2018-08-28 Nr. AB-14812-3-61-3-02003-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-589-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02003-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. birželio 14 d. gautas pareiškėjo V. R. skundas, kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-24174 išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą iš turto; 2) trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių (toliau – ir Institucija); 3) įvertinti Institucijos veiksmus ar neveikimą, kai, gavus skundą, jo gavimas nėra tinkamai registruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registre (toliau – ir ANR), dėl ko kilo neigiamos teisinės pasekmės pareiškėjui; 4) įpareigoti Instituciją patikslinti ANR duomenis taip, kad jie atitiktų skundo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) padavimo aplinkybes.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartyje nustatė pareiškėjui V. R. terminą iki 2018 m. liepos 2 d. pateikti prašymą atnaujinti skundo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 483-24174 panaikinimo padavimo terminą, kartu nurodant skundo padavimo praleidimo priežastis, taip pat pašalinti kitus nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti skundžiamą sprendimą su prašymu atnaujinti praleistą terminą, pateikiamame skunde nurodyti atsakovą ir ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (į teismo posėdį nekviečiant proceso šalių), taip pat pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų įvertinti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus veiksmus ar neveikimą, kai, gavus skundą, jo gavimas nėra tinkamai registruotas ANR, ir įpareigoti Instituciją patikslinti ANR duomenis taip, kad jie atitiktų skundo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) padavimo aplinkybes. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis dėl minėtų reikalavimų turi teisę paduoti skundą atsakovui Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. M. g. 8A, Kaunas).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimų įvertinti Institucijos veiksmus ar neveikimą ir įpareigoti Instituciją patikslinti ANR duomenis, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė atsakovų, tačiau, įvertinęs minėtus pareiškėjo reikalavimus, sprendė, kad atsakovu dėl šių reikalavimų turėtų būti Institucija. Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo 6 straipsniu (2016 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2477), teismas nustatė, kad atsakovo – Institucijos, buveinė adresu: Vytauto pr. 91, Kaunas, yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veikimo teritorijoje. Todėl pažymėjo, kad pareiškėjas skundą dėl Institucijos veiksmų ar neveikimo ir įpareigojimo Institucijai atlikti veiksmus, atitinkantį ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus, turėjo teisę paduoti ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o, remiantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. M. g. 8A, Kaunas).

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų įvertinti Institucijos veiksmus ar neveikimą ir įpareigoti Instituciją patikslinti ANR duomenis nepriskirtina Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismas ją atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas V. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria jo skundo dalį atsisakyta priimti ir perduoti visą skundą nagrinėti kompetentingam teismui.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalimi, pareiškėjas nurodo, jog teismas neįsigilino į skundo esmę, t. y. į tai, jog skundas paduotas dėl Institucijos neatliktos pareigos tinkamai registruoti ANR gautą skundą, dėl Institucijos priimto nutarimo. Pareiškėjas nurodo, jog skundo neįregistravimas ANR sukėlė teisines pasekmes, t. y. VMI priėmė 2018 m. kovo 6 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtą Institucijos paskirtą baudą už administracinį pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, tarp neįregistravimo ANR ir VMI priimto sprendimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pareiškėjas sutinka su teismo nuomone, kad byloje teisinis santykis yra mišrus, tačiau mano, jog susijusius reikalavimus nagrinėjant skirtingiems teismams būtų pažeistas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai.

Pareiškėjas teigia, kad teisinis santykis dėl VMI sprendimo panaikinimo yra vyraujantis byloje, todėl skundą dėl reikalavimų Institucijai jis taip pat padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Mano, jog teismas, nesutikdamas su tokiu pareiškėjo teismingumo vertinimu, remdamasis ABTĮ 22 straipsniu, turėjo pats spręsti viso skundo teismingumo klausimą, o ne atsisakyti priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų ir pasiūlyti kreiptis į kitą teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti dalį pareiškėjo skundo reikalavimų dėl to, kad jie yra teismingi kitam administraciniam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis bylų teritorinio teismingumo. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi, atsisakė priimti dalį pareiškėjo V. R. atsakovui VMI skunde keliamų reikalavimų, susijusių su Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus veiksmų ar neveikimo vertinimu ir Institucijos įpareigojimu atlikti veiksmus. Pareiškėjas taip pat prašė Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija. Pareiškėjo įsitikinimu, jo keliamas ginčas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes tarp Institucijos veiksmų ir VMI priimto sprendimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kadangi teisinis santykis dėl VMI priimto sprendimo yra vyraujantis byloje, todėl visi jo reikalavimai turėtų būti nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, jog tarp pareiškėjo prašomo panaikinti VMI sprendimo ir Institucijos veiksmų yra priežastinis ryšys, nesudaro pagrindo skunde skirtingiems atsakovams – VMI ir Institucijai – keliamus reikalavimus priimti nagrinėti nesilaikant bylų teritorinio teismingumo, t. y. ne pagal atsakovams atstovaujančių institucijų buveinės vietą. Pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nėra tokie, kurie negalėtų būti išnagrinėti atskirose administracinėse bylose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu, kuriame dalis keliamų reikalavimų yra teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, tinkamai taikęs proceso teisės normas, skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti dalį skunde keliamų reikalavimų ir išaiškino pareiškėjui, jog skundą dėl Institucijos veiksmų ar neveikimo ir įpareigojimo Institucijai atlikti veiksmus, atitinkantį ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus, jis turėjo teisę paduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Dėl paminėtų priežasčių skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė