2021-09-17 Nr. AB-18815-4-52-3-00477-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3939-822/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00477-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

vertėjaujant Abdulmecit Zengin,

dalyvaujant užsieniečiui E. K. (E. K.), jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio E. K. (E. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio E. K. (E. K.) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu E. K. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo ir laikino apgyvendinimo Centre iki 2021 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams perdavė sustabdytą automobilį, kuriame vyko keturi (duomenys neskelbtini) piliečiai. Buvo nustatyta, kad visi minėti užsieniečiai buvo pasišalinę iš Alytaus r. sav., Verebiejų k. užsieniečių apgyvendinimo vietos. Vienas iš užsieniečių prisistatė kaip E. K. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 14 d. buvo pristatytas į Centrą, teigė, jog pageidauja prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Centras, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis buvo pasišalinęs iš užsieniečių apgyvendinimo vietos, jo prieglobsčio prašymas nėra galutinai išnagrinėtas, darė išvadą, jog Užsienietis bandys pakartotinai pasišalinti, todėl tikslinga jį sulaikyti.

3. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad sužinojo, jog juos ketina grąžinti į (duomenys neskelbtini), bijojo išsiuntimo, todėl pabėgo iš užsieniečių apgyvendinimo vietos. Užsieniečio atstovas nepritarė Teikimui ir prašė taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Teikimą tenkino ir sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu E. K. prisistačiusį asmenį Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. lapkričio 14 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, nėra nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai, todėl siekdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju buvo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat, kad jis nesilaiko Lietuvos įstatymų ir tvarkos, nevykdo sprendimo dėl apgyvendinimo užsieniečių apgyvendinimo stovykloje. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės Užsieniečio atžvilgiu neleidžia taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Užsieniečiui turėjo būti taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) prasmės bei nebuvo proporcingas.

8.2. Sulaikymo taikymas Užsieniečiui yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis nurodė, kad bijojo išsiuntimo, jo vienkartinis bandymas išvykti įvyko netikėtos baimės ir sumišimo, pasimetimo situacijoje. Tyčios pažeisti apgyvendinimo tvarką Užsienietis neturėjo. Užsienietis yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, jis suprato savo elgesį ir neketina jo kartoti.

8.3. Užsienietis pažymi, kad Centre yra sudarytos pakankamos sąlygos jo apsaugojimui ir apgyvendinimui. Siūlo jam pritaikyti apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi taikant tokią priemonę, jis būtų aprūpintas būstu bei kitomis būtinosiomis reikmėmis, būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikoje bei jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo interesus.

8.4. Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

9. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

10.1. Alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Šiuo atveju nei viena iš paminėtųjų sąlygų nėra tenkinama.

10.2. Atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus ar kopijas, tačiau Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta.

10.3. Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslo gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint asmens dokumentų, tai indikuoja, jog Užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, tikėtina, kad jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti.

10.4. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai nebendradarbiavimo su valstybės institucijomis faktą, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kyla rizika, jog Užsienietis pasišalins iš Centro.

10.5. Užsieniečiui teismo posėdyje buvo išaiškinta, jog teismas nusprendė nagrinėti visus teikimus tame pačiame posėdyje, nes užsieniečiai buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis. Teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, jo atstovą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu E. K. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. lapkričio 14 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Teikimą, jį tenkino ir vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. lapkričio 14 d. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

14. Įstatymo 112 straipsnyje įtvirtinta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

15. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

17. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

18. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsieniečio atvykimo į Lietuvą aplinkybės, teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų neturėjimas, prieglobsčio prašymas tik po sulaikymo, bandymas išvykti iš Lietuvos Respublikos, kt.) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta). Taigi Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių buvimo yra nepagrįsti.

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taigi nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, jog jis suprato savo elgesį, jo pasekmes ir daugiau neketina pažeisti išvykimo tvarkos, o alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus, vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl atmestini.

20. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad yra susipažinęs su teikimų medžiaga, visi užsieniečiai buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, kalba ta pačia kalba, tuo pačiu dialektu, todėl nusprendė visus teikimus nagrinėti tame pačiame teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, jį atstovavo advokatas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

21. Paminėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu sulaikė užsienietį iki 2021 m. lapkričio 14 d., nors Teikime buvo prašoma sulaikyti pareiškėją iki 2021 m. lapkričio 13 d. Ši fakto klaida padaryta niekaip neargumentuojant, tačiau ji nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą laikyti neteisėtu. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje tikslintina data, vietoj formuluotės „iki 2021 m. lapkričio 14 d.“ nurodant formuluotę „iki 2021 m. lapkričio 13 d.“.

22. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą, vietoj formuluotės „iki 2021 m. lapkričio 14 d.“ nurodant formuluotę „iki 2021 m. lapkričio 13 d.“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio E. K. (E. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą datą, vietoj formuluotės „iki 2021 m. lapkričio 14 d.“ nurodant formuluotę „iki 2021 m. lapkričio 13 d.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė