eb1ea5fe-0f3d-43d9-8a5b-5dc5e92f1bdd · Å iaulių apygardos teismas

Adm Administracinė byla Nr. ATP-314-135/2012Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00079-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 41.2., 79.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 5 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo teisėjas Bronius Zalaga, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal R. G. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo R. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 503 str. 200 Lt (dviejų Å¡imtų litų) bauda ir S. J. iÅ¡ R.

G. priteista 60 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų) žalos atlyginimo, n u s t a t ė : R. G. nubaustas pagal LR ATPK 503 str. už tai, kad 2012 m. sausio 22 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia iÅ¡daužė S. J. priklausančio automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį kairės pusės posÅ«kio žibintÄ , padarydamas S. J. 60 Lt žalÄ . Apeliaciniu skundu R. G. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad jo administracinėje byloje nebuvo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai ir jie buvo vertinami jo nenaudai, kadangi teismas nutarime nurodė, jog suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ byloje nebuvo surinkti visi įrodymai – nebuvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, neužfiksuoti automobilio sugadinimai, o dėl to, kad jau yra praėję daug laiko nuo įvykio, iÅ¡taisyti Å¡ių trÅ«kumų nėra galimybės.R. G. tvirtina, kad jis neiÅ¡daužė S. J. vairuojamo automobilio kairės pusės posÅ«kio žibinto, nurodo, kad su S. J. konfliktuoja seniai, todėl net neabejoja, kad, jei bÅ«tų taip įvykę, S. J. policijos pareigÅ«nus bÅ«tų tuoj pat iÅ¡kvietęs įvykiui įforminti, rodęs Å¡ukes, sudaužytÄ Å¾ibintÄ .

Apeliantas abejoja, kaip liudytojas O. K. galėjo matyti daugiau nei pats S. J., buvęs įvykio vietoje. Teigia, kad S. J. nei policijos pareigÅ«nams, nei teismui nenurodė, kad jis tampė automobilio dureles, norėjo jas atidaryti. Teigia, kad teismas nesiaiÅ¡kino, kaip spiriant galima iÅ¡daužti žibintÄ , neapklausė su S. J. buvusio jo dvylikamečio sÅ«naus, o pats nukentėjęs teismui aiÅ¡kino apie jų blogus santykius, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, aklai tikėjo S. J. teisumu. O.

K. liudijo apie įvykį, o S. J. automobilyje sėdėjusio jo sÅ«naus nematė, nurodė, kad buvo pareigÅ«nai atvažiavę apžiÅ«rėti įvykio vietos, bet jis negalėjo parodyti Å¡ukių, nes buvo apsnigta, o iÅ¡ pareigÅ«no M. M. parodymų matyti, kad į įvykio vietÄ niekas iÅ¡ pareigÅ«nų nevyko ir įvykio vietos neapžiÅ«rėjo. Nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino, ar kiti pareigÅ«nai buvo nuvykęs apžiÅ«rėti įvykio vietÄ , nėra įrodymų apie tai, ar iÅ¡ tikro yra pakeistas S. J. automobilio priekinis posÅ«kio žibintas, kada ir kur jis pakeistas, nepateiktas joks dokumentas apie posÅ«kio žibinto kainÄ , remonto iÅ¡laidas.

Teigia, kad teismas beatodairiÅ¡kai tiki tik S. J., nekreipė dėmesio į tai, kad byloje nėrao bjektyvių įrodymų. O. K. parodymai apie tai, kad jis mėtė žibinto Å¡ukes, yra iÅ¡galvoti. Pažymi, kad S. J. iÅ¡ karto bÅ«tų pasakęs policijai, kad žibinto Å¡ukės yra likusios ant kelio Å¡laito, bÅ«tų daiktinį įrodymÄ â€“sudaužytÄ Å¾ibintÄ ir jo Å¡ukes – nurodęs pareigÅ«nams, tai nevėlu buvo padaryti ir kitÄ dienÄ po įvykio. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad S. J. nekvietė į įvykio vietÄ policijos, kad pareiÅ¡kimo raÅ¡ymo policijai metu nepateikė daiktinio įrodymo, dėl kurio sugadinimo jis kaltinamas, neprašė apžiÅ«rėti jo automobilio, Å¡ukių liudytojo nurodytoje vietoje.

Apeliantui neaiÅ¡ku, kaip galima apkaltinti žmogų daikto sugadinimu nesant byloje objektyvių duomenų apie daiktÄ po įvykio: daikto apžiÅ«ros, daikto liekanų, ar apskritai įvykio dienÄ S. J. važiavo su posÅ«kio žibintu, kokia jo bÅ«klė buvo iki įvykio. Nurodo, kad O. K. negalėjo matyti to, ko nebuvo, o teismas nustatyti, kad O. K. matė, kaip jis mėtė ir spardė S. J. iÅ¡daužto žibinto Å¡ukes, jei byloje nėra duomenų apie patį žibintÄ , jo dydį, formÄ , kiek Å¡ukių buvo, ar techniÅ¡kai įmanoma iÅ¡daužti priekinį posÅ«kį, kaip stiklas pagal technines savybes nuo kojos smÅ«gio galėjo iÅ¡sibarstyti, jei važiuojant keliu atlaiko net sprigstančių akmenukų smÅ«gius.

Teigia, kad pats S. J. nenurodė, kad iÅ¡ sudužusio žibinto ant žemės pažiro Å¡ukės.Nurodo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-14 nutartis byloje Nr.N-444-216/2011, 2011-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr.N-444-619/2011).TelÅ¡ių apskrities VPK Kelmės rajono PK pateikė atsiliepimÄ Ä¯ R.

G. skundÄ , kuriuo nesutinka su skundu ir praÅ¡o jo netenkinti ir palikti teismo sprendimÄ nepakeistu.Apeliacinis skundas netenkintinas.ATPK 503 straipsnis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos. IÅ¡analizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra teisingos, R. G. kaltė padarius ATPK 503 straipsnyje numatytÄ pažeidimÄ Ä¯rodyta, jo veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.Nors R.

G. savo kaltę neigia, ji įrodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo S. J., liudytojo O. K. parodymais. Nukentėjusysis S. J. patvirtino, kad jis 2012-01-22 važiuodamas iÅ¡ mamos pamatė, kad R. G. nepavažiuoja keliu, prasidaręs langÄ pasakė R. G., kad pavažiuotų atbulas bei įsibėgėjęs greitai įvažiuotų į kalnÄ , priėjęs prie jo R. G. pradėjo Å¡aukti bei spyrė į jo maÅ¡inos posÅ«kį, po to jis nuvažiavo, o vakare sutiktas kaimynas O.

K. pasakė, kad viskÄ matė, t. y. žiÅ«rėjo, kaip R. G. spyrė į maÅ¡inÄ . Nurodė, kad policijos nekvietė dėl to, kad tai buvo ne pirmas konfliktas su R. G., ir iÅ¡kviesti policininkai nieko nepadėdavo. Taip pat nurodė, kad automobilio žibinto keitimas jam kainavo 70 Lt, ir tai gali nurodyti asmenys, jie patvirtintų, kad tvarkė žibintÄ . Nurodė, kad į policijÄ nuvyko pirmadienio rytÄ , tačiau prieÅ¡ tai buvo paskambinęs ir pareigÅ«nai liepė atvykti pirmadienį ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (36–37 b. l.).

 Liudytojas O. K. parodė, kad jis matė įvykį tarp R. G. ir S. J., buvo kieme ir matė, kaip R. G. užbuksavo ir neįkilo į kalnÄ , po kiek laiko važiavo S. J., jis sustojo prieÅ¡ais R. G. ir liepė patraukti maÅ¡inÄ nuo kelio, o prie jo priėjęs R. G. pradėjo tampyti S. J. automobilio dureles, o po to nueidamas vienÄ kartÄ spyrė į posÅ«kio žibintÄ . S. J. nuvažiavus, R. G. rinko žibinto stiklus, mėtė juos ant kalno bei Å¡ukes spardė (37–38 b. l.).  R. G. jam inkriminuotÄ pažeidimÄ neigia teigdamas, jog jis nespyrė į automobilio žibintÄ ir jo nesudaužė, ir byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, kadangi nepateikti įrodymai dėl nukentėjusiajam padarytos žalos, o liudytojas O.

K. įvykio matyti negalėjo ir parodymus teismui davė tik S. J. praÅ¡ymu. Atsižvelgdamas į tai, nubaustasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.Å iuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai, įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstos įrodymais, iÅ¡nagrinėjus visus reikÅ¡mingus faktus, įvertinus kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ .

Nukentėjusiojo S. J. bei liudytojo O. K. parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai, kadangi šių asmenų parodymai tarpusavyje iš esmės nesiskyrė.Apeliantas nurodė nukentėjusiojo bei liudytojo parodymų skirtumus, duotus bylos nagrinėjimo metu, pvz., tai, kad nukentėjusysis nenurodė, kaip tai nurodė O. K., kad jis (nubaustasis) tampė nukentėjusiojo automobilio dureles, tai, kad O. K. nenurodė su nukentėjusiuoju automobilyje kartu sėdinčio nukentėjusiojo sūnaus, nors S. J. teigė, kad sūnus buvo kartu.

Nepatikimais apeliantas laiko O. K. parodymus ir dėl to, kad O. K. teigimu, į įvykio vietÄ pareigÅ«nai buvo atvykę, o iÅ¡ liudytojo M. M. parodymų matyti, kad į įvykio vietÄ niekas iÅ¡ pareigÅ«nų nevyko. Pažymėtina, kad nors R. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s ir juos reikėtų vertinti kaip nepatikimus, tačiau pirmosios instancijos teismui Å¡ie parodymai pagrįstai nesukėlė abejonių. Nukentėjusysis ir liudytojas nurodė, jog tiriamo įvykio metu R.

G., papraÅ¡ytas S. J. patraukti automobilį nuo kelio, priėjo prie S. J. vairuojamo automobilio ir spyrė į posÅ«kio žibintÄ , O. K. patvirtino, kad viskÄ matė aiÅ¡kiai, matė ir kaip R. G. nuo kelio rinko ir spardė Å¡ukes. Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai iÅ¡ esmės yra vienodi, o apelianto nurodyti parodymų skirtumai nėra esminiai, jie nesudaro pagrindo jais netikėti, be to, byloje nėra duomenų, jog liudytojas bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad įrodymai byloje nebuvo surinkti visapusiÅ¡kai, kadangi nėra užfiksuoti automobilio žibinto sugadinimai, tačiau nuoseklÅ«s nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, atitinkantys raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. 2012-01-23 praÅ¡ymÄ , raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , tyrimo metu užfiksuotus liudytojų parodymus (6–8 b.l.), neduoda pagrindo abejoti R.

G. kalte tyčia sunaikinus nukentėjusiajam priklausantį turtÄ .Atsižvelgiant į byloje esančių objektyviai surinktų duomenų visumÄ , laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, objektyviai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 503 str., paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pavojingumÄ , pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.

Priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų bÅ«ti panaikintas ar pakeistas, byloje nėra. Susipažinus su bylos medžiaga, konstatuotina, kad R. G. kaltė padarius ATPK 503 str. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ yra įrodyta, pagrindų tenkinti R. G. apeliacinį skundÄ nenustatyta, todėl jis netenkinamas. Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                   Bronius Zalaga