eb062c28-3a79-4dc1-8bca-2bfdd18b0e06 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-746-390/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17749-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija:36.1; 121.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-22132-886/2014 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

A. dėl nuostolių priteisimo. Teismas n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Kapitalo valda“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. A. 1 394,81 Lt skolos pagal 2007-09-29 iÅ¡perkamosios nuomos sutartį Nr. 709671857 sudarytÄ su pirminiu kreditoriumi UAB Ūkio banko lizingas, 1 740,03 Lt delspinigių, 139,48 Lt baudos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 98 Lt žyminio mokesčio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo M.

A. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ 1 394,81 Lt skolos, 125,53 Lt delspinigių, 139,48 Lt baudos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 659,82 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovė sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. dydžio ir prašė priteisti iš atsakovo 1 740,03 Lt delspinigių už 2 495 dienas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra vartotojas, ne verslo subjektas, ir sudarant sutartį prisijungimo bÅ«du buvo silpnesnioji sutarties pusė, neturinti galimybių derėtis dėl sutarties sÄ lygų, sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti delspinigių suma yra nepagrįstai didelė, todėl prieÅ¡tarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Teismas nustatė, kad reikalavimo teisę dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreditorius ieÅ¡kovei perleido 2009 m. kovo 4 d., o ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik 2014 m. rugsėjo 24 d.

Delspinigiai reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu sudarė tik 502,13 Lt sumÄ . 1 740,03 Lt dydžio delspinigiai paskaičiuoti net už 2 495 dienas. IeÅ¡kovė (teisių perėmėja) nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atliktus konkrečius veiksmus siekiant iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ikiteisminiu bÅ«du, t. y. pirminis kreditorius ir ieÅ¡kovė (teisių perėmėja) nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , savo teisių negynė. Todėl teismas sprendė, kad tokie reikalavimo teisę perėmusios ieÅ¡kovės veiksmai lėmė neadekvačias ir virÅ¡ijančias skolos sumÄ netesybas.

Teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinÄ delspinigių sumÄ paskaičiavo už 180 dienų, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, sumažino delspinigių sumÄ nuo 1 740,03 Lt iki 125,53 Lt, kuriÄ laikė pakankama atlyginti ieÅ¡kovės nuostolius. III. Apeliacinio skundo argumentai. Apeliaciniu skundu (b. l. 34–38) ieÅ¡kovė UAB „Kapitalo valda“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ už akių pakeisti dalyje dėl delspinigių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 740,03 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog 0,05 proc. netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės ir pažeidžia atsakovo kaip vartotojo interesus. 2007-09-29 iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. 709671857 (Sutartis) buvo sudaryta vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, tame tarpe ir Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų dydžio Sutarties sudarymo metu nebuvo ribojama, be to, netesybos Sutartimi buvo numatytos tik esminio Sutarties pažeidimo atveju, t. y. pažeidus mokėjimų grafikÄ nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ .

Sutarties sudarymo metu 0,02 procento delspinigių (netesybų) dydis buvo įprasta praktika. 2010-12-23 buvo priimtas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (su papildymais galioja ir Å¡iandien) ir jame buvo numatyta, jog vartojimo kredito (tame tarpe ir iÅ¡perkamosios nuomos sutartims) sutartyse numatomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , t. y. tokiu bÅ«du buvo nustatyta protinga netesybų dydžio riba, kuri gali bÅ«ti taikytina pagal tokios rÅ«Å¡ies sutartį ir užtikrinanti sutarties Å¡alių pusiausvyrÄ .Teismas neįvertino ieÅ¡kinyje pateiktų faktinių aplinkybių bei kitų įrodymų apie ieÅ¡kovės veiksmus siekiant apginti savo pažeistus turtinius interesus nuo reikalavimo perleidimo dienos bei nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė buvo pasyvi ir nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti neįvykdytas prievoles pagal Sutartį iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kovė iÅ¡ karto po reikalavimo teisės į atsakovÄ Ä¯gijimo pateikė atsakovui praneÅ¡imÄ apie kreditoriaus pasikeitimÄ ir pareikalavo įvykdyti reikalavimo perleidimo sutartimi perleistÄ prievolę (t. y. 1 394,81 Lt pagrindinę skolÄ bei 502,13 Lt delspinigių), perspėjo, jog neįvykdžius reikalavimo bus taikomos netesybos už kiekvienÄ kitÄ praleistÄ dienÄ (skaičiuojami delspinigiai), tačiau atsakovas prievolės neįvykdė ir vengė bendradarbiauti, ieÅ¡kovės žiniomis pakeitė adresÄ bei kitus kontaktinius duomenis, nurodytus Sutartyje.

Atsakovui gera valia neįvykdžius prievolės, ieÅ¡kovė 2010-04-07 kreipėsi į skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonę UAB „Sergel“ dėl aktyvaus skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal Sutartį iÅ¡ atsakovo (ekonomiÅ¡kiausiu Sutarties Å¡alims bÅ«du), tačiau atsakovui įsipareigojimų ieÅ¡kovei neįvykdžius ikiteisminiu skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo metu, iÅ¡naudojusi įmanomus kreditoriaus interesų gynimo bÅ«dus, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ . Atsakovo veiksmai lėmė skolos sumÄ virÅ¡ijantį netesybų dydį.

BÅ«tent atsakovas po ieÅ¡kovės praneÅ¡imo apie kreditoriaus pasikeitimÄ bei pateikto reikalavimo įvykdyti prievolę ne tik neįvykdė prievolės, bet ir nesikreipė į kreditorių, neprašė leisti įvykdyti prievolę dalimis ar kitokiu atsakovui priimtinu bÅ«du, o prieÅ¡ingai - aktyviais veiksmais vengė prievolės įvykdymo, pakeitė Sutartyje nurodytus kontaktinius duomenis, skolÄ iÅ¡ieÅ¡kant UAB „Sergel“ taip pat vengė bendradarbiauti, piktybiÅ¡kai ir nesÄ Å¾iningai vengė vykdyti prievolę.

BÅ«tų neprotinga ir nepagrįsta nesÄ Å¾iningai sutarties Å¡aliai leisti neįvykdyti prievolių pagal sutartį ilgÄ laikÄ ir apriboti netesybų skaičiavimo terminÄ iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Teisės aktai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį, trumpinti delspinigių skaičiavimo terminÄ iki 6 mėnesių. Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau - CK) 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytam sutrumpintam 6 mėnesių terminui reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo, teismas sprendžia klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo tik esant ginčo Å¡alies reikalavimui (CK 1.126 str. 2 d. 1 p.), t. y. ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo Å¡alis.

Å iuo atveju nei viena Å¡alis tokio reikalavimo nepateikė, todėl teismas, savo iniciatyva taikydamas CK 1.125 str. 5 d. 1 p., pažeidė CK 1.126 str. 2 d. numatytÄ teisinį reguliavimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliaciniu skundu keliamas teismo teisės mažinti sutartimi nustatytas netesybas ( delspinigius) ir teisės savo iniciatyva taikyti ieÅ¡kinio senaties termino klausimas. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinÄ delspinigių sumÄ paskaičiavo už 180 dienų, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo tenkino iÅ¡ dalies, sumažino delspinigių sumÄ nuo 1 740,03 Lt iki 125,53 Lt.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog 0,05 proc. netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės bei nepagrįstai, taikydamas ieÅ¡kinio senatį, savo iniciatyva sumažino delspinigių sumÄ . Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad Å¡alių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus, jos gali bÅ«ti sumažintos iki protingos sumos.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar netesybos nėra neprotingai didelės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003).

Todėl, remiantis Å¡ia teismų praktika, pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumÄ , Å¡ios teismo teisės neginčija ir apeliantė. Pagal iÅ¡perkamosios nuomos sutarties 11.1 punktÄ atsakovas, pažeidęs mokėjimų grafikÄ , įsipareigojo ieÅ¡kovei mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Tačiau ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamÄ praktikÄ , į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, pati sumažino savo reikalavimÄ priteisti delspinigius ir prašė priteisti ne 0,2 proc., bet 0,05 proc. dydžio delspinigius, t. y. 1 740,03 Lt delspinigius už 2 495 dienas.

Kadangi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), todėl toks delspinigių dydžio sumažinimas yra pagrįstas ir atitinka įstatymo reikalavimus. Tačiau teismas delspinigių dydį dar sumažino (iki 125,53 Lt) ir juos paskaičiavo tik už Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį, o tai faktiÅ¡kai reiÅ¡kia, kad teismas savo iniciatyva taikė ieÅ¡kinio senatį, su kuo nesutinka ieÅ¡kovė, paduodama apeliacinį skundÄ .

Pažymėtina, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas. Byloje nėra duomenų apie atsakovo reikalavimÄ taikyti sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams priteisti delspinigius pareikÅ¡ti (CPK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl teismas negalėjo savo iniciatyva taikyti ieÅ¡kinio senatį delspinigių reikalavimui.

Nors CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina teismo teisė mažinti netesybas, tačiau ši įstatymo nuostata nesuteikia teismui teisės be šalies reikalavimo pritaikyti delspinigiams senatį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014).

Teismas sumažino priteistinÄ ieÅ¡kovei sumÄ ne tik dėl to, kad ieÅ¡kovė praleido 6 mėnesių terminÄ delspinigiams iÅ¡ieÅ¡koti, bet ir atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę. Tačiau, pabrėžtina, kad pirmiausia pats skolininkas (atsakovas) nesirÅ«pino savalaikiu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir jų nevykdo nuo 2007-10-17, ir tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokiam vartotojui turi tekti ir didesnė turtinė atsakomybė už prievolių nevykdymÄ .

Ä®vertinus tai bei kartu vykdant įstatymų deleguotÄ teisę ir pareigÄ kontroliuoti, ar netesybos nėra neprotingai didelės, spręstina, jog protingas delspinigių dydis ginčo atveju bÅ«tų 50 procentų ieÅ¡kovės paskaičiuoto 1 740,03 Lt delspinigių dydžio, t. y. 870 Lt (252 Eur ). Priteisti visÄ praÅ¡omÄ delspinigių dydį nėra pagrindo dar ir dėl to, kad ieÅ¡kovė nėra nurodžiusi ir pagrindusi savo patirtų nuostolių dėl atsakovo prievolės nevykdymo dydžio. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas delspinigių dydį dėl įstatyme numatyto sutrumpinto 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino ir dėl ieÅ¡kovės delsimo iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , netinkamai taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalies, 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normas.

Todėl sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo keistina, priteisiant apeliacinės instancijos teismo nustatytÄ protingÄ delspinigių dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). IeÅ¡kovei priteistas 72 Lt žyminis mokestis nekeistinas, kadangi jo dydis padidinus priteistÄ sumÄ delspinigių dalyje nepasikeitė ir yra 72,13 Lt ((1 394,81 Lt + 870 Lt + 139,48 Lt) = 2 404,29 Lt x 3 proc.). Patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys), tačiau ne mažiau 20 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovo 115,43 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ .

Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 50 proc., tai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 57,72 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 93 straipsnio 3 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a: Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ už akių pakeisti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių iÅ¡ atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, priteistus 125,53 Lt delspinigius padidinti iki 870 Lt (252 Eur), priteistas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuoti nuo 2 404,29 Lt (696,33 Eur) sumos.

Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ atsakovo M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ (įmonės kodas 126308223) 20 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ ir 57,72 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.  Teisėjas                                                                                Algimantas Kukalis