eb18f8d4-717e-4314-bc02-9df503eadaac · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-652/2012Proceso Nr. 2-57-3-00301-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2, 63.2, 118.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilmega“, Ž. K., M. V. ir A. Č. dėl skolos priteisimo bei M. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį AB DnB NORD bankui, A. Č., Ž. K., UAB „Vilmega“ dėl laidavimo sutarties, susitarimo dėl laidavimo termino pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė              IeÅ¡kovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovų UAB „Vilmega“, Ž.

K., M. V. ir A. Č. solidariai 289 394,95 EUR (999 222,88 Lt) negrÄ Å¾into kredito, 10 807,56 EUR (37 316,34 Lt) palÅ«kanų, 626,36 EUR (2 162,70 Lt) delspinigių, iÅ¡ viso 300 828,87 EUR (1 038 701,92 Lt), 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog atsakovas UAB „Vilmega“ pagal kredito sutartį ieÅ¡kovui liko skolinga. Pažymėjo, kad pagal laidavimo sutartį turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų Ž.

K., M. V. ir A. Č. priteisti skolÄ solidariai.             Atsakovas M. V. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, jog atsakovai nenumatė, jog pagal laidavimo sutartį reikės atsakyti visu savo turtu už skolininkÄ UAB „Vilmega“. Atsakovas M. V. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir susitarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laidavimo termino pagal 2007 m. rugsėjo 20 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl suklydimo.

Nurodė, jog atsakovai Ž. K., M. V. ir A. Č. yra akcininkai ir laidavo už UAB „Vilmega“ nenumatydami iÅ¡ laidavimo sutarties kylančių pasekmių. Pažymėjo, kad iÅ¡ esmės sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas atsiliepime su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog nėra nustatytos sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo sÄ lygos, t. y. konstatuotas suklydimo faktas bei tai, kad suklydimas turi bÅ«ti esminis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovų UAB „Vilmega“, Ž. K., M. V., A. Č. solidariai ieÅ¡kovui AB DnB NORD bankui 289 394,95 EUR skolÄ , 10 807,56 EUR nesumokėtas palÅ«kanas už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 626,36 EUR delspinigius, 6 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ 300 828,87 EUR sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010-03-01) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Vilmega“ 4743,99 Lt, iÅ¡ atsakovo A. Č. 4958,41 Lt, iÅ¡ atsakovo Ž. K. 4743,99 Lt, iÅ¡ atsakovo M. V. 4504,25 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui AB DnB NORD bankas. Atsakovo M. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui AB DnB NORD bankui atmetė. Nurodė, kad įstatymas nedraudžia prievolės įvykdymÄ užtikrinti keliais įstatyme numatytais bÅ«dais, t. y. įkeitimu ir laidavimu. IÅ¡ laidavimo sutarties teismas nustatė, kad laiduotojų atsakomybė yra solidari.

Teismas nesutiko su atsakovo M. V. argumentais, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, nes Å¡iuo pagrindu ginčijant sandorį, bÅ«tina konstatuoti suklydimo faktÄ ir jo esmingumÄ . IÅ¡ atsakovo pasiraÅ¡ytos laidavimo sutarties teismas nustatė, kad jos antrame skyriuje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas. Be to, numatyta, kad bankui negavus tinkamo prievolės įvykdymo, jis gali nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ laiduotojo turtÄ .

Be to, yra apibrėžta solidariosios atsakomybės esmė. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad prievolę atsiskaityti visu savo turtu jis suprato kaip prievolę atsiskaityti UAB „Vilmega“ akcijomis. Įvertinęs tai, kad atsakovas yra verslininkas, teismas priėjo prie išvados, kad jis turėjo suprasti ir suprato, kad jis atsako ne tik įmonės akcijomis, bet ir kitu turtu. Be to, jis būdamas verslininku, privalėjo detaliai perskaityti sutartį, pašalinti visus neaiškumus dėl atsakomybės apimties ir jos turinio.

Tam jis galėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovai buvo vienas iÅ¡ akcininkų, todėl turėjo galimybę geriau įvertinti įmonės galimybes, rizikÄ , grėsmes verslo nesėkmės atveju ir iÅ¡ to kylančias pasekmes. Teismas nustatė, kad atsakovui UAB „Vilmega“ buvo suteiktas 289 394,95 EUR kreditas, Å¡is atsakovas turėjo mokėti palÅ«kanas bei delspinigius, tačiau jis Å¡ios prievolės neįvykdė, todėl, esant sudarytai laidavimo sutarčiai, praÅ¡omas sumas priteisė iÅ¡ visų atsakovų solidariai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliacinius skundu atsakovas M. V. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovai Ž. K., M. V. ir A. Č. yra UAB „Vilmega“ akcininkai ir laidavo už Å¡ios įmonės įsipareigojimus nenumatydami iÅ¡ laidavimo kylančių pasekmių. Sutarties pasiraÅ¡ymo metu banko atstovas tik paaiÅ¡kino, kad pasiraÅ¡ius laidavimo sutartį bendrovė bus suinteresuota greičiau grÄ Å¾inti kreditÄ .

Tai, kad atsakovas turi atsakyti visu savo turtu jis suprato tik gavęs banko ieÅ¡kinį. Laidavimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo, nes, jÄ sudarant, banko atstovas patikino, kad ji nesukels jokių pasekmių ir kad yra tokia praktika, jog, suteikiant kreditus, akcininkai laiduoja už įmonės skolas. PasiraÅ¡ant laidavimo sutartį, nebuvo galimybės pasirinkti kitÄ variantÄ , nes prieÅ¡ingu atveju kredito sutartis bÅ«tų nutraukta. Teismas rėmėsi ta aplinkybe, kad atsakovas yra verslininkas, todėl turėjo suprasti sandorio sudarymo bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau neįvertino fakto, kad atsakovas neturi aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo.2.

Atsakovas reikalavo nutraukti civilinės bylos dalį pagal CPK 293 straipsnio 3 punktÄ , nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 suformuotÄ praktikÄ 2010 m. balandžio 21 d. priimta Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau, nepaisant ieÅ¡kovo sutikimo, teismas Å¡io reikalavimo netenkino, nenurodė tokio savo sprendimo motyvų.3.

Nors atsakovai nesutiko su palÅ«kanų ir delspinigių priteisimu ir prašė atleisti juos nuo civilinės atsakomybės, teismas Å¡iuo klausimu nepasisakė. Apelianto nuomone, jis pagal CK 6.259 straipsnį gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės arba jo civilinė atsakomybė gali bÅ«ti sumažinta. Jis atkreipė dėmesį, kad bankas verčiasi paskolų suteikimu, prisiimdamas su tuo susijusiÄ rizikÄ , todėl jis turi bÅ«ti ypatingai atidus ir rÅ«pestingas, o nepasisekimo atveju jam tenka nuostolių atsiradimo ar padidėjimo naÅ¡ta.

Ypač atidžiai ir rÅ«pestingai veikdamas bei griežtai vykdydamas sudarytų kreditavimo sutarčių sÄ lygas ir to paties reikalaudamas iÅ¡ kredito gavėjo, bankas nebÅ«tų teikęs atsakovui UAB „Vilmega“ kredito lėšų tokiomis aplinkybėmis, kokiomis faktiÅ¡kai suteikė, nebÅ«tų pratęsęs kredito grÄ Å¾inimo termino, o skolininkui nevykdant savo skolinių įsipareigojimų, bÅ«tų nutraukęs sutartį. Kreditas 2007 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡duotas įmonei, kuri buvo nepradėjusi savo veiklos ir negeneravo pajamų, 2008 m. lapkričio 26 d. pratęsiant kredito grÄ Å¾inimo terminÄ nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio, sprendime nurodyta, kad įmonė pajamų dar negeneruoja, laiduotojo M.

V. pajamos sumažėjusios, jis prašė pratęsti privatų kreditÄ . 2009 m. vasario 9 d. bankas pakeitė kredito sÄ lygas, nors sprendime buvo nurodyta, kad kreditas pradelstas nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. ir įmonė negeneruoja pajamų. Kreditas iÅ¡ esmės buvo teikiamas nemokios bÅ«senos, neturinčiam pajamų verslo subjektui. Kredito sÄ lygų pakeitimas buvo vykdomas nepaisant to, kad atsakovas nebuvo įvykdęs ankstesnių valdybos įsipareigojimų, tai buvo esminis sutarties pažeidimas ir pagrindas sutraukti sutartį.

Teismas turėjo įvertinti, kad tokie banko veiksmai turėjo įtakos nuostoliams padidėti ar atsirasti.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB DnB NORD bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantas savo skunde nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindÄ tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsakovas savo paraÅ¡u patvirtino sudaromus sandorius. Tai, kad jis klaidingai suprato laidavimo santykius reglamentuojančias teisės normas, negali bÅ«ti pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu.

Be to, apeliantas klaidingai nurodė, kad pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį jis neturėjo kitos galimybės, nes prieÅ¡ingu atveju kreditavimo sutartis bÅ«tų nutraukta. IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. rugsėjo 20 d. sudarant kreditavimo sutartį, todėl jis galėjo Å¡ios sutarties nepasiraÅ¡yti ir kreiptis į kitÄ kredito įstaigÄ . IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovas negali apeliaciniame skunde reikÅ¡ti reikalavimo nutraukti bylos dalį įsiteisėjus hipotekos teisėjo nutarčiai, nes toks reikalavimas yra susijęs su UAB „Vilmega“, kuri sprendimo neskundė ir tokio reikalavimo nepateikė.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas nepagrįstai kelia banko kaltės klausimÄ , nes Å¡iuo atveju bankas kreditÄ suteikė naujai autoserviso veiklai vykdyti, o grÄ Å¾inimo terminÄ pratęsė ir pakeitė paskolos valiutÄ dėl to, kad įvertino susiklosčiusiais aplinkybes, susijusias su naujojo kelio prie sklypo, ant kurio turėjo bÅ«ti pastatytas autoservisas, tiesimu ir negalėjimu atlikti projektavimo darbus. Be to, bankas sprendimus priimdavo remdamasis atsakovų pateikiama informacija. Banko kaltė negali bÅ«ti konstatuota dėl to, kad atsakovai jo atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai ar itin aplaidžiai.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.).Apeliantas sprendimÄ ginčija tuo pagrindu, kad teismas atmetė reikalavimÄ pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį dėl to, kad ji buvo sudaryta suklydus.

Savo suklydimÄ apeliantas argumentavo tuo, kad banko atstovas suklaidino jį paaiÅ¡kindamas, kad Å¡is sandoris nesukels jokių padarinių, kad tokiu bÅ«du buvo siekiama paskatinti įmonę greičiau grÄ Å¾inti kreditÄ , kad jis nesuprato, jog atsako visu savo turtu, buvo priverstas tokiÄ sutartį pasiraÅ¡yti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nutraukta kreditavimo sutartis.Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia pagal CK 1.90 straipsnį, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo.

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo.

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl jo suklydimo sudarant laidavimo sandorį, atkreipia dėmesį į tÄ faktÄ , kad apeliantas (atsakovas) M.

V. yra ne tik laiduotojas, prisiėmęs įsipareigojimus už UAB „Vilmega“, bet jis yra ir Å¡ios įmonės akcininkas. Tai, kad apeliantas sugeba pradėti verslÄ ir imasi veiksmų jį plėtojant, paneigia jo argumentus, kad aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo neturėjimas yra kliÅ«tis jam sudarant sandorius ir suvokiant prisiimtos atsakomybės ribas. Be to, kolegija įvertina ir ieÅ¡kovo kartu su kitais verslo partneriais pradėto verslo mastÄ â€“ buvo planuojamas autoserviso projekto įgyvendinimas, naudotų automobilių remontas ir pardavimas.

Å iai verslo idėjai įgyvendinti iÅ¡ banko buvo paimta vieno milijono litų paskola. Å ios aplinkybės leidžia daryti teismui iÅ¡vadÄ , kad apeliantas turėjo pakankamai žinių, kad sugebėtų sudaryti ir įvertinti sandorius, reikalingus verslui pradėti ir jį vystyti. Kolegija taip pat pastebi, kad įmonės akcininkai, rengdami verslo planÄ , konsultavosi su UAB „Kertė“, t. y. suprato, kad susidÅ«rus su klausimais, kuriems bÅ«tinos specialios žinios, reikia kreiptis į tam tikros srities specialistus.

Ä®vertinusi visas minėtas aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovas pats turėjo pakankamai žinių, kad suvoktų, jog kiekvienas sandoris sukelia tam tikras pasekmes, be to, jis galėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir iÅ¡siaiÅ¡kinti jam rÅ«pimus klausimus, susijusius su sandorio sudarymo pasekmėmis. Kolegija taip pat pastebi, kad paties apelianto argumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Nors jis teigia, kad jam buvo paaiÅ¡kinta ir jis tuo patikėjo, kad laidavimo sandoris nesukels jokių padarinių, tačiau nurodo, kad jam buvo paaiÅ¡kinta, kad sandoriu bankas siekė priversti įmonę greičiau gražinti skolÄ , kad, nesudarius Å¡io sandorio, bankas nutrauktų kreditavimo sutartį.

Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės paneigia apelianto argumentus, kad Å¡is sandoris buvo betikslis.Apeliantas ginčija laidavimo sutartį ir dėl to, kad jis nesuprato, kad pagal šį sandorį jis UAB „Vilmega“ kreditoriui (bankui) atsako visu savo turtu. Kaip matyti iÅ¡ 2007 m. rugsėjo 20 d. laidavimo sutarties, joje aiÅ¡kiai yra nurodyta, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti bankui visu savo turtu. Å i sutartis yra pasiraÅ¡yta paties atsakovo. Be to, savo sutikimÄ laiduoti už UAB „Vilmega“ skolas atsakovas dar kartÄ patvirtino 2009 m. kovo 27 d. sudarant susitarimÄ dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Aptartos aplinkybės neleidžia kolegijai daryti iÅ¡vados, kad apeliantas suklydo sudarydamas laidavimo sandorį ir toks suklydimas buvo esminis. Kaip minėta, suklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Tai, kad apeliantas nesitikėjo, kad aplinkybės taip susiklostys, kad bendrovė negrÄ Å¾ins paskolos ir bankas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreips į įmonės laiduotojus, nepatvirtina jo suklydimo dėl laidavimo sandorio fakto ir jo esmingumo.

Tas faktas, kad laidavimo sandorio pasekmes jis pajuto tik po to, kai bankas kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo kaip laiduotojo, nepaneigia to fakto, kad jau Å¡io sandorio sudarymo metu jis žinojo, kad tokios pasekmės gali kilti.Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl jo suklydimo sudarant laidavimo sandorį, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčija ir tuo pagrindu, kad teismas neatsižvelgė į jo praÅ¡ymÄ atleisti nuo palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimo arba sumažinti priteisimÄ sumÄ .

Teisėjų kolegija pastebi, kad ginčo Å¡alių sudarytos kredito sutarties 34 punkte nustatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog toks delspinigių dydis nebuvo per didelis, todėl nepagrįstai jų nesumažino. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad Å¡alių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v.

UAB „ Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

Vadinasi, jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Å kotijos firma „ Forthmill Limited“ v.

UAB „ Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007;2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Miaras“ v.

A. D. individuali įmonė „ Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).Nagrinėjamoje byloje paskola buvo paimta verslo tikslais – įsigyti žemės sklypÄ , kuriame atsakovai ketino vystyti autoserviso verslÄ . Atsakovai buvo verslininkai. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovai laisva valia pasirašė kredito sutartį, kurioje buvo nurodyti delspinigių dydžiai, t. y. Å¡alys dėl delspinigių dydžio buvo susitarusios sutartyje laisva valia ir toks susitarimas Å¡alims turėjo įstatymo galiÄ .

Teismo teisė mažinti netesybas tiesiogiai nepriklauso nuo to, kad buvo pareikštas vienos iš sutarties šalių reikalavimas sumažinti delspinigius. Sutarties nuostata dėl delspinigių yra aiškiai ir suprantamai suformuluota. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išvardytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas kartu su kitais atsakovais buvo verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, laisva valia pasirašydami kredito sutartis, žinojo sutartyse nustatytus delspinigių dydžius, todėl galėjo numatyti sutarties neįvykdymo teisinius padarinius.

Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl sutartinių netesybų dydžio, teisingai taikė CK 6.73 straipsnį.Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčija ir dėl to, kad teismas nesumažino ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios kreditavimo sutarties ir vėlesnio jos pakeitimo, Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kokio dydžio palÅ«kanos bus mokamos už naudojimÄ si kredito suma, todėl nėra pagrindo Å¡ias palÅ«kanas mažinti.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas ir nepagrįstai nenutraukė civilinės bylos dalies, kuria skola, palÅ«kanos ir delspinigiai yra priteisti iÅ¡ UAB „Vilmega“. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais ir nurodo, kad civilinė byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, kaip hipotekos kreditorius, CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į hipotekos teisėjÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už 289 394,95 EUR negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 13 826,67 EUR nesumokėtas palÅ«kanas, 853,57 EUR nesumokėtus delspinigius nuspręsta už skolÄ parduoti iÅ¡ varžytynių įkeistÄ daiktÄ , t. y. 5,4200 ha žemės sklypÄ , unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „Vilmega“, į. k. 300642972, buveinė: Tilžės g. 48-1, Klaipėda.

IÅ¡ Å¡ios hipotekos skyriaus teismo nutarties matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo tos pačios ginčo Å¡alys kaip ir nagrinėjamoje byloje, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl kredito sutarties priverstinio įvykdymo atsakovui teismas iÅ¡sprendė priimdamas nurodytÄ nutartį, vadinasi, tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ir tai buvo pagrindas bylÄ nagrinėjusiam teismui nutraukti civilinės bylos dalį dėl atsakovo UAB „Vilmega“ (CPK 293 straipsnio 3 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ Swedbank” v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Hipotekos skyriaus prie apylinkės teismo teisėjo nutartis dėl turto priverstinio pardavimo iÅ¡ varžytynių turi bÅ«ti vertinama kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti skolÄ ir palÅ«kanas pagal kredito sutartį iÅ¡ atsakovo.

Jis galės bÅ«ti vykdomas tiek vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipotekos sutartimi įkeisto turto, tiek, Å¡io nepakakus atsiskaityti, iÅ¡ kito skolininko turto, todėl bylos dalis dėl ieÅ¡kovo reikalavimo atsakovui dėl tos pačios skolos priteisimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010).Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta įkeistÄ turtÄ parduoti iÅ¡ varžytinių, Å¡ioje nutartyje nurodyta ta pati negrÄ Å¾into kredito suma, skola atsirado iÅ¡ tų pačių teisinių santykių kaip ir nagrinėjamoje byloje, minėta nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl Å¡ios civilinės bylos dalis dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovo UAB „Vilmega“ nutraukiama CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama.Kolegija, panaikinusi dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutraukusį bylos dalį dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovo UAB „Vilmega“ atitinkamai perskirto bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių.

Kadangi iš atsakovo UAB „Vilmega“ buvo priteista bankui 4 743,99 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kolegija šias išlaidas lygiomis dalimis papildomai priteisia iš kitų byloje esančių atsakovų, tai yra po 1 581,33 Lt, tai yra iš atsakovo A. Č. priteisiama 6 539,74 Lt (4 958,41 Lt + 1 581,33 Lt), iš atsakovo Ž. K. 6 325,32 Lt (4 743,99 Lt + 1 581,33 Lt) ir iš atsakovo M. V. 6 085,58 Lt (4 504,25,25 Lt + 1 581,33 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 94 str. 1 d., 93 str. 1 d.).Išnagrinėjusi atsakovo M.

V. apeliacinį skundÄ kolegija taip pat iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį, nurodė argumentus dėl delspinigių ir palÅ«kanų mažinimo bei reikalavo nutraukti civilinės bylos dalį, kuria ta pati skola yra priteista iÅ¡ atsakovo UAB „Vilmega“. Teisėjų kolegija sutiko su apelianto argumentais dėl netinkamo proceso normų taikymo ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl kito atsakovo UAB „Vilmega“, tačiau su kitais apelianto argumentais nesutiko ir reikalavimų, susijusius su pačiu apeliantu netenkino ir paliko galioti teismo sprendimo dalį, kuria sprendime nurodytos sumos priteistos iÅ¡ kitų atsakovų, todėl, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimÄ , vertinama, kad apelianto skundo reikalavimai nebuvo patenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. birželio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo V. M. priteisiama 14 387 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (CPK 93 str. 1 d.). Be to, ieÅ¡kovas pateikė įrodymais pagrįstÄ praÅ¡ymÄ priteisti 1 815 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui. Kolegija taip pat priteisia 16,20 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 93 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo UAB „Vilmega“ (į. k. 300642972, buveinė Tilžės g. 48-1, Klaipėda) priteista 289 394,95 EUR skolos, 10 807,56 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 626,36 EUR delspinigių, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos bei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui AB DnB NORD bankui, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ :Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 289 394,95 EUR skolos, 10 807,56 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 626,36 EUR delspinigių, 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos priteisimo iÅ¡ atsakovo UAB „Vilmega“ ieÅ¡kovui AB DnB NORD bankui.Priteisti ieÅ¡kovui AB DnB NORD bankui (į. k. 112029270, buveinė:

Basanavičiaus g. 26, Vilnius) 6 539,74 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis litus 74 ct) iÅ¡ atsakovo A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6 325,32 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis litus 32 ct) iÅ¡ atsakovo Ž. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 6 085,58 Lt (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis litus 58 ct) iÅ¡ atsakovo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo M.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 815 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ieÅ¡kovui AB DnB NORD bankui (į. k. 112029270, buveinė: Basanavičiaus g. 26, Vilnius).Priteisti iÅ¡ atsakovo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14 387 Lt (keturiolika tÅ«kstančių tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 16,20 Lt (Å¡eÅ¡iolika litų 20 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Teisėjai                                                                               Audronė Jarackaitė                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė                                                                               Vytas Milius                                                                             Â