2017-08-30 Nr. AB-15913-3-61-3-01782-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-08-30 Nr. AB-15913-3-61-3-01782-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti atsakovo 2017 m. gegužės 29 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-14070 teismas pažymėjo, kad šis raštas buvo tarpinio procedūrinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukėlė jokių materialinių pasekmių, todėl negalėjo būti administracinės bylos dalyku. Šiame rašte nebuvo aiškiai bei imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, teisių bei pareigų, todėl skundą šioje dalyje atsisakyta priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-727-662/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01782-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija: 19.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas Lietuvos dizainerių sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, Sąjunga) 2017 m. gegužės 26 d. teismui pateikė skundą, o 2017 m. birželio 29 d. – patikslintą skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas) 2017 m. balandžio 26 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-11222; 2) panaikinti atsakovo 2017 m. gegužės 29 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-14070; 3) įpareigoti atsakovą Juridinių asmenų registre įregistruoti Sąjungos duomenų pakeitimus pagal pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. teiktą prašymą; 4) panaikinti atsakovo 2017 m. gegužės 10 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-12433; 5) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui 2017 m. balandžio 27 d. prašyme nurodytą informaciją.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi nutarė nespręsti priėmimo klausimo pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos patikslinto skundo dalyje dėl reikalavimų: 1) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. balandžio 26 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-11222; 2) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą Juridinių asmenų registre įregistruoti Lietuvos dizainerių sąjungos duomenų pakeitimus pagal Lietuvos dizainerių sąjungos 2017 m. balandžio 21 d. teiktą prašymą; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 10 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-12433; ir 4) įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą pateikti pareiškėjui 2017 m. balandžio 27 d. prašyme nurodytą informaciją, bei atsisakyti priimti Lietuvos dizainerių sąjungos skundo dalį, kuria prašoma panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. gegužės 29 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-14070.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas patikslinto skundo reikalavimus Nr. 1, 3, 4, 5 pateikė pradiniame skunde, kurio priėmimo klausimas išspręstas 2017 m. birželio 5 d. teismo nutartimi, todėl dėl šių reikalavimų priėmimo klausimas pakartotinai nespręstinas. 2017 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakyta priimti skundo dalį, kuria prašoma panaikinti atsakovo 2017 m. balandžio 26 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-11222 ir įpareigoti atsakovą Juridinių asmenų registre įregistruoti Sąjungos duomenų pakeitimus pagal 2017 m. balandžio 21 d. prašymą, bet priimti skundo dalį, kuria prašoma panaikinti atsakovo 2017 m. gegužės 10 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-12433 ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui 2017 m. balandžio 27 d. prašyme nurodytą informaciją. 2017 m. gegužės 16 d. teismo nutartis apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti atsakovo 2017 m. gegužės 29 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-14070 teismas pažymėjo, kad šis raštas buvo tarpinio procedūrinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukėlė jokių materialinių pasekmių, todėl negalėjo būti administracinės bylos dalyku. Šiame rašte nebuvo aiškiai bei imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, teisių bei pareigų, todėl skundą šioje dalyje atsisakyta priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
III. Pareiškėjas Lietuvos dizainerių sąjunga atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir priimti jo skundą.
Pareiškėjo nuomone, nagrinėjant šį atskirąjį skundą būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties. 2017 m. liepos 19 d. nutartyje konstatuota, kad skundo priėmimo stadijoje negalima daryti išvados, jog VĮ Registrų centro 2017 m. balandžio 26 d. raštas yra tik tarpinis sprendimas. VĮ Registrų centro 2017 m. gegužės 29 d. raštas savo esme yra analogiškas 2017 m. balandžio 26 d. raštui, nes jie abu priimti sprendžiant dėl pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. prašymo dėl Sąjungos duomenų registravimo, jais abejais nustatytas toks pat terminas šio prašymo trūkumams pašalinti. Be to, šiais abiem raštais nėra nurodyti konkretūs trūkumai, kuriuos galėtų pašalinti pats pareiškėjas (trūkumų pašalinimas priklausomas nuo kitų subjektų veiksmų). Tiek 2017 m. balandžio 26 d. raštu, tiek 2017 m. gegužės 29 d. raštu Sąjungos duomenų registracija atidėta ilgam laikotarpiui, kas grubiai pažeidžia pareiškėjo teises ir gali būti laikoma vilkinimu ABTĮ prasme.
Pareiškėjas nesutinka, kad 2017 m. gegužės 29 d. raštas jam nesukėlė jokių teisinių padarinių. 2017 m. balandžio 29 d. raštas neteisėtas, nes neegzistavo jokie 2017 m. balandžio 21 d. prašymo trūkumai, kurie leistų atidėti sprendimo dėl Sąjungos valdybos narių duomenų įregistravimo priėmimą. Vien tik nepagrįstas trūkumų nustatymas gali pažeisti juridinio asmens teises, nes duomenų teikėjas turi teisėtą lūkestį, kad pateikus visus reikalingus dokumentus atitinkami duomenų pakeitimai Juridinių asmenų registre bus atlikti per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintuose Juridinių asmenų registro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) įtvirtintą trijų darbo dienų terminą. Duomenų teikėjui turi būti sudaryta galimybė teisme įrodyti, kad VĮ Registrų centras nepagrįstai nustatė terminą trūkumams šalinti. Be to, kadangi duomenys apie juridinio asmenų valdymo organų narius patenka tarp tų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 5 dalyje nurodytų duomenų, kurių pakeitimai įsigalioja tik nuo jų registracijos, darytina išvada, kad Sąjungos 2017 m. balandžio 21 d. suvažiavimo metu išrinkta valdyba, kol ji neįregistruota, negali veikti. Be to, pats atsakovas 2017 m. gegužės 29 d. rašte nurodo, jog šis atsakymas yra individualus administracinis aktas ir per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Lietuvos dizainerių sąjunga siekia Juridinių asmenų registre įregistruoti jo valdybos narių duomenų pakeitimus.
Pirmosios instancijos teismas nevertino patikslinto skundo dalies, kurioje išdėstyti pirminiam skundui tapatūs reikalavimai, priimtinumo, o kitos patikslinto skundo dalies nepriėmė.
Pareiškėjas su tokiais pirmosios instancijos teismo veiksmais nesutinka ir teigia, kad nagrinėjant atskirąjį skundą būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-609-520/2017, kurioje pasisakyta dėl pareiškėjo pirminiame skunde pateiktų reikalavimų priimtinumo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 26 d. pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo 2017 m. balandžio 26 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-11222 (b. l. 63-64); 2) įpareigoti atsakovą Juridinių asmenų registre įregistruoti Sąjungos duomenų pakeitimus pagal pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. teiktą prašymą; 3) panaikinti atsakovo 2017 m. gegužės 10 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-12433 (b. l. 65); 4) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui 2017 m. balandžio 27 d. prašyme nurodytą informaciją. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 5 d. nutartimi (b. l. 87-88) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašyta panaikinti atsakovo 2017 m. balandžio 26 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-11222 ir įpareigoti atsakovą Juridinių asmenų registre įregistruoti Sąjungos duomenų pakeitimus pagal pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. prašymą, kitą skundo dalį priėmė. Pareiškėjas 2017 m. birželio 5 d. nutartį apskundė atskiruoju skundu (b. l. 90-94).
Pareiškėjas 2017 m. birželio 29 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 108-115), kuriame suformulavo 2017 m. gegužės 26 d. skundui analogiškus reikalavimus ir vieną papildomą reikalavimą – panaikinti atsakovo 2017 m. gegužės 29 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-14070 (b. l. 116-117), kuris pirminio skundo pateikimo metu dar nebuvo priimtas. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi (b. l. 121-122) nutarė reikalavimų, suformuluotų pirminiame (2017 m. gegužės 26 d.) skunde, priimtinumo klausimo nespręsti ir atsisakė priimti patikslintame (2017 m. birželio 29 d.) skunde suformuluotą naują reikalavimą – panaikinti atsakovo 2017 m. gegužės 29 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-14070. Pareiškėjas 2017 m. liepos 12 d. nutartį apskundė šioje byloje nagrinėjamu atskiruoju skundu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-609-520/2017 (b. l. 125-130) panaikino pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl atsakovo 2017 m. balandžio 26 d. rašto Nr. VILIJ(12.5.20.)-11222 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo Juridinių asmenų registre įregistruoti Sąjungos duomenų pakeitimus pagal pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. prašymą, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo 2017 m. gegužės 26 d. skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti atsakovo 2017 m. gegužės 10 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-12433 ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui 2017 m. balandžio 27 d. prašyme nurodytą informaciją, buvo priimta pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-609-520/2017 pareiškėjo skundo dalies, kurioje prašoma panaikinti atsakovo 2017 m. balandžio 26 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-11222 ir įpareigoti atsakovą Juridinių asmenų registre įregistruoti Sąjungos duomenų pakeitimus pagal pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. prašymą, priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių pareiškėjo patikslinto (2017 m. birželio 29 d.) skundo reikalavimų priimtinumo nevertina. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti atsakovo 2017 m. gegužės 29 d. raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-14070.
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Taigi, šiuo atveju pirmiausiai būtina nustatyti, ar ginčijamas aktas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.
Ginčijamu 2017 m. gegužės 29 d. raštu (b. l. 116-117) VĮ Registrų centro Vilniaus filialas netenkino pareiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. prašymo (b. l. 118-119) per tris darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos įregistruoti Sąjungos valdybos narių duomenų pakeitimus ir per penkias darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą ir išplėstinį išrašą. Atsižvelgdamas į tai, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateiktas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. E2-19668-872/2017, nepanaikintos teismo sprendimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šio registro tvarkytojas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl pareiškėjo 2017 m. kovo 21 d. pateikto prašymo dėl Sąjungos valdybos narių duomenų pakeitimų įregistravimo 2017 m. kovo 20 d. neeilinio narių suvažiavimo protokolo pagrindu, atsakovas paliko galioti terminą trūkumams pašalinti (šis terminas nurodytas ir atsakovo 2017 m. balandžio 26 d. rašte), t. y. iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. E2-19668-872/2017, panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir Juridinių asmenų registro tvarkytojas priims sprendimą dėl duomenų pakeitimų registravimo pareiškėjo 2017 m. kovo 21 d. pateiktų duomenų pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo 2017 m. balandžio 21 d. prašymo, t. y. prašymo dėl Sąjungos valdybos narių duomenų pakeitimų įregistravimo bei elektroninio sertifikuoto išrašo išdavimo 2017 m. balandžio 21 d. vykusio pakartotinio Sąjungos narių suvažiavimo protokolo pagrindu, trūkumai konstatuoti ir terminas šiems trūkumams pašalinti buvo nustatytas atsakovo 2017 m. balandžio 26 d. raštu. Tačiau ginčijamame atsakovo 2017 m. gegužės 29 d. rašte, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. pakartotinį prašymą įregistruoti Sąjungos valdybos narių duomenų pakeitimus ir išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą, iš esmės tik buvo pakartotos atsakovo 2017 m. balandžio 26 d. rašte konstatuotos aplinkybės ir padaryta nuoroda į 2017 m. balandžio 26 d. rašte nustatytą terminą prašymo trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo 2017 m. gegužės 29 d. raštas buvo informacinio pobūdžio, jame pareiškėjui nebuvo suformuluotos jokios teisės ar pareigos. Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent atsakovo 2017 m. balandžio 26 d. raštas, o skundo reikalavimo šį raštą panaikinti priimtinumo klausimas bus pakartotinai nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo 2017 m. gegužės 29 d. raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir todėl reikalavimas šį raštą panaikinti yra nepriimtinas.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Virginija Volskienė