eb1c870a-e771-4d13-8a2e-650962f12a36 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4465-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-05069-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2, 3.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. V. (G. V.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas G.

V. (G. V.) kreipėsi į teismÄ skundu, praÅ¡ydamas priteisti 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) (b. l. 1–8). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis laikotarpiu nuo 2015-04-20 iki 2015-10-20 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, pažeidžiant teisės aktus. Buvo perkeliamas į skirtingas kameras daugiau nei 9 kartus, dėl to jam buvo sukelti itin dideli nepatogumai. Kamerose tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje, atskirtas vos 1,35 m. aukščio sienele, juo naudojantis nebuvo užtikrinama asmens privatumo apsauga.

Suteikiama teisė tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje. Nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u dažniau kaip kartÄ per savaitę. Nurodo, kad kamerose neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir tamsu, dėl drėgmės puvo čiužiniai, rÅ«dijo lovos. Nebuvo užtikrinamas pakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, Å¡ilumos kiekis. Kamerose buvo tarakonų. Nurodo, kad maistas buvo neskanus, jo energinė vertė per maža pagal pareiÅ¡kėjo kÅ«no sudėjimÄ . Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų.

Neturtinę žalÄ vertina 11 000 Eur.Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 14–21). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2015-04-21 iki 2015-10-20. Atsakovo atstovas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

Remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos reikmenims susidėti. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, langai LukiÅ¡kių TI-K tam yra pritaikyti. Laikomiems asmenims suteikiama teisė vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka galiojančias higienos normas, suteikiama teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka nustatytus reikalavimus. PareiÅ¡kėjo nurodytas neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimÄ LukiÅ¡kių TI-K. Vadovaujantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas suimtas 2015-04-21 – 2015-06-18, 2015-06-26 – 2015-08-12, 2015-08-14 – 2015-09-07, 2015-09-10 – 2015-10-20 laikotarpiais (b. l. 14–15).VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2015-04-21 – 2015-06-18, 2015-06-26 – 2015-08-12, 2015-08-14 – 2015-09-07, 2015-09-10 – 2015-10-20 buvo laikomas kamerose Nr. 108, 118, 119, 121, 130, 135, 136, 164, 172, 174, 280. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti šiais laikotarpiais: 2015-04-29 – 2015-05-06, 2015-05-08 – 2015-05-17, 2015-05-19, 2015-05-22 – 2015-05-25, 2015-07-01, 2015-07-03 – 2015-07-06, 2015-07-08 – 2015-07-10, 2015-09-12 – 2015-09-14 (b. l. 14–15).

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 34 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (teko nuo 2,44 kv. m. iki 2,65 kv. m. ploto). Ä®vertinus aplinkybę, kad tenkantį plotÄ papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sÄ lygomis jis turėjo praleisti didžiÄ jÄ dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punktÄ .

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai per dažnai naudojosi teise jį perkelti į kitas kameras, ji buvo perkeliamas 9 kartus ir dėl to jam buvo sukelti itin dideli nepatogumai. IÅ¡ Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatų matyti, kad tardymo izoliatoriaus administracija, spręsdama, kokiose konkrečiose tardymo izoliatoriaus patalpose apgyvendinti suimtÄ jį, privalo užtikrinti Å¡iame straipsnyje įtvirtintus izoliavimo reikalavimus, tačiau suimtųjų paskirstymo į konkrečias kameras kriterijai teisės aktuose nėra nustatyti.

Taigi tardymo izoliatoriaus administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad suimtieji apgyvendinami atsižvelgiant į vidaus tvarkos reikalavimus, siekiant užkardyti konfliktines situacijas, ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje, siekiant aprÅ«pinti kiekvienÄ asmenį, atvykusį į LukiÅ¡kių TI-K, miegamÄ ja vieta. Be to, suimtieji, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Teismo vertinimu, Å¡ie atsakovo atstovo nurodyti kriterijai objektyviai pateisinami, siekiant tinkamai atlikti įstatymu pavestÄ suėmimo vykdymo funkcijÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kad jo atžvilgiu buvo pažeisti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti izoliavimo reikalavimai, o pareiškėjo teiginys dėl per dažno perkėlinėjimo į kitas kameras paremtas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Kaip minėta, ne pareiškėjui, o Lukiškių TI-K administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Be to, pareiškėjo teiginiai dėl dažno perkėlinėjimo į kitas kameras, neatitinka faktinių duomenų.

IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktos informacijos matyti, kad pareiÅ¡kėjo perkėlimai į kitas kameras itin dažnai nevyko. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K praleido beveik Å¡eÅ¡is mėnesius, be to, tris kartus buvo vežamas į Å iaulių tardymo izoliatorių. Matyti, kad tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienoje kameroje gana ilgÄ laiko tarpÄ (pvz., 2015-04-22 – 2015-06-18 kameroje Nr. 172, 2015-06-29 – 2015-07-19 kameroje Nr. 164) (b. l. 14–15). Taigi negalima pripažinti, kad atsakovo atstovas, pareiÅ¡kėjÄ apgyvendindamas konkrečiose LukiÅ¡kių TI-K kamerose, jį perkeldamas, pažeidė teisės aktų reikalavimus ar virÅ¡ijo teisės aktais suteiktus įgaliojimus.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose tualetas tik iÅ¡ vienos pusės buvo atskirtas ne aukÅ¡tesne kaip 1,35 m. sienele, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas. Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) 21 punkte nurodoma, kad areÅ¡tinių kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos žmogaus teisių teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos yra atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau, teismo vertinimu, tai neužtikrina asmens privatumo, todėl laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui. PareiÅ¡kėjas teigia, kad vienos valandos pasivaikščiojimo laikas kiemelyje buvo per trumpas.

Pagal HN 76:2010 11 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Atsiliepime į skundÄ LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad suimtiesiems asmenims yra leidžiama pasivaikščioti kiemelyje, Å¡ios aplinkybės neneigė ir pareiÅ¡kėjas, kita vertus, galiojantys teisės aktai ilgesnio pasivaikščiojimų kiemeliuose laiko nenumato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo, suteikiant vienÄ valandÄ pasivaikščiojimui kiemelyje.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u dažniau kaip kartÄ per savaitę. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, ir mano, kad jo teisės pažeidžiamos, nes jis buvo vedamas praustis tik vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę. Å ių taisyklių 19.4 punktas numato, kad turi bÅ«ti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sÄ lygas atitinkančioje temperatÅ«roje, jei įmanoma, kiekvienÄ dienÄ , tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad bÅ«tų užtikrinti higienos reikalavimai.

Teismas pažymi, kad minėtos taisyklės yra rekomendacinio pobÅ«džio. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e (b. l. 14-21), tai atitinka HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. PareiÅ¡kėjas savo skunde Å¡ias aplinkybes taip pat patvirtina, nepateikia įrodymų apie tai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u; byloje nėra duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų dėl Å¡ių priežasčių praÅ¡ymais ar skundais kreipęsis į LukiÅ¡kių T-K administracijÄ .

Kamerose įrengti sanitariniai mazgai su tekančiu vandeniu (dėl to ginčo byloje nėra). Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalies, HN 76:2010 68 punkto pažeidimų pareiškėjo nurodomu aspektu.Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta ir drėgna, nebuvo tinkamos ventiliacijos. HN 76:2010 26 punktas nustato, kad kamerų temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28 °C, šaltuoju 18-22 °C, santykinė oro drėgmė kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti – 35–65 proc., šaltuoju – 35–65 proc.

HN 76:2010 24 punktas numato, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismui atsakovo atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktus, iÅ¡ kurių matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, panaÅ¡iu į pareiÅ¡kėjo laikymÄ metu buvo tikrinamas HN 76:2010 reikalavimų laikymasis. IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-11-03 pažymos Nr. 24-7666 (b. l. 27-28) matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos per langus, taigi vėdinimo bÅ«das atitiko HN 76:2010 24 punkto reikalavimus.

IÅ¡ 2015-09-11 patikrinimo akto (b. l. 29-30) matyti, kad kameroje Nr. 118 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2015-04-21) oro temperatÅ«ra buvo 18,2 °C, tai atitiko HN 76:2010 reikalavimus. IÅ¡ 2015-03-12 patikrinimo akto (b. l. 37–46) matyti, kad oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 130 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2015-07-17 – 2015-08-11) siekė 21,7 °C, santykinė oro drėgmė siekė 47,4 proc. ir Å¡ie rodikliai atitiko nustatytus HN 76:2010 reikalavimus. Pagal 2015-10-12 patikrinimo aktÄ (b. l. 61–62) higienos normų pažeidimų, susijusių su temperatÅ«ra, kameroje Nr. 136 (pareiÅ¡kėjas joje buvo laikomas 2015-10-06 – 2015-10-13) nenustatyta.

Taigi, teismas, įvertinęs minėtus įrodymus konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, atitinkančiomis HN 76:2010 nustatytus temperatÅ«ros ir santykinės drėgmės rodiklius, patalpose buvo tinkama ventiliacija.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpų apÅ¡vietimas, buvo tamsu. HN 76:2010 22 punktas nustato, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx; 23 punktas numato, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus pažymÄ (b. l. 27–28), iÅ¡ kurių matyti, kad kamerose yra langai, konstatuoja, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas per langus pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas. IÅ¡ 2015-03-12 patikrinimo akto (b. l. 37–46) matyti, kad kameroje Nr. 130 dirbtinė dieninė apÅ¡vieta buvo 270 lx, dirbtinė naktinė apÅ¡vieta – 15 lx ir atitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Todėl teismas laiko neįrodytais pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu nebuvo užtikrinamas pakankamas apÅ¡vietimas.Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose buvo tarakonų. Byloje esanti LukiÅ¡kių TI-K sudarytos paslaugų teikimo sutarties su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančia UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 63–66), LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus pažyma (b. l. 27–28) patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K yra tinkamai užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, LukiÅ¡kių TI-K rÅ«pinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, pareiÅ¡kėjas jokių prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatytas graužikų ar buitinių parazitų buvimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 79:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto.PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinamas maistas, jis buvo neskanus, o energetinė vertė nuo 1300 iki 1500 kcal. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parÄ turi tekti 2298 kcal.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 27–28) nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis minėtu nutarimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad jam tenkančio maisto energetinė vertė buvo 1300–1500 kcal, Å¡io argumento nepagrindė, nenurodė, kaip apskaičiavo maisto energetinę vertę, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo maisto atmestini kaip neįrodyti.Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu pareiÅ¡kėjui teko mažas plotas, kamerų plotÄ papildomai mažino jose esantys baldai, sanitarinis mazgas.

Nors pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vienÄ valandÄ gryname ore, tačiau likusį paros laikÄ , iÅ¡ viso 34 paras per jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose, naudojantis sanitariniais įrenginiais jam nebuvo užtikrinamas privatumas. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl suėmimo sÄ lygų visumos jis patyrė neigiamo pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų laikomas tinkamomis sÄ lygomis, t. y. neturtinę žalÄ , todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo pakankamai žymus, tai, kad naudojantis sanitariniais įrenginiais jam nebuvo užtikrinamas privatumas. Tačiau pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma 11 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams.

Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviÄ ja prasme) neigiamiems veiksniams.Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 266 paras ir 20 dienų ne visÄ parÄ , 2016 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų), įvertinęs minėtų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 300 Eur sumos priteisimas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo G.

V. (G. V.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti G. V. (G. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                   Marius Bajoras