2022-06-15 Nr. CB-4937-2-42-3-00168-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3063

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00168-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko),

susipažinusi su 2022 m. birželio 3 d. paduotu ieškovės G. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, jos pripažinimo galiojančia pirkimo–pardavimo sutartimi ir iš šios sutarties kylančių pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, kompensacijos priteisimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Byloje Tauragės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti tarp atsakovų 2017 m. vasario 17 d. sudarytą paveldėjimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir pripažinti šią sutartį galiojančia 1/4 dalių žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi; perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas; priteisti iš ieškovės 1906,24 Eur atsakovui I. M. kaip kompensaciją už 1/4 dalį žemės sklypo; pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento atsakovui I. M. 2017 m. kovo 10 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą; priešieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 1/12 dalį 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto įpėdinei G. B. į palikėjo M. Š. nuosavybės teise valdytas 3/4 dalis žemės sklypo; taikė restituciją ir 1/12 dalį G. B. pagal 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimą paveldėto nekilnojamojo turto, kurį sudaro 3/4 dalys žemės sklypo, pripažino asmenine I. M. nuosavybe; pripažino negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 1/12 dalį 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto įpėdinei G. B. į palikėjo M. Š. nuosavybės teise valdytas 257/1000 dalis pastato-veršidės; taikė restituciją ir 1/12 dalį G. B. pagal 2018 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą paveldėto nekilnojamojo turto pripažino asmenine I. M. nuosavybe. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami, ar sandoris yra apsimestinis ir ar jam taikytinos CK 1.87 straipsnyje nurodytos teisinės pasekmės, netinkamai aiškino ir taikė sutarčių aiškinimo taisykles nustatančias materialiosios teisės normas, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje. Teismai, nagrinėdami priešieškinio reikalavimus, pažeidė įrodymų tyrimų ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnio 1 dalyje, o apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nevisapusiško ir neobjektyvaus bylos aplinkybių vertinimo ir netinkamo prejudicinių faktų taikymo, taip pat pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes nemotyvavo savo sprendimo, pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalį, nes nepilnai išnagrinėjo ieškovės apeliacinį skundą, nesusipažino su teismo posėdžio garso įrašu ir su notarės paaiškinimais, neįvertino liudytojų parodymų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Paduodama kasacinį skundą ieškovė G. B. sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį, kuris, atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 60 (šešiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. birželio 3 d. AB „Swedbank”, mokėjimo nurodymo Nr. 4.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas