2021-10-27 Nr. AB-22478-3-61-3-02149-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2311-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02149-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto ir viešosios įstaigos Mykolo Romerio universiteto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Šiaulių universitetui, viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, viešajai įstaigai Lietuvos sporto universitetui, viešajai įstaigai Kauno technologijos universitetui, viešajai įstaigai Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai, viešajai įstaigai Vilniaus dailės akademijai, viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – ir VDU) ir VšĮ Mykolo Romerio universitetas (toliau – ir MRU) padavė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro (toliau – ir Švietimo ministras) 2020 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-837 (toliau – ir 2020 m. birželio 3 d. įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą Ministeriją iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo VDU 2020 m. gegužės 22 d. prašymą Nr. 1-496 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 22 d. prašymas); 3) įpareigoti atsakovą Ministeriją iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo MRU 2020 m. gegužės 25 d. prašymą Nr. 3AE (11.21E-403)-399 „Dėl Mykolo Romerio universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 25 d. prašymas). Pareiškėjai taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Švietimo ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. V-796 (toliau – ir 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas) teisėtumo patikrinimo (ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 daliai ir 77 straipsniui).

2. Pareiškėjai nurodė, kad Švietimo ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas (kuriuo pakeistas Švietimo ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. V-744 (toliau – ir 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas) neįsigaliojo, nes nebuvo paskelbtas Teisės aktų registre, todėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ir Ministerija), skirstydama valstybės vardu paskolintas lėšas aukštųjų mokyklų bendrabučių renovacijai, negalėjo vadovautis jame įtvirtintu kriterijumi, kuriuo minimalus konkursinis stojamasis balas 2019 m. turėjo būti taikomas priimant studijuojančius asmenis ne tik į valstybės finansuojamas vietas, tačiau ir į valstybės nefinansuojamas vietas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali panaikinti teisės aktą, jei jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Šiuo atveju skundžiamas 2020 m. birželio 3 d. įsakymas, kuriuo Švietimo ministras patvirtino valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymą, buvo priimtas vadovaujantis negaliojančiu norminiu teisės aktu, todėl yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepimu (atsiliepimu į patikslintą skundą) prašė pareiškėjų skundą (patikslintą skundą) atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas ginčijamas 2020 m. birželio 3 d. įsakymas, yra teisėti. Juos priimantys subjektai neviršijo savo įgaliojimų, jie neprieštarauja galiojantiems kitiems teisės aktams, yra aiškūs ir suprantami. Ginčijamas 2020 m. birželio 3 d. įsakymas neturi įtakos ir tokiu būdu neriboja aukštojo mokslo prieinamumo, kultūros, mokslo ir tyrinėjimų bei dėstymo laisvės, todėl atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Minėtas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VU atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2020 m. birželio 3 d. įsakymas neprieštarauja teisės aktams, atitinka valstybės formuojamą politiką studijų kokybės užtikrinimo srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“ 9.13 punkte numatytą valstybės vardu pasiskolintų lėšų naudojimo tikslą „Mokslo ir studijų studentų bendrabučių atnaujinimas“. 2020 m. birželio 3 d. įsakymas neturi įtakos ir tokiu būdu neriboja aukštojo mokslo prieinamumo, kultūros, mokslo ir tyrinėjimų bei dėstymo laisvės, todėl atitinka Konstitucijos nuostatas. 2020 m. birželio 3 d. įsakymas yra teisėtas, pagrįstas objektyviais ir visoms aukštosioms mokykloms vienodai taikomais kriterijais.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŠU atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip VU atsiliepime į skundą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sporto universitetas atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip VU ir ŠU atsiliepimuose į skundą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjų VDU ir MRU skundą tenkino – panaikino Švietimo ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymą ir įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo VDU 2020 m. gegužės 22 d. prašymą ir pareiškėjo MRU 2020 m. gegužės 25 d. prašymą.

12. Teismas nurodė, kad ginčijamas Švietimo ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymas grindžiamas iš esmės Švietimo ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu ir 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu, kurie 2020 m. birželio 3 d. įsakymo priėmimo dieną dar nebuvo įregistruoti ir negaliojo, o aplinkybė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra grindžiamas negaliojančio teisės akto normomis, yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti. 2020 m. gegužės 19 d. įsakymo ir 2020 m. gegužės 22 d. įsakymo nepaskelbimas yra esminis Konstitucijos nuostatų pažeidimas, kuris jokiu būdu negali būti vertinamas kaip formalus.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2020 m. birželio 3 d. įsakymas yra grindžiamas tuo metu negaliojusių teisės aktų normomis, darė išvadą, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas paskelbtomis ir galiojančiomis teisės normomis), o tai yra pagrindas minėtą ginčijamą įsakymą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tolia – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.). Patenkinus pagrindinį pareiškėjų reikalavimą (panaikinus 2020 m. birželio 3 d. įsakymą), tenkinamas ir išvestinis pareiškėjų reikalavimas – atsakovas Ministerija įpareigojama iš naujo išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo VDU 2020 m. gegužės 22 d. prašymą ir pareiškėjo MRU 2020 m. gegužės 25 d. prašymą.

14. Teismas pažymėjo, kad minėtu pagrindu panaikinus ginčijamą 2020 m. birželio 3 d. įsakymą ir patenkintus išvestinį pareiškėjų reikalavimą, kitos pareiškėjų išdėstytos aplinkybės nėra reikšmingos. Todėl teismas atmetė pareiškėjų prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Švietimo ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymo teisėtumo patikrinimo (ar neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 daliai ir 77 straipsniui). Nepaisant to, koks būtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas norminėje byloje (ar 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas prieštarauja, ar neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui), nagrinėjamoje byloje skundžiamas 2020 m. birželio 3 d. įsakymas vis tiek yra naikintinas. Kreipimasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą tik užvilkintų bylos nagrinėjimą.

III. 15. Atsakovas Ministerija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą dėl Švietimo ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

15.1. 2020 m. birželio 3 d. įsakymas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Minėtu įsakymu Švietimo ministras nesukūrė naujų bendro pobūdžio normų, kurių nebuvo įgaliotas priimti, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“ 9.13 punkte numatytą valstybės vardu pasiskolintų lėšų naudojimo tikslą „Mokslo ir studijų studentų bendrabučių atnaujinimas“. Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad 2020 m. birželio 3 d. įsakymas grindžiamas tuo metu negaliojusių teisės aktų normomis. Ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę sudaryti komisijas arba darbo grupes, nagrinėjančias Ministerijos sprendžiamas problemas. Todėl Švietimo ministras visiškai teisėtai ir pagrįstai sudarė komisiją, kuri svarstė klausimus dėl lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučių atnaujinimui skyrimo ir visiškai pagrįstai turėjo teisę į tos komisijos siūlymus atsižvelgti. Kita vertus, netgi tuo atveju, jeigu Švietimo ministras nebūtų sudaręs komisijos, tai vis tiek nesudarytų prielaidų pripažinti ginčijamą 2020 m. birželio 3 d. įsakymą neteisėtu ir (ar) nepagrįstu, nes ginčijamas 2020 m. birželio 3 d. įsakymas parengtas įgyvendinant aukštesnės galios teisės aktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą), neprieštarauja kitiems aukštesnės galios teisės aktams, atitinka viešojo administravimo subjekto, kuris priėmė šį teisės aktą, veiklos tikslus ir kompetenciją.

15.2. Teismo sprendime visiškai nepagrįstai konstatuojama, kad ginčijamas 2020 m. birželio 3 d. įsakymas „grindžiamas iš esmės 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. įsakymais, kurie ginčo įsakymo priėmimo dieną dar nebuvo įregistruoti ir negaliojo, o aplinkybė, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas yra grindžiamas negaliojančio teisės akto normomis, yra pagrindas tokį sprendimą panaikinti“. Ginčijamo 2020 m. birželio 3 d. įsakymo preambulėje nurodytas teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“, – todėl toks pirmosios instancijos teismo teiginys neatitinka tikrovės. 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas ir 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas yra norminiai teisės aktai, todėl klausimą dėl šių įsakymų teisėtumo turėtų spręsti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

15.3. Teismas neišsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, neįvertino aplinkybės, kad Švietimo ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu lėšos valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti jau paskirstytos. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, jau vykdomi darbai, susiję su aukštųjų mokyklų bendrabučių atnaujinimu. Tuo atveju, jeigu minėtas įsakymas būtų panaikintas, aukštosios mokyklos, kurioms skirtos lėšos bendrabučių atnaujinimui, turės šias lėšas grąžinti. Atsižvelgiant į tai, kad su rangovais jau sudarytos sutartys, aukštosios mokyklos tokiu atveju patirtų nuostolius. Panaikinus 2020 m. birželio 3 d. įsakymą, būtų pažeistas viešasis interesas, sukeliant neproporcingą žalą suinteresuotiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas 2020 m. birželio 3 d. įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti ir įvertinti VDU 2020 m. gegužės 22 d. prašymą ir MRU 2020 m. gegužės 25 prašymą.

16. Pareiškėjai VDU ir MRU atsiliepimu prašo atsakovo Švietimo ministerijos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2020 m. birželio 3 d. įsakymas buvo priimtas vadovaujantis neįsigaliojusiais norminiais teisės aktais, todėl yra neteisėtas. Nors Švietimo ministro įgaliojimai paskirstyti numatytas lėšas ir kilo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, tačiau tam, kad būtų įgyvendinti šie įgaliojimai, Švietimo ministras priėmė papildomus norminius teisės aktus, t. y. 2020 m. gegužės 19 d. įsakymą, kuriuo suformavo komisijos sudėtį, kuri vertins aukštųjų mokyklų prašymus, numatė kriterijus, pagal kuriuos prašymai bus vertinami, ir numatė kitas procedūrines nuostatas, iki kada turi būti pateikiami prašymai ir įsisavinamos skiriamos lėšos, ir 2020 m. gegužės 22 d. įsakymą, kuriuo Švietimo ministras pakeitė vieną iš prašymų vertinimo kriterijų. Taigi šie priimti norminai teisės aktai detalizavo, kokia tvarka bus skirstomos lėšos konkrečioms aukštosioms mokykloms ir sudarė prielaidas 2020 m. birželio 3 d. įsakymui priimti. Nei 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas, nei 2020 m. gegužės 22 d. įsakymas nebuvo oficialiai paskelbti Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad 2020 m. birželio 3 d. įsakymas yra paremtas 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. įsakymais, kurie nors yra norminiai administraciniai aktai, nebuvo tinkamai paskelbti, todėl neįsigaliojo.

16.2. Teismas turėjo kompetenciją spręsti dėl 2020 m. gegužės 19 d. įsakymo ir 2020 m. gegužės 22 d. įsakymo galiojimo. Teismas tyrė ne šių įsakymų teisėtumą, o individualaus teisės akto – 2020 m. birželio 3 d. įsakymo – teisėtumą. Akivaizdu, kad siekiant nustatyti, ar šis įsakymas yra teisėtas, teismas turėjo vertinti, ar jis paremtais galiojančiais norminiais teisės aktais.

16.3. Tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys jau yra pradėję naudoti ginčijamu 2020 m. birželio 3 d. įsakymu paskirstytas lėšas, nėra pagrindas palikti galioti 2020 m. birželio 3 d. įsakymą, kuris priimtas nesilaikant procedūrinių reikalavimų ir įstatymo viršenybės principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad konstitucinis reikalavimas, jog galiotų tik paskelbti teisės aktai ir kad jie galiotų į ateitį, yra svarbi teisinio tikrumo prielaida, kuri šiuo atveju būtų pažeista, paliekant galioti individualų administracinį teisės aktą, priimtą remiantis negaliojančiais teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. V-837, kuriuo pareiškėjo VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. gegužės 22 d. prašymas Nr. 1-496 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“ ir pareiškėjo VšĮ Mykolo Romerio universiteto 2020 m. gegužės 25 d. prašymas Nr. 3AE(11.21 E-403)-399 „Dėl Mykolo Romerio universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“ nebuvo patenkinti, t. y. pareiškėjams nebuvo skirtos lėšos bendrabučių atnaujinimui.

18. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“ 1.4. punktu buvo skirta asignavimų valdytojams (pagal priedą) 345 000 000 (trys šimtai keturiasdešimt penki milijonai) eurų priemonių plano 4 tikslo „Skatinti ekonomiką“ priemonei „Spartinti investicijų programas – skirti papildomų lėšų“ įgyvendinti. Dalis šių lėšų – 9 000 000 Eur – buvo skirta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai su tikslu įgyvendinti mokslo ir studijų studentų bendrabučių atnaujinimą (priedo 9.13. p.).

19. Ginčijamu 2020 m. birželio 3 d. įsakymu lėšos studentų bendrabučių atnaujinimui pareiškėjams neskirtos. Tokiu būdu iš esmės šiuo sprendimu buvo atisakyta tenkinti minėtus pareiškėjų prašymus, priimant neigiamą sprendimą jų atžvilgiu.

20. Byloje nustatyta ir tai, kad ginčijamas 2020 m. birželio 3 d. įsakymas buvo priimtas, remiantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-744 (2020 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. V-796 redakcija) „Dėl valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo komisijos sudarymo ir kriterijų patvirtinimo“. Šiuo įsakymu buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turėjo būti paskirstytos minėtos lėšos. Kadangi pareiškėjai neatitiko 3.2.3 punkte nustatyto kriterijaus (lėšos skiriamos tik toms aukštosioms mokykloms, kurios minimalų konkursinį stojamąjį balą 2019 m. taikė priimant studijuojančius asmenis ne tik į valstybės finansuojamas vietas, tačiau ir į valstybės nefinansuojamas vietas), todėl jiems šios lėšos ir nebuvo skirtos.

21. Byloje taip pat nustatyta, kad aptariamas 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas (2020 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. V-769 redakcija), teisės aktų nustatyta tvarka įsigaliojo tik 2020 m. rugsėjo 10 d. ir priimant ginčijamą 2020 m. birželio 3 d. įsakymą negaliojo. Tai lemia, kad atsakovo atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymus, yra priimtas remiantis kriterijais, kurie neturėjo tuo metu teisinės galios, nes nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įsigalioję. Dėl ko priešingi šiuo klausimu atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei neteisingi. Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai ir tuo aspektu, kuriais teigiama, kad šiuo atveju buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“ nuostatos ir pan., nes šiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nėra nustatytų sąlygų ir kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti skirstomos šios lėšos ir pan. Iš šio nutarimo matyti, kad tai buvo palikta atsakovo diskrecijai.

22. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog atsisakymas skirti pareiškėjams lėšas buvo neteisėtas. Tačiau šis atsisakymas yra susijęs tik su pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimu, nes kiekvienas asmuo savarankiškai teisme gina savo tikrai ar tariamai pažeistas teises (ABTĮ 5 str.), išskyrus viešojo intereso ir pan. atvejus (ABTĮ 55 str.).

23. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“ 2 punktu buvo pavesta asignavimų valdytojams, kuriems pagal šio nutarimo priedą skiriama papildomų lėšų, iki 2020 m. liepos 15 d. pateikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai informaciją apie iki 2020 m. liepos 1 d. panaudotas lėšas ir (ar) sudarytas sutartis su prekių tiekėjais, paslaugų teikėjais ar rangovais. Tai patvirtina atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad šių lėšų nebėra, nes jos yra paskirstytos ir panaudotos arba naudojamos kitų mokymo įstaigų studentų bendrabučių atnaujinime. Dėl ko pareiškėjų subjektinių teisių apginti, iš naujo perskirstant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 458 „Dėl lėšų skyrimo“ skirtas lėšas (9 000 000 Eur), nėra galimybės. Tai gali būti padaryta tik kitais būdais (pvz., pareiškėjams skiriant papildomas lėšas ir pan.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra keičiamas, naikinant ginčijamą 2020 m. birželio 3 d. įsakymą tik pareiškėjų atžvilgiu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymo V-837 „Dėl valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo“ dalį, kuria atmesti pareiškėjo VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. gegužės 22 d. prašymas Nr. 1-496 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“ ir pareiškėjo VšĮ Mykolo Romerio universiteto 2020 m. gegužės 25 d. prašymas Nr. 3AE(11.21 E-403)-399 „Dėl Mykolo Romerio universiteto bendrabučių atnaujinimo finansavimo“, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją iš naujo išnagrinėti šiuos pareiškėjų prašymus.

Kitą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymo V-837 „Dėl valstybės vardu pasiskolintų lėšų valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučiams atnaujinti paskirstymo“ dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius