eb138e7c-dc38-40e7-a675-393feabdfa67 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-5240-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01310-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 29 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas D. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PaaiÅ¡kino, kad 2019-06-17 raÅ¡tu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merÄ su praÅ¡ymu atsakyti į klausimus apie galimÄ Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių sujungimÄ . 2019-10-11 09:40 val. elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡ Kauno miesto mero patarėjo T. G. pareiÅ¡kėjas gavo atsakymÄ , tačiau juo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėtas, į klausimus nebuvo atsakyta, be to, atsakymÄ pateikė ne Kauno miesto savivaldybės meras, o tretysis asmuo.

Šį atsakymÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris skundÄ patenkino: panaikino atsakovės atsiųstÄ atsakymÄ ir įpareigojo atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Taigi, atsakovės veiksmai įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinti neteisėtais. PareiÅ¡kėjo teigimu, minėti neteisėti veiksmai sukėlė jam neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, atsiradusiu nepasitikėjimu savo gyvenamosios vietos savivaldybe bei savivaldos institucijomis apskritai.

PareiÅ¡kėjas teigia patyręs ilgalaikę nevilties ir bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ , kadangi atsakovė visiÅ¡kai nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė pateikti pareiÅ¡kėjui, kaip Kauno miesto savivaldybės gyventojui, informacijÄ apie savo veiklÄ . Papildomai pažymėjo, kad naujo atsakymo į savo praÅ¡ymÄ iki Å¡iol nėra gavęs, todėl neturtinę žalÄ patiria ir toliau. PareiÅ¡kėjo vertinimu, patirtai žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo galimai patiriami išgyvenimai tėra subjektyvi jo paties nuomonė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Atsakovės nuomone, jos pateiktas atsakymas pareiškėjui dėl informacijos suteikimo negali būti vertinamas kaip galintis sukelti ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, kadangi tai tebuvo informacinio pobūdžio atsakymas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodomų patirtų iÅ¡gyvenimų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas yra profesionalus teisininkas ir savo teise į teisminę gynybÄ pasinaudojo apskųsdamas atsakovės 2019-10-11 atsakymÄ dėl informacijos suteikimo. Byla yra teismo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėta, todėl atsakovė mano, kad nėra pagrindo dar ir kildinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjo teiginys, jog naujas atsakymas į jo praÅ¡ymÄ iki Å¡iol nėra pateiktas, neatitinka tikrovės, kadangi atsakovė iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2019-06-17 praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo bei 2020-05-28 pateikė pareiÅ¡kėjui iÅ¡samų atsakymÄ raÅ¡tu.

Todėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad jam padaryta neturtinė žala tik didėja, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Atsakovė prašė skundÄ atmesti. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , atlyginimo priteisimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str. ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019-06-17 elektroniniu paÅ¡tu Kauno miesto savivaldybės merui V. M. pateikė praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo, praÅ¡ydamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pagrindu informuoti pareiÅ¡kėjÄ , kada įvyko Kauno miesto savivaldybės mero V. M. pokalbis su Kauno rajono savivaldybės vadovais, seniÅ«nais, kitais merais apie Kauno miesto ir rajono savivaldybių galimÄ sujungimÄ , bei atsakyti į klausimus apie galimo susijungimo eigÄ , iniciavimÄ ir motyvus.

Kauno miesto savivaldybės mero patarėjas pareiÅ¡kėjui atsakė 2019-10-11 elektroniniu laiÅ¡ku, kuriame atsisakė suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ , iÅ¡ esmės nurodydamas, jog minėtame slapta įraÅ¡ytame privačiame pokalbyje pareiÅ¡kėjo cituojami teiginiai negali bÅ«ti laikomi informacija apie institucijos veiklÄ , todėl praÅ¡oma nepriimti to rimtai (taip nurodyta elektroniniame laiÅ¡ke). Šį atsakovės atsakymÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020, kurioje priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas.

Teismas panaikino Kauno miesto savivaldybės mero patarėjo T. G. 2019-10-11 elektronine forma (el. paÅ¡tu) pareiÅ¡kėjui atsiųstÄ raÅ¡tÄ (atsakymÄ ) ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės merÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2019-06-17 praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo. Teismas konstatavo, kad skundžiamas raÅ¡tas neatitiko Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies, VAÄ® 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto iÅ¡samumo principo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punkto reikalavimų (Atsakymai į praÅ¡ymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:

į praÅ¡ymÄ suteikti administracinę paslaugÄ â€“ iÅ¡duoti dokumentÄ , jo kopijÄ , nuoraÅ¡Ä ar iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį tam tikrÄ juridinį faktÄ , – atsakoma suteikiant praÅ¡omÄ administracinę paslaugÄ arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 papunktis); į praÅ¡ymÄ pateikti institucijos turimÄ informacijÄ atsakoma pateikiant praÅ¡omÄ informacijÄ Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 papunktis);

į praÅ¡ymÄ priimti administracinį sprendimÄ â€“ atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopijÄ , iÅ¡raÅ¡Ä ar nuoraÅ¡Ä arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 papunktis); į kitus praÅ¡ymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 papunktis)), nes yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, jame nenurodytos visos praÅ¡ymo nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybės, nenurodomos atsisakymo suteikti informacijÄ , pateikti dokumentus priežastys ir konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis atsakovė vadovavosi.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įsitesėjusių Lietuvos Respublikos teismų sprendimų privalomumas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020 ir nagrinėjamoje administracinėje byloje iÅ¡ esmės dalyvauja tie patys asmenys, todėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga, neteisėti vieÅ¡ojo administravimo subjekto Kauno miesto savivaldybės veiksmai, pateikiant pareiÅ¡kėjui teisės aktų reikalavimų neatitinkantį atsakymÄ Ä¯ jo praÅ¡ymÄ , iÅ¡ naujo Å¡ioje administracinėje byloje nebeįrodinėtina ir laikytina nustatyta. Tai patikslina ir ginčo nagrinėjimo ribas, sietinas tik su likusiomis vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygomis – žala ir priežastiniu ryÅ¡iu tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., LVAT 2018-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018). PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti žalos atlyginimÄ , paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimÄ pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., 2011-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti jo galimai patirtos neturtinės žalos dydį ir pobūdį. Byloje nenustatyta, kad neteisėtas atsakovės pareiškėjui pateiktas administracinis aktas sukėlė neigiamas pasekmes jo psichinei ir fizinei sveikatai arba turėjo kitų didelio masto, ilgalaikių, neatitaisomų neigiamų pasekmių pareiškėjo gyvenimo kokybei, psichologinei būsenai, reputacijai, bendravimo galimybėms ar kt.

Be to, žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia ir Å¡ios žalos prigimtis bei objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iÅ¡ dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, suÅ¡velninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimÄ teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ .

Taigi, kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , grindžiamÄ principu, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iÅ¡ veiksnių, reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).

Teismas, vertindamas pažeisto teisinio gėrio pobÅ«dį nagrinėjamu atveju, atsižvelgia į tai, kad atsakovės neteisėti veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pasireiÅ¡kė netinkamos formos ir turinio administraciniu aktu, kuriuo buvo atsakyta į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl informacijos pateikimo. Minėtame praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas uždavė atsakovei iÅ¡ esmės teorinius klausimus, siekdamas pasidomėti jos veikla, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo suteiktÄ teisę gauti informacijÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjekto apie jo vykdomÄ veiklÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju nėra kildinamas iÅ¡ administracinio akto, kuriuo pareiÅ¡kėjui nepagrįstai ir nemotyvuotai bÅ«tų suformuotos privalomos elgesio taisyklės ar sukeltos kitos tiesioginės pasekmės. Administracinis aktas, iÅ¡ kurio kildinamas neturtinės žalos atlyginimas, iÅ¡ esmės buvo informacinio pobÅ«džio ir neturėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms ir pareigoms. Be to, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeista teisė gauti informacijÄ iÅ¡ savivaldybės institucijos apie jos veiklÄ nėra susijusi su itin jautriomis socialinėmis sritimis arba didelės reikÅ¡mės vertybėmis, tokiomis, kaip asmens sveikata, gyvybė, turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228/2007; 2008-01-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008; 2015-03-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-507/2015 ir kt.).

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje vertinami atsakovės neteisėti veiksmai neturtinės žalos atlyginimo aspektu yra mažareikÅ¡miai ir negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjui kitokių neigiamų pasekmių, kaip tik laikinų, vienkartinio pobÅ«džio nepatogumų. Kauno miesto savivaldybės pateiktas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis atsakymas pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti tik nežymų trumpalaikį diskomfortÄ , kuris negali bÅ«ti prilyginamas neturtinės žalos sÄ vokai pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant CK 6.250 straipsnio nuostatas.

Kaip jau minėta, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Nagrinėjamu atveju pagal bylos medžiagÄ nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atsakovės padaryti neteisėti veiksmai buvo pakankamai intensyvÅ«s, o pareiÅ¡kėjas tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog dėl netinkamo atsakovės atsakymo jis patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir laikytini subjektyviu paties pareiÅ¡kėjo situacijos vertinimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, vykdydama teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eI2-1026-505/2020, pareiÅ¡kėjo 2019-06-17 praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ naujo ir pateikė jam 2020-05-28 Kauno miesto savivaldybės mero raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos suteikimo“, todėl atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad neturtinė žala yra patiriama iki Å¡iol ir jos mastas didėja.

Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų sukeltos neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryÅ¡io, nesant bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų viseto, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė