2013-10-28 Nr. AB-7240-3-61-3-00388-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-2490/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00388-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5, 28–29), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 1094 (11); 2) solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Vidaus reikalų ministerija, VRM) ir Lietuvos valstybės pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) perskaičiuotą ir neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 337,90 Lt už 2010 m. vasario mėn. ir 394,22 Lt už kiekvieną paskesnį mėnesį; 3) įpareigoti atsakovus toliau mokėti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 11SP-420 paskirtą pensiją.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nesutinka su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu. Vidaus reikalų ministerija, taikydama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2010 m. vasario 5 d. neišmokėjo jam dalies valstybinės pensijos – 337,90 Lt už 2010 m. vasario mėn. ir 394,22 Lt už kiekvieną paskesnį mėnesį (iš viso: 13 741,38 Lt). Pareiškėjo manymu, nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių principus, konstitucinę teisę į nuosavybę. Dėl to galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas.

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 14–15) paaiškino, kad vienintelis pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo įstatyminis pagrindas – Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nutarime, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pasisakė, jog pagal nustatytą formulę valstybinė pensija esant valstybėje itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ją gaunantiems galėjo būti mažinama daugiau nei 20 procentų. Pareiškėjui valstybinė pensija nebuvo mažinama daugiau nei 20 procentų, todėl atsakovės veiksmai yra laikytini teisėtais, nepažeidžiančiais pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų bei tuo metu galiojusių teisės aktų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu (b. l. 48–50) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui VRM 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 11SP-420 nuo 2010 m. vasario 5 d. buvo paskirta 1611,09 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, tačiau pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, buvo mokama perskaičiuota.

2013 m. sausio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką. VRM 2013 m. sausio 25 d. raštu Nr. 1D-1094-(11) informavo pareiškėją, kad jo pensija perskaičiuota pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Nurodė, kad įstatymas pensijų kompensavimo nenustato.

Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pavirtino Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumą, VRM, mokėdama pareiškėjui sumažinto dydžio valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, veikė teisėtai ir pagrįstai. Pažymėjo, kad VRM, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Dėl nurodytų motyvų, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.

III. Pareiškėjas A. A. J. apeliaciniu skundu (b. l. 54–56) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Savo poziciją pareiškėjas grindžia skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjui gaunant sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Savo poziciją grindžia skunde pateiktais argumentais. Papildomai pažymi, kad neišmokėtos valstybinės pensijos dalies nepriteisimas diskriminuotų pareiškėją kitų Lietuvos Respublikos pensininkų atžvilgiu, kuriems paskirtos pensijos yra atkurtos ir išmokami patirti praradimai dėl pensijų sumažinimo. Mano, kad jo teisę reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį patvirtina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. (12)-(SN)-03 dėl skundo tyrimo.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 62–63) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei aktualų Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. A. J. nuo 2010 m. vasario 5 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui VRM 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 11SP-420 nuo 2010 m. vasario 5 d. buvo paskirta 1611,09 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija (b. l. 20), tačiau pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, buvo mokama perskaičiuota (b. l. 24). 2013 m. sausio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką (b. l. 21). VRM 2013 m. sausio 25 d. raštu Nr. 1D-1094-(11) informavo pareiškėją, kad jo pensija perskaičiuota pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Nurodė, kad įstatymas pensijų kompensavimo nenustato (b. l. 22–23). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis) su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis sutinka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis (b. l. 24). Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos priežiūros tarnybos 2013m. sausio 23 d. pažymoje Nr. 11PP(P)-779 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ (b. l. 24) pateikti duomenis nuo 2010 m. vasario 5 d. iki 2012 m. gruodžio mėn. (imtinai), teisėjų kolegija sprendžia, kad vertintinas pareiškėjo pensijos ribojimas pažymoje nurodytu laikotarpiu.

Nagrinėjamoje byloje aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl 2013 m. sausio 25 d. sprendime Nr. 1094 (11) faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai.

Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog aplinkybė, kad pensija pareiškėjui sumažinta dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai priėmimo, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą, tačiau pažymi, kad minėtas pareiškėjo argumentas neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes nagrinėjamu atveju Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui perskaičiuota pensija, Konstitucinio Teismo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai. Dėl tos pačios priežasties atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo diskriminavimo kitų Lietuvos Respublikos pensininkų atžvilgiu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, atsižvelgė į nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką, todėl priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė