2023-12-20 Nr. AB-22204-3-62-3-01892-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-594-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01892-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – G. B., R. B., R. B. ir S. B., dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2021 m. liepos 1 d. raštą Nr. 1SS-1035-(5.59E) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas); panaikinti NŽT Varėnos skyriaus 2021 m. gegužės 17 d. išvadą Nr. 3ITP-38-(14.3.143 E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 301), esančio (duomenys neskelbtini), ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – ir Išvada); įpareigoti NŽT Varėnos skyrių inicijuoti gretimo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės valdos projektų patikslinimą, užtikrinant pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų stabilumą.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šias argumentais:

2.1. Išvada dėl pareiškėjui kartu su kitu bendrasavininku priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); projektinis Nr. 301), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Ginčo sklypas), ribų, ploto patikslinimo būtinumo buvo priimta ir joje nustatyti žemės sklypo neatitikimai susidarė po neteisėtai atliktų ir patvirtintų gretimo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Gretimas sklypas), kadastrinių matavimų. Atliekant Gretimo sklypo matavimus, pareiškėjas ir Ginčo sklypo bendrasavininkas S. B. aktyviai dalyvavo procedūroje, teikė pastabas dėl neatitikimų, pakeistų Ginčo sklypo ribų, užklausas, išreiškė nepritarimą, tačiau į pastabas nebuvo atsižvelgta, nebuvo užtikrintos jų teisės, turimas Ginčo sklypas sumažintas, sklype atsirado neteisėtai įbraižytas kelias. Į pateiktas pastabas dėl Ginčo sklypo ribų atitraukimo nuo Merkio upės kranto nieko neatsakė nei NŽT Varėnos skyrius, nei matininkas R. B..

2.2. Ginčo sklypas buvo suprojektuotas rengiant Alytaus apskrities Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini)) rėžinio kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 38-636 „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto Varėnos rajone” (toliau – ir 1999 m. projektas). Žemėtvarkos projekte, Ginčo sklypo ribų nustatymo abrise, plane ir kituose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad šiaurinė Ginčo sklypo dalis ribojasi su Merkio upės krantu. Atsižvelgiant į tai, kad sklypas ribojasi su Merkio upės krantu, Ginčo sklypo dokumentuose buvo įrašyta specialioji Ginčo sklypo naudojimo sąlyga: 1999 m. spalio 30 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto 6 punkte įrašyta „Merkio upės vandenų apsaugos zona 500 m. pločio“, Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos specialioji naudojimosi sąlyga įrašyta ir sklypo 2006 m. sausio 17 d. Registro centro Pažymėjime apie nekilnojamo daikto įregistravimą nekilnojamo turto registre. Akivaizdu, jog Ginčo sklypas ribojasi su Merkio upės krantu, o atsakovo skundžiami sprendimai, kuriais šis faktas paneigiamas, yra nepagrįsti ir neteisėti.

2.3. Pareiškėjas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės) 11 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad žemės sklypų ribos vietovėje ir žemės sklypų planuose, parengtuose atlikus kadastrinius matavimus, turi atitikti teritorijų planavimo dokumente ar žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytas žemės sklypų ribas, tai nustatyta ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-9 8 (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) 8.3 punkte. NŽT Varėnos skyrius neužtikrino Ginčo sklypo kadastrinių matavimų realaus derinimo, dėl to buvo priimti ir nepagrįsti skundžiami dokumentai. NŽT Varėnos skyrius netinkamai ir neobjektyviai įvertino Gretimo sklypo kadastrinius matavimus, todėl, juos patvirtinus, buvo pažeistos pareiškėjo ir Ginčo sklypo bendrasavininkio teisės, sukeltos neigiamos teisinės pasekmės. Pareiškėjo įsigytas Ginčo sklypas, po neteisėtai atliktų Gretimo sklypo kadastrinių matavimų ir jų neteisėto patvirtinimo, buvo sumažintas, pakeistos jo ribos, sklypas atitrauktas nuo Merkio upės, kas akivaizdžiai pakeičia Gretimo sklypo rekreacinę ir turtinę vertę. Tokiu būdu buvo pažeista Ginčo sklypo ribų stabilumo taisyklė, nustatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, todėl atsakovas privalo inicijuoti Gretimo sklypo žemės valdos projektų patikslinimą, užtikrinant pareiškėjo Ginčo sklypo ribų stabilumą.

2.4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad matininkas E. M. Ginčo sklypo šiaurės vakarų pusėje rado seną riboženklį, o matininkas R. B. šio riboženklio nerado ir vienašališkai įtvirtino naują riboženklį, kuris neprieina iki Merkio upės kranto 14.40 m, ir nuo buvusios riboženklio vietos paslinktas į šiaurės rytus virš 30 m.

3. Atsakovas NŽT pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjas užsakė atlikti Ginčo sklypo kadastrinius matavimus. 2020 m. rugsėjo 28 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kadastrakis” matininkas E. M. kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių dėl išvados pateikimo, nes, atlikdamas Ginčo sklypo kadastrinius matavimus, nustatė sklypo ribų ir konfigūracijos nedidelius pakitimus. 2020 m. lapkričio 5 d. buvo pateikta NŽT Varėnos skyriaus išvada Nr. 3ITP-S3-(14.3.143 E.). Nesutikdamas su šia išvada, pareiškėjas ją apskundė NŽT centriniam padaliniui, kuris įpareigojo NŽT Varėnos skyrių priimti naują išvadą, ir NŽT Varėnos skyrius 2021 m. gegužės 17 d. parengė naują, šioje byloje skundžiamą, Išvadą.

3.2. Atsakovas nesutiko, kad Išvadoje nustatyti Ginčo sklypo neatitikimai susidarė po neteisėtai atliktų ir patvirtintų Gretimo sklypo kadastrinių matavimų, kadangi palyginus matininko R. B. parengtame Gretimo sklypo plane nustatytus linijų ilgius su Ginčo sklypo plane Nr. 301 nurodytais linijų ilgiais, nustatyta, jog pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Ginčo sklypo šiaurės vakarinėje dalyje esančios kraštinės linijų ilgis, gretimybėje besiribojantis su Gretimu sklypu, nepakito ir yra 66 m. Tarp riboženklių, Ginčo sklypo šiaurės vakarinėje dalyje rastas išlikęs riboženklis ir prie upės Merkys įtvirtintas naujas riboženklis, nustatytas 66 m atstumas atitinka nurodytą Ginčo sklypo plane Nr. 301.

3.3. Pagal teisės aktų reikalavimus parengtas Gretimo sklypo planas (patikrinus minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą šio žemės sklypo planą) buvo suderintas NŽT Varėnos skyriuje. Atlikus Gretimo sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių bei kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo patikrą vietovėje, buvo padaryta išvada, kad Gretimo sklypo kadastriniais matavimais nustatytos ribos vietovėje atitinka žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytus sprendinius. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. 3SD- 2776-(l4.3.104.).

3.4. Matininkui E. M. pateikus raštą ir situacijos brėžinį apie pareiškėjo prašymu atliekamo Ginčo sklypo kadastrinius matavimus, jam buvo pateikta skundžiama Išvada, jog Ginčo sklypo kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių. Ginčo sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su Gretimo sklypo ribomis, o už nustatytą žemės ploto skirtumą Ginčo sklypo savininkui S. B. bus kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka, o Ginčo sklypo savininkui V. P. kompensuojama nebus, nes jis sklypo dalį įsigijo pirkimo pardavimo sandoriu, o ne nuosavybės atkūrimo būdu.

3.5. Pareiškėjo kartu su bendrasavininkiu valdomas Ginčo sklypas yra suformuotas pagal preliminarius matavimus ir kadastriniai matavimai jam nėra atlikti, nors pareiškėjas savo skunde nurodo matininko E. M. atliktus kadastrinius matavimus ir jais vadovaujasi. Ginčo sklypo kadastriniai matavimai nė karto nebuvo pateikti tikrinimui ar derinimui į NŽT Varėnos skyrių, todėl, tol kol jie yra nesuderinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jie yra negaliojantys ir jais vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo. Gretimo sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti, suderinti NŽT Varėnos skyriuje ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, dėl ko laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

3.6. Pareiškėjo teiginiai, jog po atliktų Gretimo sklypo kadastrinių matavimų jo Ginčo sklypas sumažėjo ir neprieina prie Merkio upės, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Priešingai, Gretimo sklypo nuosavybės atkūrimo metu, suformavus sklypą pagal preliminarius matavimus, nustatytas plotas buvo 2,50 ha, o atlikus 2020 m. kadastrinius matavimus, plotas tapo 2,3262 ha, todėl teigti, kad pareiškėjo Ginčo sklypas sumažėjo dėl Gretimo sklypo kadastrinių matavimų, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, Ginčo sklypo gretimybė su Merkio upe, nurodyta 1999 m. spalio 30 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte, parengtame projekto autoriaus A. K., yra nurodyta, galiojanti ir nepanaikinta.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys G. B. ir R. B. atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė jį atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Ginčo sklypas suformuotas pagal 1999 m. projektą. Projektuojant Ginčo sklypą, projektinis Nr. 301, projekto autorius A. K. pirminiuose dokumentuose – plane, parengtame 2000 m. sausio 27 d., lauko brėžinyje (abrise), parengtame 2000 m. sausio 22 d., nurodė Ginčo sklypo kraštinių ilgius, konkrečiai nurodė, jog šiaurės vakarinės kraštinės ilgis yra 66 m. Be to, minėtuose dokumentuose šiaurės vakarinė kraštinė yra tiesi, t. y. sklypus jungia tiesi riba, jungianti du posūkio taškus.

4.2. Gretimo sklypo kadastrinių matavimų byloje yra pareiškėjams priklausančio Ginčo sklypo planas. Gretimas sklypas ribojasi su Ginčo sklypu riba, einančia tarp posūkio taškų Nr. 1 ir 2. Nurodytame plane pažymėta kraštinė tarp posūkio taškų Nr. 1 ir 2 yra tiesi ir jos ilgis yra 66 m. Taigi Ginčo sklypo plane pažymėta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota riba pilnai atitinka A. K. pirminiuose dokumentuose – plane ir lauko brėžinyje (abrise) pažymėtą ribą, jos ilgį (66 m.) ir konfigūraciją (tiesi riba).

4.3. Iš pareiškėjo pateikto UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. parengto Ginčo sklypo situacijos brėžinio matyti, kad Ginčo sklypo šiaurės vakarinė riba (riba su Gretimu sklypu) yra 59,77 m. Be to, pateiktame brėžinyje posūkio kampas ties 2 tašku yra ne tokio statumo lyginant su Ginčo sklypo abrisu ar žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte esamu vietovės planu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad skundžiama Išvada dėl Ginčo sklypo ribų yra teisinga, ir joje pagrįstai nustatyta, jog Ginčo sklypo kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių, kas sudaro pagrindą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.4. Tretieji suinteresuoti asmenys pirkimo pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo Gretimą sklypą, kurio plotas nuosavybės atkūrimo metu, pagal preliminarius matavimus, sudarė 2,50 ha, o atlikus 2020 m. kadastrinius matavimus, plotas tapo 2,3262 ha., todėl teigti, kad Ginčo sklypas sumažėjo dėl tretiesiems asmenims priklausančio sklypo kadastrinių matavimų, nėra jokio pagrindo, juolab, kad pastarasis sklypas didžiąja savo dalimi įsiremia į pačią Merkio upę.

4.5. Gretimo sklypo ribų patikslinimas galimas tik esant žemės sklypo savininko bei gretimų žemės sklypų savininkų sutikimui, dėl ko pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą inicijuoti Gretimo sklypo žemės valdos projektų patikslinimą yra atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, ir priteisė trečiojo suinteresuoto asmens G. B. naudai iš pareiškėjo 726,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

6. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 8 straipsnio 1, 6 dalių, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai) 21 punkto ir 1 priedo, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punkto, Tikrinimo taisyklių 24 punkto nuostatomis.

7. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

7.1. Pareiškėjui V. P. ir S. B. nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso 8.9000 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

7.2. 2020 metais V. P. užsakymu UAB „Kadastrakis“ matininkas E. M. atliko Ginčo sklypo kadastrinius matavimus, ir 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių dėl kadastrinių matavimų darbų tęstinumo, nes, atlikdamas pareiškėjo Ginčo sklypo kadastrinius matavimus, nustatė, kad Ginčo sklypo ribos ir konfigūracija nežymiai nesutampa su pirminiu žemės sklypo planu, o sklypo ploto neatitikimas virš leistinumo ribos galėjo atsirasti dėl Gretimo sklypo kadastrinių matavimų ir netikslių matavimų prietaisų panaudojimo ruošiant pirminę žemės sklypo planinę medžiagą. NŽT Varėnos skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė išvadą Nr. 3ITP-83-(14.3.143 E.), kurioje nurodė, kad Ginčo sklypo kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių, nes sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su Gretimo sklypo ribomis.

7.3. Pareiškėjui nesutikus su priimta 2020 m. lapkričio 5 d. išvada ir ją apskundus, atsakovas pakartotinai išnagrinėjo Ginčo sklypo ir Gretimo sklypo suformavimo dokumentus, UAB „Kadastrakis“ 2020 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. E-226, ir 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 3SD-2280-(14.3.104) pareiškėją informavo, kad panaikinta NŽT Varėnos skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 5 d. išvada ir parengta nauja 2021 m. gegužės 17 d. Išvada.

7.4. Pareiškėjas Išvadą apskundė Nacionalinės žemės tarnybos centriniam padaliniui, kurio 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr.1SS-1035-(5.59E.) „Dėl prašymų nagrinėjimo“ pareiškėjo skundas buvo atmestas.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, ginčydamas administracinius aktus, iš esmės nesutinka su Gretimo sklypo atliktais kadastriniais matavimais, dėl kurių, anot pareiškėjo, ir buvo surašyta Išvada ir pasikeitė Ginčo sklypo konfigūracija, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalyku yra Išvados bei Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar pagrįstai pareiškėjui buvo nurodyta, jog Ginčo sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su Gretimo sklypo ribomis.

9. Teismas, vadovaudamasis Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 4 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad Gretimo sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti, suderinti NŽT Varėnos skyriuje, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nėra nuginčyti.

10. Ginčo sklypas yra suformuotas pagal preliminarius matavimus ir kadastriniai matavimai jam nėra atlikti, kadangi matininko E. M. atlikti kadastriniai matavimai yra nesuderinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl negaliojantys ir jais vadovautis nėra jokio teisinio pagrindo.

11. Teismas, įvertinęs UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. kartu su 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymu NŽT Varėnos skyriui pateiktą Ginčo sklypo planą su priedais bei 2020 m. rugpjūčio 3 d. sklypo situacijos brėžinį, konstatavo, kad matininkas Ginčo sklypo šiaurės vakarinę kraštinę (kraštinės ribos, einančios tarp posūkio taškų Nr. 2 ir 3) pažymėjo Gretimo sklypo ribose, t. y. žemės sklype, kurio kadastriniai matavimai nėra nuginčyti ir laikomi teisingais bei išsamiais, bei sprendė, kad matininko atliekamais kadastriniais matavimais nustatytos pareiškėjo Ginčo sklypo ribos negali būti pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis, nes jos patenka į Gretimo žemės sklypo ribas, todėl atsakovas, surašydamas Išvadą, visiškai pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad Ginčo sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su Gretimo sklypo ribomis.

12. Teismas, įvertinęs 1999 m. projekto, kuriuo buvo suformuotas Ginčo sklypas, duomenis ir Ginčo sklypo pirminius dokumentus – planą, parengtą 2000 m. sausio 27 d., lauko brėžinį (abrisą), parengtą 2000 m. sausio 22 d., nustatė, kad juose nurodyti Ginčo sklypo kraštinių ilgiai, iš kurių šiaurės vakarinės kraštinės ilgis yra 66 m, ir ši kraštinė yra tiesi, t. y. sklypus jungia tiesi riba, jungianti du posūkio taškus.

13. Teismas pažymėjo, kad Gretimas sklypas ribojasi su Ginčo sklypu riba, einančia tarp posūkio taškų Nr. 1 ir 2, ir kurios ilgis yra 66 m, bei konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota riba pilnai atitinka A. K. pirminiuose dokumentuose pažymėtą Ginčo sklypo ribą, jos ilgį (66 m) ir konfigūraciją (tiesi riba), o pareiškėjo pateiktas UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. parengtas Ginčo sklypo situacijos brėžinys pirminių dokumentų neatitinka. Teismas konstatavo, kad atsakovas Išvadoje pagrįstai nustatė, jog Ginčo sklypo kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka šio sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių, Išvada yra pagrįsta, ir jos naikinti nėra teisinio pagrindo, taip pačiais motyvais atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2021 m. liepos 1 d. NŽTsprendimą Nr. 1SS-1035-(5.59E), kuriuo buvo palikta galioti Išvada. Teismas taip pat netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti NŽT Varėnos skyrių inicijuoti Gretimo sklypo žemės valdos projektų patikslinimą, užtikrinant Ginčo sklypo ribų stabilumą. Teismas pažymėjo, kad Gretimo sklypo ribų (kadastro duomenų) patikslinimas galimas tik esant šio žemės sklypo savininkų (trečiųjų suinteresuotų asmenų G. B. ir R. B.) pageidavimui (Taisyklių 44.4 p.).

14. Teismas, spręsdamas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomos priteisti 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme sumos, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių, 41 straipsnio 1 dalies, 52 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvis Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), bei priteisė tretiesiems suinteresuotiems asmenims jų prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą.

III. 15. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

16. Pareiškėjas nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

16.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir priėmė sprendimą ginče, kuris iš esmės nagrinėtinas ne administraciniame, o bendros kompetencijos teisme. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos ginčo pobūdį, kadangi bylos aplinkybės patvirtina, kad tarp pareiškėjo, kuriam kartu su bendraturčiu S. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Ginčo sklypas, ir Gretimo sklypo savininkų Gintaro ir R. B. iškilo ginčas dėl šių žemės sklypų bendros ribos nustatymo, kuris kilo Gretimo sklypo kadastrinių matavimų procese, kuriame pareiškėjas aktyviai dalyvavo, su matavimais nesutiko ir juos ginčijo matavimus atlikusiam matininkui R. B. bei NŽT Varėnos skyriui, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Atsakovas Išvadoje faktiškai sprendė klausimą dėl ginčo ribos tarp žemės sklypų nustatymo, nors tokia kompetencija atsakovui nėra suteikta. Ginčai tarp sklypų savininkų dėl sklypo ribų, kai šios ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, spręstini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnyje numatyta tvarka, juos sprendžia bendros kompetencijos teismas, ir tai atitinka Lietuvos teismų formuojamą praktiką. Kadangi pirmos instancijos teismas priimtu sprendimu išsprendė ginčą dėl privačios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų, kuris yra nagrinėtinas bendros kompetencijos teisme, tai sudaro pagrindą ginčijamą sprendimą panaikinti.

16.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bendra Gretimo sklypo riba su Ginčo sklypu pilnai atitinka pareiškėjo sklypo pirminiuose dokumentuose pažymėtą ribą, jos ilgį ir konfigūraciją, kadangi ši išvada padaryta neištyrus visų įrodymų, t. y. aplinkybių, kad Gretimas sklypas buvo formuojamas pagal Alytaus apskrities Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) žemės reformos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 38-Ž-1382 (toliau – ir 2006 m. projektas), pagal Valstybinio miškotvarkos instituto inžinieriaus V. S. parengtą 2006 m. rugpjūčio 16 d. sklypo ribų nustatymo abrisą ir 2006 m. gruodžio 14 d. sklypo planą, kuriuose pažymėta gretimybė su Ginčo sklypu, riba su kuriuo pažymėta taškais 17-18-19, bendras ribos ilgis 64,9 m, linija nėra tiesi. R. B. parengtame Gretimo sklypo plane šios ribos nesutampa su minėtais pirminiais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nenagrinėjo.

16.3. UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. parengtame Ginčo sklypo situacijos brėžinyje 2 taško vieta atitinka 19 tašką Gretimo sklypo Ribų nustatymo abrise bei 2 tašką Gretimo sklypo kadastrinių matavimų plane, taip pat atitinka kampą ties šiuo tašku, o Gretimo sklypo kadastrinių matavimų plane kampo dydis yra mažesnis, ir jis yra pasislinkęs į Ginčo sklypo pusę, sumažinant Ginčo sklypą ir padidinant Gretimą sklypą. Neįvertinęs minėtų duomenų, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Ginčo sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su Gretimo sklypo ribomis, ir kad Išvada yra teisinga.

16.4. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad Gretimo sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti, suderinti NŽT Varėnos skyriuje, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir nėra nuginčyti, pažymi, jog jis buvo iniciavęs Gretimo sklypo kadastrinių matavimų ginčijimo teisme procesą, tačiau skundas teisme nebuvo priimtas.

17. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

17.1. Atsakovas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reglamentavimą, pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjama byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui, kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl administracinių aktų, t. y. Rašto ir Išvados, panaikinimo bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, o ne dėl žemės sklypo ribų nustatymo ar dėl Gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl Gretimo sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

17.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pilnai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, nagrinėjimo metu pilnai ir tinkamai ištyrė visas aplinkybes dėl Ginčo sklypo šiaurės vakarų ribos su Gretimu sklypu ir priėmė tiesėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

18. Tretieji suinteresuoti asmenys G. B. ir R. B. pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

18.1. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka, kad pirmos instancijos teismas priimtu sprendimu išsprendė ginčą dėl privačios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribų, kuris yra nagrinėtinas bendros kompetencijos teisme, kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl administracinių aktų panaikinimo, ir šioje byloje sprendimų, kuriais suderinti ir patvirtinti Gretimo sklypo kadastro duomenys, neskundė, kadangi šiuos sprendimus skundė kitoje byloje. Byla buvo nagrinėjama pagal pareiškėjo suformuotą skundo dalyką ir taip nustatytas skundo nagrinėjimo ribas.

18.2. Pareiškėjas, skunde teismui pateikęs reikalavimą įpareigoti atsakovą inicijuoti Gretimo sklypo žemės valdos projektų patikslinimą, užtikrinant Ginčo sklypo ribų stabilumą, prieš tai tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs atsakovui, ir joks sprendimas dėl tokio reikalavimo nėra priimtas.

18.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi neaktualia Lietuvos teismų praktika, kadangi pareiškėjas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, taip pat pareiškėjas nebuvo pareiškęs reikalavimo nustatyti jo ir trečiųjų asmenų sklypų ribas, taigi jo skundas nagrinėtina administraciniame teisme.

18.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl ginčo ribos tarp žemės sklypų nustatymo, kadangi Ginčo sklypui kadastriniai matavimai dar nėra atlikti, suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

18.5. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo vertinti Gretimo sklypo formavimo pirminius dokumentus, kadangi ginčo objektu šioje byloje yra ne Gretimo sklypo ribos bei šio sklypo atliktų kadastrinių matavimų teisėtumas ir pagrįstumas, o Išvados teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar joje teisingai nurodyta, kad Ginčo sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su Gretimo sklypo ribomis. Be to, Ginčo sklypo riba, UAB „Kadastrakis“ matininkui atliekant kadastrinius matavimus, pažymėta taip, kad patenka į Gretimo sklypo, suformuoto atlikus kadastrinius matavimus, ribas, todėl atsakovas, surašydamas Išvadą, visiškai pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad Ginčo sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su Gretimo sklypo ribomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2021 m. liepos 1 d. rašto Nr. 1SS-1035-(5.59E) ir 2021 m. gegužės 17 d. Išvados Nr. 3ITP-38-(14.3.143 E) teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas skundžiama Išvada pagrįstai konstatavo, kad atliekant Ginčo sklypo kadastrinius matavimus formuojamos šio sklypo ribos neatitinka Gretimo sklypo, kuris yra suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, ribų ir Ginčo sklypo pirminių dokumentų (1999 m. sudaryto laiko brėžinio (abriso), 2000 m. plano), ir pagrįstai nurodė, kad Ginčo sklypo šiaurės vakarinė riba turi atitikti besiribojančio (gretimo) sklypo ribas).

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad byla buvo išnagrinėta pažeidus bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, kadangi tarp pareiškėjo ir Gretimo sklypo bendrasavininkių ginčas kilo dėl jų žemės sklypų bendros ribos, be to, skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių, netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl yra naikintinas.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjo užsakymu UAB „Kadastrakis“ atliko Ginčo sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė, kad šio sklypo konfigūracija ir ribos nežymiai nesutampa su pirminiu žemės sklypo planu, bei nustatytas Ginčo sklypo ploto trūkumas (0,2983 ha) viršija Kadastro nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną paklaidą. Taip pat pažymėta, kad šiaurės vakarų pusėje rastas senas riboženklis neatitinka pirminio sklypo konfigūracijos pagal pirminį planą, bet atitinka projektinį atstumą pagal Merkio upės vagą. UAB „Kadastrakis“ 2020 m. rugsėjo 28 d. NŽT Varėnos skyriui pateikė prašymą pateikti išvadą dėl kadastrinių matavimų darbų tęstinumo, pateikė situacijos brėžinį bei Ginčo sklypo planą su priedais.

24. NŽT Varėnos skyrius pateikė 2020 m. lapkričio 5 d. išvadą Nr. 3ITP-83-(14.3.143 E.), kurioje, be kita ko, nurodė, kad Ginčo sklypo atliekamais kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendimų, nes šios sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su Gretimo sklypo riba. Šią išvadą pareiškėjas apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2021 m. gegužės 4 d. raštu Nr. lSS-718-(7.5.) informavo, kad NŽT Varėnos skyriui pavedama pakartotinai išnagrinėti Ginčo ir Gretimo sklypų suformavimo dokumentus, UAB „Kadastrakis“ pateiktus dokumentus ir patikslinti išvadą.

25. NŽT Varėnos skyrius 2021 m. gegužės 17 d. parengė skundžiamą Išvadą ir apie ją informavo pareiškėją. Nesutikdamas su Išvada pareiškėjas 2021 m. balandžio 28 d. pateikė skundą NŽT, kuri skundžiamu 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. lSS-1035-(7.5.) paliko galioti NŽT Varėnos skyriaus parengtą Išvadą.

Dėl bylos teismingumo

26. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus).

27. Pagal ABTĮ 23 ir 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Akcentuotina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo dalyką ir išnagrinėjo bylą pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, kadangi byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Ginčo sklypo ir Gretimo sklypo ribos nustatymo.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti administracinius aktus – Išvadą, priimtą įvertinus galimybę tęsti Ginčo sklypo kadastrinius matavimus, kurioje nurodyta, kad Ginčo sklypo kadastriniais matavimais nustatytos ribos neatitinka Ginčo sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų sprendinių, nes Ginčo sklypo šiaurės vakarinė riba turi sutapti su Gretimo sklypo ribomis, bei Raštą, priimtą ikiteismine ne ginčo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Išvados, taip pat prašydamas įpareigoti atsakovą inicijuoti Gretimo sklypo žemės valdos projektų patikslinimą, užtikrinant Ginčo sklypo ribų stabilumą, taigi, pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai atitinka ABTĮ 17 straipsni 1 dalies 1 punkte nurodytą bylų, priskirtinų administracinių teismų kompetencijai, kategoriją.

30. Taip pat pastebėtina, kad skundžiamais administraciniais aktais, skirtingai, nei teigia pareiškėjas, nėra nustatytos (įtvirtintos) Ginčo sklypo ribos, o yra pasisakyta dėl pareiškėjo užsakymu vykdomų Ginčo sklypo kadastrinių matavimų eigos, nes atliekami Ginčo sklypo kadastriniai matavimai dar nėra suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Skundžiama Išvada buvo priimta atsakant į UAB „Kadastrakis“ pateiktą prašymą dėl galimybės tęsti kadastrinius Ginčo sklypo matavimus įvertinimo, o ne dėl galbūt klaidingai atliktų Gretimo sklypo kadastrinių matavimų, todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad ginčas kilo dėl privačių žemės sklypų ribų nustatymo.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimais spręsti nutartyse teismingumo bylose Nr. T-40/2016; Nr. T-73/2016; Nr. T-8/2017 ir T-65/2017 buvo ginčijami administraciniai aktai, kuriais buvo nustatyti žemės sklypų kadastriniai duomenys, o nagrinėjamu atveju ginčijamais administraciniais aktais nei Ginčo sklypo, nei Gretimo sklypo kadastriniai duomenys nėra nustatyti.

32. Pažymėtina, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekėlė klausimo dėl bylos rūšinio teismingumo, bylą nagrinėjančiam teismui taip pat nekilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

Dėl Ginčo sklypo ir Gretimo sklypo ribų atitikimo sklypų suformavimo dokumentams

33. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Išvados teisėtumą ir pagrįstumą, bei konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai Išvadoje nurodė, jog Ginčo sklypo šiaurės vakarinė riba turi atitikti Gretimo sklypo ribas, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą.

34. Vadovaujantis Kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypai formuojami: (1) kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlyginamai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė – Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miestuose – Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; (2) kitais atvejais – Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Pagal šio straipsnio 4 dalį, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastriniai duomenys yra išvardyti Kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje. Kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai formuojami nekilnojamieji daiktai ar keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Kadastro įstatymo 8 str. 1 d.).

35. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

36. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1381-438/2016).

37. Pagal Kadastro nuostatų 21 punktą, tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

38. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Gretimas sklypas buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus, jo kadastriniai duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatavo, kad pagal Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies ir Registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

39. Nagrinėjamu atveju UAB „Kadastrakis“ matininkas E. M., atlikdamas Ginčo sklypo kadastrinius matavimus, Ginčo sklypo šiaurės vakarinę kraštinę (kraštinės ribos, einančios tarp posūkio taškų Nr. 2 ir 3) pažymėjo Gretimo sklypo ribose, ir tokios Ginčo sklypo ribos ne tik neatitinka Nekilnojamojo turto registre atliktų kadastrinių matavimų pagrindu įregistruotų Gretimo sklypo ribų, bet, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taip pat neatitinka ir Ginčo sklypo pirminių suformavimo dokumentų (Ginčo sklypo plane, parengtame 2000 m. sausio 27 d., bei lauko brėžinyje (abrise) nurodytos Ginčo sklypo šiaurės vakarinės ribos, nors, minėta, pagal Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. nuostatas vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas minimą išvadą padarė labai išsamiai išnagrinėjęs Ginčo sklypo pirminius suformavimo dokumentus, taip pat UAB „Kadastrakis“ matininko E. M. kartu su 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu atsakovui pateiktus dokumentus (Situacijos brėžinį bei Ginčo sklypo planą su priedais), ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.

40. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Išvados teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo įvertinti pirminius Gretimo sklypo suformavimo dokumentus, t. y. 2006 m. rugpjūčio 16 d. Gretimo sklypo ribų nustatymo lauko brėžinį (abrisą) bei 2006 m. gruodžio 14 d. Ginčo sklypo planą, kadangi, minėta, nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Gretimo sklypo kadastro duomenys.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju Ginčo sklypo ribos iš pirminių jo suformavimo dokumentų yra aiškios; atliktų kadastrinių matavimų pagrindu suformuoto Gretimo žemės sklypo ribos atitinka Ginčo sklypo ribas, nurodytas pirminiuose Ginčo sklypo planavimo dokumentuose, todėl atsakovas, vertindamas atliekamų Ginčo sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytą žemės sklypo ribų (konfigūracijos) neatitikimą teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo riboms, bei nenustatęs, kad šis neatitikimas susidarė dėl formuojant Gretimą sklypą padarytų pažeidimų, neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti Gretimo sklypo žemės valdos projekto patikslinimo, ir pagrįstai nurodė patikslinti Ginčo sklypo ribas rengiamame planavimo dokumente.

42. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

43. Tretieji suinteresuotieji asmenys G. B. ir R. B. pateikė prašymą dėl 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atlyginimo, bei šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2023 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00198; 2023 m. gruodžio 10 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 833481). Atsižvelgiant į tai, kad tretieji suinteresuotieji asmenys nepalaikė pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo, prašė juos atmesti, laikytina, jog jie dalyvavo byloje atsakovo pusėje, todėl atsižvelgiant į tai, jog galutinis sprendimas šioje byloje priimtas atsakovo naudai, jie įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 3 d.). Prašoma priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą koeficientą apskaičiuoto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl ji priteistina tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. P. tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. B. ir R. B. 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius