2022-06-29 Nr. AB-17822-3-61-3-00867-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2944-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00867-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. V. (P. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) 2022 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 22S65439 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti teismo išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2016 m. gruodžio 8 d. Departamentui pareiškėjas pateikė prašymą išduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – ir Leidimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. kad yra lietuvių kilmės, kadangi jo tėvas yra lietuvių tautybės.

2.2. Atsakovui pateikė gimimo liudijimo kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), taip pat savo ir tėvo gimimo liudijimo originalus. Pareiškėjo gimimo liudijime jo tėvo tautybė nurodyta lietuvis, o tėvo V. V. (V. V.) gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvas, pareiškėjo senelis, taip pat buvo lietuvis. Tai reiškia, kad ir pareiškėjas yra lietuvių kilmės. Pareiškėjas atsakovui pateikė įrodymus apie gaunamas pajamas ir darbovietę Lietuvoje, be to, su šeima deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena Lietuvoje. Todėl Departamentas 2017 m. sausio 17 d. pareiškėjui ir jo šeimos nariams išdavė leidimus.

2.3. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2019 m. birželio 25 d. dekretu Nr. 1K-1676 pareiškėjui supaprastinta tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas 2021 m. birželio 9 d. pateikė prašymą leisti jam prisiekti Lietuvos Respublikai. Tačiau 2021 m. birželio 21 d. jis gavo atsakovo tos pačios dienos priimtą sprendimą Nr. 4U-679 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V.“. Departamentas 2021 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 21S2455, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, nes neva jį gavo apgaulės būdu, kadangi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo gimimo liudijime įrašyta, jog jo tėvo tautybė – lietuvis, tačiau jo gimimo akto įraše pažymėta, kad tėvo tautybė – (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė suklastotą savo gimimo liudijimą.

2.4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4209-426/2021 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino atsakovo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 21S2455, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje Nr. LT7403405 (toliau – ir 2021 m. birželio 18 d. sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje Nr. LT7403405. Atsakovas nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-853-552/2022 atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nepaisant to, atsakovas pareiškėjo atžvilgiu 2022 m. vasario 8 d. priėmė naują sprendimą Nr. 22S65439, kuriuo ir vėl panaikino pareiškėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Nr. LT7403405. Tokį Sprendimą atsakovas ir vėl grindžia tuo pačiu pagrindu kaip ir 2021 m. birželio 18 d. sprendimą – neva pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis (suklastotą gimimo liudijimą), nes, pasak atsakovo, pareiškėjo gimimo liudijime įrašyta, jog jo tėvo tautybė yra lietuvis, tačiau gimimo akto įraše Nr. 1012, kuris nurodytas pareiškėjo gimimo liudijime, pažymėta, kad tėvo tautybė (duomenys neskelbtini).

2.5. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, kadangi atsakovas padarė tik prielaidas, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Sprendime nepaneigta, kad Leidimo išdavimo procedūros metu pareiškėjas pateikė reikalingus dokumentus. Pareiškėjas aiškino, kad pateikė savo gimimo liudijimo kopiją, patvirtintą pažyma (Apostille), tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija įsitikino šiame liudijime esančio antspaudo, pareigūno pareigų bei parašo autentiškumu.

2.6. Pareiškėjo nuomone, atsakovo Sprendimas nurodytų reikalavimų neatitinka, nes nėra jokių objektyvių ir vienareikšmiškų duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą nuolat gyventi, atsakovui būtų teikęs tikrovės neatitinkančius duomenis ar suklastotus dokumentus. Dokumentai ir informacija, kuriais Sprendime remiasi atsakovas, neleidžia daryti patikimos ir besąlyginės išvados, jog atsakovas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Todėl, atsakovo Sprendimas, naikinantis pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas objektyviais dokumentų klastojimo ir/ar pareiškėjo tėvo kitokios nei lietuvis tautybės faktais.

2.7. Atsakovas niekada nekėlė jokių klausimų dėl paties pareiškėjo gimimo liudijimo autentiškumo, o priimdamas 2021 m. birželio 18 d. sprendimą dokumento suklastojimo faktą grindė išimtinai informacijos dėl tėvo tautybės skirtinguose šaltiniuose neatitikimu. Bet informacijos neatitikimas niekaip nereiškia, kad dokumentas yra suklastotas, nes jos neatitikimas galėjo atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, taip pat ir dėl klaidos. Tad informacijos neatitiktis yra pagrindas aiškintis, kuri informacija yra tikra, o ne savo nuožiūra vieną iš pasirinktų informacijos šaltinių konstatuoti neva esant suklastotą, juolab, kad abu šaltiniai išduoti to paties subjekto (civilinės metrikacijos įstaigos). Atsakovas Sprendime nepateikė absoliučiai jokių motyvų ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis laiko, kad (duomenys neskelbtini) nacionalinio antikorupcijos biuro (toliau – ir UNAB) pateikto gimimo akto įrašo kopijoje esanti informacija apie pareiškėjo tėvo tautybę yra „tikresnė“, nei ji nurodyta gimimo liudijime ir 2021 m. liepos 29 d. išraše. Todėl Sprendime išdėstyti argumentai dėl neva gimimo liudijimo klastojimo ir kitokios pareiškėjo tėvo tautybės nėra pakankami motyvuotai bei patikimai išvadai apie Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatyto pagrindo buvimą siekiant panaikinti leidimą nuolat gyventi.

2.8. Tarp šalių kilus ginčui dėl 2021 m. birželio 18 d. sprendimo pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2-4209-426/2021 pateikė (duomenys neskelbtini)s civilinės metrikacijos įstaigos 2021 m. liepos 29 d. išduotą Valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašą, kuris patvirtina, kad jo (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 1012 jo tėvo tautybė nurodyta lietuvis. Su šiuo dokumentu atsakovas yra susipažinęs ir jį turi. Metrikacijos registro išraše fiksuojama, kad jis išduotas pagal T. O. V., kuri yra pareiškėjo mama, 2021 m. liepos 29 d. paklausimą Nr. 219/22.2-03-46, jo išdavimo data 2021 m. liepos 29 d., išrašas turi registracijos numerį, nurodytas išrašą suformavusio darbuotojo vardas, pavardė, parašas, išrašas patvirtintas Teisingumo ministerijos Vakarų tarprajoninės valdybos (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) skyriaus herbiniu antspaudu. Visi šie rekvizitai patvirtina, kad jis yra išduotas (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus. Todėl nėra duomenų, kad šis dokumentas būtų suklastotas, taip pat tai nenustatė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-4209-426/2021.

2.9. Atsakovas nesikreipė tiesiogiai į (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos įstaigą, o informaciją apie pareiškėjo tėvo tautybę renka aplinkiniais keliais iš netiesioginių šaltinių, dėl ko ir atsiranda galimybė gauti netikslią informaciją. Esant aptartoms aplinkybėms, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad yra galimas informacijos neatitikimo faktas, kuris gali būti lemtas tiek (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų tendencingos informacijos teikimo, tiek pačios sistemos netobulumo ir neatsakingo informacijos valdymo.

2.10. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) pareigūnai yra suinteresuoti, jog pareiškėjas prarastų leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje, kad neįgytų Lietuvos pilietybės, ir nes (duomenys neskelbtini) nacionalinis antikorupcijos biuras (toliau – ir UNAB) yra prašęs nesuteikti pareiškėjui Lietuvos pilietybės, UNAB dar nuo 2018 m. siekia pareiškėjo ekstradicijos, tačiau ji yra nesėkminga, nes pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nėra išduotas.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime Departamentas nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. galiojusį kelionės dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), rašytinį pareiškimą, kuriuo deklaravo, kad laiko save lietuviu. 2016 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas papildomai pateikė savo gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) ir savo tėvo V. V. gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini).

3.2. Pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateiktame gimimo liudijime, nurodyta, kad pareiškėjo tėvo V. V. tautybė – lietuvis. Šis dokumentas pateko į Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų lietuvių kilmei patvirtinti kategoriją, t. y. šio dokumento pakako pareiškėjo lietuvių kilmei įrodyti. 2017 m. sausio 13 d. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir kartu su šiuo prašymu pateiktus dokumentus ir nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Šio sprendimo pagrindu buvo išrašytas ir pareiškėjui įteiktas leidimas nuolat gyventi Nr. LT7403405, galiojantis nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2022 m. sausio 27 d.

3.3. Departamentas, atlikęs pakartotinį pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateiktų dokumentų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjo pateiktame jo gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) esantis įrašas, kad jo tėvo V. V. tautybė – lietuvis, neatitinka tikrovės, nes gimimo liudijime nurodytame pareiškėjo gimimo akto įraše Nr. 1012, padarytame (duomenys neskelbtini), yra įrašyta, kad pareiškėjo tėvo V. V. tautybė – (duomenys neskelbtini). Todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu, Departamentas 2021 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21S2455, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi.

3.4. Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacine tvarka (administracinės bylos Nr. eA-853-552/2022) Departamentas kartu su apeliaciniu skundu teikė papildomai gautus dokumentus, patvirtinančius, kad gimimo liudijime pateikti duomenys apie pareiškėjo tėvo tautybę neatitinka tikrovės, tačiau teismas šių įrodymų nevertino.

3.5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Departamentas 2022 m. vasario 8 d. ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, argumentuodamas, kad Departamentas 2021 m. lapkričio 24 d. gavo oficialų (duomenys neskelbtini) nacionalinio antikorupcijos biuro direktoriaus pirmojo pavaduotojo G. U. raštą Nr. 02-145/35099, kuriame teigiama, kad tiek P. V. pateiktame Valstybinio civilinės metrikacijos registro išraše dėl valstybės gimimų registracijos, tiek jo pateiktų gimimo liudijimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kopijose esanti informacija apie P. V. tėvo V. V. lietuvių tautybę yra suklastota ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. lapkričio 12 d. Valstybinio civilinės metrikacijos registro pilną išrašą apie gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad P. V. tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Kartu pateikė Teisingumo ministerijos Vakarų tarpregioninio departamento (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos aktų valstybinės registracijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. 1012 dokumento kopiją, kurioje nurodyta, kad P. V. tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Taigi šie dokumentai savo turinio prasme patvirtina, kad P. V. tautybė nėra lietuvis. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis.

3.6. Ginčijamame sprendime aiškiai konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) oficialių institucijų dokumentai yra pakankami, tinkami ir leistini įrodymai, patvirtinantys tai, jog pareiškėjo Departamentui pateiktuose pareiškėjo ir jo tėvo gimimo liudijimuose esanti informacija apie jų tautybę neatitinka tikrovės. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų vertinti, kad (duomenys neskelbtini) institucijos tyčia teikė neva neteisingą informaciją apie pareiškėjo tautybę. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų vertinti, kad (duomenys neskelbtini) registruose duomenys apie pareiškėjo ir jo tėvo tautybę yra supainioti ir/ar kad registruose yra klaidų. Šiuo atveju Departamentas neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti ir nepasitikėti (duomenys neskelbtini) nacionalinio antikorupcijos biuro pateikta informacija ir dokumentais.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą atmetė.

5. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti jam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, vadovaudamasis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgdamas į tai, jog jo tėvas V. V. yra lietuvių tautybės, todėl ir save laiko lietuvių kilmės. Kartu su prašymu pateikė iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. galiojusį kelionės dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), rašytinį pareiškimą, kuriuo deklaravo, kad laiko save lietuviu. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 22 d. Migracijos valdybai papildomai pateikė savo gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo tėvo V. V. gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

5.2. Departamentas, išnagrinėjęs prašymą, nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių būtų galima atsisakyti išduoti leidimą, 2017 m. sausio 17 d. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Nr. LT7403405, galiojusį nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2022 m. sausio 27 d. Taip pat leidimai buvo išduoti ir pareiškėjo šeimos nariams.

5.3. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 10 straipsniu ir 30 straipsniu, 2019 m. birželio 25 d. dekretu Nr. 1K-1676 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo supaprastinta tvarka“ suteikė pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę.

5.4. Departamentas, atlikęs pakartotinį pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimą, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Interpolo biurą ir gavo informaciją, jog pagal Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) srities Teisingumo departamento pateiktus duomenis, pareiškėjo gimimo įraše Nr. 1012, registruotame (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad jo tėvo tautybė – (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) esantis įrašas, jog tėvo tautybė – lietuvis, neatitinka tikrovės.

5.5. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 21S2455 panaikino leidimą nuolat gyventi, konstatuodamas, kad pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis (suklastotą gimimo liudijimą). Taip pat šiuo sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo leidimo nuolat gyventi paskelbimo negaliojančiu dienos.

5.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4209-426/2021 tenkino jo skundą ir panaikino Departamento 2021 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje Nr. LT7403405. Atsakovas nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-853-552/2022 atsakovo apeliacinį skundą atmetė, paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą nepakeistą.

5.7. Departamentas, vykdydamas teismo nutartį, 2022 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 22S65439 panaikino pareiškėjui išduotą ilgalaikį leidimą Nr. LT7403405 gyventi Lietuvos Respublikoje, konstatuodamas, kad Departamentas 2021 m. lapkričio 24 d. gavo oficialų (duomenys neskelbtini) nacionalinio antikorupcijos biuro direktoriaus pirmojo pavaduotojo G. U. raštą Nr. 02-145/35099, kuriame teigiama, kad tiek pareiškėjo pateiktame Valstybinio civilinės metrikacijos registro išraše dėl valstybės gimimų registracijos, tiek jo pateiktų gimimo liudijimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kopijose esanti informacija apie pareiškėjo tėvo V. V. lietuvių tautybę yra suklastota ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. lapkričio 12 d. Valstybinio civilinės metrikacijos registro pilną išrašą apie gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad pareiškėjo tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Kartu pateikė Teisingumo ministerijos Vakarų tarpregioninio departamento (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos aktų valstybinės registracijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. 1012 dokumento kopiją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini).

6. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Departamentui pateikė šiuos dokumentus lietuvių kilmei patvirtinti: savo pasą, gimimo liudijimo, kuriame nurodyta, kad jo tėvo V. V. tautybė – lietuvis, patvirtintą kopiją, pareiškimą, kad laiko save lietuviu, kaip ir jo tėvas, taip pat pateikė savo ir savo tėvo V. V. gimimo liudijimus. Šių dokumentų pagrindu Departamentas ir išdavė pareiškėjui Leidimą.

7. Tačiau Departamentas, pakartotinai atlikęs pateiktų dokumentų vertinimą, nustatė, kad pareiškėjo gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) esantis įrašas apie tėvo tautybę neatitinka tikrovės. Pareiškėjo asmens byloje (kopijoje) pateiktas Departamento susirašinėjimas elektroniniais laiškais su (duomenys neskelbtini) Interpolo biuru, iš kurio matyti, kad pagal Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) srities Teisingumo departamento duomenis, pareiškėjo gimimo įraše Nr. 1012, registruotame (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad pareiškėjo tėvo V. V. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o jo motina – (duomenys neskelbtini) pilietė. Be to, po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo, Departamentas 2021 m. lapkričio 24 d. gavo oficialų (duomenys neskelbtini) nacionalinio antikorupcijos biuro direktoriaus raštą Nr. 02-145/35099, kuriame teigiama, kad tiek P. V. pateiktame Valstybinio civilinės metrikacijos registro išraše dėl valstybės gimimų registracijos, tiek jo pateiktų gimimo liudijimų (duomenys neskelbtini) ir I(duomenys neskelbtini) kopijose esanti informacija apie P. V. tėvo V. V. lietuvių tautybę yra suklastota, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. lapkričio 12 d. Valstybinio civilinės metrikacijos registro pilną išrašą apie gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad P. V. tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Kartu pateikė Teisingumo ministerijos Vakarų tarpregioninio departamento (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos aktų valstybinės registracijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. 1012 dokumento kopiją, kurioje nurodyta, kad P. V. tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo pateiktas gimimo liudijimas nėra tikras, o ypač informacija stulpelyje „tėvas – Lietuvos pilietis“.

8. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Departamentas oficialiais kanalais gavo pareiškėjo gimimo liudijimą Nr. 1012, registruotas (duomenys neskelbtini), jame įrašyta, kad pareiškėjo tėvas V. V. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o jo motina – (duomenys neskelbtini) pilietė. Be to, 2021 m. lapkričio 24 d. Departamento gauti papildomi dokumentai taip pat patvirtina, kad pareiškėjo tėvas yra (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju Departamentas gavo Pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus, kurie patvirtina, kad pareiškėjo tėvo V. V. tautybė – (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, Departamento pateikti oficialūs dokumentai savo turinio prasme patvirtina, kad pareiškėjo tėvas nėra lietuvis, todėl pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, Departamentas ginčijamu sprendimu turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi.

9. Teismas nesutiko su skundo argumentais, kad dokumento tvirtinimas pažyma (Apostille) patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija buvo patikrinusi gimimo liudijime esančio antspaudo, pareigūno pareigų bei parašo autentiškumą ir nenustatė, kad šie būtų suklastoti. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog dokumento tvirtinimas pažyma (Apostille) nepatvirtina dokumento turinio tikrumo, bei tai, kad dokumentas parengtas laikantis dokumentų rengimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl vien tai, kad pareiškėjas pateikė savo gimimo liudijimo kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), nereiškia, jog šio dokumento turinys yra tikras ir teisingas bei kad šis dokumentas negalėjo būti suklastotas. Be to, Departamentui atliekant pakartotinį pareiškėjo pateiktų dokumentų tikrumą, buvo gauta informacija, kad pareiškėjo pateiktuose gimimo liudijimuose įrašyta informacija apie pareiškėjo tėvo kilmę yra neteisinga.

10. Teismas pabrėžė, kad gimimo liudijime esantys duomenys turėjo būti įrašomi vadovaujantis gimimo įraše, kaip pirminiame dokumente, pateikta informacija, o ne priešingai. Todėl gimimo įraše esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo abu tėvai yra (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys, pareiškėjo gimimo liudijime turėjo būti pažymėta, kad jo tautybė yra (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu tai, kas ir kokiomis aplinkybėmis suklastojo gimimo liudijimą, Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neprivalėjo ir negalėjo nustatyti, tuo labiau, kad pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui gimimo liudijimų originalų nepateikė.

11. Teismo vertinimu, visi pareiškėjo teiginiai susiję su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų suinteresuotumu bei tendencingos informacijos pateikimu yra nepagrįsti bei deklaratyvūs. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra tokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad (duomenys neskelbtini) institucijos tyčia teikė neva neteisingą informaciją apie pareiškėjo tautybę. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų vertinti, kad (duomenys neskelbtini) registruose duomenys apie pareiškėjo ir jo tėvo tautybę yra supainioti ir/ar kad registruose yra klaidų.

12. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

III. 13. Pareiškėjas P. V. (P. V.) teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Departamento Sprendimą. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad jis negali pašalinti pirmosios instancijos teismo atliktų pažeidimų ir išnagrinėti bylos, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Pareiškėjas prašo teismo prie bylos pridėti 2022 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) rajono teismo sprendimą.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai tvirtino, kad įrodyti (duomenys neskelbtini) registrų klaidą turi pareiškėjas. Toks teismo vertinimas prieštarauja šios kategorijos bylose suformuotai teismų praktikai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui reikalaudamas paneigti atsakovo Sprendimo pagrindą, kuris buvo grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o informacijos nesutapimu, bei neteisėtai atleido atsakovą nuo pareigos įrodyti savo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

15.2. Pareiškėjas dėjo visas pastangas, kad galėtų pateikti neginčijamus įrodymus apie savo kilmę bei paneigti atsakovo jam mestus kaltinimus suklastojus tiek savo, tiek savo tėvo gimimo liudijimus. Tačiau dėl karo (duomenys neskelbtini) procesas užtruko, dėl ko šiai bylai reikšmingus įrodymus pareiškėjas gavo tik 2022 m. gegužės 20 d. Pareiškėjo tėvas V. V., siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl savo tautybės, dar 2022 m. sausio 31 d. kreipėsi į rajono teismą (toliau – ir (duomenys neskelbtini) teismas), kuris 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. jog pareiškėjo senelis (P. I. V.) tikrai yra lietuvis, o pareiškėjo tėvo (V. V.) gimimo akto įraše Nr. 38 nurodant jo tėvo (pareiškėjo senelio) tautybę buvo klaidingai nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teismas minėtu sprendimu pakeitė atitinkamas dokumentų eilutes vietoj „(duomenys neskelbtini)” nurodant „lietuvis”. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) registruose padaryta klaida dėl tautybės, bei kad ši klaida sąlygojo klaidas ir pareiškėjo gimimo akto įraše Nr. 1012 nurodant pareiškėjo tėvo V. V. tautybę, o būtent pareiškėjo seneliui esant lietuvių tautybės, akivaizdu, kad ir jo tėvas V. V. yra lietuvis.

15.3. Pareiškėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyrius buvo informuotas apie bylą ir jam buvo pranešta apie klaidos ištaisymo klausimo svarstymą. Tai užfiksuota (duomenys neskelbtini) teismo sprendime, tačiau (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyrius jokių prieštaravimų dėl (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu ketinamų nustatinėti faktų nereiškė, todėl Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikiamas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas neginčijamai ir patikimai įrodo, kad tiek pareiškėjo senelis, tiek ir pareiškėjo tėvas yra lietuvių tautybės. Tautybė yra įgyjama gimstant, tad pareiškėjo seneliui (tėvo tėvui) esant lietuviui, pareiškėjo tėvas taip pat yra lietuvis.

15.4. Nurodytos aplinkybės neabejotinai liudija, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės, leidimą nuolat gyventi pareiškėjas gavo ne apgaulės būdu ir jokių dokumentų neklastojo.

15.5. Pareiškėjas nurodo, kad jis negalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo dėl pagrįstų priežasčių – (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas pilnai buvo priimtas jau po bylos išnagrinėjimo pirmoje instancijoje, t. y. 2022 m. gegužės 20 d., nors pareiškėjas buvo aktyvus ir rūpestingas – pareiškėjo tėvas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo į (duomenys neskelbtini) teismą kreipėsi dar iki Sprendimo priėmimo, kai atsakovas teikdamas apeliacinį skundą (nagrinėjant bylą pirmą kartą teisme) pateikė klaidingus duomenis, kad jo tėvas yra (duomenys neskelbtini).

15.6. (duomenys neskelbtini) vykstantis karas yra svarbus pagrindas teismui pripažinti, kad anksčiau teismo sprendimo pareiškėjas negalėjo pateikti dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kas sudaro pagrindą pareiškėjo teikiamą (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą prijungti prie bylos.

15.7. Papildomai pareiškėjas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas nepatvirtina naujos, atsakovui nežinomos informacijos.

15.8. Net ir nesant (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo, iš byloje esančių duomenų nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai neva pareiškėjo tėvo tautybė yra (duomenys neskelbtini) ir kad pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu pateikdamas suklastotus savo ir/ar tėvo gimimo liudijimus. Pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad gimimo akto įrašas Nr. 1012 yra pirminis dokumentas, todėl gimimo liudijime esantys duomenys turėjo būti įrašomi jo pagrindu, dėl ko pareiškėjo gimimo liudijime turėjo būti nurodyta, kad pareiškėjo tėvo tautybė yra (duomenys neskelbtini). Tai, kad gimimo akto įrašas yra pirminis dokumentas, savaime nepaneigia klaidos jame tikimybės ir savaime nereiškia, kad gimimo akto įraše ir gimimo liudijime galėjo būti įrašyta skirtinga informacija. Teikiamas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjo tėvo tautybė yra lietuvis.

15.9. Teismas pareiškėjo skundą atmetė formaliai, nesigilindamas į konkrečią situaciją, darydamas aiškias fakto klaidas bei priimdamas sprendimą, kuris yra be motyvų. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas sprendimą paskelbė praėjus vos dviem dienoms po bylos nagrinėjimo, žodinio nagrinėjimo metu teismas ribojo šalių pasisakymus. Teismas suklydo nurodydamas, kad atsakovas neva oficialiais kanalais gavo pareiškėjo gimimo liudijimą Nr. 1012, registruotas (duomenys neskelbtini), jame įrašyta, kad pareiškėjo tėvas V. V., yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o jo motina – (duomenys neskelbtini) pilietė. Byloje esančio pareiškėjo gimimo liudijimo numeris yra (duomenys neskelbtini), o ne 1012 bei jame pažymėta, kad pareiškėjo tėvo tautybė lietuvis, o motinos – (duomenys neskelbtini), bet jame nieko nenurodyta apie pareiškėjo tėvų pilietybę. Teismo minimą numerį „1012“ turi pareiškėjo gimimo akto įrašas, tačiau ir jame nėra nurodyta pareiškėjo tėvų pilietybė, o tik tautybė. Teismas nepagrįstai tapatina pilietybę su tautybe, nors leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindas yra tautybė. Pareiškėjas pastebi, kad teismo motyvacija iš esmės perrašyta iš atsakovo atsiliepimo.

15.10. Teismas neatsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus, kad 1) informacijos dėl tėvo tautybės neatitikimas skirtinguose šaltiniuose nereiškia, kad gimimo liudijimas yra suklastotas; informacijos neatitiktis yra pagrindas aiškintis, kuri informacija yra tikra, o ne savo nuožiūra vieną iš pasirinktų informacijos šaltinių konstatuoti neva esant suklastotą, juolab, kad visi informacijos šaltiniai yra iš to paties subjekto (civilinės metrikacijos įstaigos) duomenų bazės ir nė vieno šaltinio turinio teisingumas nėra paneigtas; 2) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos įstaiga nėra patvirtinusi, nei kad ji nėra išdavusi pareiškėjui ir jo tėvui esamo turinio (V. V. tautybė lietuvis) gimimo liudijimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nei kad nėra išdavusi pareiškėjui esamo turinio (V. V. tautybė lietuvis) 2021 m. liepos 29 d. Valstybinio civilinės metrikacijos registro išrašo; 3) kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie liudytų, jog UNAB pateikto pareiškėjo gimimo akto įrašo kopijoje esanti informacija apie pareiškėjo tėvo tautybę yra „tikresnė“ nei ji nurodyta gimimo liudijime ir 2021 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos išduotame išraše.

15.11. Teismas apsiribojo nuosekliu atsakovo argumentu perrašymu, neatliko pareiškėjo argumentų bei atsakovo atsikirtimų savarankiško vertinimo, nedarydamas jokių išvadų. Pareiškėjas kėlė skirtinguose oficialiuose šaltiniuose informacijos nesutapimo pasekmių bei tokios informacijos vertinimo klausimus, akcentavo, kad tai pagrindas aiškintis, kuri informacija yra teisinga, galbūt prašyti pareiškėjo pateikti papildomus duomenis ar kreiptis į oficialų informacijos valdytoją ((duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos įstaigą), o ne savo nuožiūra spręsti, jog viena informacija yra „tikresnė“ už kitą.

15.12. Pareiškėjo pateikto 2021 m. liepos 29 d. Valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išrašo rekvizitai patvirtina, kad jis yra išduotas (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus. Priešingų ir objektyvių duomenų nėra. Kad šis dokumentas būtų suklastotas nenustatė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI2-4209-426/2021. Analogiškai vertintinas UNAB pateiktas dokumentas. Anot pareiškėjo, šios aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos įstaiga, kuri yra atsakinga už gimimo aktų įrašų duomenų kaupimą, rinkimą bei valdymą, disponuoja skirtingo turinio informacija apie pareiškėjo tėvo tautybę. Pats savaime faktas, kad yra informacijos neatitiktis tarp UNAB pateiktų ir pareiškėjui išduotų dokumentų, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas ar kas kitas suklastojo pareiškėjo gimimo liudijimą, kad pareiškėjo tėvo tautybė yra (duomenys neskelbtini), o ne lietuvis. Informacijos neatitiktis yra pagrindas aiškintis, kuri informacija yra teisinga, o ne savo nuožiūra vieną iš pasirinktų informacijos šaltinių konstatuoti neva esant suklastotą, juolab, kad, kaip minėta, abu šaltiniai yra iš to paties subjekto (civilinės metrikacijos įstaigos) duomenų bazės. Teismas nepagrindė, kuo remiantis jis laiko, kad UNAB pateikto gimimo akto įrašo kopijoje bei UNAB suformuotame registro išraše esanti informacija apie pareiškėjo tėvo tautybę yra „tikresnė“, nei ji nurodyta pareiškėjo gimimo liudijime ir 2021 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos išduotame išraše. Atsakovas niekada neveikė aktyviai ir nei Sprendimo priėmimo dieną, nei šiandien nėra ėmęsis absoliučiai jokių veiksmų, taip pat nebuvo kreipęsis į pareiškėją dėl papildomų duomenų pateikimo ar pan., siekdamas objektyviai išsiaiškinti dėl pareiškėjo tėvo tautybės kilusius neaiškumus.

15.13. Kol teisė aktų nustatyta tvarka nėra įrodytas pareiškėjo gimimo liudijimo ir/ar 2021 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos registro išrašo klastojimo faktas ar nėra gautas (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos įstaigos patvirtinimas, kad ji nėra išdavusi pareiškėjui jo pateikto turinio dokumentų, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad šie dokumentai suklastoti ir/ar netikri ar kad pareiškėjo tėvo tautybė ne lietuvis.

15.14. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu (duomenys neskelbtini) piliečiams yra suteikusi 1 metų laikiną apsaugą, kas reiškia, kad remiantis Įstatymo nuostatomis pareiškėjas kartu su šeima gali 1 metus gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai liudija, kad pareiškėjui dar ir dėl to leidimas gyventi negali būti panaikintas, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, dėl to sprendime nepasisakė, nors pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu kėlė šį klausimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu yra priėmęs 2021 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 4U-679 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V.“, kuriuo nuo sprendimo panaikinti leidimą gyventi įsigaliojimo dienos pareiškėjui yra uždrausta 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalis. Atitinkamai tai reiškia, kad įsigaliojus Sprendimui pareiškėjas su šeima nedelsdamas turės palikti Lietuvos teritoriją ir negalės vykti niekur kitur kaip tik grįžti į (duomenys neskelbtini), kurioje vyksta karas, yra prasidėjusi humanitarinė krizė. Asmens išsiuntimas į tokią teritoriją remiantis tarptautinės teisės normomis laikomas žiauriu elgesiu ir žmogaus kankinimu. Todėl nagrinėjamu atveju buvo būtina ypač atidžiai įvertinti, ar yra objektyvus pagrindas panaikinti pareiškėjui leidimą gyventi, ar jis negali likti Lietuvoje kitais pagrindais, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

16.1. Atsakovas nesutinka, kad teismas įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Būtent Departamentas paneigė pareiškėjo teismui pateiktuose įrodymuose (gimimo liudijimų kopijose bei 2021 m. liepos 29 d. Valstybinio gyventojų civilinės metrikacijos registro išraše) įrašytą informaciją, kuria pareiškėjas grindė, kad yra lietuvių kilmės asmuo, pateikdamas teismui oficialų (duomenys neskelbtini) nacionalinio antikorupcijos biuro direktoriaus pirmojo pavaduotojo G. U. raštą Nr. 02-145/35099, kuriame teigiama, kad tiek pareiškėjo pateiktame Valstybinio civilinės metrikacijos registro išraše dėl valstybės gimimų registracijos, tiek jo pateiktų gimimo liudijimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kopijose esanti informacija apie pareiškėjo tėvo V. V. lietuvių tautybę yra suklastota ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. lapkričio 12 d. Valstybinio civilinės metrikacijos registro pilną išrašą apie gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad pareiškėjo tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Priešingai negu deklaruoja pareiškėjas, Departamento surinkti dokumentai akivaizdžiai turi didesnę įrodomąją reikšmę, negu pareiškėjo teismui teikti įrodymai (jau vien dėl to, kad Departamentas rėmėsi gimimo akto įrašu Nr. 1012, kuris yra pirminis dokumentas sprendžiant apie pareiškėjo/ jo tėvo kilmę) ir pirmosios instancijos teismo priimtame ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog Departamento pateikti oficialūs dokumentai savo turinio prasme patvirtina, kad pareiškėjo tėvas nėra lietuvis, todėl pareiškėjas leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, Departamentas turėjo teisėtą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi.

16.2. Atsakovas nesutinka, kad prie bylos būtų pridėtas (duomenys neskelbtini) teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimas ir pažymi, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismo bei Departamento net neinformavo apie (duomenys neskelbtini) teisme vykstantį teisminį procesą dėl juridinio fakto nustatymo ir neteikė prašymo atidėti ar sustabdyti bylos nagrinėjimo iki kol bus išnagrinėta (duomenys neskelbtini) teisme užvesta byla. Taip pat atsakovas pažymi, kad pareiškėjas pateikė iš automatizuotos dokumentų tvarkymo sistemos atspausdintą (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo kopiją, tačiau dokumento tikrumas nėra niekaip patvirtintas. Taip pat nėra duomenų, kad šis sprendimas būtų įsiteisėjęs. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo pateiktas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas yra pripažintas Lietuvos Respublikoje. Atsakovas mano, jog (duomenys neskelbtini) teismo išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjo tėvas yra lietuvių kilmės asmuo, nustatymo, turėjo būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos, o ne užsienio teisme.

16.3. Atsakovas pabrėžia, kad teismo sprendimo priėmimas per 2 darbo dienas po išnagrinėjimo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normų nepažeidžia. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu dalyvauti nepageidavo, o pareiškėjo atstovės procesinės teisės teismo posėdžio metu nebuvo ribojamos. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės paaiškinimai nebuvo pertraukti ir teismo posėdžio trukmė priklausė nuo to, kiek pačios šalys pageidavo pasisakyti. Taip pat atsakovas teigia, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog byla išnagrinėta netinkamai dėl ginčijamame sprendime esančių rašymo apsirikimų. Vien tai, kad vienoje ginčijamo sprendimo vietoje teismas vietoj gimimo įrašo klaidingai paminėjo gimimo liudijimą, o kitoje sprendimo vietoje sąvoka „tautybė“ yra supainiota su sąvoka „pilietybė“, neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Priešingai, negu deklaruoja pareiškėjas, ginčijamas sprendimas yra išsamus, aiškus ir motyvuotas, o vien tai, kad dalis teismo vertinimo sutampa su Departamento atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, nereiškia, kad teismas buvo šališkas ir tinkamai bylos neišnagrinėjo.

16.4. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis kėlė skirtinguose oficialiuose šaltiniuose informacijos nesutapimo pasekmių bei tokios informacijos vertinimo klausimus, akcentavo, kad tai pagrindas aiškintis, kuri informacija yra teisinga, galbūt prašyti pareiškėjo pateikti papildomus duomenis ar kreiptis į oficialų informacijos valdytoją ((duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos įstaigą), o ne savo nuožiūra spręsti, jog viena informacija yra „tikresnė“ už kitą, yra deklaratyvūs. Pažymėtina, jog gimimo įrašas yra pirminis dokumentas, kurio pagrindu pareiškėjui (jo tėvui) buvo išduotas gimimo liudijimas ir kurio pagrindu buvo įrašyti duomenys apie pareiškėjo (jo tėvo) tautybę valstybiniame registre. Migracijos departamento gauti papildomi dokumentai (2021 m. lapkričio 12 d. Valstybinio civilinės metrikacijos registro pilnas išrašas apie gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) institucijomis medžiaga) tik patvirtina faktą, kad pareiškėjo tėvas ir pats pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmenys.

16.5. Atsakovas pažymi, kad dokumento tvirtinimas pažyma (Apostille) nepatvirtina dokumento turinio tikrumo ir kad dokumentas parengtas laikantis dokumentų rengimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl vien tai, kad pareiškėjas Migracijos departamentui bei teismui pateikė savo gimimo liudijimo kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), nereiškia, jog šio dokumento turinys yra tikras ir teisingas bei kad šis dokumentas negalėjo būti suklastotas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas Departamentui buvo pateikęs savo bei savo tėvo gimimo liudijimų originalus, todėl Departamentas juos matė ir turėjo galimybę juos apžiūrėti, dokumentuose nėra trynimo ar kitokio klastojimo požymių, neturi jokios teisinės reikšmės. Prašymo dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo priėmimo metu pareiškėjo pateiktų dokumentų tikrumas nebuvo ir negalėjo būti vertinamas.

Be to, vien apžiūrėjus pareiškėjo pateiktus gimimo liudijimus objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti, ar juose įrašyti duomenys yra teisingi – siekiant padaryti atitinkamas išvadas dėl dokumentų tikrumo buvo būtina kreiptis į kompetentingas užsienio valstybės institucijas dėl informacijos gavimo. Tai buvo padaryta Departamentui atliekant pakartotinį pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateiktų dokumentų patikrinimą, dėl to buvo gauta informacija, kad pareiškėjo pateiktuose gimimo liudijimuose įrašyta informacija apie pareiškėjo tėvo kilmę yra neteisinga.

Tuo tarpu tai, kas, kokiu būdu ir kaip suklastojo minėtus dokumentus, nei Departamentas, nei teismas neprivalėjo nustatinėti. Departamentas taip pat nedisponuoja gimimo liudijimų originalais, todėl jie negalėjo būti perduoti atsakingoms teisėsaugos institucijoms tyrimui dėl galimo dokumentų klastojimo atlikti. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad pareiškėjo teiginiai, kad gimimo akto įrašo kopijoje, kurią pateikė (duomenys neskelbtini) nacionalinis antikorupcinis biuras, esanti informacija apie pareiškėjo tėvo tautybę nesutampa su gimimo liudijime esančia, nesudaro pagrindo spręsti, nei kad pareiškėjas ar kas kitas suklastojo pareiškėjo gimimo liudijimą, nei kad pareiškėjo tėvo tautybė yra (duomenys neskelbtini), o ne lietuvis, yra nepagrįsti, nes gimimo liudijime esantys duomenys turėjo būti įrašomi vadovaujantis gimimo įraše, kaip pirminiame dokumente, pateikta informacija, o ne priešingai.

Atsakovas pažymi, kad registro duomenys turėjo atitikti gimimo įraše, kaip pirminiame dokumente, esančius duomenis, o Departamento gautame pareiškėjo gimimo įraše Nr. 1012, kaip minėta, aiškiai nurodyta, kad pareiškėjo tėvas yra (duomenys neskelbtini) kilmės asmuo. Priešingai, negu teigia pareiškėjas, nei Departamentas, nei teismas neprivalėjo aiškintis, kaip pareiškėjo pateiktuose dokumentuose atsirado tikrovės neatitinkantys įrašai, kad pareiškėjo tėvas yra lietuvių kilmės asmuo, ir kas šiuos dokumentus suklastojo, kadangi šių aplinkybių nustatymas nebuvo ginčo dalykas.

16.6. Atsakovas pabrėžia, kad pagal Vyriausybės nutarimo nuostatas laikinoji apsauga suteikta (duomenys neskelbtini) piliečiams, pasitraukusiems iš (duomenys neskelbtini) dėl Rusijos karinės agresijos. Pareiškėjas turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, nėra jokių duomenų, kad jo gyvenamoji vieta iki 2022 m. vasario 24 d. buvo (duomenys neskelbtini), todėl skundo teiginiai, kad pareiškėjas su šeima gali 1 metus gyventi Lietuvos Respublikoje, yra nepagrįsti. Be to, ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas laikinosios apsaugos suteikimo ar panaikinimo klausimas.

16.7. Pareiškėjo teiginiai, kad pagal Departamento 2021 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 4U-679 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui P. V.“ pareiškėjui nuo sprendimo panaikinti leidimą gyventi įsigaliojimo dienos yra uždrausta 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės šalis, yra nesusiję su byla, kadangi sprendžiamas Sprendimo teisėtumo klausimas. Pareiškėjo teisinio statuso bei teisės likti Lietuvos Respublikoje klausimai bus sprendžiami vėliau, priklausomai nuo šios bylos baigties, atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes (įskaitant situaciją (duomenys neskelbtini)) ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 22S65439 teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2022 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 22S65439, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu skundą atmetė. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame kartu prašo prie bylos pridėti papildomą įrodymą – 2022 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) rajono teismo sprendimą, kuris turi patvirtinti, kad pareiškėjo senelis yra lietuvis ir jo sūnaus (pareiškėjo tėvo) gimimo įrašuose duomenys, kad jis yra (duomenys neskelbtini), nėra teisingi. Nurodo, kad jie gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl anksčiau jų pateikti negalėjo, į teismą (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2022 m. sausio 31 d., procesas užtruko dėl karo.

19. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai yra būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo prijungti naujus įrodymus netenkina, pirma, dėl to, kad jis neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (teismo sprendimo autentiškumu nėra galimybės įsitikinti, nėra duomenų apie jo įsiteisėjimą ir t. t.). Antra, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad tokios informacijos apie tėvo prašymą nustatyti juridinį faktą pareiškėjas negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui anksčiau. Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą priėmė 2022 m. vasario 8 d., su skundu į teismą pareiškėjas kreipėsi 2022 m. vasario 22 d.t. y. jau po to, kai pareiškėjo tėvas nurodo kreipęsis į (duomenys neskelbtini) teismą (2022 m. sausio 31 d.). Tačiau skunde teismui šie argumentai nebuvo nurodyti, įrodymai apie kreipimąsi į (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-853-552/2022 pareiškėjui dėl kreipimosi į (duomenys neskelbtini) teismą išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę pateikti atsakovui, iš naujo sprendžiančiam Leidimo, išduoto pareiškėjui, panaikinimo klausimą, bet kokius įrodymus, liečiančius jo tėvo tautybės nustatymą. Pareiškėjas visą laiką turėjo profesionalų atstovą. Šie teisiniai argumentai suponuoja, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas procesine teisine prasme, dėl to teismui nebuvo pateikti įrodymai, kuriuos jis teikia apeliacinės instancijos teisme, todėl pripažįstama, kad priežastys, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, nėra pagrįstos. Analogiškai užsieniečių procesinis elgesys vertinamas LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4085-556/2021).

21. Dėl ginčo ribų pažymėtina, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

22. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribos nustatytos pareiškėjo reikalavimais, priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi (priimtas reikalavimas panaikinti Sprendimą). Taigi tik Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacinės instancijos teisme šioje nagrinėjamoje byloje. Apelianto argumentai dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių nevertinami, nes jie nesusiję su šios konkrečios bylos ginčo dalyku.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes pažeistos taisyklės dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, (duomenys neskelbtini) registruose esama klaidų nurodant tautybes, pareiškėjas yra lietuvių kilmės, leidimą nuolat gyventi Pareiškėjas gavo ne apgaulės būdu ir jokių dokumentų neklastojo, Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes (ABTĮ 56 str. 7 d.), neatsakė į esminius skundo argumentus (ABTĮ 86 str. 3 d.), bylą išnagrinėjo formaliai bei nemotyvavo priimto sprendimo (ABTĮ 87 str. 4 d. 3 p.).

24. Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo.

25. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu, o 39 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.

26. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu leidimas gautas apgaulės būdu.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Leidimas gautas apgaulės būdu, t y. pareiškėjui pateikus dokumentus (2016 m. gruodžio 8 d. Departamentui pareiškėjas pateikė prašymą išduoti jam Leidimą pateikė gimimo liudijimo kopiją, patvirtintą notaro ir pažyma (Apostille), taip pat savo ir tėvo gimimo liudijimo originalus), kurių turinys prašymo išduoti Leidimą metu ir Leidimo panaikinimo metu neatitiko (duomenys neskelbtini) valstybinių registrų įrašų (Valstybinio civilinės metrikacijos registro išrašo apie gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad pareiškėjo tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), Teisingumo ministerijos Vakarų tarpregioninio departamento (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos aktų valstybinės registracijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. 1012, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini)).

28. Pažymėtina, kad teismas įvertina pareiškėjo skundžiamo Sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-174-602/2016). Todėl pareiškėjo argumentai, apie vėliau įvykusias faktines aplinkybes atmetami kaip šiam ginčui nereikšmingi. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia dėl konkretaus Sprendimo panaikinti konkretų Leidimą teisėtumo ir pagrįstumo, o ne apskritai, ar pareiškėjas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, gali kreiptis dėl leidimo išdavimo.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų apie Sprendimo motyvuotumą, įrodymų vertinimą, įrodinėjimo naštos paskirstymą, (duomenys neskelbtini) registrų duomenų nepatikimumą, pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti Migracijos departamento sprendimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl jų nekartoja. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo teikti duomenys Leidimui gauti tiek Leidimo išdavimo metu, tiek Leidimo panaikinimo metu nebuvo teisingi, ką patvirtino informacija gauta iš oficialių (duomenys neskelbtini) institucijų apie registrų įrašų būklę (Valstybinio civilinės metrikacijos registro išrašo apie gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad pareiškėjo tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), Teisingumo ministerijos Vakarų tarpregioninio departamento (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos aktų valstybinės registracijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. 1012, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tėvas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde, teikdamas argumentus, apie nuginčytą registro įrašą, pareiškėjas iš esmės sutinka, kad Leidimo išdavimo ir panaikinimo metu registro įrašai buvo apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvo tautybę.

31. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad (duomenys neskelbtini) nacionalinio antikorupcijos biuro pateikti duomenys nėra teisingi, galimai neatskleidžiami visi duomenys, siekiama informaciją pateikti nepalankiai pareiškėjui, siekiant jo ekstradicijos. Tokie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais.

32. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

33. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas neatitinka minėtų VAĮ nuostatų: jame aiškiai nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai, jie susieti su konkrečiomis teisės normomis. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimu, nedaro Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvuotu ar nepagrįstu. Apeliaciniame skunde nurodytos pirmosios instancijos teismo techninės klaidos nėra esminės, jos neturėjo įtakos teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas išsprendė pareiškėjo reikalavimą (Atmetė prašymą panaikinti Sprendimą), atsakė į esminius pareiškėjo argumentus, nurodė teisės normas, kuriomis rėmėsi, ir nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su ginčui aktualiomis teisės normomis. Europos žmogaus teisių teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr.34/1996/753/952)). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90). Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ reikalavimus.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktinės aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl nėra pagrindo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. (P. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Veslava Ruskan