2018-09-21 Nr. AB-16853-3-61-3-02695-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2018-09-21 Nr. AB-16853-3-61-3-02695-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja V. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti: 1) atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. BRK-10981(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta neišmokėti paramos dalies; 2) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 3R-226(AG-156/01-2016).
Full text
Administracinė byla Nr. A-1484-502/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02695-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2.; 29.3.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėja V. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti: 1) atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. BRK-10981(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta neišmokėti paramos dalies; 2) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 3R-226(AG-156/01-2016).
2. Pareiškėja nurodė, kad Agentūros Sprendime nurodytas neatliktų darbų sąrašas neatitinka patikros metu nustatytų aplinkybių bei faktiškai atliktų darbų. Sprendime nurodyti dirvos paruošimo ir užsėjimo darbai buvo atlikti 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje, todėl 2014 m. birželio 9 d. atliktos patikros metu žolė dar nebuvo sudygusi. Taip pat nėra aišku, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis Agentūra nustatė, jog nebuvo įrengti smėlio-žvyro mišinio šaligatvių pagrindai. Pareiškėjos teigimu, jeigu šie darbai nebūtų įvykdyti, nebūtų buvę įmanoma 410 kv. m plote iškloti trinkeles. Trinkelėmis ji pakeitė anksčiau numatytas kloti betonines šaligatvių plyteles, tačiau tai nepakeitė projekto esmės. Pareiškėja taip pat faktiškai yra atlikusi daugiau nei priklausė betoninių bordiūrų įrengimo darbų. Pagal projektą yra atlikti rozečių ir jungiklių montavimo, kai instaliacija yra paslėpta, darbai, kurie savo esme atitinka Sprendimo 2 ir 3 punkte nurodytus darbus, o patikros vietoje pareiškėja išreiškė nesutikimą dėl neatliktų darbų konstatavimo ir pateikė atsakovui patikslintą sąmatą, kurioje buvo nurodytas tikslus atliktų darbų ir medžiagų kiekis. Pakeisdama vienus darbus ar medžiagas, pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 „Dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklų (toliau – ir Taisyklės) 52 punktu, todėl Agentūros Sprendimas neskirti paramos ir dalį darbų laikyti neatliktais yra neteisėtas. Pareiškėja buvo supažindinta tik su patikros vietoje ataskaita, tačiau nežinojo, kad buvo daromos papildomos atžymos atliktų darbų aktuose.
3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-817-261/2016 patvirtino, kad pareiškėjos vykdomo projekto pakeitimai buvo atlikti neteisėtai, todėl Agentūra pagrįstai netenkino jos vėliau pateikto prašymo pritarti projekto pakeitimams. Patikros vietoje ataskaitoje prie pastabų ir paaiškinimų yra nurodyta, kokie darbai nebuvo atlikti. Konkretūs neatlikti darbai buvo aiškiai sužymėti atliktų darbų aktuose, kurie buvo pridėti prie patikros ataskaitos. Netinkamų finansuoti išlaidų suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į neatliktų darbų kiekius ir atliktų darbų aktuose nurodytus vienetų įkainius. Pritaikius 65 proc. paramos intensyvumą, netinkamos finansuoti išlaidos – 7 512,16 Eur. Konkreti mokėtina paramos suma nustatoma įvertinus pateiktą mokėjimo prašymą, jame deklaruotų išlaidų pagrįstumą ir tinkamumą finansuoti, todėl paramos sutartyje numatyta 128 023 Lt paramos suma negalėjo būti laikoma besąlyginiu Agentūros įsipareigojimu šią sumą išmokėti.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjos V. M. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 31 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2001 m. taisykles (toliau – ir Paraiška), kuria prašė 690 276 Lt paramos projektui „Ūkininkės V. M. kaimo turizmo sodybos įkūrimas“ (toliau – Projektas) įgyvendinti. Agentūra ir pareiškėja pasirašė paramos sutartį Nr. 3KT-KV-11-1-007117-PR001 (toliau – Paramos sutartis), pagal kurią ji įsipareigojo prisidėti iki 35 proc. savo įnašu bei užtikrinti visų kitų reikalingų išlaidų apmokėjimą, o Agentūra – kompensuoti iki 619 756 Lt (t. y. iki 65 proc.). 2013 m. gruodžio 20 d. susitarimu Nr. 7 šalys susitarė, kad trečia paramos dalis sudaro 128 023 Lt, o galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2014 m. gegužės 28 d.
Pareiškėja ir UAB „Lauginta“ sudarė rangos sutartį Nr. 2012/07/11 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią rangovas iki 2014 m. gegužės 23 d. įsipareigojo atlikti pagrindinio pastato statybos darbus ir juos perduoti užsakovui, o pastarasis – priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos atsiskaityti. Pareiškėja 2014 m. gegužės 28 d. Agentūrai pateikė galutinį mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 127 974,34 Lt pramos sumą. Agentūra nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2014 m. birželio 11 d. atliko patikrą vietoje ir surašė ataskaitą Nr. V-VV-0656724 (toliau – Ataskaita), kurioje nurodė, kad: mokėjimo prašyme nurodyti darbai nėra faktiškai atlikti.
Pareiškėja 2014 m. liepos 31 d. raštu kreipėsi į Agentūra, prašydama pritarti Rangos sutarties 2014 m. birželio 16 d. pakeitimui (patikslinti sutarties lokalines sąmatas). Agentūra 2014 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. BRK-8029(10.3.8) nepritarė jos prašymui dėl Rangos sutarties pakeitimo, nes prašymas buvo pateiktas po mokėjimo prašymo pateikimo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5282-437/2015 konstatavo, kad Agentūra pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-817-261/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Agentūra 2016 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-10981(12.4) pagal galutinį mokėjimo prašymą pareiškėjai suteikti 76 147,10 Lt paramos sumą. Nesutikdama su tokiu Agentūros sprendimu pareiškėja kreipėsi į VAGK, kuri jos skundą atmetė.
7. Teismas pažymėjo, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo pripažinta, kad pareiškėja pati savo aktyviais veiksmais neleistinai pakeitė Rangos sutartį bei Projektą, taip pat sąmoningai mokėjimo prašyme nurodė ne tuos darbus, kurie faktiškai buvo atlikti, todėl išlyga, pagal kurią sankcija nėra taikoma, kai paramos gavėjas įrodo, kad ne dėl jo kaltės buvo įtraukta reikalavimų neatitinkanti suma, šiuo atveju netaikytina. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų apie neesminius Rangos sutarties pakeitimus teismas nevertino.
8. Pareiškėjos argumentus, susijusius su darbų atlikimu, pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai ir nurodė, kad hermetinių rozečių ir jungiklių montavimo bei jungiklių ir perjungiklių su paslėpta instaliacija montavimo darbai yra įtvirtinti kaip atskirų kategorijų išlaidos (žr., 2013 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų akto Nr. 11 28, 29, 30 ir 31 punktus). Analogiškai šios išlaidos buvo nurodytos ir pareiškėjos bei rangovo patvirtintoje lokalinėje sąmatoje. Tačiau tai, kad Rangos sutartis (lokalinės sąmatos) po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo neleistinai buvo pakeista, tik patvirtino aplinkybę, kad pareiškėja į mokėjimo prašymą įtraukė hermetinių ir pusiau hermetinių rozečių bei jungiklių montavimo išlaidas, kurių iš tikrųjų nepatyrė.
9. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl dalies darbų atlikimo, teismas iš esmės sutiko su VAGK 2016 m. birželio 7 d. sprendime Nr. 3R-226(AG-156/01-2016) išdėstyta pozicija, kad faktiškai buvo atlikti kitokie nei mokėjimo prašyme nurodyti darbai – įrengti kitokių išmatavimų bordiūrai, tokie pakeitimai nebuvo suderinti su Agentūra, o mokėjimo prašyme pareiškėja pateikė neteisingą informaciją, todėl šių darbų išlaidos negalėjo būti laikomos tinkamomis finansuoti.
10. Pareiškėja su Agentūros išvada dėl neatliktų dirvos užsėjimo darbų nesutiko ir teigė, kad dirvos paruošimo ir užsėjimo darbai buvo atlikti tik 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje, todėl 2014 m. birželio 9 d. atliktos patikros metu žolė dar nebuvo sudygusi. Šiuos pareiškėjos argumentus teismas vertino kritiškai dėl to, kad dalį aptariamų darbų, įskaitant ir gazonų užsėjimą, Agentūros tikrintoja 2014 m. birželio 9 d. atliktos patikros metu įvertino kaip atliktus. Tokio pobūdžio darbai kaip grunto paruošimas prieš ją užsėjant, ypač atliekamas mechaniniu būdu, patikros metu buvo akivaizdžiai matomi, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti Agentūros patikros vietoje metu nustatytomis aplinkybėmis, ypač kai pareiškėja nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų.
11. Teismas sprendė, kad pareiškėja savavališkai be išankstinio Agentūros informavimo ir sutikimo pakeisdama Rangos sutartį prisiėmė visą atsakomybę dėl iš šių pakeitimų atsiradusių pasekmių, t. y. kad faktiškai atlikus kitokius nei mokėjimo prašyme nurodytus darbus, jų apmokėjimo išlaidos nebus laikomos tinkamomis finansuoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Agentūra Sprendimu pagrįstai nustatė, jog nurodyti darbai nebuvo atlikti, išsamiai pagrindė neatliktų darbų vertę (39 904,55 Lt). Nustačiusi, kad pareiškėjos galutiniame mokėjimo prašyme prašoma paramos suma daugiau kaip 3 proc. viršija pagal jį mokėtiną sumą, Agentūra pagrįstai V. M. apskaičiavo ir pritaikė 25 937,95 Lt (39 904,55x0,65) dydžio paramos sumažinimo sankciją, todėl teismas neturėjo pagrindo naikinti Agentūros Sprendimą, taip pat dėl jo priimtą VAGK 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 3R-226(AG-156/01-2016).
III. 12. Pareiškėja V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą ir jos skundą tenkinti.
13. Pareiškėjos teigimu, siekiant nustatyti, ar atsakovo nurodyti darbai buvo padaryti, reikia vadovautis ne tik atsakovo pateiktais duomenimis, bet ir pareiškėjos pateiktais įrodymais. Tačiau teismas nesivadovavo pareiškėjos pateikta vaizdine medžiaga, kuri buvo padaryta iškart po atsakovo vietos patikrinimo. Be to, nagrinėjamu atveju buvo prašoma padaryti ekspertizę arba organizuoti išvažiuojamąjį posėdį, tačiau VAGK ir teismas atsisakė tenkinti tokį pareiškėjos prašymą. Pareiškėja nurodo, kad ji vadovavosi teisės norma – Taisyklėmis, suteikiančia jai teisę atlikti tam tikrus sutarties pakeitimus. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl ši teisės norma netaikoma jos atžvilgiu.
14. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
15. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 16. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. BRK-10981 (12.4) dalies, kuria nuspręsta pareiškėjai neišmokėti paramos dalies, taip pat Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 3R-226(AG-156/01-2016), teisėtumas ir pagrįstumas.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja dalies darbų neatliko, todėl Agentūra pagrįstai V. M. apskaičiavo ir pritaikė 25 937,95 Lt dydžio paramos sumažinimo sankciją.
18. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, nurodydama, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes nesivadovavo pareiškėjos pateikta vaizdine medžiaga. Be to, vadovaujantis Taisyklėmis, ji gali atilikti tam tikrus sutarties pakeitimus.
19. Byloje nustatyta, kad Agentūra 2014 m. gruodžio 12 d. priėmė Sprendimą, kuriuo sumažino pareiškėjai turėtą skirti paramos sumą, t. y. nusprendė skirti 76 147,10 Lt (22 053,72 Eur) paramą vietoj 128 023 Lt (37 078,02 Eur). Parama buvo sumažinta dėl to, kad 2014 m. birželio 9 d. atlikus patikrą vietoje buvo nustatyta, jog neatlikta dalis rangos darbų, numatytų 2012 m. spalio 30 d. sudarytoje statybų rangos sutartyje Nr. 2012/07/11.
20. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197 punkte nurodyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas, parama sumažinama reikalavimų neatitinkančių išlaidų suma (Administravimo taisyklių 197.1.1. p.); taip pat jeigu Agentūra, išnagrinėjusi paramos gavėjo mokėjimo prašymą, nustato, kad jame prašoma paramos suma daugiau kaip 3 proc. viršija paramos gavėjui mokėtiną sumą, nustatytą išnagrinėjus mokėjimo prašymo pagrįstumą, mokėtina paramos suma turi būti sumažinama tų abiejų sumų skirtumu, išskyrus atvejus, kai paramos gavėjas įrodo, kad ne dėl jo kaltės buvo įtraukta reikalavimų neatitinkanti suma (Administravimo taisyklių 197.1.3. p.).
21. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-227 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 31 punkte įtvirtinta, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse, ir numatytos paramos sutartyje. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti aiškiai išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos bendra suma. Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kurios yra faktiškai patirtos, įtrauktos į Projekto vykdytojo apskaitą ir kurios gali būti identifikuojamos, pagrįstos ir patvirtinamos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais (Įgyvendinimo taisyklių 32.3 p.). Paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų, pažeidžiant paramos sutarties sąlygas ar pažeidžiant įsipareigojimus, numatytus Taisyklėse, paramos paraiškoje ir paramos sutartyje, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse (Įgyvendinimo taisyklių 72 p.).
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.1 punktu bei Įgyvendinimo taisyklių 32.2 ir 72 punktais bei atsižvelgdama į patikros metu nustatytus neatitikimus, pagrįstai tinkamų finansuoti išlaidų sumą sumažino neatliktų darbų išlaidų dydžiu, t. y. 39 904,55 Lt (11 557,16 Eur). Kadangi paramos intensyvumas šiuo atveju buvo 65 proc., Agentūra tinkamai apskaičiavo netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 25 937,95 Lt (39 904,55 Ltx0,65) bei atitinkamai mokėtiną 102 085,05 Lt sumą (128 023 Lt (prašoma išmokėti suma) – 25 937,95 Lt (netinkama finansuoti suma)). Šiuo atveju išlyga, pagal kurią sankcija netaikoma, jeigu paramos gavėjas įrodo, kad ne dėl jo kaltės buvo įtraukta reikalavimų neatitiknoti suma, pareiškėjo atžvilgiu netaikytina, nes pareiškėja nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad ne dėl jos kaltės buvo įtraukta reikalavimų neatitinkanti suma. Priešingai, byloje nustatyta, jog pareiškėja mokėjimo prašyme pateikė neteisingą informaciją ir nepagrįstai deklaravo dalį neatliktų darbų, todėl Agentūra šiuo atveju neturėjo pagrindo taikyti Administravimo taisyklių 197.1.3 punkte numatytą išlygą. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra, vadovaudamasi bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes, skundžiamu Sprendimu tinkamai ir pagrįstai pritaikė paramos sumažinimo sankciją, numatytą Administravimo taisyklių 197.1.3 punkte.
23. Teisėjų kolegija šioje byloje daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai ir pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Virginija Volskienė
Skirgailė Žalimienė