eb09def2-6b83-491d-8fb2-2d375838db48 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-426-297/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50845-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 20 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Vismantei Valentaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Čitavičiūtei, kaltinamiesiems T.

D., T. A., Ž. P., kaltinamojo Ž. P. gynėjai advokatei Ramunei Kuzmienei, nukentėjusiajam T. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013 m. gruodžio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs; 2) 2016 m. gegužės 12 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2016 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi bausmė pakeista areštu 90 parų; 2017 m. balandžio 5 d. paleistas atlikęs bausmę; 3) 2018 m. lapkričio 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 4) 2019 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, areštu 90 parų; 5) 2019 m. birželio 7 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktÄ , 641 straipsnį, areÅ¡tu 60 parų; remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – areÅ¡tas 90 parų, 2019 m. liepos 23 d. paleistas atlikęs bausmę; 6) 2020 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , 641 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; turintis neiÅ¡nykusį teistumÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje;

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2018 m. spalio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2019 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams; atliekantis bausmę, turintis neiÅ¡nykusį teistumÄ , kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje;

Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2018 m. lapkričio 15 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2019 m. balandžio 29 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, BK 641 straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams; 3) 2019 m. spalio 3 d.

Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams; remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 29 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmės – laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesių; 2020 m. sausio 13 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 45 paroms; teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamieji T. D., T. A. ir Ž. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ Å¡iomis aplinkybėmis: 2019 m. lapkričio 30 d. apie 04.09 val. kaltinamieji T. D., T. A. ir Ž. P. (duomenys neskelbtini), t. y. vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, be jokios priežasties užpuolė baro apsaugos darbuotojÄ T. M. ir jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ : Ž. P. tyčia ne mažiau kaip tris kartus spyrė T.

M. į užpakalio, galvos, juosmens-pilvo sritis ir ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu sudavė jam į galvÄ , metė į jį Å¡aligatvio trinkelę, iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės iÅ¡rovė ir į bandantį jį sulaikyti apsaugos darbuotojÄ A. C. metė metalinį stulpelį, T. D. tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė kumščiu nukentėjusiajam T. M. į krÅ«tinę, o T. A. tyčia du kartus spyrė T. M. į galvos bei krÅ«tinės sritis ir ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė jam į galvos ir krÅ«tinės sritis; kaltinamųjų bendrai muÅ¡amas bei už drabužių tÄ somas nukentėjusysis T.

M. griuvo ant grindinio ir patyrė kairio žastikaulio iÅ¡nirimÄ , taip visi trys kaltinamieji įžūliais veiksmais, o kaltinamasis Ž. P. dar ir vandaliÅ¡kais veiksmais, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , sukėlė nukentėjusiajam T. M. fizinį skausmÄ ir bendrais smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė T. M. sveikatÄ , nes dėl kairio žastikaulio iÅ¡nirimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis T.

D. kaltę visiÅ¡kai pripažino. PaaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytu laiku jis su draugais T. A. ir Ž. P. buvo naktiniame bare (duomenys neskelbtini). Bare jis gėrė alkoholį, prieÅ¡ tai irgi buvo jo vartojęs, todėl jautėsi stipriai apsvaigęs. Baro viduje jis sukonfliktavo su vienu asmeniu (baro lankytoju), jie apsistumdė, bet apsaugos darbuotojas tada juos iÅ¡skyrė. Naktį apie 4 val. kaltinamasis su T. A. ir Ž. P. išėjo į laukÄ . Prie įėjimo į barÄ pamatė tÄ patį asmenį, su kuriuo prieÅ¡ tai konfliktavo, ir jie vėl susiginčijo.

Juos iÅ¡skyrė priėjęs apsaugos darbuotojas, kaip vėliau sužinojo – T. M., kuris liepė kaltinamajam važiuoti namo ir dar pavadino jį ir jo draugus nepadoriais, nepagarbiais žodžiais, dėl ko kaltinamasis įsižeidė, todėl jis sudavė ranka T. M. vienÄ smÅ«gį, o Å¡alia stovėję T. A. ir Ž. P. tuo pat metu irgi sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam. Visa tai vyko paÅ¡alinių asmenų (baro lankytojų) akivaizdoje. Kiek smÅ«gių ir kur buvo suduota nukentėjusiajam T. M., ar nukentėjusysis buvo pargiuvęs ant žemės, kaltinamasis T.

D. nežino, neatsimena, viskas vyko labai greitai, be to, jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jis pripažino, kad savo veiksmais, t. y. smūgio sudavimu, prisidėjo prie nukentėjusiajam padaryto sveikatos sužalojimo. Dėl padarytų veikų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino ligonių kasos ieškinį. Kaltinamasis T. A. kaltę pripažino visiškai. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad naktiniame bare susitiko su T. D. ir Ž. P., visi bendravo, gėrė alkoholį.

