2024-04-17 Nr. AB-6258-3-61-3-03176-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-68-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03176-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo J. D.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI) 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 3R-804 (2.13-1) (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą; 2) panaikinti Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 2R-4437(2.13 Mr) suformuluotą įpareigojimą – draudimą, t. y. „pateikiamos skundo medžiagos, joje užfiksuotos informacijos (įskaitant asmens duomenis) negalite naudoti su šio skundo nagrinėjimu nesusijusiais tikslias ir / ar teikti jų tretiesiems asmenims“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 3 d. raštas); 3) panaikinti Inspekcijos 2021 m. spalio 19 d. rašto Nr. 2R-5173 (2.13 Mr) nurodymo dalį, t. y. „Prašome nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos, pateikti Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 3R-804(2.13-1) duoto nurodymo įvykdymo įrodymus, priešingu atveju, bus pradėta administracinės baudos pagal BDAR procedūra“ (toliau – ir 2021 m. spalio 19 d. raštas); 4) įpareigoti Inspekciją pašalinti 2021 m. spalio 19 d. raštu padarytus Inspekcijos pažeidimus; 5) priteisti iš Inspekcijos 198 400 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad J. D. yra UAB „Cgates“ atstovė. Pareiškėjas naudojasi UAB „Cgates“ interneto paslauga, J. D. susisiekė su juo telefonu dėl interneto paslaugų sutarties pratęsimo. Jie abipusiai įrašinėjo pokalbį, žinodami apie tai. Pokalbio metu buvo tariamasi ne tik dėl interneto paslaugos pratęsimo, bet J. D. pasiteiravo pareiškėjo nuomonės ir dėl paslaugų (bankų ir jų savitarnos). Pokalbio metu sutartis nebuvo sudaryta, ji buvo sudaryta vėliau. Kadangi pareiškėjas yra išreiškęs nesutikimą dėl tiesioginės rinkodaros ir asmens duomenų tvarkymo, jis, siekdamas apginti savo teises, kreipėsi į VDAI, kuri 2021 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-534 (2.13-1.E), vadovaudamasi minėtu įrašu.

3. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis yra fizinis asmuo ir jo atžvilgiu negali būti taikomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR, Reglamentas). Tai, kad jis vykdo individualią veiklą, nereiškia, kad jis tvarko asmens duomenis komerciniais tikslais.

4. Pareiškėjo manymu, Inspekcijos Sprendime nepagrįstai taikyta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 69 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti elektroninių ryšių naudojimą tiesioginės rinkodaros tikslu.

5. Pareiškėjas taip pat skundžia Inspekcijos veiksmus, kuriais jam nebuvo leista susipažinti su trečiojo asmens kontaktiniais duomenimis. Jo teigimu, VDAI nepaisė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), nenurodydama teisės aktų, kurie pagrįstų, kodėl nepateikiama skundo medžiaga.

6. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcijos 2021 m. spalio 19 d. rašte yra nepagrįstai raginama ne tik vykdyti Sprendimu jam teiktą nurodymą, bet ir ten nesančius nurodymus (pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus), bauginama baudomis. Inspekcija 2021 m. spalio 19 d. rašte pateikė nurodymą, bet nenurodė tam teisinio pagrindo.

7. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad skundžiamame Sprendime yra išsamiai argumentuota, kodėl nagrinėjamu atveju yra taikomas BDAR. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas, motyvuodamas veiklos forma – individualia veikla, siekia išvengti BDAR taikymo. Veiklos forma negali būti prielaida tokiu būdu veikiančiam fiziniam asmeniui išvengti BUDAR numatytų pareigų ir atsakomybės.

9. Inspekcija pažymėjo, kad tikslinga apsaugoti J. D. nuo galimo pareiškėjo spaudimo ir įtakos darymo, kadangi asmuo neturi patirti nepatogumų ir skundžiamo asmens persekiojimo vien tik dėl to, kad gina savo teises. J. D. kontaktinių duomenų nenurodymas pareiškėjui neužkirto kelio jam pateikti paaiškinimus dėl skundo dalyko. Nebuvo kliūčių pareiškėjui kreiptis į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį darbinio elektroninio pašto adresu, be to, pareiškėjo būgštavimai dėl netinkamo el. pašto ar jo nesaugumo nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, tai yra tik spėjimai, abejonės ir prielaidos.

