Legislator Case Law & Legislation
eb0a34f6-7af9-4a11-af80-fa4db2aa502b AI generated

eb0a34f6-7af9-4a11-af80-fa4db2aa502b · Å iaulių apygardos teismas

Case Number eb0a34f6-7af9-4a11-af80-fa4db2aa502b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pakėvio dvaras“ apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų L. J. ir L. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „R. A.“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Pakėvio dvaras“ bei trečiajam asmeniui A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovai L. J. ir L.

Legislator headnote

AI generated

eb0a34f6-7af9-4a11-af80-fa4db2aa502b · Å iaulių apygardos teismas: Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:6.1.Teismas skundžiamu sprendimu padarė materialinės teisės normų pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) iÅ¡mokėtos sumos į neturtinės žalos atlyginimÄ neįskaičiuojamos ir neturi įtakos sprendimo Å¡ioje byloje priėmimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, kad iÅ¡mokos įskaitomos tik į turtinės žalos dydį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-34-569/2017 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00364-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.4; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20(S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 24 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „R.

A.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pakėvio dvaras“ apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų L. J. ir L. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „R. A.“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Pakėvio dvaras“ bei trečiajam asmeniui A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovai L. J. ir L.

J. pateiktu ieškiniu prašė kiekvienam iš jų priteisti po     5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R. A.“ ir po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Pakėvio dvaras“ dėl L. J. sutuoktinio ir L. J. tėvo V. J. žūties nelaimingo atsitikimo darbe metu.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad vyro mirtis jai buvo didžiulė nelaimė, sukėlė labai sunkius iÅ¡gyvenimus. Vyrui žuvus, be jo pagalbos ji viena neturėjo jokių galimybių Lietuvoje susirasti gerai apmokamÄ darbÄ , pabaigti sutvarkyti sodybÄ , iÅ¡laikyti save ir sÅ«nų, todėl buvo priversta grįžti gyventi į A.. IÅ¡ karto po vyro mirties jai prasidėjo depresija, nebegalėjo normaliai dirbti ir net valgyti, tačiau Lietuvoje į medikus nesikreipė. Dėl sutuoktinio žūties iÅ¡ Sodros gavo 10 773 Eur iÅ¡mokÄ ir iÅ¡ draudimo bendrovės – 8 688 Eur iÅ¡mokÄ .

UAB „R. A.“ atlygino laidojimo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su tėvu buvo labai artimi, nuolat bendravo, gerai sutarė. Tėvo mirtis sūnų labai paveikė, jis tapo nervingas, užsisklendė savyje, jam sunku mokytis, reikalinga pagalba mokykloje. Dėl tėvo mirties ieškovas Lietuvoje gauna 11 Eur išmokas per mėnesį, o A. –30 Eur. Ieškinyje nurodoma suma ieškovui reikalinga mokslams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Pakėvio dvaras“ L.

J. ir L. J. po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisė iÅ¡ UAB „R. A.“ L. J. ir L. J. po 1 311,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisė iÅ¡ UAB „Pakėvio dvaras“ 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei; priteisė iÅ¡ UAB „R. A. 79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.4. Teismas vertino, kad visus darbų saugos pažeidimus, lėmusius V. J. mirtį, padarė UAB „R. A.“ darbuotojas, o UAB „Pakėvio dvaras“ kaltė yra, kad ji kaip darbdavys neužtikrino saugių darbo sÄ lygų, t. y. faktiÅ¡kai – nesutrukdė (duomenys neskelbtini) A.

D. vykdyti darbus pažeidžiant darbų saugos reikalavimus. Dėl to teismas nesutiko su ieÅ¡kovų argumentu, jog UAB „Pakėvio dvaras“ taikytina didesnė civilinė atsakomybė kaip darbdaviui ir sprendė, kad UAB „Pakėvio dvaras“ turi atlyginti 1/3 dalį, nes neužtikrino saugių darbo sÄ lygų, o UAB „R. A.“ – 2/3 dalis, nes neužtikrino saugių darbo sÄ lygų ir padarė pažeidimus, lėmusius nelaimingo atsitikimo kilimÄ dėl V. J. žūties padarytos neturtinės žalos.5.

Teismas sprendė, kad bent artimiausiu metu iÅ¡vykti gyventi į A. V. J. nesiruošė. Nors L. J. teigia, jog su sÅ«numi taip pat rengėsi netrukus grįžti gyventi į LietuvÄ , jokių tai patvirtinančių įrodymų ji nepateikė. Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės ir liudytojų J. J. bei A. J. teiginius, kad Å¡eimos narių ryÅ¡iai iki V. J. mirties buvo itin artimi ir labai intensyvÅ«s, nes žuvusysis maždaug pusę metų iki mirties gyveno atskirai ir nėra duomenų, kad sutuoktiniai bÅ«tų rengęsi artimiausiu metu gyventi bendrai.

Nepagrįstais vertino atsakovų teiginius, kad sutuoktinių bendravimas gyvenant atskirai buvo nutrūkęs, dėl ko V. J. žuvus ieškovai patyrė tik minimalius išgyvenimus, ir kad V. J. turėjo ryšius su kita moterimi. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovų ir V. J. šeimyniniai ryšiai iki jo mirties būtų nutrūkę ar labai silpni, taip pat nėra duomenų, kad šeima būtų planavusi artimiausiu metu gyventi kartu. Teismas sprendė, kad ieškovai nelaikytini asmenimis, patyrusiais įmanomai didžiausias netektis ir neigiamus išgyvenimus dėl šeimos nario žūties.

Teismo vertinimu ieÅ¡kovams visa turtinė žala yra atlyginta draudimo iÅ¡mokomis, todėl draudimo įmonės AB ,,Lietuvos draudimas‘‘ iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas – po 8 688,60 Eur - įskaitė į neturtinės žalos atlyginimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Pakėvio dvaras“ praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:6.1.Teismas skundžiamu sprendimu padarė materialinės teisės normų pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) iÅ¡mokėtos sumos į neturtinės žalos atlyginimÄ neįskaičiuojamos ir neturi įtakos sprendimo Å¡ioje byloje priėmimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, kad iÅ¡mokos įskaitomos tik į turtinės žalos dydį.

Socialinio draudimo iÅ¡mokos gali bÅ«ti įskaitomos tiek į turtinę, tiek į neturtinę žalÄ . Turtinė žala ieÅ¡kovams buvo visiÅ¡kai atlyginta, todėl, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, socialinio draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovų gauta nauda turėtų bÅ«ti įskaityta į nuostolius. V. J. artimiesiems buvo iÅ¡mokėta 15 0000 litų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo iÅ¡mokos, 12 0000 litų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, iÅ¡mokėto AB „Lietuvos draudimas“, viso 270 000 litų, t. y. viso 78 197,41 Eur.

Taip pat buvo atlygintos laidotuvių, paminklo pastatymo, ieÅ¡kovų kelionės iÅ¡laidos. Atsakovė UAB „R. A.“ kompensavo ieÅ¡kovei 11 027,20 litų dydžio V. J. laidojimo iÅ¡laidas, taip pat 10 500 litų turtine žalÄ pagal 2014 m. lapkričio 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį. IeÅ¡kovams jau iÅ¡mokėta suma yra pakankama kompensuoti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ .7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „R. A.“ praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:7.1.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės UAB „R. A.“ apeliacinio skundo argumentai yra visiškai identiški atsakovės UAB „Pakėvio dvaras“ apeliacinio skundo argumentams, todėl jų nebekartoja.8. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovai L. J. ir L. J. prašo atmesti atsakovų apeliacinius skundus. Priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:8.1.Apeliaciniuose skunduose neatskleisti teismo sprendimo panaikinimo apeliacine tvarka pagrindai, numatyti CPK 329 straipsnyje.

Apeliaciniuose skunduose nenurodyta, kokias konkrečias materialinės teisės normas pažeidė teismas ir kaip pasireiÅ¡kė Å¡ie pažeidimai, nenurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuo kurios nukrypo teismas.8.2.Teismas tinkamai taikė CK 6.290 straipsnio 1 dalį, tai visiÅ¡kai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . Atsakovai netinkamai aiÅ¡kina CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatas, teikdami, jog pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo iÅ¡mokos gali bÅ«ti įskaitomos tiek į turtinę, tiek į neturtinę žalÄ .

Toks aiškinimas visiškai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 8.3.Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ieškovai praturtės gaudami po 6 311,40 Eur žalos atlyginimo. Ieškovai neteko pagrindinio šeimos moralinio ramsčio ir maitintojo. Ieškovai iki šiol negali atsigauti po vyro-tėvo mirties. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.290 straipsnį.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinių skundų argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. ir ieškovė L. J. susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus ieškovas L. J.. 2013 m. gegužės 22 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. buvo priimtas dirbti UAB „Pakėvio dvaras“ (duomenys neskelbtini). 2013 m. gegužės 22 d. tarp atsakovių buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Å¡ia sutartimi UAB „Pakėvio dvaras“ direktoriaus 2013-05-22 įsakymu V. J. ir kiti darbuotojai paskirti į UAB „R. A.“ objektÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ atlikti darbus: žemės kasimas lietaus nuotekų vamzdynams, smėlio pagrindo po vamzdžiais įrengimas, vamzdžių užpylimas smėliu ir kt. (duomenys neskelbtini) nelaimingo atsitikimo darbe metu V. J. žuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovės yra atsakingos dėl V. J. žūties.

V. J. žuvus VSDFV Å iaulių skyriaus sprendimais L. J. ir L. J. buvo skirtos po 37 200 Lt iÅ¡mokos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu. Taip pat L. J. ir L. J. buvo iÅ¡mokėtos po 8 688,60 Eur draudimo iÅ¡mokos.12. Apeliantai teigia, jog CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, kad iÅ¡mokos įskaitomos tik į turtinės žalos dydį. Socialinio draudimo iÅ¡mokos gali bÅ«ti įskaitomos tiek į turtine, tiek į neturtinę žalÄ . Dėl to teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovams VSDFV iÅ¡mokėtos sumos į neturtinės žalos atlyginimÄ neįskaičiuojamos.

Su Å¡iais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.13. Dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pasireiÅ¡kia tuo sukeltais nuostoliais kitiems asmenims. Tai gali bÅ«ti netektas iÅ¡laikymas tiems asmenims, kuriems jis buvo teikiamas ar jie turėjo teisę į tokį iÅ¡laikymÄ , neturtinė žala, taip pat laidojimo iÅ¡laidos, kurias patyrė mirusįjį laidoję asmenys.14. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia (be visa kita) Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

15. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDÄ®) 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo Å¡eimos nariams lygiomis dalimis iÅ¡mokama vienkartinė draudimo iÅ¡moka ir mokama periodinė draudimo iÅ¡moka pagal Å¡io Ä®statymo 26 bei 27 straipsnius. NADPLSDÄ® nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams.

IÅ¡ Å¡ios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti atitinkamas NADPLSDÄ® pagrindu mokamų iÅ¡mokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015). Pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ vienkartinė draudimo iÅ¡moka, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, laikytina turtine žala. Privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir įstatymo nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai.

Socialinis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe neapima visų žalos rūšių, jis neapima neturtinės žalos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).16. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pažymėtina, kad apeliantai savo apeliaciniuose skunduose nenurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nuo kurios jų manymu nukrypo pirmosios instancijos teismas, nepateikė jokių teisinių argumentų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, prieÅ¡ingai, pagal esamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį iÅ¡mokos įskaitomos tik į turtinės žalos dydį.

Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.290 straipsnį.17. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ teismo sprendimÄ , tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 18. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovių apeliacinius skundus, bylinėjimosi iÅ¡laidos joms nepriteisiamos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovai apeliacinės instancijos teisme patyrė 350,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IÅ¡ mokėjimo nurodymo matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ 350,00 Eur sumokėjo ieÅ¡kovė L. J.. Ä®vertinus bylos apimtį, advokato darbo laiko sÄ naudas, paruoÅ¡to dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieÅ¡kovei L.

J. iÅ¡ atsakovių priteistina po 175,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,n u t a r i a :Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovių UAB „Pakėvio dvaras“, įmonės kodas 162947879, ir UAB „R.

A.“, įmonės kodas 162402010, po 175,00 Eur (Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. TeisėjaiJurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė