivaizdu, jog tokie šalmo pažeidimai negalėjo atsirasti nukentėjusiai sėdint motociklo šoninėje priekaboje nuo kontakto su automobiliu „MB Sprinter“, tuo pat metu kontaktuojančiu su motociklo šoninės priekabos purvasaugio galine dalimi.

Kitaip sakant, susidÅ«rimo su „MB Sprinter“ metu nukentėjusioji buvo žemyn galva.Skundo autorių nuomone, vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir remiantis byloje esančiais ir skunde iÅ¡dėstytais įrodymais, darytina iÅ¡vada, kad ikiteisminio tyrimo versija, pagal kuriÄ motociklas su Å¡onine priekaba atsitrenkė į priekyje jo važiavusio ir sustojusio automobilio „Volvo“ užpakalinę dalį, įvažiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ susidÅ«rė su automobiliu „MB Sprinter“, dėl ko žuvo motociklo Å¡oninėje priekaboje važiavusi J.

M., yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Be to, pažymėtina, kad ekspertizės aktas (arba specialisto iÅ¡vada) BPK 20 str. prasme gali bÅ«ti priskirtas prie įrodymų, nustatinėjant kaltę asmens, padariusiojo BK 281 str. atitinkamoje dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau ekspertizės akte pateikiamos iÅ¡vados yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai padaryti. Priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, o rėmimasis vien tik eksperto iÅ¡vada gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .Dėl priežastinio ryÅ¡io nustatymo skunde taip pat nurodoma, kad tikėtina, jog nagrinėjamu atveju Kelių eismo taisykles pažeidė keli eismo dalyviai, t. y.

P. Z. ir paskui motociklÄ važiavusio automobilio „Audi“, kuris nenustatytas, vairuotojas, todėl šį asmenį bÅ«tina nustatyti ir apklausti. Teismas turėjo įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikÅ¡mę nusikalstamų padarinių atsiradimui ir nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais. Å ioje byloje nustatyta, kad nuteistasis P. Z. pastebėjo priekyje stabdantį automobilį „Volvo“ ir, siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, pradėjo stabdyti savo motociklÄ (byloje esančiose nuotraukose matosi apie 7 metrų motociklo stabdymo kelias), bet bylos duomenimis nustatyta, kad motociklas ne stabdė, o didino greitį.

Byloje nenustatyta, kad motociklas buvo techniÅ¡kai netvarkingas (neveikė motociklo stabdžių sistema), todėl vienintelė priežastis tokio nepaaiÅ¡kinamo motociklo greičio didėjimo yra nenustatyto eismo dalyvio pažeidimas – atsitrenkimas į motociklo Å¡oninės priekabos galÄ . Ir Å¡is pažeidimas yra priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su kilusiais padariniais. Taigi, nors P. Z. savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, bet vadovaujantis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais ir liudytojų parodymais, negalima konstatuoti jo kaltės buvimo.

Jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ ir stresÄ dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo jo draugė J. M., todėl suprantama, kad jis kaltina save dėl to, kas įvyko, ir sutinka prisiimti visÄ atsakomybę, tačiau Å¡i aplinkybė neduoda teisinio bei moralinio pagrindo apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir nekreipti dėmesio į bylos įrodymus, prieÅ¡taraujančius teismo pozicijai, ir nesiimti jokių veiksmų, kad bÅ«tų nustatytos tikrosios eismo įvykio aplinkybės.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje apeliantai palaikė savo apeliacinį skundÄ .

Nuteistais ir jo gynėjas apeliacinį skundÄ palaikė. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nukentėjusieji ir jų atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodydami, kad eismo įvykį, kurio metu žuvo motociklo priekaboje važiavusi keleivė J.

M., sukėlė ne nuteistasis motociklo vairuotojas P. Z., o kitas nenustatytÄ automobilį vairavęs asmuo.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas iÅ¡vadas dėl P. Z. kaltės ir jo padarytos veikos teisinio vertinimo.

Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, nenustatyta.Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog, vadovaudamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p., teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų nukentėjusieji ir (ar) jų atstovas, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių iÅ¡sakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Å iuo atveju teismo nuosprendžio forma ir turinys atitinka BPK 301 str. nuostatų reikalavimus, jame visos esminės bylos aplinkybės, reikÅ¡mingos sprendžiant nuteistojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d. klausimÄ , nustatytos nepažeidžiant BPK 20 str. 3 ir 4 d. nustatytų įrodymų tyrimo taisyklių.IÅ¡ nukentėjusiųjų ir jų atstovo argumentų galima suprasti, kad jie mano, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad nenustatytas mėlynos spalvos automobilis „Audi“ iÅ¡ galo smÅ«giu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę kliudė motociklÄ su priekaba, dėl ko iÅ¡ motociklo priekabos iÅ¡krito nukentėjusioji ir kitoje kelio juostoje buvo partrenkta atvažiuojančio automobilio „Mercedes“, po ko motociklas su priekaba atsitrenkė į automobilio „Volvo“ galinį kairįjį sparnÄ (t. 2, b. l. 163).Remiantis minėta versija, tyrimo metu nenustatytas mėlynos spalvos „Audi“ markės automobilis, važiuodamas už motociklo su priekaba į Klaipėdos pusę, pakeisdamas judėjimo kryptį (važiuodamas tiesiai staiga pradėjo važiuoti į deÅ¡inę) turėjo kairiuoju priekiniu kampu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę stipriai kontaktuoti su motociklo priekaba smÅ«giuodamas tarp priekabos ir jos rato, nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusioji iÅ¡krito iÅ¡ motociklo priekabos, perskrido į prieÅ¡prieÅ¡inio judėjimo juostÄ , nukrito ant važiuojamosios dalies, kur jÄ nutrenkė automobilis „Mercedes“, kuris važiavo į Vilniaus pusę.

„Audi“ automobilio ir motociklo kontaktas turėjo bÅ«ti stiprus, automobilis „Audi“ po tokio susidÅ«rimo turėjo sustoti už automobilio „Volvo“ apie 35–45 laipsnių kampu priekiu į deÅ¡inę, tokį kontaktÄ turėjo pajusti nuteistasis, smÅ«gį turėjo girdėti kiti eismo dalyviai.Tokia nukentėjusiųjų ir jų atstovo versija visiÅ¡kai paneigta nuteistojo ir liudytojų parodymais, ekspertizių iÅ¡vadomis ir ekspertų duotais parodymais, transporto priemonių nustatytais apgadinimais.Nei vienas iÅ¡ teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų tiesiogiai nematė, kaip įvyko susidÅ«rimas ir kaip nukentėjusioji iÅ¡krito iÅ¡ motociklo priekabos.

Kai kurie liudytojai iÅ¡dėstė tik savo subjektyviÄ nuomonę apie tai, kaip tai galėjo įvykti. Nuteistasis P. Z. paaiÅ¡kino, kad iki atsitrenkimo su „Volvo“ automobiliu jam stabdant motociklÄ , jo greitis padidėjo. Nuteistasis nesakė, kad iki susidÅ«rimo su „Volvo“ automobiliu buvo susidÅ«rimas su kitu automobiliu, taip pat nesakė, kad iki susidÅ«rimo su „Volvo“ automobiliu nukentėjusioji bÅ«tų iÅ¡kritusi iÅ¡ motociklo priekabos. Nuteistasis nurodė, kad iÅ¡ paskos važiavo mėlynos spalvos automobilis „Audi“, tačiau niekas daugiau iÅ¡ teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų tokio automobilio nepaminėjo.

Automobilį „Volvo“ vairavęs J. K. parodė, kad už jo automobilio stovėjo automobilis „Golf“, juodos spalvos. Liudytojas T. K. parodė, kad už jų automobilio „Volvo“ saugiu atstumu sustojo automobilis BMW, nesimatė, kad automobilis apgadintas, priekis buvo tvarkingas, vairuotojas buvo iÅ¡lipęs, jie kalbėjosi.Apeliantų skunde nurodomÄ versijÄ paneigia ir tai, kad nei vienas liudytojas negirdėjo galimo motociklo susidÅ«rimo su nenustatytu automobiliu. Liudytojas J. K. teisme paaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡lipo tÄ pačiÄ sekundę, kai buvo susidÅ«rimo smÅ«gis, girdėjo vienÄ garsÄ , vienintelį duslų, kai atsitrenkė į jo automobilį.

Liudytoja V. K., važiavusi automobilyje „Volvo“, parodė, kad iÅ¡girdo garsÄ kaip bitės zvimbimÄ ir pamatė, kaip žmogus stoja nuo motociklo. PrieÅ¡ tai jokių garsų neiÅ¡girdo. Už jų automobilio sustojo maÅ¡ina, atstumas buvo normalus, praeiti tarp maÅ¡inų buvo galima laisvai, jos nebuvo sulipusios. Liudytojas T. K., važiavęs automobilyje „Volvo“, taip pat parodė, kad pasigirdo smÅ«gis į automobilio galÄ , smÅ«gis nebuvo stiprus, buvo atsitrenkta į vairuotojo galinę pusę.

Antro papildomo smÅ«gio jis negirdėjo, buvo vienas smÅ«gis, po kurio iÅ¡lipo. Su „Mercedes“ vairuotoju bendravo, pamena, kad vairuotojas jam sakė, kad pamatė atvažiuojantį motociklÄ ir bandė jo iÅ¡vengti. Automobilį „Mercedes“ vairavęs liudytojas A. K. parodė, kad visiÅ¡kai nieko nematė, matė tik sunkvežimį priekyje ir galvojo, kad smÅ«gis gavosi nuo kelių eismo ženklo. SmÅ«gis buvo stiprus, pamatė, kad guli motociklas ir mergaitė.Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas V.

Å . paaiÅ¡kino, kad kažkokie rasti nežymÅ«s pėdsakai nenurodo smÅ«ginio kontakto, kuris galėjo sÄ lygoti transporto priemonės krypties pasikeitimÄ . Kitos transporto priemonės, kuri bÅ«tų atsitrenkusi į motociklo galinę dalį, nėra ir nėra pėdsakų. Po smÅ«gio su „Volvo“ motociklas sukosi pagal laikrodžio rodyklę, jis pervažiavo kartelę, o ne perÅ¡oko, jis sukosi pervažiavęs jau skiriamÄ jÄ juostÄ . Sukantis motociklui, nukentėjusioji negalėjo iÅ¡skristi, nes nesisuko tokiu kampiniu pagreičiu, negalėjo susidaryti tokia iÅ¡centrinė jėga, kad iÅ¡blokÅ¡tų keleivę iÅ¡ priekabos.

SmÅ«gio metu į motociklo ratÄ nukentėjusioji inercijos jėgos buvo bloÅ¡kiama atgal, ir tai sÄ lygojo jos galvos srities kontaktÄ su „Mercedes“ automobiliu, po to ji buvo bloÅ¡kiama kartu su motociklu judėjimo kryptimi ir iÅ¡krito iÅ¡ priekabos (t. 3, b. l. 83–86). Pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas T. B., kuris paaiÅ¡kino, kad smÅ«gio metu nukentėjusioji sėdėjo lopÅ¡elyje, po smÅ«gio jos kÅ«nas judėjo link „Mercedes“ bamperio ir jos galva kontaktavo su „Mercedes“ žibintu inercijos jėga, po to, kai ji kontaktavo pakauÅ¡io deÅ¡ine puse, ji buvo iÅ¡blokÅ¡ta iÅ¡ lopÅ¡elio ant važiuojamosios dalies.

Nustatyti kÅ«no sužalojimai ir jų atsiradimo mechanizmas atitinka nustatytÄ Ä¯vykio mechanizmÄ (t. 3, b. l. 86–87).Ekspertas M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jeigu kitas tamsus automobilis, važiavęs ta pačia kryptimi, turėtų kontaktÄ su motociklu, jį stumdamas, ir nepaliktų apgadinimų, tai turėjo bÅ«ti Å¡velnus kontaktas, kuris neturėtų jokios įtakos, nes greičių skirtumai buvo nedideli, praktiÅ¡kai vienodi, kitaip motociklo galinėje dalyje turėjo bÅ«ti didelių apgadinimų (t. 2, b. l. 197–198).

O byloje didelių motociklo apgadinimų nurodytoje vietoje nenustatyta.Kiti apeliacinio skundo argumentai, kad ant motociklo buvo rasta mėlynos spalvos dažų, kurie galimai atsirado po smÅ«gio su taip pat mėlynos spalvos automobiliu „Audi“, važiavusiu iÅ¡ paskos motociklo, paneigti ekspertų iÅ¡vadomis. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta ekspertė R. Ž., kuri teismui parodė, kad ji tyrė „Mercedes“ bamperį ir motociklÄ ir kategoriÅ¡kai tvirtina, kad jie kontaktavo. Ant motociklo rasti mėlyni ir pilkai mėlyni dažai yra nuo priekabos, kuri buvo daug kartų dažyta (t. 3, b. l. 88). 2013-11-29 ekspertizės akte Nr. 11-2699(13), 11-2681(13), 11-3088(13) nurodyta, kad tikėtina, jog paÅ¡alinis mėlynos spalvos (dominuojantys) ir pilko atspalvio mėlynos spalvos emalis, rastas ant motociklo Å¡oninės priekabos rato purvasaugio dažų dangos, yra iÅ¡ tirto pateiktos automobilinės priekabos dažų dangos (t. 3, b. l. 42–43).Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jokiais duomenimis nepatvirtinta nukentėjusiųjų ir jų atstovo eismo įvykio versija, kuri yra nurodyta schemoje priede Nr. 2 (t. 2, b. l. 163).

O skundžiamas nuosprendis ir kaltinime nurodyta įvykių eiga ir sužalojimų mechanizmas atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir yra visiÅ¡kai patvirtinta pirmosios instancijos iÅ¡tirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Apeliaciniame skunde nurodyti ikiteisminio tyrimo trÅ«kumai dėl aplaidžiai suraÅ¡ytų pirminių dokumentų ir nustatytų ne visų svarbių aplinkybių, iÅ¡taisyti bylÄ iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme – apklausus visus nustatytus eismo įvykio dalyvius ir liudytojus, atlikus visas įmanomas ekspertizes, teisme apklausus ekspertus ir taip patikrinus visas iÅ¡keltas versijas.Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nukentėjusiųjų A. M., V. J. ir jų atstovo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Dmitrijus Korsakovas Teisėjai             Svetlana Jurgaitienė              Algirdas Remeika            Â