10. Pareiškėjas jau yra kėlęs klausimą dėl Inspekcijos raštuose, kuriais skundo nagrinėjimo medžiaga teikiama susipažinti, nurodomo įspėjimo nenaudoti šios medžiagos su skundo nagrinėjimu nesusijusiais tikslais pagrįstumo. Inspekcija dar 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2R-1416(2.13.) paaiškino pareiškėjui priežastis, dėl kurių toks įspėjimas yra nurodomas, teikiant skundo nagrinėjimo medžiagą ir pateikusi informaciją. Inspekcijos vertinimu, dar iki Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 3 d. rašto pareiškėjas žinojo apie tai, kokiu pagrindu Inspekcijos raštuose yra nurodomas minėtas įspėjimas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog jam yra neaiškus tokio įspėjimo teisinis pagrindas bei nepagrįstai reikalauja teismo uždrausti Inspekcijai, kaip duomenų valdytojai, vykdyti jai numatytas BDAR pareigas užtikrinti, kad tvarkomi asmens duomenys atitiktų BDAR 5 straipsnio 1 dalyje numatytus asmens duomenų tvarkymo principus. Pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi VAĮ 10 straipsniu, kadangi Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 3 d. raštas nėra administracinis sprendimas, jis yra informacinio pobūdžio raštas, kuris pats savaime nesukuria teisių ir pareigų pareiškėjui, nes juo pareiškėjas yra tik informuojamas apie taikytinus teisės reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 3 d. raštas negali būti skundžiamas teismui.

11. Inspekcija nesutinka su kaltinimais pareiškėjo persekiojimu ir nepagrįstu bauginimu. Iš ankstesnio Inspekcijos bendravimo su pareiškėju (pareiškėjo prašymas gautas Inspekcijoje 2021 m. sausio 27 d., registracijos Nr. 1R-609(2.13.Mr) akivaizdu, kad jis labai gerai supranta Inspekcijos teisę pasinaudoti jai suteiktais įgaliojimais. Inspekcijos pareigų vykdymas negali būti suprantamas kaip bauginimas ar persekiojimas. Pareiškėjas negali tikėtis, kad vien tik dėl to, kad jis yra ne kartą teikęs Inspekcijai skundus, yra kreipęsis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl Inspekcijos veiksmų ar kritikavęs Inspekcijos veiklą, Inspekcija vengs vykdyti jai pavestas funkcijas ar atlikti jai numatytas pareigas. Šiuo atveju Inspekcija neturėjo pagrindo 2021 m. spalio 19 d. raštu nereikalauti pareiškėjo pateikti informacijos apie jam duoto nurodymo įvykdymą per Inspekcijos nurodytą terminą, nes nebuvo gauta informacija apie teisme priimtą nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo (Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą 2021 m. gruodžio 3 d.).

12. Pareiškėjas, argumentuodamas prašymą priteisti neturtinę žalą, nurodo su skundžiamais Inspekcijos sprendimais nesusijusias situacijas. Suprantama, kad asmeniui gali būti nemalonu, kai jo atžvilgiu Inspekcija vykdo funkcijas, tačiau net ir tuo atveju, jeigu tai kelia jam stresą ir kitus neigiamus pojūčius, tai negali būti laikoma neturtine žala. Inspekcijos manymu, skundžiamu Sprendimu ir raštais nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, todėl nėra jokio pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos prieisimo iš Inspekcijos.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

14. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

14.1. 2021 m. balandžio 29 d. Inspekcijoje buvo gautas J. D. 2021 m. balandžio 20 d. skundas dėl galbūt neteisėtai atliekamo jos asmens duomenų tvarkymo. Skunde ji nurodė, kad 2021 m. kovo 9 d. 10.47 val., atliekant darbines pareigas, vyko telefoninis pokalbis su T. L. 2021 m. balandžio 1 d., gavusi informaciją apie skundą Inspekcijai iš UAB „Cgates“ duomenų apsaugos pareigūno, ji sužinojo, kad T. L. įrašė minėtą pokalbį. Minėtas asmuo negavo pareiškėjos sutikimo įrašyti pokalbį, todėl, jos nuomone, duomenys buvo renkami neteisėtai. Pareiškėja taip pat nebuvo informuota apie jos asmens duomenų rinkimą, kaip toliau bus tvarkomi šie duomenys. Skunde buvo nurodyta, kad T. L. veikia kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, kontaktuose nurodytas telefono numeris yra toks pats, kuriuo vyko pokalbis, todėl, jos nuomone, duomenys galbūt neteisėtai tvarkomi ne tik fizinio, bet ir juridinio asmens. Be to, T. L. pažeidė jos teises gauti informaciją apie duomenų tvarkymą, susipažinti su duomenimis, reikalauti ištaisyti duomenis, reikalauti ištrinti duomenis ir nesutikti su duomenų tvarkymu.

14.2. Inspekcija 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 3R-470(2.13-1.) atsisakė nagrinėti J. D. skundo dalį dėl teisės susipažinti su duomenimis, teisės reikalauti ištaisyti duomenis ir teisės reikalauti ištrinti duomenis. Inspekcijos 2021 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 2R-2228(2.13.) buvo priimta J. D. skundo dalis dėl galbūt neteisėto duomenų tvarkymo, teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą ir teisės nesutikti su duomenų tvarkymu.

14.3. 2021 m. liepos 2 d. T. L. teikė Inspekcijai žodinius paaiškinimus, kurių metu teigė, kad J. D. skunde Inspekcijai neteisingai nurodė, kad ji nedavė sutikimo įrašyti pokalbį, nes pokalbio metu jie abipusiai susitarė, kad pokalbis bus įrašinėjamas, taip pat pokalbio metu jis patikslino, kad pokalbis įrašinėjamas. Jo teigimu, skunde netinkamai nurodyta, kad J. D. yra fizinis asmuo, nes ji yra juridinis asmuo (atstovauja juridiniam asmeniui), o T. L. neveikia kaip juridinis asmuo, jis vykdo kaip (duomenys neskelbtini) veiklą kaip fizinis asmuo pagal individualios veiklos pažymą, be to, jis nėra J. D. duomenų valdytojas, todėl neturi jokių dokumentų, visi dokumentai yra kaip (duomenys neskelbtini) puslapyje (privatumo politika), o telefono numeris, kuriuo vyko ginčo pokalbis, yra naudojamas jo, kaip fizinio asmens, taip pat ir vykdant veiklą kaip (duomenys neskelbtini). Pokalbio su J. D. garso įrašas yra saugomas ir šiuo metu yra telefone, tikriausiai jis yra ir kompiuteryje, garso įrašas bus saugomas tol, kol jo reikės. Garso įrašas nėra naudojamas komercinėje veikloje, jis yra naudojamas jo (T. L.) teisių gynimui. Interneto paslauga, dėl kurios sutarties pratęsimo vyko pokalbis su J. D., yra naudojama namuose, asmeniniams tikslams, taip pat, naudojantis šia prieiga, yra administruojamas puslapis kaip (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad iš esmės visi pokalbiai su juo (T. L.) yra įrašinėjami, pokalbiai su visais asmenimis, kurie jam skambina, yra įrašomi asmeniniais tikslais. UAB „Cgates“ ne vieną kartą yra pažeidusi jo teises, todėl buvo pagrindas manyti, kad ir pokalbio metu bus pažeistos jo teisės. Pokalbio įrašymo tikslai iš esmės buvo trys: dėl sutarties sudarymo, dėl tiesioginės rinkodaros ir dėl to, kad jis neprisimena visų pokalbių. Pareiškėjas neprisimena, ar UAB „Cgates“ teikė jam tiesioginės rinkodaros pasiūlymus telefonu anksčiau, tikriausiai teikė elektroniniu paštu. Taip pat paaiškino, kad pokalbio metu J. D. nurodė „pokalbį įrašinėsime“ (nurodė daugiskaitą), pareiškėjas suprato, kad pokalbį įrašinės jie abu, po to pokalbio metu jis vėl pasakė, kad pokalbis yra įrašinėjamas, į ką ji atsakė „taip, taip“.

14.4. 2021 m. liepos 5 d. Inspekcijoje buvo gauti T. L. papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad jis nesaugo pokalbių, dėl kurių jis neturi pretenzijų ar kuriuose nėra jam svarbios informacijos, jis ištrina juos. Pokalbis su J. D. yra saugomas, tvarkomas išimtinai asmeniniais tikslais, kadangi, pareiškėjo įsitikinimu, jo prireiks ginant teises teisme ir / ar dėl susitarimo su interneto paslaugų teikėju išsaugojimo. Dėl informacijos pateikimo J. D. nurodė, kad BDAR nenumato pareigos asmenims, kurie tvarko duomenis (balso įrašą) asmeniniu tikslu, teikti šią informaciją juridiniam asmeniui (J. D. vertintina ne kaip fizinis, o kaip juridinis asmuo). Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos jam, kaip fiziniam asmeniui, turėti atskirus telefono numerius komercinei veiklai (individuali veikla pagal pažymą) ir asmeninei veiklai.

14.5. 2021 m. rugpjūčio 26 d. Inspekcija priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą.

14.6. Inspekcijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 3R-1098(2.13.-1 .E) buvo ištaisytas rašymo apsirikimas ginčijamame Sprendime, t. y. ginčijamame Sprendime minimo ERĮ 69 straipsnio 2 dalis ištaisyta į 61 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas apie tai informuotas Inspekcijos 2021 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 2R-6127(2.13.Mr).

14.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo dalimi bei 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. spalio 19 d. raštais, kreipėsi į teismą su skundu.

15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, teikdamas žodinius paaiškinimus Inspekcijai, nurodė, kad J. D. asmens duomenis tvarkė išimtinai asmeniniais tikslais, duomenys nebuvo tvarkomi komerciniais tikslais. Telefono numeris, kuriuo buvo vykdomas telefoninis pokalbis su J. D., yra naudojamas ne tik jo, kaip fizinio asmens, asmeninėje veikloje, bet taip pat ir pareiškėjui vykdant individualią veiklą kaip (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su pareiškėju, jog teisės aktai nenumato pareigos naudoti atskirus telefoninius numerius asmeniniais ir komerciniais tikslais, tačiau, įrašinėjant telefoninius pokalbius, kurie yra vykdomi telefono numeriu, naudojamu ir vykdant komercinę veiklą, nepaisant to, kad tas telefono numeris yra naudojamas ir asmeninėms reikmėms, negali būti suprantamas tik kaip asmens duomenų tvarkymas išimtinai asmeniniais tikslais. Todėl teismas darė išvadą, jog Inspekcija pagrįstai atžvilgiu taikė Reglamento nuostatas, kadangi pareiškėjas vykdo individualią komercinę veiklą, kuri negali būti pripažinta asmenine ar namų ūkio veikla.

16. Teismo vertinimu, tarp šalių nėra ginčo, jog telefoninio pokalbio metu J. D. bendravo su T. L. kaip UAB „Cgates“ atstovė, t. y. vykdė savo darbines pareigas, tačiau vien tai, kad asmuo veikia juridinio asmens vardu, nereiškia, kad tokiu atveju asmuo visiškai praranda teisę į duomenų apsaugą ir jokia apsauga jam nėra ir negali būti taikoma. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą, asmens balsas yra asmens duomuo. Taigi, nors J. D. telefoninio pokalbio metu veikė kaip juridinio asmens atstovė, tačiau jos balsas negali būti vertinamas kaip juridinio asmens duomuo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad J. D. kreipėsi į Inspekciją kaip fizinis asmuo dėl jos balso įrašo.

17. Nors pareiškėjas skunde akcentavo telefoninių pokalbių teisėtumą, tačiau nagrinėjamu atveju Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pokalbio įrašymo teisėtumas gali būti grindžiamas ERĮ 61 straipsnio 2 dalimi, t. y. pokalbis buvo įrašomas teisėtos verslo praktikos metu, kai siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo transakcijos, kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinius padarinius, įrodymus. Tačiau, nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrašė telefoninį pokalbį teisėtai, tačiau nebuvo įgyvendinta trečiojo suinteresuoto asmens teisė būti informuotam apie asmens duomenų tvarkymą, susijusį su telefoninio pokalbio įrašymu.

18. Teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai vertino pareiškėjo kreipimąsi elektroniniu paštu kaip galimai įtakos skundą padavusiam asmeniui darymą, siekiant, kad šis atsiimtų pareiškėjo atžvilgiu pateiktą skundą. Pareiškėjo teiginiai: „<...> Jei nuspręsite skundą atsiimti, ką tikrai galima padaryti – kreipiantis į VDAI su tokiu prašymu <...>, Jei turite laisvą valią, tai pasielgsite garbingai ir teisingai, atlaisvinsite mane ir VDAI nuo bereikalingo laiko gaišimo“, „<...> Jei jūsų teiginiai neatitiks realybės, tai turbūt žinote, kad už melagingų duomenų teikimą pareigūnams yra numatyta atsakomybė?“ skirti konkrečiai J. D. ir jie nėra susiję su UAB „Cgates“ teikiamomis paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, jog tikslinga apsaugoti J. D. nuo galimo pareiškėjo spaudimo ir įtakos darymo, kadangi vien tik dėl to, kad gina savo teises, asmuo neturi patirti nepatogumus ir skundžiamo asmens persekiojimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nedisponavimas J. D. kontaktiniais duomenimis niekaip nepažeidžia jo teisių ar teisėtų interesų, kadangi skunde nurodomi kontaktai yra skirti ne skundžiamam asmeniui, o Inspekcijai, kad ji galėtų susisiekti su juo skundo nagrinėjimo tikslais. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo įvykdyti Inspekcijos Sprendimo (nurodymo), kadangi neturėjo J. D. kontaktų, be to, kreipimasis į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį elektroniniu paštu nelaikytinas saugiu, yra pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti Sprendimo vykdymo, ir negali būti objektyvus pagrindas nevykdyti Inspekcijos teisėtų nurodymų. Be to, iki Sprendimo priėmimo pareiškėjo nurodyti argumentai nesudarė kliūčių kreiptis į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį el. pašto adresu, t. y. iki Inspekcijos Sprendimo priėmimo pareiškėjas vertino elektroninį paštą kaip saugų ir nesuabejojo, jog juo naudojasi būtent J. D.

19. Teismas atkreipė dėmesį, jog Inspekcija dar 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2R-1416(2.13.) detaliai nurodė pareiškėjui priežastis bei teisėtą pagrindą, dėl kurių pateiktas įspėjimas dėl skundo medžiagos naudojimo su skundo nagrinėjimu nesusijusiais tiksliais ir / ar teikimo tretiesiems asmenims. Inspekcija, pateikdama pareiškėjui asmens duomenis, privalo užtikrinti BDAR 5 straipsnyje numatyto tikslo apribojimo principo laikymąsi. Inspekcija, veikdama savo kompetencijos ribose, surenka asmens duomenis tik skundo nagrinėjimo tikslu, todėl pareiškėjui pateiktuose skundo nagrinėjimo dokumentuose esantys asmens duomenys negali būti naudojami su skundo nagrinėjimu nesusijusiais tikslais ir / ar teikiami tretiesiems asmenims. Todėl Inspekcija, įspėdama pareiškėją dėl to, kad jis negali naudoti jam pateiktų dokumentų ir juose nurodytos informacijos su šio skundo nagrinėjimu nesusijusiais tikslais ir / ar teikti jų tretiesiems asmenims, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

20. Teismas nurodė, jog Inspekcijos 2021 m. spalio 19 d. raštas yra informacinio pobūdžio, juo pareiškėjui primenama apie pareigą įvykdyti pateiktą nurodymą, jis informuojamas apie atsakomybę už jo nevykdymą. Šis raštas nėra priimtas sprendimas, kuriuo būtų išspręstas keliamas klausimas iš esmės ir kuris sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes.

21. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad nebuvo nustatyti Inspekcijos neteisėti veiksmai. Inspekcija tinkamai įvykdė jai pavestas funkcijas, teismas nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą bei Raštus.

III. 22. Pareiškėjas T. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas teigia, jog jis padarė garso įrašą, siekdamas teisėto tikslo – J. D. pritarė balso įrašymui, o pats įrašas nebuvo naudojamas komercinei veiklai. Nei Inspekcija, nei teismas neįvertino, kad garso įrašas nebuvo panaudotas komercinės veiklos tikslams. Pokalbio metu nebuvo sudaryta jokia interneto paslaugų sutartis. Pokalbio įrašas buvo tvarkomas tik pareiškėjo asmeniniais tikslais – ginti jo pažeistas teises VDAI dėl UAB „Cgates“ atstovės teiravimosi pateikti nuomonę dėl banko paslaugų. Pareiškėjo nuomone, tai yra neteisėta tiesioginė rinkodara. Interneto paslaugų sutartis buvo sudaryta vėliau, kitu susitarimu, nenaudojant J. D. balso įrašo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikoma BDAR 2 straipsnio c dalyje numatyta išimtis.

24. Vien dėl to, kad telefono numeris naudojamas ir komercinei veiklai, pareiškėjas negali būti laikomas asmens duomenų valdytoju, kuriam taikomas BDAR, kai jis tuo pačiu telefono numeriu tvarko kito asmens duomenis asmeniniu tikslu. Teismas nevertino, ar pareiškėjas naudojo garso įrašą komercinei veiklai. Nėra jokių duomenų, jog J. D. asmens duomenys buvo tvarkomi kaip (duomenys neskelbtini) portale. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju neturi būti taikomas BDAR 13 straipsnis.

25. Vien tai, kad pareiškėjas kreipėsi asmeninį el. paštu, nereiškia, jog jis buvo įsitikinęs to asmens tapatybe.

26. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog 2021 m. rugsėjo 3 d. rašte aiškiai nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas teismui.

27. Pareiškėjui pateikus skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo, 2021 m. spalio 19 d. rašto vykdymas turėtų būti sustabdytas.

28. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą.

29. Atsakovas nurodo, jog Inspekcija Sprendime aiškiai nurodė, kodėl nagrinėjamu atveju yra taikomas BDAR. Pareiškėjas, motyvuodamas savo veiklos forma – individualia veikla, siekia išvengti BDAR taikymo. Inspekcijos įsitikinimu, veiklos forma negali būti prielaida tokiu būdu veikiančiam fiziniam asmeniui išvengti pareigų ir atsakomybės, numatytos BDAR. Inspekcijos įsitikinimu, įrašinėjant telefoninius pokalbius, kurie yra vykdomi telefono numeriu, naudojamu ir vykdant komercinę veiklą, nepaisant to, kad tas telefono numeris yra naudojamas ir asmeninėms reikmėms, negali būti suprantamas tik kaip asmens duomenų tvarkymas išimtinai asmeniniais tikslais.

30. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo įvykdyti Inspekcijos sprendimo (nurodymo), kadangi neturėjo J. D. kontaktų, be to, kreipimasis į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį elektroniniu paštu nelaikytinas saugiu, laikytini jo gynybine pozicija, siekiant išvengti Sprendimo vykdymo ir negali būti objektyvus pagrindas nevykdyti Inspekcijos teisėtų nurodymų.

31. Inspekcijos vertinimu, J. D., kaip faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas, turėjo būti informuota apie tai, kad pareiškėjas įrašinės telefoninį pokalbį. ERĮ 61 straipsnio 2 dalis numato, kad prieš įrašant pokalbį turi būti informuojama tik apie tokį įrašymą ir jo tikslą, tačiau tai nereiškia, kad duomenų subjektui neturi būti pateikta ir BDAR 13 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta informacija. Prieš pokalbio įrašymą duomenų subjektui gali būti pateikta trumpa informacija (apie vykdomą garso įrašymą, duomenų valdytojo vardą ir pavardę / pavadinimą, kontaktinius duomenis, duomenų tvarkymo tikslą ir teisinį pagrindą), o kita informacija gali būti pateikta pateikiant nuorodą į informacijos šaltinį, kuriame būtų galima gauti detalesnę informaciją apie vykdomą telefoninio pokalbio įrašymą, pavyzdžiui, nuoroda į interneto svetainę, kontaktinis telefonas ar kt. Pareiškėjas neinformavo J. D. apie tokį duomenų tvarkymą ir jo tikslą prieš įrašydamas telefoninį pokalbį. Todėl Inspekcija Sprendime darė išvadą, kad jis netinkamai įgyvendino ERĮ 61 straipsnio 2 dalies nuostatą. Pareiškėjas, nepateikdamas J. D. BDAR 13 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos informacijos ir / ar nenurodydamas, kur galima susipažinti su tokia informacija, neįgyvendino BDAR 13 straipsnyje įtvirtintos pareigos informuoti duomenų subjektą apie jo asmens duomenų tvarkymą.

32. Inspekcija teikė pareiškėjui privalomą nurodymą, kuriame, kaip reikalaujama VAĮ, nurodyti ne tik teisiniai nurodymo teikimo pagrindai, bet ir faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai, kuriais remiantis įvertinti pareiškėjo veiksmai ir kurių pagrindu buvo duotas privalomas nurodymas. Inspekcijos 2021 m. spalio 19 d. raštas buvo tik informacinio pobūdžio, primenantis apie pareigą įvykdyti pateiktą nurodymą ir pateikiantis informaciją apie atsakomybę už jo nevykdymą.

33. Pareiškėjas dar iki Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 3 d. rašto gavimo žinojo apie tai, kokiu pagrindu Inspekcijos raštuose yra nurodomas minėtas įspėjimas, todėl nepagrįstai teigia, jog jam yra neaiškus tokio įspėjimo teisinis pagrindas. Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja teismo uždrausti Inspekcijai, kaip duomenų valdytojai, vykdyti jai numatytas BDAR pareigas užtikrinti, kad tvarkomi asmens duomenys atitiktų BDAR 5 straipsnio 1 dalyje numatytus asmens duomenų tvarkymo principus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 3R-804 (2.13-1) 1 punkto, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens J. D. skundo dalis dėl teisės gauti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą pripažinta pagrįsta ir, vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 2 dalies 1 d punktu, pareiškėjui T. L. pateiktas nurodymas suteikti J. D. informaciją apie jos asmens duomenų tvarkymą, kaip tai numatyta BDAR 13 straipsnyje, bei informuoti apie tai Inspekciją, taip pat dėl skundžiamų 2021 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. spalio 19 d. raštų dalių, prašymo įpareigoti Inspekciją atlikti veiksmus bei reikalavimo priteisti neturtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog, nors J. D. bendravo su pareiškėju telefonu kaip UAB „Cgates“ atstovė, tačiau vien tai, kad asmuo veikia juridinio asmens vardu, nereiškia, kad tokiu atveju asmuo visiškai praranda teisę į duomenų apsaugą ir jokia apsauga jam nėra ir negali būti taikoma. Teismo vertinimu, nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrašė telefoninį pokalbį teisėtai, tačiau nebuvo įgyvendinta J. D. teisė būti informuotai apie asmens duomenų tvarkymą, susijusį su telefoninio pokalbio įrašymu.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad J. D. pritarė balso įrašymui, o pats įrašas nebuvo tvarkomas komercinei veiklai, jis buvo tvarkomas tik pareiškėjo asmeniniais tikslais – ginti jo pažeistas teises VDAI, todėl jo atžvilgiu turėtų būti taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta išimtis ir netaikomas BDAR 13 straipsnis. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. rašte aiškiai nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas teismui, o, pareiškėjui pateikus skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo, 2021 m. spalio 19 d. rašto vykdymas turėjo būti sustabdytas.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. rugpjūčio 28 d. ir 2022 m. lapkričio 11 d. prašymus, kuriais jis prašė teismo įpareigoti VDAI pateikti teismui visą su VDAI 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 1R-2788 (2.13 Mr) susijusią informaciją. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, visi šalių reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė, kad prašymas išreikalauti su VDAI 2021 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 1R-2788 (2.13 Mr) susijusią informaciją sietinas su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, teisėjų kolegija nenustatė būtinybės išreikalauti prašomą išreikalauti informaciją. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti minėtų pareiškėjo prašymų.

39. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

40. Pagal BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktą BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis (taip pat ir vaizdo duomenis) tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. BDAR preambulės 18 punkte nustatyta, kad „šis reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Tačiau šis reglamentas taikomas duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomenų tvarkymui, vykdant tokią asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą“.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo teismas (toliau – ir ESTT) 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo bylos F. Ryneš (C-212/13) 31 punkte yra konstatavęs, kad asmens duomenų tvarkymas patenka į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antros įtraukos taikymo sritį, tik jei jį duomenų tvarkytojas atlieka išimtinai asmeninėje ar namų ūkio sferoje. Pasak ESTT, ši nuostata turi būti aiškinama griežtai. Griežto aiškinimo taikytinumą patvirtina ir pati šios nuostatos formuluotė, pagal kurią iš Direktyvos 95/46 taikymo srities pašalintas duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant ne paprastai asmenine ar namų ūkio veikla, bet „tik“ asmenine ir namų ūkio veikla (ESTT 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo bylos F. Ryneš (C-212/13) 29–30 p.).

42. ESTT taip pat yra nurodęs, jog Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką reikia aiškinti kaip numatančią tik tokią veiklą, kuria privatūs asmenys užsiima, neperžengdami privataus ar šeimos gyvenimo ribų; veikla negali būti laikoma tik asmenine ar namų ūkio veikla, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, kai ja siekiama suteikti prieigą prie asmens duomenų neapibrėžtam asmenų ratui arba kai tokia veikla, kad ir iš dalies, apima viešąją erdvę ir todėl yra nukreipta į duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę (žr., ESTT 2018 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Jehovan todistajat – uskonnollinen yhdyskunta, C‑25/17, 42 p., bei 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimo Lindqvist,C-101/01, 47 p.; 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo Satakunnan Markkinapörssi ir Satamedia, C-73/07, 44 p. ir 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Ryneš, C-212/13, 31 ir 33 p.).

43. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad J. D. telefoninio pokalbio metu veikė kaip juridinio asmens (UAB „Cgates“) atstovė. Ji skambino pareiškėjui (T. L.) dėl paslaugų teikimo sutarties su UAB „Cgates“ pratęsimo. Susipažinus su byloje esančiu telefoninio pokalbio įrašu, nustatyta, kad UAB „Cgates“ atstovė, paskambinusi pareiškėjui, pokalbio pradžioje prisistatė kaip UAB „Cgates“ atstovė, nurodė, kad „dėl kokybės pokalbį įrašysime“, taip pat paklausė „ar aš kalbu su T.“. Pareiškėjas patvirtino, atsakydamas „su T.“.

44. Inspekcija Sprendime, įvertinusi informaciją, kad pareiškėjas yra kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, kad telefono numeris, į kurį buvo skambinama, priklauso pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui, tačiau jis yra naudojamas ir internetinio puslapio kaip (duomenys neskelbtini) veikloje, kad pareiškėjas įrašinėja visus pokalbius (tiek asmeniniais, tiek komerciniais tikslais), padarė išvadą, kad BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte ir preambulės 18 dalyje numatyta namų ūkio išimtis negali būti taikoma.

45. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. skambino pareiškėjui kaip juridinio asmens atstovė, kurios pokalbius su klientais įrašo pats juridinis asmuo, kuriam ji atstovauja. Pagal juridinio asmens veiklos pobūdį (be kita ko, interneto paslaugų tiekimas, kuris susijęs su sutarčių sudarymu, sutarčių sąlygų derinimu ir pan.), trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D. turi būti žinoma, kad jos pokalbis su klientu bus įrašomas paties juridinio asmens, kuriam ji atstovauja, taip pat jai turi būti žinoma ir suprantama, kad gali susidaryti situacija, kai jos pokalbis su klientu bus įrašomas ir paties kliento.

46. Byloje nustatyta, kad UAB „Cgates“ atstovė pokalbio pradžioje nurodė, kad „dėl kokybės pokalbį įrašysime“. Pareiškėjas pokalbio metu nurodė: „kadangi šitas pokalbis yra įrašomas tiek iš jūsų, tiek iš mano pusės“ (7 min. 25 s.), tačiau UAB „Cgates“ atstovė apskritai nereagavo į tai, tęsė pokalbį, pareiškėjui norint baigti pokalbį, ji siekė tęsti jį, paklausė pareiškėjo, ar jis dar turi klausimų, gal jam kyla kokių nors neaiškumų. Taigi šie UAB „Cgates“ atstovės veiksmai patvirtina, kad jai buvo suprantama, kad jos pokalbis buvo įrašomas, bent jau nuo to momento, kai pareiškėjas aiškiai patvirtino, kad jis įrašo pokalbį.

47. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien tai, kad pareiškėjui buvo skambinta telefono numeriu, kurį jis naudoja ir kaip fizinis asmuo, ir kaip individualios įmonės vadovas, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas veikė kaip individualios įmonės vadovas ir jam taikytini ERĮ 61 straipsnio reikalavimai. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Cgates“ atstovė skambino pareiškėjui, kaip individualios įmonės kaip (duomenys neskelbtini) vadovui (pokalbio pradžioje atstovė kreipiasi į pareiškėją T. vardu), taip pat nėra duomenų, kad UAB „Cgates“ atstovė siekė sudaryti (pratęsti) sutartį dėl interneto paslaugų tiekimo su pareiškėju, kaip įmonės atstovu (byloje nėra pateiktų sudarytos sutarties, kurią siekta pratęsti, ar pratęsto sutarties kopijų). Byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų naudojęs garso įrašą komerciniais tikslais, kad jis būtų paskelbęs jį viešai, pateikęs jį kitiems tretiesiems asmenims (išskyrus jo skundą nagrinėjančiai Inspekcijai) ir pan. Taigi byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad buvo pažeista UAB „Cgates“ atstovės teisė į privatumą.

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinta išimtį, pripažįstant, kad šiuo atveju pareiškėjas tvarkė duomenis (įrašė telefoninį pokalbį) kaip fizinis asmuo asmeniniais tikslais.

49. BDAR 13 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kokia informacija turi būti pateikta, kai duomenys renkami iš duomenų subjekto. Konstatavus, kad pareiškėjas tvarkė duomenis asmeniniais tikslais, BDAR nuostatos netaikomos, todėl pareiškėjui nekyla pareiga pateikti trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D. informaciją apie jos duomenų tvarkymą.

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamo Sprendimo 1 punktas, kuriuo pareiškėjui nurodyta suteikti J. D. informaciją apie jos asmens duomenų tvarkymą, kaip tai numatyta BDAR 13 straipsnyje, ir apie nurodymo įvykdymą raštu informuoti Inspekciją iki 2021 m. spalio 1 d., yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Atitinkamai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ginčijamo Sprendimo 1 punkto teisėtumą ir pagrįstumą.

51. Pareiškėjas byloje taip pat ginčija Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 3 d. rašto dalį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas negali naudoti pateikiamos skundo medžiagos, joje užfiksuotos informacijos (įskaitant asmens duomenis) su šio skundo nagrinėjimu nesusijusiais tikslais ir / ar teikti jas tretiesiems asmenims, ir 2021 m. spalio 19 d. rašto Nr. 2R-5173 (2.13 Mr) dalį, kuriuo pareiškėjas paprašytas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos, pateikti Sprendimu duoto nurodymo įvykdymo įrodymus, ir nurodyta, kad priešingu atveju bus pradėta administracinės baudos pagal BDAR procedūra.

52. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams dėl šių raštų dalių teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad skundžiamos raštų dalys yra informacinio pobūdžio, jose nėra nustatomos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ar pareigos. Tai, kad raštuose nurodyta jų apskundimo tvarka, nereiškia, kad skundžiamos raštų dalys turėtų būti vertinamos kaip sukeliančios pareiškėjui teisines pasekmes.

53. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-90-502/2024 kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigoms (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021).

54. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų, kuriais buvo prašoma panaikinti atitinkamas 2021 m. rugsėjo 3 d. rašto ir 2021 m. spalio 19 d. rašto dalis.

55. Pareiškėjas prašo priteisti iš Inspekcijos 198 400 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo keičiamos Inspekcijos tariamo rašymo apsirikimo klaidos, kad Inspekcijos neteisėta veika yra tęstinė, ji trunka ilgą laiką, tai daro pareiškėjui, kaip piliečiui, didelę žalą, nes sudaro prielaidas nepasitikėti valstybe ir teisine sistema.

56. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, kai nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti Inspekcijos veiksmai, kurie pasireiškė Inspekcijos veiksmais, priimant Sprendimo 1 punktą, kuris pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad Inspekcija būtų atlikusi pareiškėjo atžvilgiu ir kitus neteisėtus veiksmus, kad jos neteisėta veikla galėtų būti vertinama kaip pasikartojanti (tęstinė). Vien tik ginčijamo Sprendimo 1 punkto pripažinimas neteisėtu ir nepagrįstu, atsižvelgus į šio punkto turinį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs Sprendimo 1 punkte išdėstytą nurodymą, kad jo atžvilgiu būtų buvę pradėti kiti veiksmai (pvz., administracinio nusižengimo procedūra), nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai laikytini Inspekcijos padaryta neturtine žala.

57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies, panaikinant Sprendimo 1 punktą ir atmetant kitą pareiškėjo skundo dalį.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš VDAI priteisti bylinėjimosi išlaidas – už apeliacinį skundą sumokėta 11,25 Eur žyminį mokestį. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

59. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą ir 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 16,88 Eur ((22,50 +11,25) x 0,5) žyminio mokesčio suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo T. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 3R-804 (2.13-1) 1 punktą.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui T. L. iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 16,88 Eur (šešiolika eurų ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis