eb27aa82-8067-4d58-91c8-b6882ca6f07c · Alytaus apylinkės teismas

?Civil Civilinė byla Nr. 2YT-1326-470/2022 Proceso Nr.2-13-3-00272-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2.; (S) 2.5.3.; 3.4.5.2. ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 4 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Snaigė Juknevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. S. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui L. D. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja L. S. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po jos motinos S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos tėvas J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ ir pradėjo jį faktiÅ¡kai valdyti, o po tėvo mirties (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti.

Juridinio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai, kaip įstatyminei S. M. ir J. M. įpėdinei, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ tėvų valdytÄ turtÄ , kas leistų pilna apimtimi priimti palikimÄ , jį pareiÅ¡kėjai valdyti, naudotis, disponuoti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji yra J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. Ji turi seserį L. D.. Gyvendami santuokoje pareiÅ¡kėjos tėvai nuosavybės teise turėjo įsigiję garaÅ¾Ä , esantį Alytaus miesto garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), garažo bosas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre visÄ laikÄ buvo įregistruotas tėvo vardu.

Jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto tėvai neturėjo ir nevaldė. (duomenys neskelbtini) testamentu tėvas šį garaÅ¾Ä po jo mirties nusprendė palikti pareiÅ¡kėjos sÅ«nui ir jo anÅ«kui M. S.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos mama. Tėvas į notarų biurÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė ir visÄ laikÄ faktiÅ¡kai valdė garaÅ¾Ä . Ji su seserimi po motinos mirties irgi nesikreipė į notarų biurÄ dėl garažo paveldėjimo, nes laikė, kad garažas ir taip priklauso tėvui, kurį jis faktiÅ¡kai visÄ laikÄ ir valdė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas.

Mirus tėvui pareiÅ¡kėjos sÅ«nus ir sesuo atsisakė tėvo palikimo, o po tėvo mirties likusį garaÅ¾Ä faktiÅ¡kai pradėjo valdyti ji viena, moka garažų bendrijai mokesčius už jo iÅ¡laikymÄ . Tėvo vardu įregistruotame garaže laiko lengvÄ jį automobilį ir jo priekabÄ . Faktinį garažo valdymÄ patvirtina garažų bendrijos iÅ¡duota pažyma. Nuo tėvui priklausančios palikimo dalies neatsisakė ir yra faktinė jo turto dalies valdytoja. Po tėvų mirties į notarÄ paveldėjimo tikslu nesikreipė, nes nemanė, kad tai bÅ«tina, o palikimÄ priėmė faktiniu valdymu, tai gali bÅ«ti patvirtinama tik nustatant juridinį faktÄ teisme.

Suinteresuotas asmuo L. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslinÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ .

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra (b. l. 9). Gyvendami santuokoje pareiÅ¡kėjos tėvai nuosavybės teise turėjo įsigiję garaÅ¾Ä , esantį Alytaus miesto garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), garažo bosas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas J.

M. vardu. (duomenys neskelbtini) testamentu J. M. šį garaÅ¾Ä nusprendė palikti pareiÅ¡kėjos sÅ«nui ir jo anÅ«kui M. S. (b. l. 13). (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos mama S. M.. J. M. po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ ir palikimo pagal įstatymÄ nepriėmė, tačiau faktiÅ¡kai valdė garaÅ¾Ä . PareiÅ¡kėja ir jos sesuo L. D. taip pat po motinos mirties nesikreipė į notarų biurÄ dėl turto paveldėjimo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas J.

M.. Mirus tėvui pareiÅ¡kėjos sÅ«nus M. S. ir sesuo L. D. atsisakė palikimo, tai patvirtina byloje esantys pareiÅ¡kimai dėl palikimo nepriėmimo (b. l. 10, 11), o po J. M. mirties likusį garaÅ¾Ä faktiÅ¡kai pradėjo valdyti pareiÅ¡kėja viena, mokėjo garažų bendrijai mokesčius už jo iÅ¡laikymÄ , ten laiko lengvÄ jį automobilį ir jo priekabÄ . Faktinį garažo valdymÄ patvirtina garažų bendrijos iÅ¡duota pažyma (b. l. 15). Ginčo dėl teisės į palikimÄ nėra. PareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai įrodo, kad su mirusių tėvų turtu pareiÅ¡kėja tvarkėsi kaip savininkė.

PareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jos tėvo J. M. aktyvÅ«s veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinės S. M. mirties likusį turtÄ , t. y. naudojimasis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytu garažu, jo priežiÅ«ra, leidžia spręsti, kad J. M. rÅ«pinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. PareiÅ¡kėjos aktyvÅ«s veiksmai, priimant valdyti po tėvo J. M. mirties likusį turtÄ , t. y. naudojimasis garažu, jo priežiÅ«ra, mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad L.

S. rÅ«pinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad L. S. po tėvo mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ priėmė jo turtÄ savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtÄ tokį, kokį jis turėjo mirties dienÄ visa apimtimi, kas reiÅ¡kia, kad palikimÄ ji priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai). Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiÅ¡kėja L. S. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimÄ .

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos L. S. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po tėvo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiÅ¡kėja L. S. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į tėvo J. M. palikimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė