eb20e4cd-6fb4-4f77-858a-345febd3f187 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-3273-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04662-2013-3                           Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.10.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN UT A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 19 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

S., K. B., J. P., J. Å ., E. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10676-871/2013 pagal ieÅ¡kovų J. S., E. R., K. B., G. B., D. Å ., J. P., L. Å ., J. Å . ieÅ¡kinį atsakovui 37-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl 37 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir informacijos iÅ¡reikalavimo, tretieji asmenys D. M., G. M., J. S., T. S., M.

S., A. S., S. K., I. Ž., T. Z., V. Z., E. B., D. U., M. U., T. V., M. K., R. C., N. R., A. Š., V. P., M. R., V. F., V. F., D. K., A. U., E. B., R. A., A. P., S. K., S. U., O. D., R. R., A. R., R. L., T. S., V. C., H. A., V. M., J. K., E. K., T. M., A. M., J. N., Z. N., J. O., V. A., E. K., M. J., A. K., N. K., M. V., A. K., A. G., D. G., J. K., J. K., A. Z., D. J., S. V., A. N., O. N..Teisėjų kolegija                                                                                                                                                                        n u s t a t ė:I.Ginčo esmė Ieškovai pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. gegužės 8 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. atsakovo 37 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimų metu priimtus nutarimus.

Å iuos reikalavimus ieÅ¡kovai grindė tuo, kad bendrijos susirinkimuose, kurių metu buvo priimti ginčijami nutarimai, nedalyvavo reikiamas bendrijos narių skaičius, o 2009 m. gegužės 8 d. susirinkimo protokolas tikėtinai yra suklastotas, kadangi nei vienas iÅ¡ bendrijos narių nepamena tokį susirinkimÄ buvus. IeÅ¡kovai akcentavo, jog 2012 m. balandžio 11 d. susirinkimo metu bendrijos pirmininkas nebuvo renkamas, tačiau susirinkimo metu toks nutarimas buvo patvirtintas. Kadangi bendrijos pirmininkas renkamas, o ne patvirtinamas tolimesniam darbui, o jo rinkimo ir patvirtinimo klausimas nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, laikytina, kad priimtas nutarimas patvirtinti pirmininkÄ tolimesnėse pareigose, neteisėtas.

Kadangi, kad apie ginčijamus nutarimus ieÅ¡kovams tapo žinoma 2013 m. sausio 28 d. iÅ¡ bendrijos pirmininko gavus 37 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visų susirinkimų protokolų kopijas, ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismas nurodė, kad teisiÅ¡kai nepagrįsta ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieti su momentu, kai ieÅ¡kovai sugalvojo iÅ¡reikalauti iÅ¡ bendrijos pirmininko ir iÅ¡reikalavo protokolus už penkerius metus, t.y. su 2013 m. sausio 8 d., nes ieÅ¡kovai, kaip protingi, sÄ Å¾iningi, rÅ«pestingi bendrijos nariai, turėdami tam tikras teises (ir tuo pačiu pareigas), kai buvo priimti ginčijami sprendimai tuo laikotarpiu bendrijos veiklos klausimais nesirÅ«pino, nors privalėjo savo teisėmis rÅ«pintis ir jas įgyvendinti laiku, o ne praėjus penkeriems metams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai J. S., E. R. asmeniškai dalyvavo 2008 m. rugpjūčio 13 d. susirinkime, 2009 m. gegužės 8 d. susirinkime dalyvavo ieškovas D. Š. ir ieškovės J. P. sutuoktinis, o 2012 m. balandžio 11 d. susirinkime dalyvavo ieškovai J. S., E. R., K. B., D. Š., J. Š., ieškovės J. P. sutuoktinis. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti dar iki 2013 m. sausio 8 d. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovai L. Š. ir J.

Å . 37 - osios daugiabučio namo savininkų bendrijos nariais tapo 2011 m. balandžio 8 d., teismas konstatavo juos neturint reikalavimo teisės pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugpjūčio 13 d. ir 2009 m. gegužės 8 d. bendrijos nutarimus. Dėl 2008 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas nurodė, kad pagal susirinkimo metu galiojusios Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau tekste ir DNSBÄ®) redakcijos 21 straipsnio 3 dalį, 27 straipsnį bei kasacinio teismo praktikÄ (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2002) bendrijos susirinkime bendrijos narį galėjo atstovauti jo Å¡eimos nariai ar nuomininkai be nustatyta tvarka įforminto įgaliojimo ar pavedimo, jeigu atstovaujamasis patvirtina tokius neįformintų atstovų veiksmus.

Nustatęs, jog susirinkime dalyvavo 30 buto savininkės žentas, 2, 12, 20, 26-27, 31, 39, 43 ir 51 butų savininkų sutuoktiniai, 13 ir 44 butų savininkų giminaičiai, Å¡ių butų savininkai neginčija priimtų nutarimų bei jų atstovų veiksmų, teismas sprendė, jog susinkime dalyvavo bÅ«tinas kvorumas bendrijos narių. Atsižvelgęs į tai, jog 2008 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo protokolÄ pasirašė susirinkimo pirmininkas A. U., teismas sprendė, jog protokolas atitinka DNSBÄ® 21 straipsnio 7 dalies reikalavimus.

Dėl 2009 m. gegužės 8 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.Teismas nurodė, jog nėra pateikta jokių Å¡io susirinkimo protokolo suklastojimÄ patvirtinančių įrodymų. Tai, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, jog neprisimena, kad toks susirinkimas buvo, nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiais susirinkimo nutarimus. Teismas pastebėjo, jog 2009 m. gegužės 8 d. susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e pasirašė ieÅ¡kovas D. Å ., kuris neginčijo savo paraÅ¡o tikrumo. Vien tik aplinkybė, kad 2009 m. gegužės 8 d. susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡e pasirašė sekretorė S. U., o protokole susirinkimo sekretorius nurodytas V.

A., kuris protokolÄ ir pasirašė, anot teismo, nesant jokių oficialių raÅ¡ytinių įrodymų ar objektyvių duomenų, nesudaro pagrindo spręsti, kad protokolas ar dalyvių sÄ raÅ¡as gali bÅ«ti suklastotas.Dėl 2012 m. balandžio 11 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.Teismas remdamasis analogiÅ¡kais argumentais dėl bendrijos narių atstovavimo fakto konstatavo, jog 2012 m. balandžio 11 d. susirinkime dalyvavo 34 bendrijos nariai ir jų teisėti atstovai, kas atitinka DNSBÄ® 21 straipsnio 3 dalies ir bendrijos įstatų 45 punkto reikalavimus.

Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad minimo bendrijos susirinkimo darbotvarkėje nebuvo numatytas klausimas dėl pirmininko rinkimo ar patvirtinimo pareigose. Pažymėjęs, jog juridinio asmens organų sprendimai neturėtų būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų bei nurodęs, jog ginčijami 2012 m. balandžio 11 d. susirinkimo nutarimai nepadarė žalos bendrijai ir (ar) jos nariams, teismas konstatavo, kad padaryti procedūriniai pažeidimai nesudaro pakankamo teisinio pagrindo pripažinti visus ginčijamus nutarimus negaliojančiais.

Teismas atkreipė ieÅ¡kovų dėmesį, jog tuo atveju, jeigu jie mano, kad dėl bendrijos pirmininko netinkamos veiklos bendrija ar jos nariai patyrė žalos, jie turi teisę reikÅ¡ti pagrįstÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai J. S., K. B., J. P., J. Å ., E. R. praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį iÅ¡kviesti liudytojÄ M. K., panaikinti 2013 m. liepos 15 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kinio senaties terminas sietinas ne su bendrijos narių teisėmis ir pareigomis, o su sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie ginčijamÄ sprendimÄ . Apie 2009 m. gegužės 8 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo galimÄ suklastojimÄ atsakovai sužinojo tik gavę jį teismo posėdžio metu.

IeÅ¡kovas pažymi, jog apie savo teisių pažeidimÄ jie sužinojo, kai 2013 m. sausio 8 d. iÅ¡ atsakovo pirmininko gavo visų bendrijos protokolų kopijas už penkerius metus. IeÅ¡kovai, dalyvavę 2008 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. gegužės 8 d. susirinkimuose, negalėjo žinoti apie jų teisėtumÄ , kadangi nežinojo, jog susirinkimų pravedimo dienÄ atsakovas neturėjo bendrijos narių sÄ raÅ¡o, todėl negalėjo nustatyti, ar susirinkimo metu yra kvorumas. Taigi CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo dienos, kai ieÅ¡kovai sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ .

             2. Dėl 2008 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo protokolo. Pagal DNSBÄ® 27 straipsnio 1 dalį bendrijos narių surinkimuose gali dalyvauti arba bendrijos nariai, arba jų raÅ¡tu įgalioti asmenys. Å iuo atveju remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2002 nebuvo pagrindo, nes ja nustatytos kitokios faktinės aplinkybės ir ji priimta galiojant kitos redakcijos DNSBÄ®. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. susirinkimo dalyviai, kurių sÄ raÅ¡o eilės Nr. 1, 7, 9, 11-14, 19-20, 22, 24-25, 28, turėjo teisę balsuoti susirinkime, nes Å¡ie asmenys nėra bendrasavininkiai bei neturėjo pastarųjų įgaliojimų.

IÅ¡ viso susirinkime dalyvavo tik 25 iÅ¡ 54 bendrijos narių.              3. Dėl 2009 m. gegužės 8 d. susirinkimo protokolo. Å io susirinkimo protokolas nėra pasiraÅ¡ytas nei susirinkimo pirmininko, nei sekretoriaus, todėl dalyvių sÄ raÅ¡as negali bÅ«ti laikomas tikru ir teisėtu (DNSBÄ® 7 straipsnis). 2009 m. gegužės 8 d. susirinkime dalyvavo tik 17 bendrijos narių iÅ¡ 54. Minimo susirinkimo narių sÄ raÅ¡o nepasirašė M. K., kurios tariamas paraÅ¡as aiÅ¡kiai skiriasi nuo jos tikrojo paraÅ¡o.

             4. Dėl 2012 m. balandžio 11 d. susirinkimo protokolo ir nutarimo palikti bendrijos pirmininkÄ pareigose. Å iame susirinkime dalyvavo tik 24 bendrijos nariai iÅ¡ 54. Anot ieÅ¡kovų, kadangi DNSBÄ® ir atsakovo įstatuose numatyta, kad bendrijos pirmininkas renkamas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, o ne patvirtinamas tolimesniam darbui, laikytina, kad priimtas nutarimas, patvirtinti pirmininkÄ tolimesnėse pareigose, yra neteisėtas.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas 37 – oji daugiabučio namo savininkų bendrija praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime teigiama, kad teismas pagrįstai nustatė esant praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei pagrįstai sprendė nesant pagrindo jį atnaujinti. Apeliantų minima M. K. 2009 m. gegužės 8 d. vykusiame bendrijos susirinkime nedalyvavo, taigi praÅ¡ymas iÅ¡kviesti jÄ Ä¯ teismÄ liudyti yra nemotyvuotas. Atsakovas pastebi, jog apeliantai iÅ¡ esmės kvestionuoja bendraturčių sutuoktinių, artimųjų giminaičių, kurie realiai gyvena bendrijos valdomame name, teisę disponuoti jiems priklausančiu turtu savo nuožiÅ«ra.

IeÅ¡kovai Å . bendrijos nariais tapo tik po buto įsigijimo – 2011 m. balandžio 10 d., todėl jie apskritai neturi teisės ginčyti bendrijos visuotinių susirinkimų, vykusių 2009 – 2010 m., protokolų.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo M. S. praÅ¡o skundÄ tenkinti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ji teigia, kad ginčijami bendrijos protokolai yra suklastoti: nepasiraÅ¡yti, nenurodytas dalyvavusių bendrijos narių skaičius, į dalyvių sÄ raÅ¡us įtraukti asmenys, kurie susirinkimuose nedalyvavo.

Susirinkimuose galėjo balsuoti tik butų savininkai arba raÅ¡tiÅ¡kai jų įgalioti asmenys. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimÄ civilinėje V. R. v. N. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar nėra apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų ir patikrina teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ pagal apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus. Dėl ieÅ¡kinio senaties praleidimo. IeÅ¡kinio senaties terminai įtvirtinti CK 1.125 straipsnyje. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu apeliantai siekė pripažinti negaliojančiais gyvenamojo namo bendrijos, kurios nariais jie yra, visuotinio narių susirinkimo nutarimus, priimtus 2008 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. gegužės 8 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. vykusių susirinkimų metų. Apeliantų teigimu jie apie Å¡ių susirinkimų metu priimtus sprendimus žinojo tik 2013 m. sausio 18 d., kai jiems atsakovo pirmininkas pateikė susirinkimų protokolus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kinio senaties termino pradžia apeliantų pareikÅ¡tiems reikalavimams prasidėjo anksčiau nei 2013 m. sausio 18 d., o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ir tÄ patvirtina byloje esantys įrodymai.

             Byloje nustatyta, kad 37 – ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime 2008 m. rugpjūčio 13 d. asmeniškai dalyvavo ieškovai J. S. ir E. R. (t. 1, b. l. 133-134), 2009 m. gegužės 8 d. susirinkime - ieškovas D. Š. ir ieškovės J. P. sutuoktinis (t. 1, b. l. 137), o 2012 m. balandžio 11 d. susirinkime – ieškovai J. S., E. R., K. B., D. Š., J. Š., ieškovės J. P. sutuoktinis (t. 1, b. l. 140-141). Pastebėtina, kad 2009 m. gegužės 8 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu priimti nutarimai dėl įstatų pakeitimo ir bendrijos pirmininko išrinkimo buvo paskelbti Juridinių asmenų registre (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Tokie faktiniai duomenys, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovai byloje veikė kaip bendrÄ materialinį suinteresuotumÄ turintys asmenys, susirinkimų metu priimti nutarimai buvo vykdomi, suponuoja, kad apie ginčijamų susirinkimų metu priimtus nutarimus, procedÅ«rinius susirinkimų organizavimo bei vedimo pažeidimus, apeliantai turėjo sužinoti anksčiau nei 2013 m. sausio 8 d. Apeliantų teiginys esÄ apie atsakovo visuotinio narių susirinkimo nutarimų neteisėtumÄ jie galėjo sužinoti tik gavę susirinkimo protokolus akivaizdžiai prieÅ¡tarauja pirmiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms.

Visuose susirinkimuose, kurių metu priimti nutarimai yra skundžiami, asmeniÅ¡kai dalyvavo bent keli iÅ¡ ieÅ¡kovų (ar jų atstovai), ir jiems neabejotinai buvo žinomas tiek dalyvavusių asmenų skaičius, tiek kokie konkrečiai asmenys dalyvavo. Pretenzijų apeliantai atsakovui, jog ginčo visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose nedalyvavo kvorumui bÅ«tinas narių skaičius, nereiÅ¡kė nei susirinkimų metu, nei vėliau. Apdairiai bei rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo neabejotinai apie savo teisių pažeidimÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes bÅ«tų sužinojęs iÅ¡kart po ginčo susirinkimų.  Esant tokioms byloje konstatuotoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovams, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos nariams, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas, o atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, buvo pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Ir nors ieškinio senaties terminas ieškovų L. Š. ir J. Š. reikalavimų pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugpjūčio 13 d. ir 2009 m. gegužės 8 d. bendrijos narių visuotinių susirinkimų metu priimtus nutarimus turėtų būti skaičiuojamas nuo 2013 m. sausio 8 d., tačiau šie asmenys, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neturi materialinės subjektinės reikalavimo teisės pripažinti paminėtus nutarimus negaliojančiais, kadangi ieškovai L. Š. ir J. Š. bendrijos nariais tapo tik 2011 m. balandžio 8 d. (t. 2, b. l. 112-113) (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civ. byloje G. G. v. 326 – oji daugiabučio namo I. Kanto al. 16 savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-91/2006). Dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos narių visuotinio susirinkimo teisėtumo. DNSBÄ® (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2004 m. sausio 29 d. iki 2010 m. sausio 4 d.) 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių.

Pagal tos pačios įstatymo redakcijos 27 straipsnio 3 dalį bendrijos nariai – fiziniai asmenys, galėjo raÅ¡tu įgalioti vietoje savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitÄ asmenį (atstovÄ ). Å ios nuostatos liko nepakeistos DNSBÄ® redakcijoje, galiojusioje nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2012 m. birželio 30 d. Taigi 2008 m. rugsėjo 13 d., 2009 m. gegužės 8 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. vykę 37 – ojo daugiabučio namo savininkų bendrijos narių visuotiniai susirinkimai turėtų bÅ«ti laikomi teisėtais nustačius, kad juose dalyvavo ne mažiau kaip ½ bendrijos narių arba pastarųjų įgaliotų asmenų.

Atstovavimo teisiniai santykiai gali susiklostyti ne tik raÅ¡ytinio įgaliojimo pagrindu, bet ir tais atvejais, kai atstovo teisės taip pat gali bÅ«ti suprantamos iÅ¡ aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas aiÅ¡kindamas CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas yra nurodęs, kad numanomo atstovavimo atveju, kai įgaliojimai asmeniui yra suteikti ne raÅ¡ytiniu įgaliojimu (CK 2.137 straipsnis), jeigu asmuo savo elgesiu davė pagrindo trečiajam asmeniui protingai manyti ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria Å¡iam civilinių teisių ir pareigų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje T.

Ž. v. J. V. V., bylos Nr. 3K-3-147/2007). Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2002, pateikti išaiškinimai dėl bendrijos nario teisės įgalioti kitus asmenis vietoje jų dalyvauti bendrijos susirinkimuose yra paremti DNSBĮ redakcijos, negaliojusios ginčo susirinkimų vykdymo metu, nuostatų aiškinimu, tačiau jie šioje byloje yra aktualūs numanomo atstovavimo instituto taikymo požiūriu. Apeliantai neneigia fakto, jog bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose dalyvavo arba patys bendrijos nariai, arba bendrijos narių sutuoktiniai, arba artimieji.

Akivaizdu, jog toks bendrijos narių ir jų atstovų ryÅ¡ys davė pagrindo atsakovui tikėti, kad bendrijos narių sutuoktiniai ar artimieji yra įgalioti bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose veikti atstovaujamųjų vardu. Atkreiptinas dėmesys, jog esami bendrijos nariai buvo įtraukti į Å¡iÄ bylÄ trečiaisiais asmenimis, jiems buvo praneÅ¡ta apie ieÅ¡kovų pareikÅ¡tus reikalavimus bei jų abejones dėl bendrijos narių visuotinių susirinkimų teisėtumo. Vis dėlto nei vienas iÅ¡ trečiųjų asmenų, kurių vardu susirinkimuose dalyvavo jų sutuoktiniai ar artimieji, nepareiÅ¡kė pretenzijų dėl pastarųjų asmenų veikimo jų vardu.

Duomenų, jog tokias pretenzijas bÅ«tų reiÅ¡kę buvę bendrijos nariai, byloje nėra. Taigi faktinės aplinkybės, jog dalį bendrijos narių ginčo visuotiniuose susirinkimuose atstovavo jų sutuoktiniai, artimieji giminaičiai, nesudaro pagrindo konstatuoti susirinkimus buvus neteisėtais, kadangi juose dalyvavo bÅ«tinas pagal DNSBÄ® minimalus asmenų, turinčių balsavimo teisę, skaičius. Dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo 2009 m. gegužės 8 d. protokolo trÅ«kumų. Nustatyta, kad 2009 m. gegužės 8 d. vykusio 37 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolÄ pasirašė susirinkimo pirmininkas V.

C. ir sekretorius V. A. (t. 1, b. l. 135-136), tuo tarpu susirinkime dalyvavusių narių sÄ raÅ¡Ä pasirašė bendrijos pirmininkas A. U. ir sekretorė S. U. (t. 1, b. l. 137).              Susirinkimo metu galiojusios DNSBÄ® redakcijos 21 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolus pasiraÅ¡o susirinkimo pirmininkas ir susirinkimo sekretorius. Ä®rodymų, kad Å¡iam susirinkimui pirmininkavo ir sekretoriavo ne V. C. ir V. A. – bendrijos nariai, nepateikta.

Susirinkime dalyvavo ieÅ¡kovas D. Å ., tačiau jis neteigė, kad 2009 m. gegužės 8 d. bendrijos narių visuotinio narių susirinkimo pirmininku bei sekretoriumi bÅ«tų buvę kiti asmenys nei pasirašę protokolÄ . Taigi faktinio pagrindo konstatuoti šį protokolÄ buvus suklastotÄ nenustatyta. Dėl bendrijos pirmininko iÅ¡rinkimo. Å alių procesinė pozicija suponuoja, jog jos neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad bendrijos narių visuotinio susirinkimo, vykusio 2012 m. balandžio 11 d., darbotvarkėje nebuvo numatyti klausimai dėl pirmininko rinkimo ar patvirtinimo pareigose.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai nepagrįstai 2012 m. balandžio 11 d. susirinkimo 2 darbotvarkės klausimu – Bendrijos pirmininko veiklos ataskaita už 2011 metus, priimtÄ nutarimÄ patvirtinti pirmininkÄ tolimesniam darbui pirmininko pareigose sutapatina su nutarimu, kuriuo pirmininkas bÅ«tų buvęs iÅ¡rinktas naujam dvejų metų laikotarpiui (Ä®statų 52. punktas, DNSBÄ® 22 straipsnio 1 dalis). Pagal savo formuluotę minėtu nutarimu de jure buvo patvirtinta bendrijos pirmininko ataskaita, t.y. bendrijos nariai priėmė jo prievolių įvykdymÄ , bei leido toliau vykdyti jo pareigas, bet ne patvirtino jį naujam dvejų metų laikotarpiui.

Taigi nutarimo formuluotės dviprasmiÅ¡kumas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog susirinkimo metu bÅ«tų buvę iÅ¡spręsti klausimai, iÅ¡ anksto nenumatyti bendrijos nariams pateiktoje susirinkimo darbotvarkėje. Taigi apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bei nustatė teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias materialinės ir procesinės teisės normas, ir, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkindamas visiÅ¡kai, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ Â (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010).

Todėl apeliacinis skundas atmetamas, nenagrinėjant kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui (CPK 185 straipsnis). Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo formos. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad Å¡alims nebuvo užkirstas kelias teikti papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ar įrodymus, susijusius su ginčo esme, joms buvo suteikta galimybė ginčo klausimais iÅ¡ esmės pasisakyti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nors apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl poreikio apklausti liudytoja M.

K. dėl neva jos suklastoto paraÅ¡o, tačiau ignoruojama aplinkybė, kad pati M. K. – byloje dalyvavusi trečiuoju asmeniu, fakto dėl jos paraÅ¡o klastojimo teismui nenurodė. Taigi pagrindo konstatuoti esant poreikį bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nenustatyta. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis atsakovui priteisiama pastarojo turėtų advokato teisinės pagalbos rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ iÅ¡laidų – 1 000 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,                                                            n u t a r i a :              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti atsakovui 37 – ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai iÅ¡ ieÅ¡kovų J.

S., K. B., J. P., J. Å ., E. R. 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. po 200 Lt iÅ¡ kiekvieno. Teisėjai                                                                                                                     Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                  Jadvyga Mardosevič                                                                                                                      Zita Smirnovienė            Â