eb234bc1-e25b-4eb0-a2c5-2dc9c185ca58 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3903-811/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02071-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo - LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl laikotarpyje nuo 2018  m.  rugsėjo  29  d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. buvusių netinkamų kalinimo sÄ lygų (b. l. 1). PareiÅ¡kėjo teigimu, nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu – sanitarinis mazgas įrengtas prie įėjimo durų, jame nebuvo įrengta jokių durų ar sienelės, nuo likusio kameros ploto sanitarinį mazgÄ skyrė tik užuolaida, todėl jis galėjo bÅ«ti matomas kitų asmenų.

Nurodo, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis duÅ¡u: duÅ¡e nebuvo įrengta duÅ¡o kabina, bÅ«nant duÅ¡e, jis buvo matomas kitų asmenų ir stebimas per duryse esantį didelį stebėjimo langÄ moteriÅ¡kos lyties pareigÅ«nių. Vilniaus pataisos namai (toliau – Vilniaus PN) atsiliepime nurodė su skundu nesutinkantys, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti (b. l. 7-10). Nurodo, kad kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V- 176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) reikalavimus. Vadovaujasi Eksploatavimo taisyklių 14.2. punkte įtvirtinta nuostata ir pažymi, kad Eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai bÅ«tų atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. PrieÅ¡ingu atveju, priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės, įgyvendinti nustatytų vidaus tvarkos reikalavimų užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, kad Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

KarÅ¡to vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - HN 134:2015), kurioje nenumatytas sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto. Pasak atsakovės atstovo, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, nenurodo nei laikymo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikotarpio, nei kamerų kuriose buvo laikomas, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio.

Nagrinėjamu atveju nėra visų sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo neužtikrinant jo privatumo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis (toliau – CK)), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimÄ byloje Popov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 26853/04). LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008  m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr. pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.). LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A?²²-81/2014).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu – sanitarinis mazgas įrengtas prie įėjimo durų, nuo likusio kameros ploto sanitarinį mazgÄ skyrė tik užuolaida, nebuvo jokių durų ar sienelės, todėl jis galėjo bÅ«ti matomas kitų asmenų. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte įtvirtinta, kad kameroje turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. HN 134:2015 nenumato sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto. Taigi, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ 2009 m. kovo 12 d. priimtame sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad tokiu sanitarinio mazgo įrengimu nėra tinkamai užtikrinamas kalinamų asmenų privatumas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ (b. l.

8) ir Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime dėl Ž. U. skundo (toliau – Turto valdymo skyriaus praneÅ¡imas) nurodyta, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse (b. l. 12). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1 - 1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę.

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.). Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr. pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017  m.

 balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 512- 822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

Ä®vertinus pateiktÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ (Turto valdymo skyriaus praneÅ¡imÄ , kuriame atsakovės atstovas tik bendrai nurodė, kad kamerose, iÅ¡skyrus kuriose sanitarinis mazgas atskirtas atskira patalpa, yra įrengtos užuolaidos (b. l. 12); fotonuotraukos (b. l. 16-18), iÅ¡ kurių nėra galimybės nustatyti, ar jose pavaizduotas vienos iÅ¡ kamerų, kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, sanitariniai mazgai buvo atskirti ne tik sienele, bet ir užuolaidomis.

Pažymėtina, kad LVAT praktikoje ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui – t. y. Vilniaus PN administracijai. Vilniaus PN nepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginių dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, jie laikomi nustatytais. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus ir į faktÄ , kad atsakovės atstovas nepateikė teismui duomenų kokiose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, kartu su pareiÅ¡kėju laikomų asmenų skaičiaus, kamerų įrengimo ginčui aktualiame laikotarpyje, darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu.

PareiÅ¡kėjo teigimu, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u: duÅ¡e nebuvo įrengta duÅ¡o kabina, bÅ«nant duÅ¡e, jis buvo matomas kitam asmeniui ir stebimas per duryse esantį didelį stebėjimo langÄ moteriÅ¡kos lyties pareigÅ«nių. Pagal HN 134:2015 44 punktÄ , Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009  m.  balandžio  1 d. įsakymu Nr. IR-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107  punkto nuostatas LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1-73 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1- 264 „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo nusiprausti į duÅ¡Ä ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. Byloje pateiktame Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime tik bendrai nurodyta, kad Vilniaus PN (LukiÅ¡kių skg. 6, Vilniuje) yra trylika duÅ¡inių patalpų, į kurias suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigÅ«nų, o asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros.

Atsakovės atstovas atsiliepime nepateikė jokių duomenų paneigiančių pareiÅ¡kėjo teiginius apie galimÄ jo privatumo neužtikrinimÄ naudojantis duÅ¡u (b. l.  7- 10). Ginčijamais aspektais pažymėtina, jog nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato Å¡ioms įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti pertvaras bei atskirai nuo duÅ¡o patalpos įrengti persirengimo kambarius. Kadangi pertvarų duÅ¡o patalpose įrengimo ir persirengimo kambarių įrengimo atskirai nuo duÅ¡o patalpos teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Pažymėtina, kad nors teisės aktuose nenustatyta, kad nuteistieji į duÅ¡Ä bÅ«tų vedami po vienÄ , ar kiekviena duÅ¡o vieta bÅ«tų įrengta atskiroje patalpoje, tačiau LVAT yra pripažinęs, jog LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros neužtikrina pareiÅ¡kėjui privatumo naudojantis duÅ¡u (žr. LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018).  PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog bÅ«nant duÅ¡e jis buvo matomas kitų asmenų, stebimas per duryse esantį didelį stebėjimo langÄ moteriÅ¡kos lyties pareigÅ«nių turi bÅ«ti vertinami neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę.

Asmens buvimas duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ Â (žr. LVAT 2018  m.  gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Byloje nėra duomenų ir įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisė privačiai pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinta, kad duÅ¡o patalpa buvo įrengta taip, kad pareiÅ¡kėjas galėjo privačiai pasinaudoti ja ir nepatirti nepatogumų dėl privatumo stokos.

Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimÄ , savęs žalojimÄ , bandymÄ nusižudyti ir pan., dėl ko jo stebėjimas bÅ«tų bÅ«tinas ir konkrečiu atveju pateisinamas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių dėl pažeisto jo privatumo naudojantis duÅ¡u laikotarpyje nuo 2018 m.  rugsėjo 29 d. iki 2018  m.  gruodžio  21 d., todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u buvo pažeista.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes bei LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl privatumo naudojantis duÅ¡u LukiÅ¡kių TI-K, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u per visÄ kalinimo laikotarpį (83 parų) buvo pažeistas viso 3 valandas (pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas iÅ¡ viso 83 paras, vienÄ kartÄ per savaitę suteikiant teisę 15 min. pasinaudoti duÅ¡u). Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija.

Teismo pareiga nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ .

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ konstatavus, kad nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu, duÅ¡u, kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ , pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 125 Eur.

Atlygintinos neturtinės žalos dydis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo Ž. U. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistini 125 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88  straipsnio  1  ir 5 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Ž. U. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui Ž. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, kodas 188721271, 125 Eur (Å¡imtÄ dvideÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Violeta Petkevičienė