Apie 4 val., kai baras jau baigė darbÄ , jie visi trys išėjo į laukÄ ir tada T. D. sukonfliktavo su vienu baro lankytoju, o paskui visi trys kaltinamieji ėmė muÅ¡ti apsaugos darbuotojÄ T. M., nes Å¡is pasakė jų adresu kažkÄ nepagarbaus. Kaltinamasis T. A. pripažino, kad jis kelis kartus įspyrė nukentėjusiajam ir dar sudavė jam keturis smÅ«gius kumščiu. Nežino kur pataikė. KonfliktÄ nutraukė pribėgę kiti apsaugos darbuotojai, kurie papurÅ¡kė jiems į akis dujų ir pargriovė ant žemės. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, atlygino ligonių kasos ieÅ¡kinį.

Kaltinamasis Ž. P. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad jis kaltinime nurodytu laiku buvo lauke prie naktinio baro ir matė, kaip T. D. konfliktavo su vienu baro lankytoju, o po to įvyko konfliktas su baro apsaugos darbuotoju, tačiau kaltinamasis visų aplinkybių gerai neatsimena, todėl prašė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis Ž. P. patvirtino, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam T. M., spyrė jam tris kartus kojomis ir dar sudavė smūgį kumščiu, tuo pat metu smūgius nukentėjusiajam sudavė ir T.

D. bei T. A.. Kai iÅ¡ baro atbėgę apsaugos darbuotojai papurÅ¡kė jiems dujų, kaltinamasis Ž. P. norėjo juos pagÄ sdinti, todėl iÅ¡rovė metalinį stulpelį ir metė jį į apsaugos darbuotojus, o ar metė Å¡aligatvio trinkelę neatsimena. Dėl savo veiksmų kaltinamasis gailisi. Kaltinamiesiems visiÅ¡kai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebÅ«tų tiriami, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sÄ lygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

IÅ¡ pareiÅ¡kimo policijai matyti, kad 2019 m. lapkričio 30 d. T. M. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK dėl to, kad apie 4 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė trys asmenys. Apklausos metu T. M. patikslino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 29 d. nuo 22 val. jis dirbo naktiniame klube (duomenys neskelbtini). TÄ naktį į klubÄ buvo atėję trys neblaivÅ«s jaunuoliai, jų nepažinojo. Jis matė, kad tie jaunuoliai konfliktavo su kitais baro lankytojais. Buvo priėjęs prie jų ir ramino.

Apie 4 val. klubas užsidarinėjo. Minėti jaunuoliai išėjo į laukÄ , bet per stebėjimo kameras buvo matyti, kad jie susimušė su kitais iÅ¡ klubo išėjusiais dviem vaikinais ir viena panele. T. M. išėjo į laukÄ ir iÅ¡skyrė besimuÅ¡ančius asmenis. Po to tie trys jaunuoliai užėjo už pastato kampo, bet paskui greitai grįžo ir užpuolė jį ? visi trys kumščiais pradėjo daužyti jam į galvÄ . Jis dengėsi galvÄ rankomis. Kiek ir kuris vaikinas jam sudavė smÅ«gių, tikrai negali pasakyti, nes jie visi trys jį puolė ir daužė.

Paskui tie vaikinai griebė jam už Å¡varko ir jį pargriovė ant žemės. Jis griuvo ir susižalojo petį. Pargriuvusį visi trys vaikinai kojomis spardė į galvÄ . IÅ¡ klubo iÅ¡bėgęs A. C. ir klubo savininkas G. sulaikė du asmenis, kad nepabėgtų, o trečias lakstė aplinkui. G. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, o Å¡ie nustatė visus tris jį muÅ¡usius asmenis. Kieme yra ir klubo, ir miesto vaizdo kameros, kurios turėjo užfiksuoti muÅ¡tynes. Jis patyrė fizinį skausmÄ , prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 1–3).

Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 30 d. apie 4.50 val. gautas greitosios medicinos pagalbos medikės telefoninis praneÅ¡imas, kad 2019 m. lapkričio 30 d. apie 4.20 val. pagal iÅ¡kvietimÄ nuvykus į (duomenys neskelbtini), rado T. M., kuris paaiÅ¡kino, kad dirbant apsauginiu klube, jį sumušė nepažįstami asmenys; nustatytas kairio peties ir žasto sužalojimas; nukentėjęs asmuo pristatytas į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatytas kairio peties sÄ nario iÅ¡nirimas, suteikus medicininę pagalbÄ , iÅ¡leistas gydytis į namus (1 t., b. l. 10).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus pareigÅ«no D. N. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 30 d. apie 4.15 val. budėtojo nurodymu nuvykus prie klubo (duomenys neskelbtini), rasti sulaikyti trys asmenys, o apsaugos darbuotojai A. C. ir L. T. paaiÅ¡kino, kad jaunuoliai juos užpuolė, sužalojo apsaugos darbuotojÄ T. M., jam sužalojo petį. Sulaikyti asmenys buvo T. A., Ž. P. ir T. D.. Juos pristačius į Alytaus apskrities VPK, nustatytas girtumas: T. D. ? 1,57 prom., T. A. ? 2,32 prom., Ž.

P. ? 1,71 prom. (1 t., b. l. 11). Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta teritorija ir automobilių stovėjimo aikštelė prie pastato (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 17–22). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3227/2019(02) patvirtina, kad nukentėjusiajam T. M. nustatytas sužalojimas kairio peties srityje – kairio žastikaulio išnirimas, kuris galėjo būti padarytas tiek pačiam griūnant, tiek griuvimo metu nuo pašalinės jėgos poveikio, jis galėjo būti padarytas 2019 m. lapkričio 30 d.; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio žastikaulio išnirimo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 40).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyrius ir baro savininkas G. S. pateikė į kompaktinį diskÄ Ä¯raÅ¡ytus vaizdo stebėjimo kamerų Å¡alia (duomenys neskelbtini), užfiksuotus vaizdo įraÅ¡us 2019 m. lapkričio 30 d. nuo 3.50 val. iki 4.20 val. (1 t., b. l. 76–78, 84) IÅ¡ apžiÅ«ros protokolų matyti, jog iÅ¡tyrus stebėjimo kamerų vaizdo įraÅ¡us nustatyta, kad juose fiksuoti įvykiai 2019 m. lapkričio 30 d. nuo 4.05 iki 4.09 val. prie pastato (duomenys neskelbtini), t. y. nustatyta, kad T.

D. ir T. A. konfliktavo su asmenimis, mušėsi, prie jų yra ir rudos spalvos striuke vilkintis Ž. P.; T. M. išskyrus konfliktuojančius asmenis, T. D., T. A. ir Ž. P. užpuola T. M. ir suduoda jam smūgius rankomis bei kojomis, mušamas T. M. nukrenta automobilių stovėjimo aikštelėje, išklotoje trinkelėmis, T. D., T. A. ir Ž. P. nugriuvusiam ir besikeliančiam T. M. toliau suduoda smūgius rankomis ir kojomis; pribėgę du vyriškiai sulaiko T. A., o T. M. sulaiko T. D., Ž. P. pabėga, po to sugrįžęs vaikščioja šalia;

Alytaus miesto savivaldybės pateiktame vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas apsaugos darbuotojo kryptimi krentantis automobilio stovėjimo vietÄ Å¾ymintis ženklas su stovu – jis mestas iÅ¡ tos pusės, kuria kryptimi buvo nubėgęs Ž. P.; T. D., T. A. ir Ž. P. smÅ«gius T. M. sudavė kitų asmenų akivaizdoje (1 t., b. l. 80–81, 86–90). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. T. parodė, kad įvykio dienÄ dirbo naktiniame klube (duomenys neskelbtini), su apsaugos darbuotojais A. C. ir T. M., prižiÅ«rėjo bendrÄ tvarkÄ .

Apie 4 val. klube trys neblaivÅ«s nepažįstami jaunuoliai pradėjo kabinėtis prie kitų klubo lankytojų, todėl jiems buvo nurodyta iÅ¡eiti iÅ¡ klubo. Jaunuoliai išėjo, o T. M. atsistojo prie išėjimo durų ir per monitorių stebėjo kas vyksta klubo prieigose. Vienu momentu L. T. pamatė, kad prie monitoriaus stovi klubo savininkas G. ir staiga Å¡is pasakė, kad bėgam į laukÄ , nes muÅ¡a T.. Liudytojas per monitorių pamatė, kad tie trys jaunuoliai, kuriuos iÅ¡varė iÅ¡ klubo, jėga guldo T.

M. ant žemės. IÅ¡bėgęs į laukÄ , pamatė, kad visi trys jaunuoliai stumdo, tampo T., suduoda jam smÅ«gius vienas paskui kitÄ . Negali konkretizuoti, kuris kiek smÅ«gių sudavė, bet jie kiekvienas sudavė ne mažiau kaip po 5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas. Jis papurÅ¡kė aÅ¡arinėmis dujomis ir vienÄ jaunuolį parvertė ant žemės, kitÄ kažkas taip pat parvertė ant žemės. Kas tai padarė, pasakyti negali, nes kai purÅ¡kė dujomis jų ir jam pateko į akis. Trečias jaunuolis bėgiojo aplink ir į juos mėtė įvairius daiktus – lupo iÅ¡ grindinio trinkeles, iÅ¡rovė kažkokį kelio ženklÄ ir metė į juos, tačiau nepataikė.

Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai ir visus tris jaunuolius sulaikė. T. M. smÅ«gius sudavė visi trys jaunuoliai. Matydamas muÅ¡amÄ Å¾mogų, bėgo jo ginti, buvo pasipiktinęs tokiu jaunuolių elgesiu (1 t., b. l. 100–102). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. B. parodė, kad ji su drauge G. G., Å¡ios sugyventiniu T. A., jo draugu Ž. buvo nuvažiavę į naktinį klubÄ (duomenys neskelbtini), ten prie jų prisijungė T. D.. Ji vartojo alkoholį. Naktį, kai baigėsi klubo darbo laikas, jie išėjo į laukÄ .

Vienu metu tarp jų kompanijos vyrų ir kito pašalinio asmens kilo konfliktas, bet ji nekreipė į tai dėmesio, bendravo su G. Po to kilo konfliktas su apsaugos darbuotoju, prasidėjo muštynės, bet ji smulkiai papasakoti jų eigos negali, nes tų muštynių stipriai išsigando. Buvo mušamas kitas žmogus. Nesvarbu, kad jis ne jos kompanijos žmogus, bet ji išsigando ir atsitokėjo, kai muštynės buvo pasibaigę, kai atbėgo apsaugos darbuotojai ir sulaikė T. D., T. A. ir gaudė Ž.. Atvažiavo policija.

Papasakoti, kas smulkiai vyko, ji negali, nes jai buvo Å¡okas dėl tokio vaizdo (1 t., b. l. 105–107). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. G. parodė, kad T. A. yra jos sugyventinis. 2019 m. lapkričio 30 d. jie su draugais buvo naktiniame klube. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. PrieÅ¡ klubo darbo pabaigÄ , rÅ«komajame T. D. apsižodžiavo su kitu vaikinu. Atėjęs apsaugos darbuotojas juos iÅ¡skyrė. Kai klubas užsidarinėjo, ji išėjo su kitais į laukÄ ir matė, kad T. D. sukonfliktavo su tuo pačiu vaikinu, trenkė jam.

Atėjęs apsaugos darbuotojas bandė visus iÅ¡vaikyti. Vaikinas, kuriam buvo trenkta, įsėdo į taksi ir iÅ¡važiavo. Apsaugos darbuotojas liepė jos draugams vykti namo, bet jie neklausė, tada apsaugos darbuotojas juos užkeikė, pavadino gaidžiais ar žertvomis. Tuo metu jos draugai buvo aplink jį ratu. Tada apsaugos darbuotojas kažkurį pargriovė – jei gerai atsimena, tai T. A.. Tada T. D. ir Ž. P. puolė apsaugos darbuotojÄ â€“ sudavė jam smÅ«gius kumščiais. Konkrečiai negali pasakyti, kad matė kaip kažkuris iÅ¡ jos draugų jam sudavė smÅ«gius, nes visi jie buvo aplink apsaugos darbuotojÄ ir jie visi grÅ«mėsi, nes ir jos draugai sudavinėjo smÅ«gius apsaugos darbuotojui, ir jis jiems sudavė.

Apsaugos darbuotojas pradėjo rėkti. Atbėgo jo pagalbininkai, nupurÅ¡kė dujomis, uždėjo T. D. antrankius, nes jis prieÅ¡inosi. Ž. P. nepagavo, nes jis bėgiojo aplink. Bebėgiodamas jis vienÄ kartÄ metė į apsaugos darbuotojÄ , kuris jį gaudė, akmenį ar tai Å¡aligatvio plytelę ir dar automobilio stovėjimo ženklÄ . Tai buvo tas pats apsaugos darbuotojas, kuris su jais mušėsi. Kai Ž. metė tÄ Å¾enklÄ , tai juo pataikė apsaugos darbuotojui į deÅ¡inės rankos dilbį.

Atvažiavo policija, pristatė draugus į komisariatÄ . Ä®vykio metu jos draugai buvo girti, net mėtėsi į Å¡onus. Jos draugas T. A., kai bÅ«na neblaivus, yra labai jautrus, jautriai reaguoja į kieno nors jam pasakytus žodžius (1 t., b. l. 110–112). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. C., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. jis dirbo klube (duomenys neskelbtini). Apie 4 val. trys neblaivÅ«s klubo lankytojai pradėjo kabinėtis prie kitų lankytojų, todėl jis ir kolegos T.

M. ir L. T. tuos tris vaikinus iÅ¡ klubo iÅ¡varė. VirÅ¡ išėjimo iÅ¡ klubo durų yra monitorius, kuriame matosi filmuojamos klubo prieigos. Kai jie iÅ¡varė minėtus vaikinus iÅ¡ klubo, jis grįžo į salę, o T. M. liko stovėti prie durų. BÅ«nant salėje, per racijÄ iÅ¡girdo, kad lauke reikalinga pagalba, nes vyksta muÅ¡tynės. Jis iÅ¡bėgo į laukÄ ir pamatė, kad lauke yra T. M., L. T. ir klubo savininkas G.. Taip pat pamatė, kad du jaunuoliai, kuriuos iÅ¡varė iÅ¡ klubo, guli ant grindinio.

Trečias bėgiojo aplink, lupo iÅ¡ grindinio plyteles ir mėtė į juos. MuÅ¡tynių jis nematė, kas ir kokius smÅ«gius sudavė T. M. nematė, kai iÅ¡bėgo į laukÄ , du jaunuoliai gulėjo ant žemės – vienÄ laikė T. M., kitÄ â€“ L. T.. Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie visus tris jaunuolius iÅ¡sivežė. Å iuos jaunuolius jis matė pirmÄ kartÄ . Vėliau T. M. pasakojo, kad iÅ¡vesti lankytojai pradėjo kabinėtis prie kitų klubo lankytojų, todėl išėjo jų raminti ir kilo muÅ¡tynės – jaunuoliai trise užpuolė T.

M.. Jis matė, kad T. M. buvo sumuÅ¡tas, jam iÅ¡sukta ranka (1 t., b. l. 95–97). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. S. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). Ä®monė turi barÄ (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 30 d. jis buvo tame bare ir per stebėjimo kameras matė, kaip apsaugos darbuotojas T. M., išėjęs į laukÄ , iÅ¡skyrė konfliktuojančius asmenis. Po to T. M. kalbėjosi su trim vaikinais, kurie dalyvavo anksčiau minėtame konflikte. Vienas iÅ¡ tų vaikinų trenkė T.

M., po ko Å¡is bandė jį sulaikyti. Tada kiti du vaikinai irgi prisijungė ir pradėjo muÅ¡ti T. M., jį pargriovė. G. S. suÅ¡uko, kad muÅ¡a T., ir iÅ¡bėgo į laukÄ jam padėti. Pamatė, kad visi trys vaikinai buvo apstoję T. ir mušė jį. Sulaikė du asmenis, o vienas bėgiojo aplinkui ir mėtė plytgalius, rovė ženklus ir mėtė į apsaugos darbuotojus, bet kai atvyko policija, tai pats priėjo prie jų. Dar iki policijos atvykimo T. M. paprašė iÅ¡kviesti ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes sakė nepajudina kairės rankos.

Buvo matyti, kad jam tikrai skauda rankÄ . Atvykę medikai konstatavo, kad jam iÅ¡niręs petys (1 t., b. l. 121–123). Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų T. D., T. A. ir Ž. P. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Kaltinamųjų paaiÅ¡kinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiojo T. M., liudytojų L. T., G. S., A. C., G. G., K. B. parodymais, tyrimo veiksmų protokolais, vaizdo stebėjimo kamerų fiksuotais vaizdo įraÅ¡ais nustatyta, kad kaltinamieji T.

D., T. A. ir Ž. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , t. y. vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, prie įėjimo į naktinį barÄ , ten buvusių kitų asmenų akivaizdoje tyčia, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, keliamų asmeniui vieÅ¡oje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . ĮžūlÅ«s kaltinamųjų veiksmai pasireiÅ¡kė fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusįjį T.

M., t. y. kaltinamieji tyčia sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius rankomis ir kojomis, mušė visi trys ir tuo pačiu metu, dėl suduotų smÅ«gių, tampymo už drabužių T. M. griuvo ant žemės (grindinio), dėl ko patyrė kairio žastikaulio iÅ¡nirimÄ , padarytas sužalojimas pagal specialisto iÅ¡vadÄ atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl kaltinamųjų įžūlių smurtinių veiksmų vieÅ¡oje vietoje buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes nusikaltimo vietoje buvę baro lankytojai ir darbuotojai iÅ¡sigando, buvo Å¡okiruoti kaltinamųjų rodomos nepagarbos aplinkai, į įvykio vietÄ buvo kviečiami medikai ir policija.

Kaltinamojo Ž. P. veiksmai buvo ne tik įžūlÅ«s, bet ir vandaliÅ¡ki, nes bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. P. gatvėje iÅ¡rovė metalinį stulpelį ir metė jį bei Å¡aligatvio trinkelę į apsaugos darbuotojus, kai Å¡ie bandė jį sulaikyti. Kaltinamųjų paaiÅ¡kinimai, kad jų veiksmus iÅ¡provokavo nukentėjusiojo pasakyti įžeidžiantys žodžiai, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl kaltinamųjų atsakomybės už padarytÄ vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nes jų atsakas į nukentėjusiojo žodinį reikalavimÄ nekonfliktuoti su baro lankytoju ir važiuoti namo buvo neadekvatus ir visiÅ¡kai nepateisinamas.

Byloje įrodyta ir tai, kad kaltinamieji, darydami vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , tuo pačiu metu bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo T. M. sveikatÄ . Kaltinamieji pripažino, kad kiekvienas jų tyčia sudavė smÅ«gius T. M. į galvÄ , krÅ«tinę, juosmens sritį, nuo suduotų smÅ«gių nukentėjusysis griuvo ant žemės ir patyrė kairio žastikaulio iÅ¡nirimÄ . Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus ir sveikatos sutrikdymo mastÄ patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vada.

Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamieji viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir kito asmens sveikatÄ . Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji suvokė veikos pavojingumÄ , t. y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir bendrais bruožais numatė, kad dėl jų veiksmų gali bÅ«ti ne tik sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir vieÅ¡oje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiÅ«rint to, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Tokie kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. 2K-269-697/2016, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-613-317/2017 ir kt.) Bausmės skyrimo klausimai Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimÄ padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, gali bÅ«ti skiriami vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skirdamas bausmę kaltinamajam T. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas už du nesunkius nusikaltimus, dėl jų kaltę visiÅ¡kai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo noru atlygino ligonių kasos ieÅ¡kinį, Å¡ios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis.

Atsakomybę sunkina tai, jog kaltinamasis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, be to, veikė bendrininkų grupėje ir nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinius nusikaltimus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas ir Å¡ios aplinkybės sunkina atsakomybę. Kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 191). Turi du mažamečius vaikus (1 t., b. l. 148). Ä®vertinus padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo jaunÄ amžių, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Sprendžiant dėl bausmės dyžio, atsižvelgiama į tai, kad T. D. atlikti smurtiniai veiksmai buvo mažesnio intensyvumo, nei jo bendrininkų, t. y. jis nukentėjusiajam sudavė tik vienÄ smÅ«gį ir smÅ«giavo ranka, kojomis nespardė. Nusikaltimai, numatyti BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, Å¡iuo atveju sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už juos skiriamos bausmės subendrintinos apėmimo bÅ«du (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Baudžiamoji byla teisme iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau –LITEKO) duomenimis T. D. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirti įpareigojimai. Å is nuosprendis įsiteisėjęs, todėl teismas turi pareigÄ bausmes subendrinti. Byloje nustatyta, kad nusikaltimai padaryti iki 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio priėmimo, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės bendrintinos pagal Å¡iame straipsnyje nustatytas taisykles, bausmes iÅ¡ dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į byloje nustatytas kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Bendrinant bausmes, teismas vadovaujasi bausmių keitimo taisyklėmis, numatytomis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, kur nustatyta, kad viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms. Atsižvelgiant į tai, kad T. D. padarė nusikaltimus iki 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžio priėmimo, o šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, teismas, įvertinęs T.

D. asmenybę, jo jaunÄ amžių, tai, kad jis turi Å¡eimÄ , augina ir iÅ¡laiko du mažamečius vaikus (b. l. 170, 171), taip pat tÄ aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalto spontaniÅ¡kai, tai buvo neadekvati jo reakcija į apsaugos darbuotojo pastabas, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, kurių visuma turės poveikį, kad T. D. ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų.

Kaltinamasis T. A. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus prie nesunkių nusikaltimų, kurie sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Jis kaltę visiÅ¡kai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo noru atlygino ligonių kasos ieÅ¡kinį, Å¡ios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis. Atsakomybę sunkina tai, jog kaltinamasis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, be to, veikė bendrininkų grupėje ir nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinius nusikaltimus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas ir Å¡ios aplinkybės sunkina atsakomybę.

Baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 25–35). Psichikos sveikatos ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas (2 t., b. l. 23, 24). Dirba, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 58, 60). Ä®vertinus padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytus nusikaltimus skiriamos bausmės subendrintinos jas apimant (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Baudžiamoji byla teisme iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. A. padarė nusikaltimus, bÅ«damas neatlikęs Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kurios pabaiga – 2020 m. gegužės 23 d. (3 t., b. l. 60), todėl bausmės subendrintinos pagal BK 64 straipsnyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visÄ neatliktos bausmės dalį, kuri nuosprendžio priėmimo dienÄ yra 3 dienos (BK 64 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis Ž. P. teisiamas už du nesunkius nusikaltimus, dėl jų kaltę visiÅ¡kai pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, Å¡i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkina tai, jog kaltinamasis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, ir veikė bendrininkų grupėje. Nors Ž. P. teistas ir turi neiÅ¡nykusį teistumÄ , tačiau ankstesnes nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas nepilnametis, todėl Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pripažinta atsakomybę sunkinančia (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis įraÅ¡ytas psichikos sveikatos centro įskaitoje, bet yra pakaltinamas (2 t., b. l. 99, 100–103). Skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į Ž. P. aktyvius smurtinius veiksmus darant nusikaltimus, taip pat į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo psichikos sveikatos bÅ«klę. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai, numatyti BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bausmės subendrintinos jas apimant (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o subendrinta bausmė sumažintina 1/3, nes yra sÄ lygos taikyti BK 641 straipsnio nuostatas.

Ž. P. padarė nusikaltimus, bÅ«damas neatlikęs 2019 m. spalio 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kuri Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi pakeista areÅ¡tu 45 paroms. Ž. P. teigia, kad jis atliko areÅ¡to bausmę. LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. sausio 23 d. nutartimi Ž. P. baudžiamojoje byloje Nr. N1-138-993/2020 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta jo paieÅ¡ka, 2020 m. vasario 13 d. jis sulaikytas ir pristatytas į teismÄ , 2020 m. vasario 14 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimas paliktas galioti, nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 13 d. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad Ž. P. arešto bausmės nėra atlikęs, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina su neatlikta 45 parų arešto bausme pagal BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles, t. y. bausmes visiškai sudedant. Nustatant subendrintos bausmės dydį, teismas vadovaujasi BK 64 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kad subendrinta bausmė negali viršyti tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimÄ nustatytas areÅ¡tas nuo penkiolikos iki devyniasdeÅ¡imt parų. Taigi, subendrinta bausmė Ž. P. negali virÅ¡yti 90 parų. Siekiant netrukdomo nuosprendžio įvykdymo, Ž. P. Å¡ioje byloje taikoma kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pakeistina į suėmimÄ . Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusysis T. M. bylos ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41–45).

Teismo posėdžio metu T. M. savo reikalavimÄ sumažino ir prašė priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl jam padaryto sužalojimo jis ilgÄ laikÄ jautė didelį skausmÄ kairio peties srityje, negalėjo atlikti įprastų darbų buityje, buvo sunku miegoti, dėl ko padidėjo dirglumas, jautėsi iÅ¡sekęs ir nepailsėjęs. Iiki Å¡iol jis yra atitrauktas nuo įprasto gyvenimo ritmo, ilgÄ laikÄ turėjo rÅ«pintis vien savo sveikata, nors iki sužalojimo to daryti nereikėjo, nes jis yra jauno amžiaus ir didelių sveikatos problemų neturėjo, jis negali aktyviai praleisti laisvo laiko, sportuoti, todėl yra priverstas keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , atsisakyti aktyvių pramogų.

Jis ir Å¡iuo metu vis dar jaučia skausmÄ kairiame petyje. Be to, nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimus. Jis patyrė didelį Å¡okÄ , stresÄ ir iÅ¡gÄ stį, iki Å¡iol jį lydi nuolatinis nerimas ir nesaugumo jausmas. Patirta trauma nukentėjusiajam sukėlė skaudžias pasekmes socialinei veiklai, jis jautė didelį diskomfortÄ , nes pagal gydytojų rekomendacijas tris savaites vaikščiojo su peties įtvaru, dėl didelio peties skausmo negalėjo užsiimti įprasta kasdienine veikla su savo mažamečiu vaiku, Å¡eima, bendrauti su draugais.

Kadangi jis vienintelis Å¡eimoje dirba (sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose), todėl tam, kad iÅ¡laikytų Å¡eimÄ , buvo priverstas nepratęsti nedarbingumo (nedarbingas buvo 17 dienų), nors po patirtos traumos nesijautė pasveikęs, jis grįžo į darbÄ policijoje, tačiau dėl vis dar jaučiamo skausmo ir negalėjimo pilnai valdyti rankos, jis negali palaikyti fizinę formÄ , gali neiÅ¡laikyti privalomų normatyvų, dėl to iÅ¡gyvena, tai kelia jam neigiamas emocijas. Be to, dėl traumos pobÅ«džio jis jaučiasi itin pažeidžiamas tarnybos metu, nes gydytojai įspėjo, kad dėl staigaus judesio ar kitokio fizinio poveikio trauma bet kada gali atsinaujinti, peties sÄ narys vėl gali iÅ¡nirti.

Civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Kartu turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), siekiant, kad neturtinės žalos atlyginimas nepavirstų papildoma bausme, todėl teismas turi pareigÄ siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra sveikatai padarytos žalos mastas ir kilę padariniai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji T. D., T. A. ir Ž. P. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. M. sveikatÄ . Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

Å iuo atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis T. M. dėl sumuÅ¡imų jautė fizinį skausmÄ , buvo nedarbingas, gydėsi, patyrė ilgÄ laikÄ besitęsiančius nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Jis patyrė ir emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl patirto streso sutriko miegas, atsirado nesaugumo jausmas, nerimas, tai kėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus. Ä®vertinus visa tai, pripažintina, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytÄ neturtinę žalÄ yra visiÅ¡kai pagrįstas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Minėta, kad nukentėjusysis, patikslinęs reikalavimÄ , prašė priteisti jam 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamieji teismo posėdžio metu sutiko su civiliniu ieÅ¡kiniu. Vis tik teismas, privalėdamas nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį, negali suabsoliutinti kaltinamųjų ieÅ¡kinio pripažinimo ir nesivadovauti teismų praktika, kuri formuojama panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016).

IÅ¡imtinais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionare (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek iÅ¡lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, įprastai priteisiama suma gali bÅ«ti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimÄ , kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam T.

M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas dėl kairio žastikaulio iÅ¡nirimo, joks gyvybiÅ¡kai svarbus organas Å¡iuo atveju nebuvo pakenktas, T. M. stacionariai nebuvo gydomas. Byloje nėra objektyvių duomenų apie sužalojimų liekamuosius padarinius ir ženklius pakenkimus nukentėjusiojo emocinei ar psichinei sveikatai. Tuo pagrindu ir atsižvelgiant į pažeistų vertybių svarbÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumÄ ir padarinių sunkumÄ , nukentėjusiojo patirtÄ skausmÄ , skriaudÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 3 000 Eur dydžio kompensacija, bÅ«tent tokio dydžio kompensacija ir priteistina iÅ¡ kaltinamųjų solidariai, nes žalÄ nukentėjusiojo sveikatai kaltinamieji padarė bendrais tyčiniais smurtiniais veiksmais, todėl jų atsakomybė yra solidari (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiÅ¡kusi byloje civilinį ieÅ¡kinį 115,31 Eur sumai už nukentėjusiajam T. M. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (1 t., b. l. 57–59). 2019 m. gruodžio 30 d. pinigų perlaidos kvitas Nr. PP2073091 patvirtina, kad kaltinamieji T. A. ir T. D. savanoriÅ¡kai atlygino PSDF biudžetui padarytÄ turtinę žalÄ ir sumokėjo 115,31 Eur (1 t., b. l. 67–69), po ko Vilniaus teritorinė liginių kasa atsisakė civilinio ieÅ¡kinio (3 t., b. l. 33), tuo pagrindu procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : T. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nubausti: pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimÄ 1 metams 2 mėnesiams, pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį skirti laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti subendrintÄ bausmę laisvės apribojimÄ 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skiriamÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams 10 dienų. Å iÄ bausmę, remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir skirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į bausmės laikÄ bausmę, iÅ¡ dalies atliktÄ pagal 2020 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį T. D. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo. T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nubausti: pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimÄ 1 metams 6 mėnesiams, pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį skirti laisvės apribojimÄ 1 metams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams. Prie Å¡ios bausmės, remiantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, pridėti pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendį neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 dienas ir skirti subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams 3 dienoms, nustatant įpareigojimus tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Ž. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nubausti: pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį skirti laisvės apribojimÄ 1 metams 2 mėnesiams, pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį skirti laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant, ir skirti subendrintÄ bausmę laisvės apribojimÄ 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams 10 dienų. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prie Å¡ios bausmės pridėti pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį neatliktÄ 45 parų areÅ¡to bausmę ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę – areÅ¡tÄ 90 (devyniasdeÅ¡imt) parų. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pakeisti į suėmimÄ ir bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2020 m. gegužės 20 d.

Priteisti T. M. iÅ¡ T. D., T. A., Ž. P. solidariai 3 000,00 Eur (tris tÅ«kstančius eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Nutraukti procesÄ dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio 115,31 Eur sumai, civiliniam ieÅ¡kovui atsisakius ieÅ¡kinio. Du kompaktinius diskus su vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡ais palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė