eb264e98-1bf0-4f8d-ab9c-26e0fc0ac2a4 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1391-912/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28705-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 1.3.2.10; 1.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. M. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „D.“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ (darbo ginčo byla Nr. APS-36-14344) ir įpareigoti darbdavį sumokėti už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki sprendimo įvykdymo dienos.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2017 m. liepos 11 d. dirbo UAB „D.“ projektų vadovu. Atsakovės direktorius O. K. 2018 m. birželio 18 d. pakvietė ieÅ¡kovÄ ir kitus darbuotojus į biurÄ (duomenys neskelbtini), darbams suplanuoti ir inventorizuoti. IeÅ¡kovas apie 9.00 val. parašė praÅ¡ymÄ suteikti atostogas. Atsakovės vadovas apie 10.00 val. pranešė, kad atleidžia jį iÅ¡ darbo dėl sunkios įmonės finansinės bÅ«klės, nurodė paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru.

IeÅ¡kovas neatlaikė psichologinio spaudimo, apie 11.00 val. parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru nuo 2018 m. birželio 20 d. TÄ pačiÄ dienÄ , apie 18.00 val. ieÅ¡kovas paskambino direktoriui ir pasakė, kad pareiÅ¡kimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo savo noru atsiims ir jie gali tartis tik dėl atleidimo bendru sutarimu. 2018 m. birželio 19 d., 9.00 val. ieÅ¡kovas direktoriui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė laikyti negaliojančiu 2018 m. birželio 18 d. praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru.

Direktorius neprieÅ¡taravo, kad ieÅ¡kovas atsiimtų praÅ¡ymÄ . Atsakovės vadovas 2018 m. birželio 19 d. pavedė ieÅ¡kovui kartu su kolega sumontuoti terasÄ jo sodyboje, pats iÅ¡vyko į KlaipėdÄ . IeÅ¡kovas komandiruotas darbams atlikti iki 2018 m. birželio 20 d. KitÄ dienÄ , atvykęs į biurÄ , ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino atsakovei automobilį, kuro kortelę, telefonÄ ir kreipėsi dėl atleidimo iÅ¡ darbo Å¡alių susitarimu. Direktorius ieÅ¡kovui pasiÅ«lė parengti susitarimo projektÄ . IeÅ¡kovas 2018 m. birželio 22 d. pateikė susitarimo projektÄ , bet jam pasakyta, kad yra atleistas.

Ieškovas iš Sodros sužinojo, kad atleistas nuo 2018 m. birželio 20 d. Atsakovės direktorius nepateikė ieškovui įsakymo dėl atleidimo iš darbo.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti darbo ginčų komisijos sprendimÄ . Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2018 m. birželio 20 d. dirbo UAB „D.“ projektų vadovo asistentu. Vykdydamas darbo funkcijas, ieÅ¡kovas pirkdavo statybines medžiagas, įrankius. Jis buvo atsakingas už tai, kad materialiniai iÅ¡tekliai bÅ«tų pristatomi į objektus, saugomi ir kontroliuojami. Inventorizuojant įmonės iÅ¡teklius, keletÄ kartų pastebėtas trÅ«kumas, paaiÅ¡kėjo nerÅ«pestingas materialinių iÅ¡teklių naudojimo faktas.

IeÅ¡kovas aiÅ¡kindavosi dėl netinkamai vykdomų pareigų. 2018 m. birželio 18 d. asmeninio pokalbio metu ieÅ¡kovo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu. Kalbėta apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas raÅ¡tu nepateiktų motyvuoto pasiaiÅ¡kinimo. IeÅ¡kovas paprašė atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru. IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo surašė ir pateikė savo noru. PraÅ¡ymo pagrindu 2018 m. birželio 19 d. nusiųstas praneÅ¡imas Sodrai, darbuotojui iÅ¡mokėtas darbo užmokestis už birželį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Atsakovės vadovas nesiderėjo su ieÅ¡kovu dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu. IeÅ¡kovas nepasinaudojo teise atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Jis tokį pageidavimÄ iÅ¡reiÅ¡kė tik birželio 21 d., praėjus įstatyme nustatytam terminui. Dėl to darbdavys nesutiko atÅ¡aukti pareiÅ¡kimo. Atsakovė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo originalo. Jį ieÅ¡kovas savavaliÅ¡kai paėmė nuo direktoriaus darbo stalo, kai direktoriaus nebuvo biure darbo vietoje.

IeÅ¡kovui nedarytas psichologinis spaudimas pateikti praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru. DGK posėdžio metu ieÅ¡kovas nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kokiais bÅ«dais darbdavys taikė psichologinį spaudimÄ , kuo jo patirtas psichologinis spaudimas pasireiÅ¡kė ir pripažino, kad grasinimų iÅ¡ darbdavio nebuvo, ant jo Å¡aukiama nebuvo, nebuvo naudojami įžeidžiantys ar necenzÅ«riniai žodžiai, pokalbiai vyko korektiÅ¡kai. Atsakovės vadovas su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių neaptarinėjo, nebendravo nei gyvai, nei telefonu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu atmetė ieškinį.

5. Teismas vertino tai, kad nėra pagrindo darbdavio vadovo paaiÅ¡kinimÄ darbuotojui apie jo netinkamai atliekamas pareigas ir galimai bÅ«simÄ pasiaiÅ¡kinimo teikimÄ ar svarstymÄ drausminės atsakomybės tvarka laikyti psichologiniu spaudimu, nesant jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų, o tik darbuotojo paaiÅ¡kinimus. Teismas nenustatė neleistino darbdavio poveikio darbuotojui.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės direktoriaus paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu dėl ieÅ¡kovo noro atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru yra prieÅ¡taringi, byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų atÅ¡aukė savo praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru. Pokalbiai telefonu, ieÅ¡kovo parengtas susitarimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo Å¡alių sutarimu, kuris nėra Å¡alių pasiraÅ¡ytas, negali bÅ«ti pagrindas teigti, jog ieÅ¡kovas atÅ¡aukė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pasiėmė be darbdavės žinios) savo praÅ¡ymo originalÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad jis atÅ¡aukė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo savo noru. Tolesnės aplinkybės apie ieÅ¡kovo bandymus telefonu susitarti su direktoriumi dėl palankesnių atleidimo sÄ lygų, nepaneigia ieÅ¡kovo valios savo noru nutraukti darbo santykius bendrovėje.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo pateikė 2018 m. birželio 18 d., jame nurodė atleidimo dienÄ â€“ 2018 m. birželio 20 d. IÅ¡ 2018 m. birželio 19 d. įsakymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo matyti, ieÅ¡kovas atleidžiamas iÅ¡ projekto vadovo asistento pareigų 2018 m. birželio 20 d. Atsakovė 2018 m. birželio 19 d. atsiskaitė su ieÅ¡kovu. IÅ¡ Sodros duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės darbo santykiai nutraukti 2018 m. birželio 20 d. Byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kimÄ dėl 2018 m. birželio 18 d. praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo savo noru atÅ¡aukimo bÅ«tų įteikęs darbdaviui iki ieÅ¡kovo nurodytos atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2018 m. birželio 20 d.).

8. Teismas pažymėjo, kad, šalių paaiškinimai prieštaringi, labiau tikėtina, kad ieškovo valia savo noru nutraukti darbo santykius buvo susiformavusi, siekiant išvengti tolesnių neigiamų padarinių dėl darbo sutarties nutraukimo jam nepalankiu pagrindu.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neatÅ¡aukė pareiÅ¡kimo nutraukti darbo sutartį savo noru, nes aplinkybė, kad darbuotojas skambino darbdaviui ir derėjosi dėl palankesnių darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, nėra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas besÄ lygiÅ¡kai atÅ¡aukė savo pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva.

10. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡yme nurodė konkrečiÄ atleidimo iÅ¡ darbo datÄ , t. y. apribojo savo teisę naudotis atÅ¡aukimo galimybe. Darbuotojo nurodytÄ 2018 m. birželio 20 dienÄ Å¡alių darbo santykiai nutraukti. Nurodytais veiksmais atsakovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai nutraukė su ieÅ¡kovu darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

11. Teismas, konstatavo, kad ieÅ¡kovas netinkamai supažindintas su įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Ant byloje pateikto įsakymo dėl atleidimo darbuotojas nėra pasirašęs. AiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ praÅ¡yme atleisti iÅ¡ darbo savo noru, nurodydamas itin trumpÄ terminÄ , darbuotojas turėjo suprasti atleidimo faktÄ . Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 55 straipsnio 3 dalį, darbuotojo pareiÅ¡kimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, su ieÅ¡kovu buvo tinkamai atsiskaityta, pervedant darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas į ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ . Tai, kad darbdavys formaliai nesilaikė DK 65 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti;

2) bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Teismas nevykdė pareigos iÅ¡nagrinėti bylÄ objektyviai ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimÄ pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t.y. priimti motyvuotÄ sprendimÄ . 12.2. Teismas, sprendime nurodydamas, kad darbuotojas nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų atÅ¡aukė savo praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru, nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė darbuotojui. 12.3.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2018 m. birželio 19 d. 9.00 val. ieÅ¡kovui grÄ Å¾intas jo teiktas praÅ¡ymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo savo noru (originalas) kartu su pareiÅ¡kimu dėl atsisakymo atleisti iÅ¡ darbo savo noru. Å io dokumento atsakovė neturi. 12.4. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo valia savo noru nutraukti darbo santykius buvo susiformavusi, siekiant iÅ¡vengti tolesnių neigiamų padarinių dėl darbo sutarties nutraukimo jam nepalankiu pagrindu (dėl darbuotojo kaltės). 12.5.

IeÅ¡kovo skambučiai 2018 m. birželio 18 d. vakare darbdaviui (kad jis nesutinka bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ darbo savo noru) ir kitos dienos, t. y. 2018 m. birželio 19 d. pareiÅ¡kimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo atsiėmimas, yra pagrindas spręsti apie ieÅ¡kovo tikrÄ jį apsisprendimÄ nebÅ«ti atleistam iÅ¡ darbo savo noru. 12.6. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ neiÅ¡tyręs visų darbo bylai svarbių aplinkybių, o rėmėsi tik atsakovės paaiÅ¡kinimais. 12.7. IeÅ¡kovas įmonėje dirbo beveik metus laiko.

Byloje nėra duomenų, kad jis savo pareigas atliko netinkamai. Taigi Å¡ios aplinkybės suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo darbo kokybė darbdavį tenkino. IeÅ¡kovas buvo lojalus darbdaviui ir norėjo toliau dirbti, todėl nebuvo pagrindo teikti praÅ¡ymÄ darbdaviui dėl darbo sutarties nutraukimo savo iniciatyva. 12.8. Atsakovė pasiÅ«lė ieÅ¡kovui nutraukti darbo sutartį darbuotojo praÅ¡ymu, t. y. atsakovė turėjo tikslÄ nutraukti su ieÅ¡kovu darbo santykius. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva neatitiko ieÅ¡kovo tikrosios valios. 12.9.

Pirmosios instancijos teismas ignoravo DK 65 straipsnio 3,4 dalių nuostatas (imperatyviÄ sias teisės normas). Teismas pripažino, kad darbuotojas neinformuotas apie jo atleidimÄ iÅ¡ darbo, jam neįteiktas įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Negalima ignoruoti imperatyviųjų teisės normų.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos duomenis, sprendimÄ pagrindė ir motyvavo, todėl nėra pagrindo jį naikinti. 13.2. Apeliantas nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis iÅ¡ tiesų atÅ¡aukė savo praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru, neva nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ darbuotojui. 13.3.

Ä®rodymus turi teikti tas, kas teigia esant tam tikras aplinkybes, o ne tas, kad jas neigia (CPK 178 straipsnis). Å iuo atveju, atsakovė neturi objektyvių galimybių pateikti teismui įrodymų apie tai, jog apelianto pareiÅ¡kimo atÅ¡aukti jo praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru negavo. PrieÅ¡ingai, apeliantas, tuo atveju, jeigu toks praÅ¡ymas iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų buvęs teiktas atsakovei, turėjo bent kelias galimybes tai įrodyti, t. y. apeliantas galėjo siųsti tokį praÅ¡ymÄ atsakovei elektroniniu paÅ¡tu, registruotu paÅ¡tu, įteikti administracijai ir pareikalauti pareiÅ¡kimo gavimo patvirtinimo ant savo pareiÅ¡kimo egzemplioriaus.

Byloje nėra įrodymų apie tai, kad toks pareiÅ¡kimas bÅ«tų teiktas atsakovei. DK nenustatyta iÅ¡imties iÅ¡ CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog teikė atsakovei praÅ¡ymÄ atÅ¡aukti jo 2018 m. birželio 18 d. praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru. 13.4. Byloje nustatyta, jog apeliantas praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo savo noru savavaliÅ¡kai pasiėmė iÅ¡ darbdavės be pastarosios žinios.

Tai apeliantas patvirtino teismo posėdžio metu (2018 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00:15:35 iki 00:16:49; b. l. 82). Dėl to nėra pagrindo teigti, jog Å¡is dokumentas apeliantui grÄ Å¾intas ir teismas neatsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę. Teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, jog apeliantas be darbdavio žinios pasiėmė savo praÅ¡ymo originalÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad apeliantas šį praÅ¡ymÄ atÅ¡aukė. 13.5. Byloje esanti UAB „Tele2“ pokalbių iÅ¡klotinė (pridėta prie atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį, b. l. 59-61).

JÄ teismas iÅ¡analizavo. IÅ¡klotinė patvirtina, kad apeliantas skambino atsakovės direktoriui 2018 m. birželio 18 d. po darbo valandų. Pokalbio turinys nefiksuotas, o trukmė labai trumpa – 17 sekundžių, 8 sekundės ir 52 sekundės, iÅ¡ viso – 1 minutė 17 sekundžių. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad tai įrodo, jog apeliantas atÅ¡aukė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru. 13.6. PrieÅ¡ingai negu apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, byloje yra įrodymas, kad apeliantas netinkamai atliko darbÄ .

Prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį atsakovė pridėjo automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris patikėtas apeliantui jo darbo funkcijoms atlikti, 2018 m. birželio 21 d. apžiÅ«ros aktÄ su nuotraukomis (b. l. 63–70). Jame nustatyti transporto priemonės pažeidimai. Apeliantas apie juos neinformavo atsakovės. 13.7. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir DGK nenustatė aplinkybių, dėl kurių apelianto praÅ¡ymas atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru bÅ«tų neleistino atsakovės poveikio rezultatas.

Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė darė tokį poveikį. 13.8. Tai, kad atsakovė paaiÅ¡kino ieÅ¡kovui, jog Å¡is netinkamai vykdo darbo funkcijas ir pareikalavo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , nėra psichologinis spaudimas. Tai – normali praktika. 13.9. Apeliantas pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru, nurodė, nuo kurios dienos pageidauja bÅ«ti atleistas. Aplinkybę, jog apeliantas žinojo apie jo darbo santykių pabaigÄ , patvirtina ne tik byloje esantis praÅ¡ymas atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru, bet taip pat ir tai, jog 2018 m. birželio 21 d. ryte jis atvyko grÄ Å¾inti atsakovei (darbdavei) apeliantui perduotÄ Ä¯monės automobilį, kuro kortelę, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir kt.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad darbdavys formaliai nesilaikė DK 65 straipsnio 3, 4 dalių, nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas neteisėtai. Ä® bylÄ pateikti įrodymai apie tai, jog su apeliantu visiÅ¡kai atsiskaityta (DK 146 straipsnio 2 dalis) ir apie darbo sutarties nutraukimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka praneÅ¡ta SODRAI. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teisėjų kolegija konstatuoja:

14. Byloje kilo Å¡alių ginčas dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo jo praÅ¡ymu pagrįstumo, darbuotojo teisės atÅ¡aukti nurodytÄ praÅ¡ymÄ Ä¯gyvendinimo.

15. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 321 straipsnio 1dalis, 322 straipsnis).

17. Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bÅ«tina bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka atmestinas, nes nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės.

19. Byloje nustatyta, kad Å¡alis sieja darbo teisiniai santykiai. IeÅ¡kovas nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2018 m. birželio 20 d. dirbo atsakovės įmonėje (b. l. 17). IeÅ¡kovas 2018 m. birželio 18 d. praÅ¡ymu prašė atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru nuo 2018 m. birželio 20 d. (b. l. 9). Atsakovė 2018 m. birželio 19 d. įsakymu atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ projekto vadovo asistento pareigų nuo 2018 m. birželio 20 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo pareiÅ¡kimu be svarbių priežasčių) (b. l. 45). Atsakovė 2018 m. birželio 19 d. į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ pervedė 1180,06 Eur darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas (b. l. 40). DGK 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pripažinti neteisėtu jo atleidimÄ iÅ¡ darbo (b. l. 6-8).

20. Pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali bÅ«ti nutraukta darbuotojo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ dvideÅ¡imt kalendorinių dienų. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, darbuotojas turi teisę atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ tik su darbdavio sutikimu. Vadovaujantis DK 55 straipsnio 3 dalimi, darbuotojo pareiÅ¡kimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, iÅ¡skyrus DK 55 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dienÄ privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimÄ .

21. ReikÅ¡minga tai, kad, pagal DK įtvirtintÄ reglamentavimÄ , nedraudžiama darbdaviui atsisakyti DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino ir sutikti su darbuotojo praÅ¡ymu nutraukti darbo sutartį nepraėjus nurodytam terminui. Aptariamas įspėjimo terminas nustatytas darbdavio naudai tam, kad pastarasis galėtų per įspėjimo terminÄ rasti kitÄ darbuotojÄ ar kitomis priemonėmis užtikrinti veiklos (darbo) tęstinumÄ darbuotojui pareiÅ¡kus norÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo be svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos, aiÅ¡kinant ir taikant aptariamÄ terminÄ , laikomasi kasacinio teismo praktikoje darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

22. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad darbuotojo pareiga yra įrodyti, kad jis atÅ¡aukė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru. Teigdamas prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas neteisus, neteisingai aiÅ¡kina darbo bylos Å¡alių naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti aptariamÄ faktÄ .

23. ReikÅ¡minga tai, kad įstatyme nenustatyta forma, kaip darbuotojas turi įgyvendinti teisę atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru. Paprastai darbuotojas pareiÅ¡kimÄ atÅ¡aukti gali tuo pačiu bÅ«du, kokiu jis pateiktas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru ieÅ¡kovas pateikė atsakovei raÅ¡tu. Tokia pat forma, t. y. raÅ¡tu, ieÅ¡kovas neatÅ¡aukė nurodyto pareiÅ¡kimo. IeÅ¡kovas byloje įrodinėjo, kad pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo atÅ¡aukė žodžiu, nes telefonu apie tai pranešė atsakovės direktoriui ir veiksmais, nes nuvyko į atsakovės biurÄ ir pasiėmė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo.

Atsakovė nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. kad ieÅ¡kovas telefonu neiÅ¡reiÅ¡kė valios atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo. Be to, atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas atvyko į biurÄ tuo metu, kai atsakovės direktorius buvo iÅ¡vykęs į kitÄ miestÄ , be atsakovės atstovų žinios paėmė iÅ¡ atsakovės direktoriaus darbo vietos savo praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo. NurodytÄ aplinkybę patvirtinto taip pat ir pats ieÅ¡kovas, teikdamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 m. birželio 19 d. sumokėjo ieÅ¡kovui su atleidimu iÅ¡ darbo susijusias iÅ¡mokas, o ieÅ¡kovas 2018 m. birželio 21 d. perdavė atsakovei pastarosios transporto priemonę, kortelę ir telefonÄ .

PraÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo nuo 2018 m. birželio 20 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovei 2018 m. birželio 18 d. Nurodytame praÅ¡yme nustatytas trumpesnis darbdavio įspėjimo terminas negu DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatytasis ir negu DK 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas, per kurį darbuotojas gali atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo. Atsakovės direktorius kitos dienos, t. y. 2018 m. birželio 19 d., įsakymu atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo nuo 2018 m. birželio 20 d. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad telefonų skambučių trukmės detalizacija nėra pagrindas konstatuoti pokalbių telefonu turinį.

Dėl to aptariamomis iÅ¡klotinėmis neįrodyta, kad ieÅ¡kovas žodžiu atÅ¡aukė 2018 m. birželio 18 d. praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru. Taip pat ir ieÅ¡kovo veiksmai kitÄ dienÄ po darbo sutarties nutraukimo (pasibaigimo) (t. y. 2018 m. birželio 21 d.) nėra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovas iki 2018 m. birželio 20 d. atÅ¡aukė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo. Ä®vertinusi nurodytų aplinkybių visetÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos iÅ¡vados, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas neįrodė, jog atÅ¡aukė 2018 m. birželio 18 d. praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo.

24. Byloje ieÅ¡kovas taip pat įrodinėjo, kad praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo jis parašė, nes atsakovės direktorius privertė jį tai padaryti, naudojo psichologinį spaudimÄ . ReikÅ¡minga tai, kad į bylÄ nepateikta raÅ¡ytinių ar kitų įrodymų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, jog atsakovės direktorius vertė ieÅ¡kovÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. Nagrinėjamoje byloje aplinkybes apie poveikį ir spaudimÄ raÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru nurodė tik ieÅ¡kovas ir apie jas teikė paaiÅ¡kinimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos iÅ¡vados, kad Å¡ių įrodymų nepakanka aptariamai aplinkybei įrodyti. Dėl to konstatuotina, kad ieÅ¡kovas neįrodė to, kad atsakovės direktorius vertė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo.

25. IeÅ¡kovas ginčija atsakovės direktoriaus 2018 m. birželio 19 d. įsakymÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, teigdamas, kad atsakovė neįteikė įsakymo atsakovui ir su juo nesupažindino.

26. Pagal DK 65 straipsnio 4 dalį, darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį perduodamas darbuotojui nedelsiant. Jeigu darbuotojas ginčija atleidimÄ iÅ¡ darbo nustatyta tvarka, darbdaviui tenka naÅ¡ta įrodyti, kad jis įteikė sprendimÄ darbuotojui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nesupažindino ieÅ¡kovo su 2018 m. birželio 19 d. įsakymu ir jo neįteikė ieÅ¡kovui. ReikÅ¡minga tai, kad praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas pateikė 2018 m. birželio 18 d. Atsakovės direktorius ginčijamÄ Ä¯sakymÄ priėmė kitÄ dienÄ , t. y. 2018 m. birželio 19 d.

Ä®sakyme nurodyta ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo diena – 2018 m. birželio 20 d., t. y. ta pati diena, kuriÄ ieÅ¡kovas nurodė 2018 m. birželio 18 d. praÅ¡yme. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2019 m. birželio 19 d. buvo iÅ¡vykęs atlikti darbų ir tik 2019 m. birželio 21 d. grÄ Å¾ino atsakovei pastarajai priklausančius daiktus ir priemones, kurių reikėjo darbo funkcijoms vykdyti. Taigi darytina iÅ¡vada, kad atsakovė neturėjo galimybių tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2019 m. birželio 19 d., įteikti ieÅ¡kovui įsakymo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas ir Å¡is asmuo atleistas iÅ¡ darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 55 straipsnio 3 dalyje įvirtintas savaiminio (lot. per se) darbo sutarties pasibaigimo principas. Pagal nurodytÄ principÄ , darbuotojui neatÅ¡aukus praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo savo noru, laikytina, kad atlikti visi reikalingi veiksmai darbo sutarčiai nutraukti, todėl darbo sutartis pasibaigia pareiÅ¡kime nurodytÄ dienÄ , o aptariamai aplinkybei neturi reikÅ¡mės darbdavio valia (sutikimas ar nesutikimas). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo darbo sutartis pasibaigė bÅ«tent DK 55 straipsnio pagrindu.

Dėl to ieškovo argumentai, kuriais teigiama, kad darbo sutartis nutraukta neteisėtai, nes pažeista DK 65 straipsnio 4 dalis, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

27. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

28. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atsakovė nurodė, kad patyrė 847 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Ä®vertinusi bylos apimtį, pobÅ«dį, sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, teisinių paslaugų pobÅ«dį, turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai dydis pagrįstas.

Dėl to atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 847 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93, 98 straipsniai). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutaria: Atmesti ieÅ¡kovo G. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo. Priteisti atsakovei UAB „D“ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ . Teisėjai Rita Kisielienė Liuda Uckienė Tomas Venckus Kopija tikra teisėjas Tomas Venckus 2019 m. kovo 28 d.